Byla 2A-1088-560/2015
Dėl pažeistų teisių į nuosavybę, laisvės nuo diskriminacijos gynimo, neteisėtų aktų pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Dainius Rinkevičius, kolegijos teisėjos Laima Gerasičkinienė ir Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos bankui dėl pažeistų teisių į nuosavybę, laisvės nuo diskriminacijos gynimo, neteisėtų aktų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė: 1. pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais: 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-17 nutarimo Nr.849 1 d. ir 2.1 p., 1.2. Lietuvos banko 1996-07-19 nutarimą Nr. 205, 1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus savo atstovui Lietuvos valstybinio komercinio banko akcininkų susirinkimuose, įvykusiuose 1996-07-12 ir 1996-08-20, balsuoti už akcinio kapitalo sumažinimą, 1.4. Lietuvos banko 1996-08-29 atliktą Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto su nuliniu akciniu kapitalu įregistravimo aktą, 1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimą Nr.1082 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko akcinio kapitalo suformavimo“, 1.6. Lietuvos banko 1996-10-11 atliktą Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto su 165 milijonų litų akciniu kapitalu įregistravimo aktą; 2. Atstatyti ieškovui prieš jo valią panaikintas AB Lietuvos valstybinio komercinio banko akcininko teises, kurias ieškovas turėjo kaip 1957 vnt. paprastųjų vardinių akcijų savininkas 1996-07-01 stoviui į AB Lietuvos valstybinio komercinio banko turtą, likviduoto LR Vyriausybės 1998-04-30 nutarimu Nr. 521 ir atstatyti ieškovo teisę reikalauti teisme turtinės ir moralinės žalos, patirtos sužlugdžius LVKB, atlyginimo; 3. Pripažinti negaliojančiomis LVKB, likviduoto LR Vyriausybės 1998-04-30 nutarimu Nr. 521, suklastotas 1996-07-01 pelno nuostolių ataskaitą ir balansinę ataskaitą, skirtas bankų priežiūrai ir pateiktas 1996-08-20 LVKB visuotiniam akcininkų susirinkimui. Nurodė, kad dėl atsakovų Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtų veiksmų ir priimtų teisės aktų pažeistos ieškovo teisės, prieš ieškovo valią anuliuojant neteisminiu būdu ieškovo, kaip AB Lietuvos valstybinio komercinio banko akcininko, turtines ir neturtines teises. Ieškovas nuosavybės teise valdė 1957 vnt. Lietuvos valstybinio komercinio banko akcijas, kurios sudarė 0,9785 procento banko akciniame kapitale. Ieškovo skaičiavimais LVKB 1996-07-01 stoviui gavo pelną, tačiau pelno-nuostolio ataskaitos banko akcininkų 1996-07-12 ir 1996-08-20 susirinkimams pateiktos ne įgijimo verte, bet „grynąja verte“, sudarant akcininkams nuostolių iliuziją. Bankui turėjo būti iškelta bankroto byla dėl per didelio tolesnės veiklos rizikingumo, nežiūrint į gautą pelną, todėl ieškovas turėjo teisę ir galimybę gauti likviduojamo banko turto, realizuoto per teismo kontroliuojamą bankroto procedūrą, dalį. Pagal banko 1996-07-01 stovį ieškovui priklausė gauti 1281,84 Lt dividendų, gauti likviduojamo banko, 3.218.903,00 Lt vertės, turto dalį, galėjo nemokamai gauti 7286 vnt. akcijų, didinant akcinį kapitalą iš bendrovės lėšų, turėjo pirmumo teise įsigyti banko akcijas už 489200 Lt didinant akcinį kapitalą 50 mln. Lt pagal akcininkų 1996-01-19 susirinkimo nutarimą, galėjo turėtas akcijas testamentu palikti kitiems asmenims ar jas parduoti. LR Valstybės investicijų į bankų akcijas įstatymas apribojo akcininkų teises didinti savo turto dalį banke virš 49 %, tačiau valstybė garantuoja fizinių asmenų indėlių bankuose apsaugą, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, balsavusi 1996-01-19 už LVKB akcinio kapitalo padidinimą, neįvykdė įsipareigojimo išpirkti 51 procentą banko akcijų, todėl kiti akcininkai negalėjo pirkti akcijų, nes sumažėtų LR Vyriausybės kontrolinis akcijų paketas. Lietuvos bankas užvaldė Lietuvos valstybinio komercinio banko turtą nekeldamas bankroto bylos, ką privalėjo padaryti pagal KBĮ 34 str. Įregistravus LVKB statutą su nuliniu akciniu kapitalu, visas banko turtas (100 % ) tapo valstybės nuosavybe vietoje turėto 51 %. LVKB kapitalas žymiai viršijo kreditorių reikalavimus, todėl ieškovas turėjo lūkesčių gauti likviduojamo turto dalį per banko likvidavimo dėl bankroto procedūrą. Įstatymai saugo nuosavybės teises. LR Vyriausybei neįvykdžius garantinių įsipareigojimų pagal CK 471 str., bankas buvo nemokus ir jam turėjo būti iškelta bankroto byla. Buvo realios galimybės bankui pašalinti riziką ir tęsti veiklą, bet paskirtas laikinasis administratorius nepareikalavo iš LR Vyriausybės vykdyti garantinius įsipareigojimus, kad būtų įvykdytas 29683 t. Lt viršytas rizikos normatyvas. KBĮ 34 straipsnio redakcija, paskelbta 1996-07-10, 1996-07-01 pritaikyta atbuline data. Lietuvos valstybinio komercinio banko akcininkai negalėjo priimti banko finansinei būklei adekvačių sprendimų, nes finansinėje atskaitomybėje pateikti neteisingai įvertinti pagrindiniai rodikliai. LR Vyriausybės atstovas neturėjo teisės akcininkų susirinkime balsuoti už akcijų anuliavimą neturėdamas Seimo sprendimo. Tuo pažeistas LR Valstybės investicijų į bankų akcijas įstatymas. Atsakovai pasisavino ieškovo nuosavybės teises, neįvykdė įsipareigojimų ieškovui, kaip banko akcininkui pagal ABĮ 11 str. Pažeista ieškovo teisė gauti likviduojamo banko turto dalį rinkos verte, nes Lietuvos bankas parinko netinkamą poveikio priemonės rūšį, neiškėlė bankroto bylos, neatėmė licencijos, tačiau 1996 m.- 2001 m. ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl LR Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai prieštaraujančio Komercinių bankų įstatymo 37 str. 4 d., nustatant, kad teismas negali spręsti klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo. Balansinė ir pelno-nuostolių ataskaitos 1996-07-01 stoviui, pateiktos 1996-08-20 akcininkų susirinkimui, yra suklastotos ir neįrodo, kad LVKB 1996-07-01 patyrė nuostolius. Ataskaitos neturi juridinės galios, nes nepatvirtintos visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatymas garantuoja visiems savininkams vienodą teisių gynimą. Niekas iš savininko negali paimti turto prievarta, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. LVKB smulkūs akcininkai, anuliavus banko akcinį kapitalą, buvo diskriminuojami dėl nuosavybės, nes neturėjo teisės į akcijų įvertinimą realia verte. Lietuvos bankas iki šiol naudojasi bešeimininkiu tapusiu LVKB turtu.

5Atsakovas Lietuvos bankas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys yra nepagrįstas, prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad byla nutrauktina, nes dėl ieškovo nurodytų teisės aktų pripažinimo neteisėtais ieškovas jau kreipėsi į teismus ir yra įsiteisėję teismų sprendimai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1999 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl AB Lietuvos valstybinio komercinio banko visuotinio akcininkų 1996-08-20 susirinkimo nutarimo panaikinti 197000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų ir 3000 vnt. paprastųjų vardinių darbuotojų akcijų ir atitinkamai pakeisti statutą, konstatuodamas, kad LVKB visuotinio akcininkų susirinkimo 1996-08-20 nutarimai yra teisėti, nes pagal LR Komercinių bankų įstatymo 34 str. 6 d. visuotinis akcininkų susirinkimas privalo sumažinti banko akcinį kapitalą, anuliuodamas turimas savo akcijas nuostoliams padengti, kai banko nuostoliai lygūs akcinio kapitalo vertei ar už ją didesni. Dėl ieškovo reikalavimų, kuriuos ieškovas kildino iš neteisėto, jo manymu, LVKB visuotinio akcininkų susirinkimo 1996-08-20 nutarimo, yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2000-12-15 sprendimas civilinėje byloje Nr.239-923/2000, kurioje ieškovas nurodė penkiolika reikalavimų, kurių tarpe yra ir ieškovo 2008-01-14 ieškinyje. Ieškovas pareiškė pakartotinį ieškinį, kurio dalykas ir faktinis pagrindas yra tapatūs ieškiniams, dėl kurių jau priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Išnagrinėtose bylose teismai nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie buvo taikyti bylose, atitikimo Konstitucijai.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio reikalavimai turi būti atmesti ar civilinė byla turi būti nutraukta, nes jau yra įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tapatūs reikalavimai teisme negali būti nagrinėjami. Pateiktame ieškinyje ieškovas savo reikalavimų pagrindą išdėsto chaotiškai ir nenuosekliai, tačiau matyti, jog jau išnagrinėtų bylų ir pakartotinai pareikšto reikalavimo faktinis pagrindas iš esmės yra toks pats. Ieškovas ginčija savo pažeistas turtines teises į nuosavybę ir teisingą teismą bei prašo pripažinti negaliojančiais teisės aktus konfiskuojant Lietuvos valstybinio komercinio banko turtą ir anuliuojant nuosavybės teises neteisminiu būdu, netaikant bankroto procedūros. Tačiau šiais pagrindais jau buvo nagrinėti reikalavimai ankstesnėse bylose 1999-2007 metais. Net ir pripažinus netapačiais ieškovo reikalavimus, jiems turėtų būti taikoma ieškinio senatis ir tuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Ieškovui įrodinėjimo dalyką nepagrįstai išplėtus, užtęsiamas bylos išnagrinėjimas, atsiranda nereikalingos darbo sąnaudos. Byloje taikytinos nacionalinės teisės normos turinys, taikymas ir aiškinimas nėra įrodinėjimo dalykas. Su banko finansine atskaitomybe susiję dokumentai teismo buvo įvertinti ir ištirti. Įsiteisėję teismo sprendimai yra neskundžiami ir jų nuostatos yra privalomos. Tik pats teismas turi teisę nuspręsti kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ieškovas nepateikia jokių naujų įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gautų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti ginčijamas aplinkybes. Ieškovo pateiktas vienintelis naujas įrodymas – Kauno technologijos universiteto dėstytojo J. B. paskaičiavimai negali būti laikomi oficialiu įrodymu ir nepaneigia ankstesnėse bylose ištirtų ir įvertintų oficialių įrodymų pagrįstumo ir reikšmės. Ieškovas negali susieti savo turtinių nuosavybės teisių atstatymo atgaline data bei pripažinti neteisėtą jo nuosavybės atėmimą pripažinus tuo metu galiojusių įstatymų nuostatas prieštaravusias Konstitucijai. Teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti tik atitinkamojoje teismo nagrinėjamojoje byloje taikytiną teisės aktą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu bylą dalyje nutraukė, o likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės nagrinėjamojoje byloje yra reikšmingos tuo, kad nagrinėjamojoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p). Teismas laikė, kad visų instancijų teismų, pirmosios, apeliacinės ir kasacinės, įsiteisėjusiais ir galiojančiais procesiniais dokumentais, priimtais nurodytose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose, nustatytų aplinkybių iš naujo nereikia įrodinėti, t.y. nereikia įrodinėti, kad pagrįstai ir teisėtai Lietuvos bankas 1996 m. birželio – liepos mėnesiais taikė poveikio priemones LVKB, kad teisėtai 1996-07-19 sustabdė banko tarybos įgaliojimus, nušalino banko valdybą bei skyrė G. Č. banko laikinuoju administratoriumi, kad dėl to, kad LVKB dirbo nuostolingai LVKB visuotinio akcininkų 1996-08-20 susirinkimo nutarimu banko akcininkai pagrįstai ir teisėtai sumažino banko akcinį kapitalą, anuliuojant 200 000 paprastųjų vardinių akcijų, po ko teisėtai 1996-08-29 įregistruoti LVKB statuto pakeitimai su banko nuliniu akciniu kapitalu, kad anuliavus akcijas ieškovas akcijų neteko, kartu netekdamas turtinių ir neturtinių akcininko teisių, kad visi atsakovų veiksmai, atlikti po to, kai ieškovas neteko akcijų, ieškovo teisių nepažeidžia, nes ieškovas neturi nei turtinių, nei neturtinių akcininko teisių, kad jokio LVKB ir ieškovo turto atsakovai nepasisavino, kad LR Vyriausybė ir Lietuvos bankas veikė pagal Komercinių bankų ir kitų tuo metu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jų nepažeidė.

8Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtose bylose teismų nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų niekaip negali pakeisti ieškovo į nagrinėjamą bylą pateiktas Kauno technologijos universiteto Apskaitos katedros dėstytojo J. B. 2006-09-29 atliktas AB Lietuvos valstybinio komercinio banko turto verčių 1996-07-01 stoviui skaičiavimas, kadangi skaičiavimai neprilyginami oficialiam dokumentui, nes atlikti ieškovo užsakymu ir esančių įrodymų kontekste sukelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, o LVKB visuotiniam akcininkų 1996-08-20 susirinkimui pateiktos pelno - nuostolių, balansinė ataskaitos buvo išnagrinėtos ir įvertinos teismų išnagrinėtose bylose. Teismas nurodė, kadVilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu priėmimą banke balansinių ir pelno nuostolių ataskaitų 1996-01-01 ir 1996-07-01 stoviui, dėl ko ieškovo reikalavimą dėl 1996-07-01 pelno nuostolių ir balansinės ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis dėl jų suklastojimo atmetė kaip iš esmės nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino praleidimas reikalavimui pareikšti sudaro savarankišką pagrindų reikalavimui atmesti (CK 1.124 str., 1.126 str.).

9Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose ieškovo pareikštus ir teismų išnagrinėtus ieškovo reikalavimus, ieškovas nagrinėjamojoje byloje akivaizdžiai reiškė ir reiškia dalį reikalavimų, dėl kurių jau yra priimti teismo sprendimai, o tai, kad nors ieškovas nenuosekliai nurodo reikalavimų faktinį pagrindą, tačiau tai netrukdo konstatuoti fakto, kad reiškiamus ieškinio reikalavimus ieškovas akivaizdžiai grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimus išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje ir ieškinyje ieškovas nenurodė jokių naujų esminių ieškinio reikalavimų pagrindą sudarančių aplinkybių.

10Ieškovo ieškinio reikalavimą dėl ginčijamo Lietuvos banko valdybos 1996-07-19 nutarimo Nr. 205 1 punkto dalies „paskirti laikinuoju banko administratoriumi G. Č.“ nutraukė CPK 293 str. 3 d. pagrindu, o ieškovo reikalavimą dėl likusios ieškovo ginčijamo Lietuvos banko valdybos 1996-07-19 nutarimo Nr. 205 dalies atmetė, kadangi iš naujo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.239-923/2000 teismų konstatuotos aplinkybės neįrodinėtinos.

11Teismas pažymėjo, kad ieškovo ginčijamo LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimo Nr.1082 3.2 punktu pripažinti netekusiais galios LR Vyriausybės 1996-07-17 nutarimo Nr. 849 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko“ 1, 2.1 ir 4 punktai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šie nutarimo punktai pažeidė ieškovo teises, įtvirtintas LR Konstitucijos 23 str. ir Konvencijoje ar kad prieštarauja LR Konstitucijos 23 str. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius apie 1996-07-02 Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. I-1417, pakeitusio Komercinių bankų 34 ir 40 straipsnius, nuostatų taikymą atbuline data, kadangi Komercinių bankų įstatyme įtvirtintų nuostatų, tame tarpe 34 straipsnyje ir 40 straipsnyje, taikymas sumažinant LVKB akcinį kapitalą, anuliuojant banko akcijas, yra išnagrinėtas ir įvertintas teismų išnagrinėtose nurodytose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo bylose.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas J. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir atsakovais byloje įtraukti LR Seimą ir LR Prezidentą; pripažinti negaliojančiomis LVKB, likviduoto LR Vyriausybės 1998-04-30 nutarimu Nr. 521, 1996-07-01 pelno nuostolių ataskaitą ir balansinę ataskaitą; pripažinti prieštaraujančiomis LR Konstitucijos 23 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeistu protokolu Nr. 11 1 str. „Nuosavybės apsauga“, šiuos Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento, LR Vyriausybės, Lietuvos banko teisės aktus, kuriais remiantis atimta ieškovo nuosavybė Lietuvos naudai; Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo 34 str. 6 d. ir 40 str. 3 d. pakeitimo ir papildymo įstatymą 1996-07-02 Nr. I-1417; LR Vyriausybės 1996-07-17 nutarimo Nr. 849 1 d ir 2.1 p.; Lietuvos banko 1996-07-19 nutarimą Nr. 205; Lietuvos banko 1996-08-29 atliktą Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto su nuliniu akciniu kapitalu įregistravimo aktą; LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarią Nr. 1082 Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko akcinio kapitalo suformavimo; Lietuvos banko 1996-10-11 atliktą Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto su 165 milijonų litų akciniu kapitalu įregistravimo aktą; taip pat prašo apginti ieškovo teises į nuosavybę, atstatyti prieš jo valią Lietuvos banko aktu panaikintas ieškovo AB Lietuvos valstybinio komercinio banko akcininko turtines ir neturtines teises, kurias turėjo kaip 1957 vnt. paprastų vardinių akcijų savininkas 1996-07-01 stoviu į AB Lietuvos valstybinį komercinį banką, ir įpareigoti Lietuvos Respublikai teisingai atlyginti iš ieškovo atimtą nuosavybę AB LVKB. Nurodo, kad teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą, kadangi byla buvo nagrinėjama 5,5 m, nesikreipė į LR Konstitucinį Teismą, neskyrė finansinės ekspertizės, nepagrįstai nutartimi pašalino iš bylos atsakovus LR Seimą ir LR Prezidentą. LR Seimas pažeidė ieškovo konstitucines ir žmogaus teises, kadangi priėmė LR Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai prieštaraujančius įstatymus. LR Vyriausybė gali būti LR Seimo ir LR Prezidento atstovas byloje, tačiau ji nėra atsakovas byloje. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą, laikydamas, jog prieš tai buvo paduoti tapatūs ieškiniai, išnagrinėti ankstesnių teismų, kadangi šiuo ieškiniu ieškovas ginčija ir prašo pripažinti AB Lietuvos valstybinio komercinio banko pelno ir nuostolių bei balansinę ataskaitas, kuriose sumažinta LVKB turto vertė ir kurių nevertino Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas bei kurios yra negaliojančios, nes nepatvirtintos LVKB visuotinio akcininkų susirinkimo kaip tai numato LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, Komercinių bankų įstatymas, AB LVKB statutas. Ieškovo manymu, Kauno technologijos universiteto Apskaitos katedros dėstytojo J. B. skaičiavimai patvirtina 1996-07-01 LVKB balansinių ataskaitų klastotes, t.y., kad suklastota LVKB pagrindinių sąskaitų straipsnyje įrašyta 20 000; suklastota balansinės ataskaitos įsipareigojimų (pasyvų) pagrindinė sąskaita 25 000 specialieji ir kiti rezervai, kadangi neįrašyta 104 887 t. Lt., kurie sukaupti iki 1996-06-01; suklastota balansinės ataskaitos nuosavybės pagrindinė sąskaita 25 600 banko kapitalas, nes nepagrįsta jokiais dokumentais; suklastota balansinės ataskaitos nuosavybės subsąskaita 25 620 Papildomas kapitalas; suklastota balansinės ataskaitos nuosavybės subsąskaita 25626 Einamųjų metų nepaskirstytas pelnas; suklastota balansinės ataskaitos nuosavybės subsąskaita 25625 Apribotas (skirstomas) pelnas; suklastota pelno ir nuostolių ataskaita įrašant į pagrindinių sąskaitų straipsnį 29200 Išlaidos specialiems atidėjimams; suklastotas pelno ir nuostolių ataskaitos pagrindinių sąskaitų straipsnis 20000 Išlaidų iš viso iš viso – 156337 t. Lt.; suklastotas pelno ir nuostolių ataskaitos pagrindinių sąskaitų straipsnis 39900 Pelnas/nuostolis – 103953 Lt. Vadovaujantis suklastotomis ataskaitomis LR Seimas ir LR Prezidentas pasirašė prieštaraujantį LR Konstitucijos 23 str. ir Konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolo Nr.11 1 str., 14 str. LR Komercinių bankų įstatymo 34 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Nors KBĮ 34 str. 13 d. leidžia nesivadovauti ABĮ 45 str. 4 p., 5 p., 6 p., 8 p., bet teismai draudžia vadovautis ABĮ 45 str. 1 p., 2 p., 3 p., 7 p., reguliuojančiais akcinio kapitalo mažinimo sąlygas ir tvarką. Pasinaudoję LR Seimo priimtais, LR Prezidento pasirašytais, teismų taikomais įstatymais, LR Vyriausybė ir Lietuvos bankas priėmė LR Konstitucijai ir Konvencijai prieštaraujančius aktus ir pasinaudoję suklastotais dokumentais, prieš ieškovo valią panaikino ieškovo nuosavybės teises į bendrą nuosavybę – AB LVKB, užvaldė visą turtą. Dėl bylos sudėtingumo, ieškovo manymu, reikalinga skirti buhalterinė ekspertizę.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti įrodymais, o dėl ieškovo apeliaciniame skunde analizuojamų AB Lietuvos valstybinio komercinio banko pelno ir nuostolių bei balansinės ataskaitos buvo pasisakyta ir jos buvo išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo byloje. Teigia, kad teismas pagrįstai nutraukė bylą, nes ieškovas reiškė reikalavimus, dėl kurių jau yra priimti teismo sprendimai.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

16Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutraukęs bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijai: Lietuvos banko valdybos 1996-07-19 nutarimą Nr. 205 „Dėl poveikio priemonės taikymo Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui“ dalyje dėl nutarimo 1 punkto dalies „paskirti laikinuoju banko administratoriumi G. Č.“; Lietuvos banko 1996-08-29 atliktą AB Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto su nuliniu akciniu kapitalu įregistravimo aktą; Lietuvos banko 1996-10-11 atliktą AB Lietuvos valstybinio komercinio banko statuto su 165 milijonų litų akciniu kapitalu įregistravimo aktą; taip pat dalyje dėl reikalavimo apginti ieškovo teises į nuosavybę, dėl AB Lietuvos valstybinio komercinio banko akcininko turtinių ir neturtinių teisių atstatymo ir dėl Lietuvos Respublikos įpareigojimo atlyginti už nuosavybę AB Lietuvos valstybiniame komerciniame banke, o likusioje dalyje ieškovo ieškinį atsakovams dėl pažeistų teisių į nuosavybę, laisvės nuo diskriminacijos gynimo, neteisėtų aktų pripažinimo negaliojančiais netenkindamas, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

18Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdė 1957 vnt. paprastųjų vardinių AB Lietuvos valstybinio komercinio banko akcijų (b.l. 133, t. 1). AB Lietuvos valstybinis komercinis bankas (toliau - LVKB) likviduotas ir išregistruotas iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro, LR Vyriausybės 1998-04-30 nutarimo Nr. 521 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko likvidavimo“ ir LR Vyriausybės 1999-01-11 nutarimo Nr.25 „Dėl likviduojamos akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimų perdavimo bei išregistravimo iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 354 dalinio pakeitimo ir 1998 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 521 4.1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ pagrindu (b.l. 192-193, 198, t. 1). LVKB išregistruotas Lietuvos banko valdybos 1999-07-01 nutarimu Nr.103 „Dėl Lietuvos valstybinio komercinio banko, AB išregistravimo iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro“ (b.l. 198, t. 1).

