Byla 2A-1609-555/2014
Dėl iškeldinimo iš patalpų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9935-717/2014 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. N., G. N., R. N., dėl iškeldinimo iš patalpų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (buvęs adresas ( - ). Kauno Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. sausio 25 d. orderis Nr. 6 atsakovui L. N. suteikė teisę apsigyventi tarnybiniame bute. 1999 m. sausio 28 d. su atsakovu L. N. sudaryta tarnybinio buto gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Šiuo metu ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravę atsakovai G. N. ir R. N.. Ginčo butas atsakovui L. N. buvo suteiktas, kaip tarnybinis, todėl atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2008 m. birželio 26 d. pažymą Nr. (9.96)-41A-2737 tai, kad L. N. nebedirba darbovietėje, kurioje dirbant jam buvo išnuomotas tarnybinis butas, ieškovė 2010 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 53-5-3324 įspėjo nuomininką su šeimos nariais išsikelti iš tarnybinio buto, taip pat informavo, kad neišsikėlus iš ginčo buto bus keldinamas teismine tvarka. AB „City Service“ 2010 m. lapkričio 29 d., UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2013 m. birželio 18 d. patikrinę ginčo gyvenamąsias patalpas nustatė, kad atsakovai ginčo bute gyvena ir gera valia iš buto neišsikėlė. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovams atlaisvinus ginčo tarnybinį butą, jis vadovaujantis Gyvenamųjų patalpų išbraukimo iš Savivaldybės tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo tvarkos aprašo 4.1. p., būtų išbrauktas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo ir taptų socialiniu būstu. Atsakovai nėra įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą sąrašus, todėl išbraukti ginčo tarnybines gyvenamąsias patalpas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašo, vadovaujantis aprašo 4. 2. p. nėra pagrindo. Kadangi butas nėra atlaisvintas, ieškovė negali išbraukti iš tarnybinių butų sąrašo ir jo išnuomoti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti.

5Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti 1999 m. sausio 28 d. su atsakovu L. N. sudarytą tarnybinio buto, esančio ( - ), gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, iškeldinti atsakovus L. N., G. N., R. N. iš gyvenamųjų patalpų adresu ( - ), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad nesant pagrindo atsakovams gyventi tarnybiniame bute, su atsakovu L. N. sudaryta tarnybinio buto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti nutraukta.

6Atsakovai nesutiko su ieškovės pozicija, teismo prašo taikyti 3 metų senaties terminą, kurį numatė 1964 m CK., kadangi atsakovo darbo santykiai su kariniu daliniu nutrūko 1993 m., tačiau ieškovė dėl iškeldinimo iš tarnybinio buto ieškinį teismui pateikė tik 2013 m. Atsakovai nurodė, kad ginčo buto nuomos santykiai susiklostė nuo 1990 m., kada atsakovui buvo suteiktas orderis ginčo gyvenamosios patalpos, o pagal tuo metu galiojusį Butų kodekso 105 straipsnį neleidžiama iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto asmenims atleistiems iš darbo, likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių ar etatus, taip pat tuo metu galiojęs 1964 m. CK 363 straipsnio 1 dalies 6 punktas numatė, kad suteikiant kitą gyvenamąją patalpą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinti asmenys, atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių. Ieškovės nurodytas aplinkybės dėl neteisėto valdymo pagal CK 4.95 straipsnį laikė nepagrįstomis, kadangi atsakovams ginčo gyvenamosios patalpos buvo suteiktos teisėtai 1990 m. orderiu, vėliau 1999 m. pasirašyta nuomos sutartimi.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovų L. N., G. N., R. N. naudai 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nurodė, kad atsakovas L. N. teisę naudotis ginčo patalpomis įgijo 1990 m. sausio 25 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderio pagrindu, t. y. galiojant nurodytai Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 8 punkto garantijai, pagal kurią atsakovas įgijo teisę būti iškeldintas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tarnybiniai santykiai tarp atsakovo ir Karinio dalinio nutrūko 1993 m. dėl likvidavimo, tą patvirtina byloje pateiktas atsakovo L. N. įrašas darbo knygelėje. Ieškovė ginčo butą įgijo 1995 m. kovo 16 d. priėmimo-perdavimo aktu, vis dar galiojant minėtai garantijai, tačiau byloje nepateikė duomenų, kad nutrūkus atsakovo darbo santykiams bei ieškovei perėmus ginčo patalpas ji vadovaudamasi tuo metu galiojusiu 1964 m. CK 363 straipsnio 1 dalies 6 punktu atsakovui būtų siūliusi ar suteikusi kitą gyvenamąją patalpą. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovas iki nustojant galioti Butų kodeksui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., buvo įgijęs 105 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą garantiją, pagal kurią atsakovas įgijo teisę būti iškeldintas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Garantijos esmė buvo ta, kad pagal galiojusią teisinę reglamentaciją toks asmuo negali būti iškeldintas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Šios teisės normos galiojimo metu, t. y. asmenį atleidus iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją, jis įgijo minėto pobūdžio teisinę apsaugą, kuri pakeistais įstatymais nebuvo panaikinta.

10Teismas pažymėjo, kad nors 1999 m. sausio 28 d. su šalių sudarytoje gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punkte nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, jog tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CK 6.620 str. nuostatos. Teismo vertinimu Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. yra įtvirtinta, kad, Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (1, 2 dalys). Todėl teismas sprendė, kad 2001 m. CK šeštosios knygos XXXI skyriaus trečiojo skirsnio normos nagrinėjamo ginčo atveju netaikomos, nes civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinama atsakovo teisinė apsauga, atsirado iki 2001 m. CK įsigaliojimo. Taigi, nepaisant to, kad nuomos sutartyje nebuvo aptarta sąlygų bei Kauno miesto savivaldybė neįsipareigojo suteikti atsakovo šeimai kitos gyvenamosios patalpos iškeldinimo atveju, garantiją nebūti iškeldintam iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos atsakovas ir po nuomos sutarties sudarymo išlaikė 1964 m. CK 363 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ieškovei pageidaujant nutraukti tarnybinio buto, esančio ( - ), gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose 1999 m. sausio 28 d. nuomos tipinę sutartį, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ji visų pirma turėtų įgyvendinti nurodytą garantiją. Kadangi atsakovė teismo prašo nutraukti 1999 m. sausio 28 d. nuomos tipinę sutartį su atsakovais juo iškeldinant iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto jos reikalavimas laikytas nepagrįstu, todėl atmestinas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad vadovaudamasi CK 4.95 str. bei būdama turto savininkė ji turi teisę reikšti ieškinį dėl jai priklausančio daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo iškeldinant atsakovus, kadangi byloje esantis orderis, kurio pagrindu sudaryta nuomos sutartis įrodo, kad atsakovams ginčo patalpos buvo suteiktos teisėtai, abipusių šalių sulygta valia. Nuomos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio teisiniai santykiai, todėl atsakovų reikalavimas dėl 3 metų senaties termino, kurį numatė 1964 m CK. taikymo atmestas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

13Nurodo, kad 1999 m. sausio 28 d. su atsakovu L. N. sudarytoje gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės sutarties 7 punkte nurodyta, jog sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka. Minėtoje nuomos sutartyje nebuvo aptarta sąlygų bei Kauno miesto savivaldybė neįsipareigojo suteikti ieškovo šeimai kitos gyvenamosios patalpos iškeldinimo atveju, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas įgijo teisę būti iškeldintas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, kadangi Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikė atsakovui L. N. teisinę garantiją. Apeliantė pažymi, jog Kauno miesto savivaldybė iškeldinimo metu galiojančiomis teisės normomis CK 6.620 str. nuostatomis pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo bei nuomos sutarties nutraukimo, kurį pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė, netinkamai jas taikydamas bei išaiškindamas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų suteikimą (nuomą) reglamentuoja Valstybinės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad savivaldybės socialinis būsto fondas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teisėjos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą, bei minėto straipsnio 7 dalis numato, jog socialinis būstas, nuomojamas nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, bei skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios patalpos). Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai šeimoms ir asmenims, kuriems gali būti išnuomojamas socialinis būstas. Taigi, jei socialinis būstas būtų suteikiamas ir asmenims, neatitinkantiems teisės aktuose nustatytų sąlygų, tai ne tik neatitiktų socialinio būsto paskirties bei teisės aktų nuostatų, bet ir pažeistų asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą ir asmenų, laukiančių eilėje socialiniam būstui išsinuomoti, teises ir teisėtus interesus. Apelianto nuomone atsakovai gyvenamojoje patalpoje, esančioje ( - ), gyvena be teisinio pagrindo, nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytos socialinio būsto suteikimo tvarkos. Kadangi minėtas būstas nėra atlaisvintas, Kauno miesto savivaldybė negali jo išnuomoti asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punkte numatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra savivaldybės savarankiška funkcija, todėl mano, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodo, kad nesutinka su apelianto dėstoma pozicija, kad atsakovų atžvilgiu taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso normos. Apelianto nuorodos, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis ieškovo nurodomomis šiuo metu galiojančiomis teisės normomis ir jas taikyti, yra nepagrįstos. Apeliantas nevertina to, kad ginčo gyvenamosios patalpos nuomos santykiai susiklostė 1990 metais, todėl nepagrįstai nukreipia į 2000 m. Civilinio kodekso 6.620 str., 6.621 str. normas ir argumentuoja, kad neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa nesuteikiama. Atsakovai laikosi pozicijos, kad įstatymų pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį lemia jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos. Iš šioje byloje surinktos medžiagos akivaizdu, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai neatsirado po 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl šio CK nuostatos ir negali būti taikomos.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui L. N. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu 1990-01-25 išduotas orderis gyvenamosioms patalpoms, esančioms adresu ( - ) (b. l.77). Atsakovui patalpos suteiktos šiam dirbant sovietinės armijos kariniame dalinyje. Kariniam daliniui, kuriame dirbo atsakovas, pasitraukus iš Lietuvos Respublikos teritorijos, dėl likvidacijos, atsakovas 1993-07-01 buvo atleistas iš darbo (b. l.74-75), tačiau iš jam suteiktos gyvenamosios patalpos nei atsakovas, nei jo šeimos nariai tuo metu iškeldinti nebuvo. Butas, esantis ( - ) 1995-03-16 priėmimo-perdavimo aktu-važtaraščiu nuosavybės teise perduotas Kauno miesto savivaldybei (b. l. 87-89). 1999-01-28 savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ remdamasi Kauno m. KEČ 1990-01-25 Orderiu Nr. 06 ir atsakovas L. N. neterminuotam laikotarpiui (Sutarties 1p.) sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį dėl tarnybinio buto ( - ) nuomos (b. l. 17-18), 1996-02-12 atsakovas ir UAB „Kauno vandenys“ sudarė sutartį dėl atsiskaitymo už butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį (b. l.43), 1999-04-01 Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ ir N. sudarė sutartį apskaitos už šaltą ir karštą vandenį pagal bute (patalpose) ( - ) įrengtus prietaisus (b. l. 44), AB „Lietuvos energija“ ir atsakovas sudarė sutartį dėl elektros energijos pardavimo (tiekimo)-pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) (b.l.45), 1999-05-18 tarp AB „Lietuvos energija“ ir L. N. sudarytas nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas Nr. 99-3-438 (b.l.42) ir 2008-04-14 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu Nr. 8004727 nuomininkui L. N. paskaičiuotas nuomos mokestis kitos lėšos, patalpų ( - ) išlaikymui (b .l. 41).

21Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

22Šioje byloje aktualu kvalifikuoti ginčo materialinį teisinį santykį, nustatyti, ar šalių sudaryta nuomos sutartis yra tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar ne, nes materialinės teisės normos gyvenamosios patalpos nuomos santykius ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja iš dalies skirtingai. Tuo tarpu ginčas turi būti sprendžiamas taikant materialinės teisės normas, kurios reglamentuoja tą materialinį teisinį santykį, iš kurio kilo ginčas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis butas atsakovui buvo suteiktas 1990 m. sausio 25 d. Buto suteikimo metu galiojo tik 1983 m. Butų kodeksas, tuo tarpu 1999-01-28 ieškovės su atsakovu sudarytos sutarties metu galiojo 1964 m. CK bei 1992 m. Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“.

23Pagal Butų kodekso 103 straipsnio 2 ir 3 dalis sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą turėjo teisę priimti atitinkami subjektai, tarp jų savo žinioje tarnybines gyvenamąsias patalpas turinčios įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, o pagal priimtą sprendimą tarnybinė gyvenamoji patalpa buvo suteikiama naudotis pagal orderį, kurį išduodavo rajono, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Taigi tam, kad pagal Butų kodeksą atsirastų tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, privalėjo būti visos šios įstatyme nustatytos sąlygos: specialus nuomos sutarties objektas – patalpos, turinčios tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą; specifinės sutarties šalys – darbovietė (įstaiga, organizacija) ir darbuotojas; speciali sutarties įforminimo tvarka – rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų (Liaudies deputatų) tarybos vykdomojo komiteto sprendimu priskiriant patalpas tarnybinių gyvenamųjų patalpų fondui ir suteikiant jas nuomininkui pagal vykdomojo komiteto išduodamą specialų orderį.

241992 m. Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2000 m. birželio 19 d.) 22 straipsnyje buvo nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Priėmus Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, 1992 m. buvo pakeistos ir papildytos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomą. Pagal 1964 m. CK 30 skirsnio 318 straipsnį šiame skirsnyje reglamentuojama gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, pagrįstų Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka, kai šios patalpos priklauso: 1) fiziniams asmenims; 2) gyvenamųjų namų, statybos ar eksploatavimo bendrijoms; 3) savivaldybėms; 4) įmonėms ir organizacijoms. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir naudojimo, iškeldinimo iš jų klausimus reglamentavo 1964 m. CK 30 skirsnio 360–363 straipsniai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 31 d.; toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 495) patvirtintas darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, pareigų ir kategorijų sąrašas (toliau – Sąrašas) bei Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, apskaitos ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Jų pagrindinė paskirtis – garantuoti, kad tam tikras pareigas einantys arba tam tikrą darbą dirbantys darbuotojai galėtų tinkamai atlikti jiems pavestą darbą. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. Pagrindiniai tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos požymiai, ją skiriantys nuo gyvenamosios (ne tarnybinės) patalpos nuomos, yra specifinis sutarties dalykas ir specifinės sutarties šalys. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtina nustatyti abiejų šių požymių egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad jeigu tarnybinę gyvenamąją patalpą juridinis asmuo suteikia ne savo darbuotojui (t. y. suteikia tokiam asmeniui, kuriam tarnybinės gyvenamosios patalpos negali būti suteiktos) ir jie sudaro tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tai atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini tik kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, o ne kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.

25Iš šios bylos duomenų matyti, kad šalių 1999 m. sausio 1 d. nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas nebuvo ieškovo darbuotojas, jų nesiejo darbo santykiai. Apelianto teigimu, ginčo nuomos sutartis su atsakovu sudaryta kaip su asmeniu, prižiūrinčiu ieškovei patikėjimo teise priklausančias patalpas, ši sutartis yra tapusi neterminuota. Remdamasi išdėstytais argumentais ir atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, o ne kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Šalių 1999 m. sausio 28 d. sudaryta nuomos sutartis kvalifikuotina tik kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Dėl to darytina išvada, kad ginčas byloje yra kilęs iš gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, remiantis įstatymo nuostatomis, gali būti nutraukta tik įstatyme nustatytais atvejais, kadangi specifinis nuomos sutarties dalykas – gyvenamoji patalpa lemia griežtesnes tokios sutarties nutraukimo sąlygas. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog ginčo patalpos, atsakovas neteko naudotis nutrūkus darbo santykiams, todėl atsakovas ir jo šeimos nariai buvo įspėti išsikelti, tačiau neišsikelia. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas šiuo metu teisėtai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis ir nevaržo ieškovės, kaip buto savininkės teisių. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta įstatymų, reglamentuojančių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuostatomis. Teismas taip pat pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas ir jo šeimos nariai, likvidavus juridinį asmenį, su kuriuo atsakovą siejo darbo santykiai t. y. nutrūkus darbo santykiams ir su buto savininku, su kuriuo atsakovo nesiejo darbo santykiai, sudarius gyvenamosios nuomos sutartį, teisėtai naudojasi patalpomis. Gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, ir pagal CK 6.614 straipsnio 1 dalies reikalavimus neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš 6 mėnesius, bet tik tuomet, kai patalpos nuomojamos komercinėmis sąlygomis. Tokią bendrosios normos (CK 6.480 straipsnis) taikymo, esant ginčui dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, praktiką yra įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2003, 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-428/2007. 3K-3-428/2007).

26Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, prašė priteisti 700 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo surašymą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė į bylą šias išlaidas patvirtinantį dokumentą (b. l. 126). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis ir LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudarytų 1 500 Lt (1,5 x 1000 Lt). Atsižvelgiant į bylos ir teisnių paslaugų pobūdį ir kompleksiškumą, atsakovų prašymas priteisti 700 Lt atstovavimo išlaidų tenkintinas (Rekomendacijų 2 p., 93 str. 1 d., 98 str.), šią sumą priteisiant iš apeliantės išlaidas turėjusiems asmenims.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) atsakovų L. N. (a. k. ( - ) G. N. (a.k. ( - ) R. N. (a. k. ( - ) naudai bylinėjimosi išlaidas – 700 Lt (septynis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų, t. y. po 233,33 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus, 33 ct)(atitinka 67,58 Eur) kiekvienam.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (buvęs adresas ( -... 5. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti 1999 m. sausio 28 d. su atsakovu L. N.... 6. Atsakovai nesutiko su ieškovės pozicija, teismo prašo taikyti 3 metų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 9. Teismas nurodė, kad atsakovas L. N. teisę naudotis ginčo patalpomis įgijo... 10. Teismas pažymėjo, kad nors 1999 m. sausio 28 d. su šalių sudarytoje... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio... 13. Nurodo, kad 1999 m. sausio 28 d. su atsakovu L. N. sudarytoje gyvenamosios... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti, teismo... 15. Nurodo, kad nesutinka su apelianto dėstoma pozicija, kad atsakovų atžvilgiu... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui L. N. Kauno miesto Liaudies deputatų... 21. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens... 22. Šioje byloje aktualu kvalifikuoti ginčo materialinį teisinį santykį,... 23. Pagal Butų kodekso 103 straipsnio 2 ir 3 dalis sprendimą suteikti tarnybinę... 24. 1992 m. Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (redakcija,... 25. Iš šios bylos duomenų matyti, kad šalių 1999 m. sausio 1 d. nuomos... 26. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 29. Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas...