Byla Iv-489-473/2011
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui S. K., pareiškėjo atstovui K. D., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugai, dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti jo darbo užmokesčio nepriemoką – 2155,29 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio.

3Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) paaiškino ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas nurodė, kad nuo 1987 metų iki 2009-12-28 dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai ugniagesio gelbėtojo pareigose. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus ir priemokas, atsakovas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? VTĮ) 23 str. 2 dalimi todėl nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2009-01-01 imtinai buvo neišmokėta 2155,29 Lt priemokų ir priedų. Mano, kad atsakovas, apskaičiuodamas priemokų ir priedų dydžius, nepagrįstai taikė VTĮ, nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, kuri numatyta Vidaus tarnybos statute (toliau ? Statutas) bei prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) 2004-12-13 nutarimą piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės viena iš svarbiausių įgyvendinimo prielaidų, nes asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas). Ši asmens teisė yra garantuojama saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. KT, 2001-12-18 nutarime aiškindamas Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatą, konstatavo, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu. KT 2009-12-11 paskelbė nutarimą, kuriame teigiama, kad VTĮ skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo VTĮ 23 str. 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą) ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas patikslino skundo reikalavimą, prašydami iš atsakovės priteisti pareiškėjui 1508,97 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

4Atsakovė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugai (PAGD prie VRM PGT Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai) atsiliepime (b. l. 10-13) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. (imtinai) apskaičiuodama pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojančiais teisės aktais. Taikydama Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas, teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Atsakovė yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti teisės aktų nuostatas. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį (LVAT 2003-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A5-264/2003). Todėl pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu atsakovė po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo mokėdama darbo užmokestį, ir toliau būtų taikiusi nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2009 m. sausio mėn., tačiau šiam reikalavimui taikytinas Darbo kodekso 27 str. 2 dalies nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas (LVAT 2005-12-21 nutartis adm. byloje Nr. A1-638/2005), kuris skaičiuojamas nuo skundo teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2010-06-21 ir už laikotarpį nuo 2007-06-21 iki 2008-12-31. Todėl laikytina, kad pareiškėjui grąžintina nesumokėta darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2007-06-21 iki 2008-12-31 yra 1281,19 Lt (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt vienas litas, 19 ct). Pareiškėjas žalą sieja su Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, šį teisės aktą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o 2009-12-11 nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino šią įstatymo nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai. Atsakovė nėra įgaliota atstovauti Lietuvos valstybei dėl Seimo priimtų įstatymų teisėtumo bei iš jų galimai kylančios žalos pareiškėjui. Todėl šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų būti traukiama Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atsakovei skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas). Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka jis nustato ir tvirtina pavaldžių įstaigų programas ir programų sąmatas. Atsakovė pareiškėjui atlyginimą nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iš tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos. Be to, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, Departamentas turės skirti tam reikalingus asignavimus, todėl šioje byloje taip pat turėtų būti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kadangi PAGD prie VRM PGT Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai, mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vykdė tuo metu galiojusias įstatymo normas, jos kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo nėra, biudžete lėšų grąžinimui nėra numatyta, sprendimo vykdymą atsakovė prašė atidėti vieneriems metams.

5Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

6Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

7Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 5-6) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1987 metų iki 2009-12-28 dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai ugniagesio gelbėtojo pareigose. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiškėjui buvo sumokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis ir atlyginimas už viršvalandinį darbą (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos). Pagal ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai 2010-06-07 pažymų Nr. ( - ) ir ( - ) duomenis, pareiškėjui dėl taikyto 70 procentų ribojimo 2007 m. neišmokėta 1402,28 Lt, 2007 m. – 753,01 Lt (b. l. 5-6).

8Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

9LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTĮ 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

102008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

11Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

12Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

13Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

14Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

15Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

16Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, tokiais atvejais atsiranda teisinis pagrindas valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, numatytus Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (LVAT sprendimas adm. b. Nr. A12-219/2004). Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje analogiškoje byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (adm. byloje Nr. A662-1735/2010) pasisakė, jog aplinkybė, kad mokant darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareiškėjai reikalauti, kad už atliktą darbą jai būtų teisingai atlyginta, o teismui, nustačius šios teisės pažeidimą, ginti ją, įveikiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc bei tokiu būdu neleidžiant, kad būtų galutinai įvykdyti tie sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini dar neįvykdytais. Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tarp valstybės tarnautojo ir jo darbdavio nėra civilinio teisinio pobūdžio sutartinių teisinių santykių, todėl sutartinės civilinės atsakomybės santykiai tarp jų negalimi. Deliktinė civilinė atsakomybė šiuo atveju taip pat neatsiranda, nes valstybės tarnautoją ir darbdavį sieja specifiniai tarnybos teisiniai santykiai, kurie pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai. Pagal juos vidaus tarnybos pareigūnas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį (teisingai atlyginti už darbą) ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdžiai tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimą (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas, tarnybos teisinių santykių teisės aktuose egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą inter alia darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Todėl tinkamu atsakovu byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.

17Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio. Atsakovės 2010-06-07 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 5-6) patvirtina, kad pareiškėjui už 2007 m. dėl priedų ribojimo neišmokėta darbo užmokesčio suma – 1402,28 Lt, 2007 m. – 753,01 Lt. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2010-06-23. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo patikslinimą, atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir Darbo kodekso 27 str. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, netenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 metų sausio–gegužės mėnesius. Tokiu būdu, pareiškėjui priteistina suma už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (Darbo kodekso 298 str.), t. y. už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2008-12-31 – 1281,19 Lt (2155,29 – (203,03 +106,35 + 150,3 + 156,57 + 220,41 + 37,44)).

18Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės PAGD prie VRM Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėtas darbo užmokestis – 1281,19 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 4 d., Darbo kodekso 27 str. 2 d., 298 str.). Pareiškėjui priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais valstybei mokėjimais, kurie turi būti išskaičiuoti vykdant teismo sprendimą.

19Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais buvo tiesiogiai susijęs su PAGD prie VRM Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai, tai yra subjektu, privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t. y. PAGD prie VRM Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai. Tokią praktiką formuoja ir LVAT (2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010 ir kt.).

20Atsakovė prašė atidėti sprendimo vykdymą metams, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės ir atsakovės ekonominę ir finansinę padėtį nei tai, kad 2010 metų valstybės biudžete lėšų šiam tikslui nenumatyta. Remiasi LR ABTĮ 4 str. 6 d. ir CPK 284 str. 1 d. nuostatomis, kuriose numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsakovės prašymas netenkinamas. Klausimas dėl sprendimo vykdymo galės būti sprendžiamas šiam sprendimui įsiteisėjus, atsakovei pateikus duomenis apie jos finansinę padėtį, esančią sprendimo įsiteisėjimo metu.

21Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,

Nutarė

22Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui S. K. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugai 1281,19 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą, devynioliką centų). Kitoje dalyje skundą atmesti.

23Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,... 2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti jo darbo... 3. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) paaiškino ir teismo posėdyje jis ir jo... 4. Atsakovė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus... 5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR... 6. Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados. ... 7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 5-6) patvirtina, kad pareiškėjas... 8. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos... 9. LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad... 10. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4,... 11. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str.... 12. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos... 13. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu... 14. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą... 15. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr.... 16. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003... 17. Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio... 18. Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina išvada, kad... 19. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais buvo tiesiogiai susijęs su PAGD... 20. Atsakovė prašė atidėti sprendimo vykdymą metams, atsižvelgiant į sunkią... 21. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 22. Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui S. K. iš... 23. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...