19Iš esmės apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą, nurodydamas, jog prieš tai buvo paduoti tapatūs ieškiniai, išnagrinėti ankstesnių teismų. Apelianto teigimu, šiuo ieškiniu jis ginčija ir prašo pripažinti AB Lietuvos valstybinio komercinio banko pelno ir nuostolių bei balansinę ataskaitas, kuriose sumažinta LVKB turto vertė ir kurių nevertino Vilniaus apygardos teismas 2000-12-15 sprendime nurodydamas, kad ataskaitos nėra nuginčytos, galiojančios. Apeliantas teigia, kad minėtos ataskaitos nepatvirtintos LVKB visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip tai numato LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, Komercinių bankų įstatymas, AB LVKB statutas, o Kauno technologijos universiteto Apskaitos katedros dėstytojo J. B. skaičiavimai patvirtina 1996-07-01 LVKB balansinių ataskaitų klastotes. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko pelno ir nuostolių bei balansinė ataskaitos matyti, jog LVKB nuostoliai buvo didesni už banko akcinį kapitalą, dėl ko 1996-08-20 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu nutarta sumažinti banko akcinį kapitalą anuliuojant akcijas ir atitinkamai pakeisti banko statutą, o pastarasis visuotinio akcininkų susirinkimo neprieštarauja ieškovo nurodytų įstatymų nuostatoms. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkės, Vilniaus apygardos teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimai. Tiek iš pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio, jo patikslinimų, ieškovų paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis LVKB 1996-07-01 pelno nuostolių ataskaitą ir balansinę ataskaitą, skirtas bankų priežiūrai, pateiktas 1996-08-20 LVKB visuotiniam akcininkų susirinkimui, kadangi jos nepatvirtintos LVKB visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip tai numato LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, Komercinių bankų įstatymas, AB LVKB statutas. Tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1998-06-23 sprendimu konstatavo, jog LVKB skyręs banko laikinąjį administratorių, kuris sušaukė visuotinį banko susirinkimą, nepažeidė Komercinių bankų įstatymo nuostatų. Vilniaus apygardos teismui 1998-09-09 nutartimi panaikinus pastarąjį sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1999-06-30 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir konstatavo, jog LVKB 1996-08-20 visuotinio akcininkų nutarimas, kuriuo nutarta sumažinti banko akcinį kapitalą anuliuojant akcijas ir su tuo susijusio banko statuto pakeitimo, neprieštarauja LR Komercinių bankų įstatymo nuostatoms. Vilniaus apygardos teismas 1999-09-23 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-06-30 sprendimą paliko nepakeistą dar kartą nurodydamas, kad ginčijamas 1996-08-20 akcininkų susirinkimo nutarimas neprieštarauja LR Akcinių bendrovių įstatymo ir LR Komercinių bankų įstatymo nuostatoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-03-01 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-06-30 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999-09-23 nutarties dalis, kuriomis buvo nuspręsta nutraukti bylą, kitas teismo sprendimų dalis paliko nepakeistas, konstatuodamas, jog ieškovas yra akcininkas, jo santykiai su atsakovu yra reguliuojami LR Akcinių bendrovių įstatymu ir LR Komercinių bankų įstatymu, ir, kad mažinant banko akcinį kapitalą bei anuliuojant turimas akcijas, tarp jų ir ieškovo akcijas, LR Komercinių bankų įstatymo 34 str. 6 d. nebuvo pažeista (c.b. Nr. 219-1027/1999 l. 28,29, 182-183, 227-228, 368-369, 391-392,412-415, t. 1). Taigi įvertinus tai, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis LVKB, likviduoto LR Vyriausybės 1998-04-30 nutarimu Nr. 521, 1996-07-01 pelno nuostolių ataskaitą ir balansinę ataskaitą, skirtas bankų priežiūrai ir pateiktas 1996-08-20 LVKB visuotiniam akcininkų susirinkimui yra išspręsti paminėtomis įsiteisėjusiomis teismų sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. 219-1027/1999, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalies punktu pagrįstai bylą dalyje nutraukė.

20Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog teisę ginčyti AB Lietuvos valstybinio komercinio banko pelno ir nuostolių bei balansinę ataskaitas jis turi dėl to, kad šių ataskaitų nevertino Vilniaus apygardos teismas 2000-12-15 sprendime, kadangi, priešingai nei nurodo apeliantas, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 239-923/2000 spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl LVKB balansinių ir pelno nuostolių ataskaitų 1996-01-01 ir 1996-07-01 stoviui, sudarant nesilaikant Lietuvos Respublikos nustatytų šių dokumentų sudarymo taisyklių pripažinimo neteisėtu pagrįstumo, nurodė, kad balansinės ataskaitos yra LVKB dokumentai pateikti Lietuvos bankui pagal galiojančius įstatymus, jos yra galiojančios, o ieškovas, būdamas akcininku, turėjo galimybę su minėtomis ataskaitomis susipažinti, dėl ko laikytina, jog Vilniaus apygardos teismas 2000-12-15 sprendime jas vertino nustatytų aplinkybių kontekste kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, ką patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2001-03-06 nutartyje bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-10-29 nutartyje (c.b. 239-923/2000 l. 1444-151, 170-179, t. 2). Tuo tarpu tai, kad bylą nagrinėjant teisme ieškovas neformulavo ieškinio reikalavimo panaikinti minėtas ataskaitas, nesuteikia jam teisės pakartotinai ginčyti minėtų ataskaitų teisėtumo, kadangi, kaip minėta, šios ataskaitos įvertinos bylą nagrinėjant apeliacinėje ir kasacinėje instancijose.

21Apeliantas taip pat nurodo, kad 1996-07-01 LVKB balansinių ataskaitų neteisingumą patvirtina Kauno technologijos universiteto Apskaitos katedros dėstytojo J. B. 2006-09-29 atlikti LVKB turto verčių 1996-07-01 skaičiavimai, kuriuos apeliantas detaliai aprašo apeliaciniame skunde, tačiau, kaip minėta, tiek pirmosios, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai nenustatė 1996-01-01 ir 1996-07-01 LVKB balansinių ir pelno nuostolių ataskaitų neteisėtumo, jų prieštaravimo teisės aktų reikalavimams ir apelianto pateikti J. B. 2006-09-29 atlikti LVKB turto verčių 1996-07-01 skaičiavimai nepaneigia minėtų ataskaitų neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apelianto pateikti minėti skaičiavimai buvo atlikti paties ieškovo iniciatyva, dėl ko nėra pagrindo daryti, jog atlikti skaičiavimai yra objektyviai teisingi ir pagrįsti, paneigiantys 1996-01-01 ir 1996-07-01 LVKB balansinių ir pelno nuostolių ataskaitose nurodytų duomenų tikrumą ir tikslumą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti 1996-07-01 pelno nuostolių ataskaitą ir balansinę ataskaitą pripažinti negaliojančiomis. Be to, šią išvadą patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.239-923/2000 nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu ir kurias ieškovas grindė Kauno technologijos universiteto Apskaitos katedros specialisto J. B. 2006-09-29 atliktu LVKB turto verčių 1996-07-01 skaičiavimais, pasisakė dėl minėtų skaičiavimų įrodomosios galios ir jų patikimumo, konstatuodamas, kad pateikti J. B. paskaičiavimai nėra oficialūs rašytiniai įrodymai, šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, paskaičiavimai bendrame byloje esančių įrodymų kontekste negalėtų sukelti abejonių priimto teismo sprendimo pagrįstumu. Šią išvadą patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartį, laikydamas, jog pateikti J. B. skaičiavimai, atlikti suinteresuoto byloje asmens – apelianto (ieškovo) – užsakymu, kitų byloje įrodymų kontekste sukelia pagrįstų abejonių jų patikimumu.

22Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovas nagrinėjamojoje byloje reiškia dalį reikalavimų, dėl kurių jau yra priimti teismo sprendimai, dėl ko pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas nutraukti bylą CPK 293 str. 3 p. pagrindu, nes iš Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 219-1027/1999 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.239-923/2000 priimtų sprendimų motyvacijos bei padarytų išvadų matyti, kad nagrinėjamu atveju byloje įvertinus pirmosios instancijos teisme pareikštų ieškinio reikalavimų turinį, jų pagrindą nėra pagrindo daryti išvados, kad civilinėse bylose Nr. 219-1027/1999 ir Nr.239-923/2000 buvo nagrinėjami netapatūs ieškiniai.

23Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą, kadangi byla buvo nagrinėjama 5,5 m, neišreikalavo jo prašomų dokumentų. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – apeliantui (ieškovui) (CPK 178 str.). Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas 2007-07-24 padavęs ieškinį pirmosios instancijos teismui, jį 2008-01-16 tikslino, teikė 2008-05-21 atsiliepimą į atsakovo LR Vyriausybės ir Lietuvos banko atsiliepimus (b.l. 7-13, t. 2). 2008-05-23 teismo posėdyje ieškovas prašė suteikti terminą papildomiems įrodymams pateikti, patikslinti ieškinio reikalavimus (b.l. 21,22, t. 2). Ieškovas 2008-06-09 pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l. 26-79, t. 2). 2008-06-17 teismas ieškovui pakartotinai siūlė patikslinti ir sukonkretinti ieškinio pagrindą (b.l. 85, t. 2). Vilniaus apygardos teismo 2008-09-17 nutartimis ieškovui nustatytas 20 dienų terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį, atitinkantį ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (b.l. 122,123, t. 2). Vykdydamas nutartyje nurodytus įpareigojimus, ieškovas 2008-10-09 pateikė patikslintą ieškinį (b.l. 132-185, t. 2). 2014-05-30 ieškovas teismui teikė prašymą dėl ieškinio patikslinimo (b.l. 107-108, t. 3). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas kelis kartus tikslino ieškinį ir jo reikalavimus, dėl ko atitinkamai į juos buvo teikiami atsiliepimai, taip pat buvo tenkinami prašymai išreikalauti kitose teismuose nagrinėjamas bylas, prijungiami įrodymai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas pats sąmoningai ilgą laiką negalėjo iki galo suformuluoti ir sukonkretinti ieškinio reikalavimų, nuolat teikė papildomus įrodymus, prašydamas leisti patikslinti ieškinį, kas atitinkamai lėmė ir proceso eigą, terminus, dėl ko nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teises į teisingą procesą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti arba netenkino ieškovo prašymų išreikalauti dalį įrodymų iš Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kadangi pirmosios instancijos teismo išreikalautose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo bylose yra reikalaujami įrodymai, o kiti prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su ieškinio reikalavimais.

24Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl LR Komercinio banko įstatymo 34 str. 6 d., 40 str. prieštarauja LR Konstitucijos 23 str., 29 str., 70 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. ir 14 str. 1 protokolo 1 str. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliantas savo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą motyvuoja tuo, kad būtina pripažinti LR Komercinių bankų įstatymo 34 str. 6 d. ir 40 str. 3 d., kuriomis rėmėsi 1996-2001 metais ieškovo ieškinius nagrinėjantys teismai pažeidė LR Konstitucijos nuostatas bei Konvencijos nuostatas, užtikrinančias, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nesuformuluota išsamių teisinių argumentų ir neiškelta konstitucingumo problemos, dėl ko teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nurodytų LR Komercinių bankų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

25Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje neskyrė finansinės ekspertizės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi su prašymu dėl ekonominės-buhalterinės ekspertizės skyrimo (b.l. 15-17, t. 2). Nors proceso dalyviai ir turi teisę reikšti prašymą teismui skirti ekspertizę, tačiau šį klausimą išsprendžia teismas (CPK 212 str.). Tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų pakanka ginčui išspręsti, teismas nesprendžia dėl ekspertizės skyrimo klausimo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo apribotos ieškovo teisės į tinkamą procesą byloje ir dėl to neteisingai buvo išspręstas ginčas. Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl ieškovas bylos aplinkybes galėjo įrodinėti kitų įrodinėjimo priemonių pagrindu.

26Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš bylos atsakovus LR Seimą ir LR Prezidentą, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2014-04-18 nutartyje dėl LR Prezidento ir LR Seimo pašalinimo, ieškovas patikslintu ieškiniu nereiškia jokių reikalavimų tiek LR Seimui, tiek LR Prezidentui. Iš ieškinio argumentų ir reikalavimų matyti, kad ieškovas savo reikalavimus reiškia valstybei, kurią civiliniame procese atstovauja LR Vyriausybė (CPK 51 str. 4 d.). Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas. LR Prezidentas kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvos valstybę LR Konstitucijos ir įstatymų nustatytos kompetencijos ribose, kai tuo tarpu LR Seimas nėra nei fizinis nei juridinis asmuo, todėl nei LR Prezidentas, nei LR Seimas pagrįstai nelaikytini atsakovais byloje (CPK 41 str. 1 d.).

27Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

28Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

29Ieškovo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs,... 5. Atsakovas Lietuvos bankas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė,... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė teismui pateiktame atsiliepime į... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu bylą... 8. Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtose bylose teismų nustatytų... 9. Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto 2 apylinkės... 10. Ieškovo ieškinio reikalavimą dėl ginčijamo Lietuvos banko valdybos... 11. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ginčijamo LR Vyriausybės 1996-09-18 nutarimo... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas J. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos bankas prašo apeliacinį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 17. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise valdė... 19. Iš esmės apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios... 20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog teisę ginčyti AB Lietuvos... 21. Apeliantas taip pat nurodo, kad 1996-07-01 LVKB balansinių ataskaitų... 22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai,... 23. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 24. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog... 27. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 28. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija... 29. Ieškovo J. A. apeliacinį skundą atmesti.... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti...