Byla 2A-348-196/2015
Dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. R., D. R., Vilniaus rajono 3-iojo notaro biuro notaras T. P. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, civilinėje byloje Nr.2-3265-262/2014 pagal ieškovų V. A. ir J. A. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. R., D. R., Vilniaus rajono 3-iojo notaro biuro notaras T. P. V.,

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai V. A. ir J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutuojančiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, ir prašė pripažinti negaliojančiu ieškovų V. A. ir J. A. ir atsakovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą sutartinės hipotekos sandorį Nr. 01120090007912 dalyje dėl ieškovams V. A. ir J. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 2263/3659 dalių žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 268, Miškonių k., Bezdonių sen., unikalus Nr. 4400-0656-5428, ir ieškovui V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-0004-7019, viralinės unikalus Nr. 4196-0004-7022, kiemo rūsio, unikalus Nr. 4196-0004-7036, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7040, tvarto, unikalus Nr. 4196-0004-7051, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7062, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7073, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7084, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7095, kitų statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros), unikalus Nr. 4196-0004-7108, esančių Nemenčinės pl. 268, Miškonių k., Bezdonių sen., registro Nr. 44/455086, nuo jo sudarymo momento; priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad pasirašydami hipotekos aktą iš esmės suklydo dėl šio sandorio esmės, kadangi klaidingai suvokė, kas yra tikrosios įkeitimo sandorio šalys, klaidingai suvokė hipotekos sandorio turinį ir teisines pasekmes. Atsakovas galimai tyčia prašė įkeisti ieškovams, kurie nėra skolininkai, priklausantį turtą.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovams 10 000,00 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę baudos paskirti atsakovui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu ieškovų V. A. ir J. A. ir atsakovo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytą sutartinės hipotekos sandorį Nr. 01120090007912 dalyje dėl ieškovams V. A. ir J. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 2263/3659 dalių žemės sklypo, esančio Nemenčinės pl. 268, Miškonių k., Bezdonių sen., unikalus Nr. 4400-0656-5428, ir ieškovui V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4196-0004-7019, viralinės unikalus Nr. 4196-0004-7022, kiemo rūsio, unikalus Nr. 4196-0004-7036, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7040, tvarto, unikalus Nr. 4196-0004-7051, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7062, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7073, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7084, ūkinio pastato, unikalus Nr. 4196-0004-7095, kitų statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros), unikalus Nr. 4196-0004-7108, esančių Nemenčinės pl. 268, Miškonių k., Bezdonių sen., registro Nr. 44/455086, nuo jo sudarymo momento. Taip priteisė bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas nustatė, kad 2009-05-08 tarp L. R. ir Kredito unijos buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 09-00082 LTL, pagal kurią Kredito unija L. R. suteikė 355 000,00 Lt paskolą būsto remontui. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas sutarties sudarymo metu L. R., D. R., V. A., J. A. priklausančio anksčiau minėto turto įkeitimu, 2009-05-11 sutartinės hipotekos lakštu Nr. 01120090007912, patvirtintu notaro T. P. V. ir 2009-05-14 įregistruotu Vilniaus miesto I apylinkės teismo hipotekos skyriuje. L. R. tinkamai nevykdant iš paskolos sutarties kylančių prievolių t.y. nemokant paskolos ir palūkanų įmokų pagal tvarkaraštį, 2010-08-13 paskolos sutartis, vienašališkai, prieš tai įspėjus šalis, buvo nutraukta.

9Teismas sprendė, kad ieškovai klaidingai suvokė, kas yra tikrosios įkeitimo sandorio šalys, pasirašydami hipotekos lakštą manė, kad duoda sutikimą, o ne prisiima įsipareigojimus, nesuvokė, kad pasirašydami hipotekos lakštą įsipareigoja visu šeimos turtu užtikrinti kito asmens įsipareigojimų įvykdymą ir kad įsipareigojimų nevykdymo atveju ieškovų turtas gali būti parduotas iš varžytynių.

10Teismas atsižvelgė į faktą, kad ieškovų gimtoji kalba yra rusų ir teisinių sąvokų vertimas iš vienos kalbos į kitą gali sunkinti paties sandorio ir jo pasekmių supratimą. Tai, kad notaras nepamena ar sandorio pasirašymo metu ieškovams buvo paaiškintos tinkamai sandorio sudarymo pasekmės, vertino kaip svarbią aplinkybę. O tai, kad ieškovai neturi teisinio išsilavinimo, yra baigę tik vienuolika klasių, teismo nuomone, suponuoja jų suklydimą dėl sandorio sudarymo esmės. Kadangi hipotekos lakštuose nėra konkrečiai nurodyta, kad paskolos negrąžinimo atveju už įsipareigojimų įvykdymą atsako visi savininkai savo įkeistu turtu, teismas sprendė, kad ieškovai pagrįstai manė, kad duoda tik sutikimą, o ne laiduoja už L. R..

11Iš procesinių dokumentų medžiagos teismas sprendė, kad ieškovai puikiai sutarė su L. R., jokių tarpusavio pykčių nebuvo. O kadangi L. R. posėdžio metu teigė, kad apgavo ieškovus ir nepasakė tikrosios sudaromo sandorio esmės, nes tai esą buvo jo ir E. L., kuris byloje apklaustas liudytoju, biznio reikalai, teismas darė išvadą, kad ieškovai buvo apgauti ir todėl pasirašė hipotekos lakštus.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas (apeliantas) BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą– ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai vertinant bylos aplinkybes, netinkamai taikant materialinės teisės normas, yra grindžiamas vien tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai, todėl naikintinas.
  2. Sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, jeigu suklydusio asmens teises galima apginti kitais būdais. Tai reiškia, kad jeigu ieškovai patyrė ar gali patirti nuostolių, dėl paskolos gavėjo L. R. kaltės įkeitę savo turtą, jie turi teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo L. R., kurio naudai savo valia ir rizika įkeitė turtą, o ne reikalauti hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo.
  3. Jokia bylos medžiaga nepagrindžia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovų suklydimą apsprendė atsakovo apgaulė. Sprendime nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė apgaulė, ši aplinkybė teismo nebuvo tirta. Vien tik argumentas, kad ieškovai puikiai sutarė su L. R. ir šis juos apgavo dėl sandorio esmės, nėra neginčijamas apgaulės įrodymas, kuris patvirtintų ieškovų suklydimą.

14Ieškovai V. A. ir J. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovai klaidingai suvokė, kas yra tikrosios įkeitimo sandorio šalys, manė, kad tik duoda sutikimą L. R., kaip įkeičiamo sklypo bendrasavininkiui įkeiti jam priklausančią sklypo dalį, o ne prisiima atsakomybę už L. R. skolinius įsipareigojimus atsakovui. Atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei teikdamas procesinius dokumentus nenurodė, dėl kokios priežasties buvo įkeistas ieškovams priklausantis turtas, nenurodė, kad būtų taręsis su ieškovais dėl sutartinės hipotekos sandorio sudarymo, todėl teismas teisingai vertino trečiojo asmens ir notaro bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus ir teisingai sprendė, kad ieškovai buvo apgauti. Atsakovas buvo suinteresuotas įkeitimo sandorio sudarymu, atliko neteisėtus veiksmus, nes leido L. R. suklaidinti ieškovus, buvo suinteresuotas tokiu suklaidinimu ir tikėjosi turėti iš to naudos. Ieškovams L. R. veiksmai ir planai nebuvo žinomi, jie neplanavo ir nevykdė jokios bendros veiklos iš kurios ieškovai būtų tikėjęsi finansinės naudos, todėl akivaizdu, kad ginčo sandorio, nesant suklydimui, ieškovai būtų nepasirašę.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

16teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), jo teisėtumas bei pagrįstumas peržiūrimas pagal apeliaciniuose skunduose suformuotas faktines bei teisines ribas (CPK 320 str.), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo institutą, ar teisingai nustatė faktines aplinkybes ir ar tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias hipotekos sandorio pripažinimą negaliojančiu ieškinyje įvardintais įstatyminiais pagrindais – pagal CK 1.89, 1.90 bei 1.91 straipsnius.

19Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškinyje nurodytus sandorio ginčijimo pagrindus, konstatavo, kad šio sandorio negaliojimą lemia ieškovų suklydimas, įtakotas trečiojo asmens L. R. apgaulės. Trečiasis asmuo nuslėpė esminę aplinkybę, kad paskolos sutartis su atsakovu sudaryta trečiojo asmens ir E. L. biznio reikalais, ką žinodami ieškovai savo turto sutartinės hipotekos lakštu ir, juo labiau, mažai pažįstamo asmens L. R. naudai, nebūtų įkeitę.

20Dėl įrodinėjimo instituto taikymo

21Apeliantas savo skunde nesutinka su byloje esančių įrodymų įvertinimu, nes vienintelis teismo nustatytas sandorio negaliojimo pagrindas yra trečiojo asmens pripažinta apgavystė, bei notaro parodymai apie sandorio pasirašymo aplinkybes. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (lot. prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Didesnė dokumento įrodomoji galia reiškia, jog jo įrodomosios galios negalima nuginčyti žodžiu (pvz., šalių duodamais paaiškinimais, liudytojų parodymais) ar kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus kitus oficialius rašytinius įrodymus. CPK 197 straipsnio 2 dalies lingvistinė sandara bei naudojami žodžių junginiai leidžia spręsti, jog įstatymų leidėjo valia ši taisyklė taikytina dokumento turiniui, t.y. laikomos visiškai įrodytomis oficialiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos vienokios ar kitokios teisiškai reikšmingos aplinkybės (juridiniai faktai). Analogiškas reglamentavimas nustatytas Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, kur yra teigiama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai (pavyzdžiui, prievolės dalykas, prievolės šalys, jų įsipareigojimų pobūdis, mastas, vykdymo tvarka ar terminai) yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Vadinasi, jokių kliūčių ginčyti taip pat ir notaro patvirtintą sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nėra. Be to, įstatymai neįtvirtina ir tiesioginio draudimo kaip įrodinėjimo priemonėmis remtis sandorį sudariusių asmenų ar liudytojų paaiškinimais, juos ginčijant teisme (CPK 177 str. 3 d.). Priešingu atveju apskritai būtų paneigta ar esmingai apsunkinta galimybė nukentėjusiajai šaliai ginčyti notaro patvirtintą sandorį remiantis valios trūkumo faktu, jos ydingumu ar klaida ją suformuojant, nes jokiais kitais oficialiais įrodymais to įrodyti nebūtų galima. Taigi, kolegijos vertinimu, draudimas tokiose situacijose atsižvelgti į asmenų (sandorio šalių ar liudytojų, trečiųjų asmenų) paaiškinimus nebūtų nei protingas, nei sąžiningas, nei teisingas. Todėl į šiuos skundo argumentus kolegija taip pat neatsižvelgia.

22Įrodinėjimo byloje tikslas tai teismo įsitikinimas, pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kolegijos vertinimu, teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, teisingai sprendė dėl kiekvieno iš įrodymų įrodomosios reikšmės bei aplinkybių, kurias jie patvirtina. Apelianto skundo argumentai, kad sprendime nėra nurodyta kuo konkrečiai pasireiškė apgaulė ir kad teismas tokių aplinkybių netyrė, neatitinka faktinės situacijos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu trečiasis asmuo L. R. parodė, o ir teismas sprendime darė išvadą, kad ieškovai buvo apgauti: trečiasis asmuo L. R. nuslėpė nuo ieškovų tikrąją sudaromo sandorio esmę, nuslėpė, kad paskola yra imama ne L. R. būsto remontui finansuoti, o jo ir E. L. biznio reikalams finansuoti. Pastaroji išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra grindžiama vien tik teismo prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie bylos įrodymai.

23Dėl sandorio negaliojimo pagrindų ir kreditoriaus (ne)sąžiningumo

24Ieškovai prašė pripažinti negaliojančia jų pasirašytą sutartinės hipotekos lakštą kaip sandorį, sudarytą dėl suklydimo nesant tikrosios jų valios dėl atsakovo apgaulės ir nesąžiningų veiksmų.

25CK 1.91 straipsnyje įvardijama apgaulė yra sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kai apgaulės turinį sudarančius veiksmus atlieka kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalimi. Apgaule gali būti sudarytas ir vienašalis sandoris. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, t.y. teigiant, ko nėra, taip pat apgaule gali būti kitos sandorio šalies tylėjimas (CK 1.91 str. 5 d.), kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės, kurias žinodama antroji šalis sandorio nebūtų sudariusi. Apgaulė yra taip pat ir tada, kai pats asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę ar aplinkybes, o kitas asmuo, tą žinodamas, pasinaudoja tokiu suklydimu. Tokiu atveju yra pažeidžiami sutarčių laisvės, lygiateisiškumo principai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai hipotekos sandorį (1 t., 26-29 b. l.), kurio jie įkeitė kreditoriui, apeliantui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, vienintelį savo gyvenamąjį būstą už menkai pažįstamo trečiojo asmens L. R. paskolos prievolę, sudarė dėl trečiojo asmens apgaulės ir nesąžiningų veiksmų. Tiek kreditoriaus apeliacinio skundo argumentai, tiek sandorį tvirtinusio notaro T. P. V. bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai kitokiai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti neleidžia. Ir didesnė įkeičiamo daikto, nei paskolos dalykas, vertė, leidžianti pripažinti aiškią disproporciją tarp užtikrinamo apelianto intereso ir užtikrinimo priemonių, ir trečiojo asmens bei atsakovo elgesys, ir ieškovų asmenybių ypatumai, t.y. kalbos nemokėjimas, vidurinis išsilavinimas, patiklumas suteikia prielaidas vertinimui, kad trečiasis asmuo L. R. pasinaudojo menka ieškovų orientacija, neteisingu situacijos supratimu ir juos apgavo. Apeliantas, viena vertus, nėra CK 1.91 straipsnio 7 dalyje nurodomas sąžiningas trečiasis asmuo, prieš kurį negalėtų būti panaudotas dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas, kadangi jis pats buvo sutartinių santykių dalyvis, pasirašė hipotekos lakštą, kuris yra sudarytas jo naudai. Kita vertus, apie apgaulę žinojo arba turėjo žinoti, taigi nebuvo sąžiningas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Nagrinėjamoje byloje šis išaiškinimas reiškia, kad sąžiningu gali būti laikomas tik toks asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo yra finansiškai pajėgus vykdyti įsipareigojimus, ypač užtikrinant paskolą ne paties skolininko, o kitų asmenų turto įkeitimu, kuris pasidomėjo savo skolininko ir įkaito davėjų ryšiais ar santykiais.

26Hipoteka nagrinėjamoje byloje buvo ginčijama dėl sandorio šalies įkaito davėjų valios ydingumo, kai įkaito davėjų valia buvo paveikta juos apgaunant, todėl ir hipotekos kreditorius yra atsakingas už sandorio negaliojimo pagrindus. Tokiais atvejais reikšminga, kad hipotekos kreditorius yra ginčijamojo hipotekos sandorio šalis ir yra atsakingas už informacijos apie užtikrinamą pagrindinę prievolę atskleidimą įkaito davėjui, kuris nėra pagrindinės prievolės subjektas. Hipotekos kreditoriaus pareigos informuoti apie sudaromo sandorio aplinkybes įkaito davėją nepanaikina ir tas faktas, kad sandorį tvirtina notaras (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2015).

27Hipotekos sandoris – daiktinės teisės atsiradimo sandoris, šio sandorio tikslas užtikrinti pagrindinę prievolę, todėl pagrindinės prievolės subjektai, elgdamiesi sąžiningai, privalo atskleisti šalutinės prievolės subjektui –įkaito davėjui – pagrindinės prievolės atsiradimo aplinkybes, prievolės turinį ir jos pasibaigimo pagrindus. Svetimo daikto hipotekos atveju nuosavybes teise valdomą daiktą kreditoriui įkeičia kitas asmuo, ne skolininkas. Šio sandorio šalys yra kreditorius, skolininkas ir kitas asmuo. Nagrinėjamoje byloje paskolos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2009 m. gegužės 8 d., hipotekos lakštas 2009 m. gegužės 11 d., o kadangi įkaito davėjai nebuvo paskolos sutarties šalys, tai paskolos sandorio aplinkybes atskleisti kitiems asmenims – įkaito davėjams – turėjo būtent paskolos sutarties šalys. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2015).

28Sandoris, sudarytas dėl apgaulės, pripažįstamas negaliojančiu, kai nustatoma, jog jį sudarantis asmuo suklydo dėl esminės sudaromo sandorio sąlygos. CK 4.181 straipsnio redakcija, galiojusi sandorio sudarymo metu, leidžia atskleisti svetimo daikto hipotekos esminę sąlygą, kad savininkas savo turtu apsaugo kito asmens skolinio įpareigojimo įvykdymą. Taigi tokio sandorio nuginčijimas galimas, įrodžius, kad įkaito davėjas buvo suklaidintas, nes buvo įtikintas, jog už skolininko prievoles atsakyti savo turtu nereikės. Paveikti sandorio šalį gali kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2015).

29Nėra teisiškai reikšmingi apelianto argumentai, kad jis ieškovų neapgaudinėjo, o netgi, pasak apelianto ir įrodžius aplinkybę, kad ieškovus apgavo L. R., tai negali turėti jokios įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms ieškovų atžvilgiu. Apgaulė gali pasireikšti teigiant tai, ko nėra. Teismas nustatė, kad L. R. teigė, jog jam reikia ieškovų sutikimo, kad trečiasis asmuo galėtų įkeisti savo kaip skolininko turtą, užtikrinant prievolės atsakovui (paskolos grąžinimą) įvykdymą. Skolininkas nuslėpė, kad ieškovai už skolininko prievolės įvykdymą įkeičia savo turtą ir tuo kreditoriui garantuoja, kad skolininkui nevykdant prievolės, kreditorius skolą išieškos iš ieškovų įkeisto turto. Kreditorius nesidomėjo skolininko galimybėmis grąžinti paskolą, būdamas sąžiningas, jis turėjo kooperuotis ir bendradarbiauti su pagrindinės ir šalutinės prievolės skolininkais prievolių atsiradimo momentu, nes jau sudarant sandorį buvo objektyvios galimybės sužinoti aplinkybes, iš kurių paaiškėtų, jog pagrindinis skolininkas negalės įvykdyti prievolės.

30Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 8 d. tarp L. R. ir Kredito unijos buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 09-00082 LTL, pagal kurią Kredito unija L. R. suteikė 355 000,00 Lt paskolą. Paskolos sutartimi taip pat nustatytos palūkanos, delspinigiai, jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Prievolės grąžinti paskolą įvykdymo terminas buvo numatytas 2014 m. gegužės 8 d., minėtos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas E. L. laidavimu (1 t., 118-119 b. l.). Taip pat, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas sutarties sudarymo metu L. R., D. R., V. A., J. A. priklausančio anksčiau minėto turto įkeitimu, t.y. 2009 m. gegužės 11 d. sutartinės hipotekos lakštu Nr. 01120090007912, patvirtintu notaro T. P. V. ir 2009 m. gegužės 14 d. įregistruotu Vilniaus miesto I apylinkės teismo hipotekos skyriuje (1 t., 26-29 b.l.). Skolininkui L. R. tinkamai nevykdant iš paskolos sutarties kylančių prievolių t.y. nemokant paskolos ir palūkanų įmokų pagal tvarkaraštį, kreditorius 2010 m. rugpjūčio 13 d. paskolos sutartį nutraukė vienašališkai (1 t., 30 b. l.), o 2010 m. lapkričio 2 d. tarp BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir laiduotojo E. L. buvo pasirašytas susitarimas dėl laidavimo sutarties nutraukimo (1 t., 120 b. l.). Tai, kad apeliantas, skolininkui nevykdant prievolės nutraukia laidavimo sutartį su laiduotoju E. L., sutinka su skolininkui priklausančio, įkeisto sklypo dalies pardavimu, patvirtina tokio apelianto intereso, kaip ekonominės naudos gavimą iš turto pardavimo priklausančio ieškovams, dominavimą. Toks kreditoriaus pasyvumas patvirtina aplinkybę, kad trečiojo asmens, skolininko L. R. mokumas jam buvo nesvarbus, o tai rodo apelianto nesąžiningumą ieškovų atžvilgiu.

31Kadangi ginčijamą hipotekos sutartį ieškovai, nepaisant jų tikslo padėti trečiajam asmeniui gauti paskolą, pasirašė dėl trečiojo asmens apgaulės, šiam nuslepiant tikruosius savo ketinimus, konstatuotina, kad jie suklydo dėl sandorio esmės, dėl jo, kaip išvestinės iš pagrindinės prievolės, pobūdžio. Ieškovai hipotekos lakštą pasirašė nežinodami dėl savo pareigos grąžinti paskolą už trečiąjį asmenį neišvengiamumo, nors tokių teisinių padarinių - besąlygiškai grąžinti skolą už trečiąjį asmenį ir perimti jo prievolę apeliantui, jie nesiekė. Pastarojo pasyvumas sudarė sąlygas būtent tokiems neišvengiamiems padariniams atsirasti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį. Esminių sandorio aplinkybių nesuvokimas kliudė susiformuoti laisvai ieškovų valiai. Tačiau nustačius, kad ieškovai suklydo dėl trečiojo asmens ir atsakovo tyčinių veiksmų, sandoris pripažintinas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu, o CK 1.90 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Teismų praktikoje jau suformuota taisyklė, kad abu kartu šie teisiniai pagrindai nederinami. Tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 str.) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią contra voluntatem. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

32Nors pirmosios instancijos teismas šalių veiksmus vertino kaip atitinkančius abiejų teisinių pagrindų sudėtį, ieškovų veiksmus - ir suklydimo rizikos (ne)prisiėmimo aspektu pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal abu teisinius pagrindus pats savaime neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 328 str.).

33Dėl kitų ieškovų teisių gynimo būdų

34Apeliantas savo skunde nurodo, kad ieškovų teisė gali būti apginta ir kitu būdu, nepripažįstant sandorio negaliojančiu, nes jie, siekdami išsaugoti įkeistą turtą, turi teisę įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį L. R. ir įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 4.195 str., 6.101 str. 4 d. 3 p., 6.112 str. 2 p.), arba reikalauti nuostolių atlyginimo iš šio asmens, jeigu įkeistas turtas būtų parduotas varžytinėse. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat negali sutikti. Pripažinus, kad hipotekos sutartis negalioja pagal CK 1.91 straipsnį, CK 1.90 straipsnio 7 dalies nuostatos, taikytinos pačios šalies suklydimo atveju, nėra teisiškai aktualios jos tyčinio suklaidinimo atveju. Be to, nagrinėjamos bylos atveju nukentėjusio (t.y. apgauto) asmens, teismo sprendimu tokį faktą konstatavus, vienintelio gyvenamojo būsto pardavimas nekompensuoja žalos iš tikėtinai nemokaus asmens priteisimas, nes, viena vertus, tokio sprendimo priėmimas dar negarantuoja tokios skolos išieškojimo (greito išieškojimo), antra vertus, tokia priemonė negali būti laikoma adekvačiu pažeistų teisių ir interesų gynimo būdu, kuris yra aptariamas CK 1.90 straipsnio 7 dalyje (CK 1.137 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškinio šioje byloje patenkinimas neatima teisės ir pačiam kreditoriui kreiptis į teismą dėl paskolos sutarties vykdymo, pareiškiant reikalavimus savo skolininkui L. R..

35Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad ginčijamo hipotekos lakšto panaikinimas pažeidžia civilinių santykių stabilumą ir pažeidžia kreditoriaus teisę išsireikalauti skolą iš hipoteka įkeisto turto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sandorio išsaugojimas, nustačius asmens teisių bei interesų pažeidimą, nėra dominuojantis ar prioritetinis principas ir ypač tokioje situacijoje, kai asmuo buvo apgautas ir teisme įrodo apgavystės faktą. Kitoks aiškinimas prieštarautų pamatiniam CPK 2 straipsnyje įtvirtintam tikslui - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, interesus.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str., 329 str., 330 str.)

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai V. A. ir J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovams 10... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas nustatė, kad 2009-05-08 tarp L. R. ir Kredito unijos buvo sudaryta... 9. Teismas sprendė, kad ieškovai klaidingai suvokė, kas yra tikrosios įkeitimo... 10. Teismas atsižvelgė į faktą, kad ieškovų gimtoji kalba yra rusų ir... 11. Iš procesinių dokumentų medžiagos teismas sprendė, kad ieškovai puikiai... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovas (apeliantas) BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliaciniu skundu... 14. Ieškovai V. A. ir J. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 16. teisiniai argumentai ir išvados... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 19. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškinyje nurodytus sandorio... 20. Dėl įrodinėjimo instituto taikymo ... 21. Apeliantas savo skunde nesutinka su byloje esančių įrodymų įvertinimu, nes... 22. Įrodinėjimo byloje tikslas tai teismo įsitikinimas, pagrįstas visapusišku,... 23. Dėl sandorio negaliojimo pagrindų ir kreditoriaus (ne)sąžiningumo... 24. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančia jų pasirašytą sutartinės... 25. CK 1.91 straipsnyje įvardijama apgaulė yra sandorį sudarančio asmens... 26. Hipoteka nagrinėjamoje byloje buvo ginčijama dėl sandorio šalies įkaito... 27. Hipotekos sandoris – daiktinės teisės atsiradimo sandoris, šio sandorio... 28. Sandoris, sudarytas dėl apgaulės, pripažįstamas negaliojančiu, kai... 29. Nėra teisiškai reikšmingi apelianto argumentai, kad jis ieškovų... 30. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 8 d. tarp L. R. ir Kredito unijos buvo... 31. Kadangi ginčijamą hipotekos sutartį ieškovai, nepaisant jų tikslo padėti... 32. Nors pirmosios instancijos teismas šalių veiksmus vertino kaip atitinkančius... 33. Dėl kitų ieškovų teisių gynimo būdų ... 34. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ieškovų teisė gali būti apginta ir kitu... 35. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad ginčijamo hipotekos... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą....