Byla 2A-2052-392/2013
Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą V. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti 80,2 m ilgio metalinio tinklo tvorą, savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), pietinės ir vakarinės pusių, nurodytą schemoje prie 2011-02-02 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (7.9)-FAK-215, ir sutvarkyti statybvietę; 2) sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pats nugriauti 80,2 m ilgio metalinio tinklo tvorą, savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), pietinės ir vakarinės pusių, nurodytą schemoje prie 2011-02-02 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (7.9)-FAK-215, patirtas išlaidas išieškodamas iš atsakovo. Nurodė, kad su Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos visuomeninės komisijos pirmininko 2010-12-30 raštu gavo Komisijos narių 2010-12-28 surašytą patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypų, esančių adresais ( - ), savininkai savavališkai įrengė tvoras valstybinėje žemėje. Atsakovu laikytinas V. S., nes prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu ( - ), tvora savavališkai pastatyta taip, kad į valstybinę žemę gali patekti tik šio sklypo savininkas. 2011-01-31 ieškovas organizavo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu ( - ), valstybinėje žemėje savavališkai pastatyta 80,2 m ilgio metalinio tinklo tvora. 2011-04-07 ir 2011-05-25 buvo atlikti pakartotiniai patikrinimai, kurių metu buvo nustatytos tos pačios aplinkybės. Atsakovas į Inspekciją dėl savavališkos statybos akto surašymo neatvyko. 2011-06-03 atsakovui V. S. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-110603-00009, o 2011-06-15 - Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-100-110615-00009, kuriuo atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2011-12-15 nugriauti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas 2011-12-13 pateikė prašymą pratęsti Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, nurodydamas, kad jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl užimtos valstybinės žemės nuomos, tačiau dar nėra gavęs atsakymo. Ieškovas Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2012-03-15, tačiau iki šiol iš atsakovo nėra gavęs jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas išsinuomojo užimtą valstybinę žemę. 2012-03-22 patikrinimo metu ieškovas nustatė, kad atsakovas Reikalavimo neįvykdęs. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011-10-26 atliko patikrinimą ir aktu Nr. 01-49-171 konstatavo, jog tvora atsakovo pastatyta už jam priklausančio žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atkreipė dėmesį į tai, kad žemė, kurioje savavališkai pastatyta tvora, patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Žvėrynu, teritoriją.

4Atsakovas V. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad jam priklauso 0,1176 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), ir jame esantis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. ( - ). Atsakovas buvo įsitikinęs, kad tvorą pastatė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Apie tai, kad tvora yra valstybinėje žemėje, jis pirmą kartą sužinojo iš ieškovo 2011-04-13 rašto Nr. (7.9)-2D-4312 ir nedelsdamas, 2011-09-12, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl užimtos valstybinės žemės nuomos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas tinkamai nenustatė visų faktinių aplinkybių, nepagrįstai vadovavosi 2010-10-01 įsigaliojusiais teisės aktais bei 2010-04-24 ir vėliau atsiradusiais juridiniais faktais, nes tai prieštarauja teisės principui lex retro non agit. Tvora buvo pastatyta anksčiau nei buvo atliktas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos visuomeninės komisijos patikrinimas, įsigaliojo teisės aktai, kuriais remiasi ieškovas, bei buvo nustatytas juridinis faktas, kad valstybinė žemė, kurią užima tvora, patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją. Atsakovas, vadovaudamasis Vyriausybės nutarimu Nr. 692, siekia įsigyti šalia jo žemės sklypo esantį laisvos valstybinės žemės plotą. Todėl teismas turėtų nustatyti V. S. terminą susitvarkyti statybos normatyvinius techninius dokumentus. Taigi savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti ir neįpareigojant atsakovo tvorą nugriauti.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-28 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi atsakovui sutikimo valstybinėje žemėje pastatyti tvorą. Atsakovo užimta valstybinė žemė nėra jo išnuomota ar išpirkta. Žemė, kurioje atsakovas savavališkai pastatė tvorą, patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją. Atsakovas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad būtų rengęs supaprastintą tvoros projektą ir gavęs raštiškus kompetentingų institucijų sutikimus, kurie šiuo atveju yra privalomi. Teismas, atidėdamas posėdžius, atsakovui buvo suteikęs galimybę gauti reikiamus dokumentus. 2012-02-13 rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodžiusi, kad negali atsakovui išduoti leidimo pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su laisvu, atskirtu žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p.). Nacionalinė žemės tarnyba 2012-10-04 rašte atsakovui nurodžiusi, kad žemės sklypai formuojami parengus ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Taigi pagal susidariusią situaciją atsakovas valstybinės žemės, kurioje savavališkai pasistatęs tvorą, negali nei išsinuomoti, nei išsipirkti.

6Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo prašė šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad jo sutuoktinė V. S. yra neįgali (darbingumo lygis 25 proc.). Todėl atsakovas, įgyvendindamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 str., įrengė patogesnį privažiavimą prie jiems priklausančio namo ir įvažiavimą į garažą. Neįgali atsakovo sutuoktinė nepajėgtų į garažą įvažiuoti 90 laipsnių kampu, todėl buvo suformuotas 40 laipsnių kampo įvažiavimas. Atsakovas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad jis dėjo maksimalias pastangas užimtą valstybinės žemės plotą įsigyti, tačiau teisių į valstybinę žemę įgijimo procedūros yra sudėtingos ir reikalauja daug laiko, todėl šis procesas užsitęsė dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – nevertino įrodymų, kuriais rėmėsi atsakovas, ir nemotyvavo jų atmetimo, o iš esmės rėmėsi tik ieškovo pateiktais dokumentais ir argumentais. Teismas nenustatė visų faktinių aplinkybių, nes neatsižvelgė į tai, kad tvora buvo pastatyta anksčiau nei buvo atliktas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos visuomeninės komisijos patikrinimas, įsigaliojo teisės aktai, bei buvo nustatyti juridiniai faktai, kuriais remiasi ieškovas, o tai prieštarauja teisės principui lex retro non agit. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo argumentą, kad jam suteikus galimybę įsigyti užimtą valstybinės žemės plotą, išnyktų pagrindas ieškovo reikalaujamą taikyti savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonę – tvoros nugriovimą. Todėl teismas turėjo nustatyti V. S. terminą susitvarkyti statybos normatyvinius techninius dokumentus. Be to, atsakovo padarytas pažeidimas nėra toks reikšmingas ir sunkus, todėl pritaikyta priemonė yra neproporcinga. V. S. atkreipė dėmesį į tai, kad jo kaimynui, esant labai panašioms aplinkybėms, buvo leista Vyriausybės nutarimo Nr. 692 nustatyta tvarka nusipirkti tarp jo žemės sklypo ir gatvės įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

7Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įvažiavimo į žemės sklypą yra nesusiję su byla, nes nėra ginčo dėl įvažiavimo įrengimo teisėtumo. Be to, šiais argumentais apeliantas nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme jie neturėtų būti vertinami. Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui, nėra projektinė dokumentacija Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. prasme. Šis straipsnis nesuteikia teismui teisės asmeniui, savavališkai pastačiusiam statinį, suteikti galimybę parengti teritorijų planavimo dokumentą. Priešingai, ši teisės norma nustato reikalavimą, kad teismo sprendimo priėmimo metu jau galiotų teritorijų planavimo dokumentai, leidžiantys statyti statinį. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011 ir mano, kad Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nuostata, suteikianti teismui teisę leisti statytojui įteisinti savavališkai pastatytą statinį, turi būti taikoma ir aiškinama analogiškai. Minėtoje kasacinio teismo byloje nustatyta, kad nebuvo parengtas detaliojo teritorijų planavimo dokumentas, ir statinys turėjo būti nugriautas. Apeliantas teigė, kad apie faktą, jog jo tvora pastatyta valstybinėje žemėje, sužinojo tik iš ieškovo 2011-04-13 rašto. Tačiau toks nežinojimas neatleidžia nuo įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymus, bylos nagrinėjimą buvo atidėjęs, tačiau atsakovas reikiamų dokumentų teismui nepateikė, ir teismas pagrįstai priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į sprendimo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes. Teismas negalėjo priimti kitokio sprendimo, remdamasis vien hipotetine prielaida, kad atsakovas galbūt kada nors ateityje įgis nuosavybės ar kitokias valdymo teises į žemę, kurioje stovi ginčo tvora. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pagal galiojančius teisės aktus apskritai turi teisę įsigyti žemę, kurioje stovi ginčo tvora. Atsižvelgiant į tai, teismas tinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus. Be to, su apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės, kurioje pastatyta ginčo tvora, įsigijimo procedūra yra pradėta. Ieškovas pažymėjo, kad dabar galiojančios teisės aktų, kuriais grindžiama ieškovo pozicija, redakcijos galiojo ir ieškinio pateikimo metu, todėl teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į šį teisinį reguliavimą ir juo vadovavosi. Apeliantas teigė, kad tvora pastatyta anksčiau, tačiau nenurodė konkrečios statybos datos ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad teisės aktai, galioję tvoros statybos metu, nereikalavo šio statinio statybai gauti statybą leidžiančio dokumento. Vien ta aplinkybė, kad ginčo statinys buvo pastatytas valstybinėje žemėje, neturint į ją jokių valdymo teisių, neatsižvelgiant į juridinį faktą, jog žemė, kurioje savavališkai pastatyta tvora, patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją, leidžia spręsti, kad ginčo tvora yra savavališkas statinys, todėl tokios statybos padariniai turi būti pašalinami Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p. nurodytu būdu. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A525-2784/2011, kuria remiasi apeliantas, ir nagrinėjama civilinė byla iš esmės skiriasi. Šioje byloje nagrinėjamas savavališkos statybos klausimas, o nurodytos administracinės bylos dalykas – viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje. Bylų skirtingumą patvirtina ir skirtingas jų rūšinis teismingumas. Todėl nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2784/2011 išdėstytomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad 2011-10-26 Tarnyba atliko patikrinimą ir aktu Nr. 01-49-171 konstatavo, jog tvora atsakovo V. S. pastatyta už jam priklausančio žemės sklypo, esančio adresu ( - ), ribų valstybinėje žemėje. Byloje teisingai nustatyta, kad Tanyba apeliantui nėra davusi sutikimo valstybinėje žemėje statyti tvorą. Žemė, kurioje atsakovas pasistatė tvorą, patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją, tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nėra jokių raštiškų pritarimų iš kompetentingų institucijų. Remiantis įtvirtintomis nuostatomis, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui, statant I grupės nesudėtingą statinį - šiuo atveju tvorą - kultūros paveldo vietovės teritorijoje ir valstybinėje žemėje, yra privalomi. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybinėje žemėje apelianto pastatyta tvora laikytina savavališka statyba. Trečiojo asmens nuomone, apelianto argumentas, kad apie faktą, jog jo tvora pastatyta valstybinėje žemėje, sužinojo tik 2011 m., nepagrįstas, nes apeliantas žemės sklypą įsigijo 1997 m., todėl iš sklypo dokumentų turėjo būti žinoma apie jo ribas. Pagal Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 p. laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, jeigu juose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių privačios žemės sklypų nuomininkams. Nacionalinė žemės tarnyba pažymėjo, jog žemės plotas, kurį apeliantas norėtų įsigyti, neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, todėl pagrįstai konstatuota, kad pagal teisinį reglamentavimą apeliantas neturi galimybių įsigyti valstybinės žemės ploto, kuriame savavališkai pastatyta tvora.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

11Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos visuomeninė komisija atliko patikrinimą ir 2010-12-28 surašė aktą, kuriame nurodė, jog valdos, esančios adresu ( - ), pietinė riba savavališkai perkelta į pietus, užimant detaliajame plane numatytą kelio, valstybinės žemės, plotą ir tokiu būdu panaikinant laisvą praėjimą iš ( - ) gatvės iki Neries upės pakrantės (b. l. 14). Minėtos valdos, esančios nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), savininkas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – V. S. (b. l. 9-10). 2011-01-31 ieškovas atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad žemės sklypo, esančio adresu ( - ), savininkas prie savo sklypo pietvakarinės ir pietrytinės dalių valstybinėje žemėje savavališkai pastatęs metalinio tinklo tvorą (b. l. 16-17). 2011-04-07 ir 2011-05-25 pakartotinių patikrinimų metu buvo nustatytos tos pačios aplinkybės (b. l. 21-22; 27-28). 2011-06-03 atsakovui V. S. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-110603-00009 (b. l. 31-32), o 2011-06-15 - Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-100-110615-00009, kuriuo atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2011-12-15 nugriauti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 33-35). 2011-10-26 patikrinimą atliko Nacionalinė žemės tarnyba ir aktu Nr. 01-49-171 taip pat konstatavo, jog tvora atsakovo pastatyta už jam priklausančio žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje (b. l. 41-42). Ieškovo nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti atsakovo prašymu (b. l. 37) buvo pratęstas iki 2012-03-15, tačiau iki šiol nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas užimtą valstybinę žemę išsinuomojo ar nusipirko. Taip pat nėra įvykdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 40).

12Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimu pritaikytas alternatyvus savavališkos statybos padarinys – savavališkai pastatytos tvoros nugriovimas - yra teisinga ir proporcinga teisinė priemonė atsakovo padarytam pažeidimui.

13Statybos įstatymo 28 str. 7 d. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

14Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-28 sprendimu įpareigojo atsakovą V. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti 80,2 m ilgio metalinio tinklo tvorą, savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ), pietinės ir vakarinės pusių, nurodytą schemoje prie 2011-02-02 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (7.9)-FAK-215, ir sutvarkyti statybvietę, tačiau toks teismo įpareigojimas, atsakovo manymu, yra neproporcingas jo padarytam pažeidimui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į jo dedamas maksimalias pastangas užimtą valstybinės žemės plotą įsigyti, pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. turėjo nustatyti terminą susitvarkyti statybos normatyvinius techninius dokumentus. Teisėjų kolegija nurodytą apeliacinio skundo argumentą vertina kritiškai ir sutinka su ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą ieškovo pageidaujamas žemės užėmimas ir statinio įteisinimas yra negalimas.

15Pažymėtina, jog atsakovo nurodytas alternatyvus savavališkos statybos padarinys gali būti taikomas tik tada, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams), atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, statytojui gali būti leista nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi galima įteisinti tokią statybą, kuri tokioje vietoje ir tokio pobūdžio galima (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 31 straipsnio 8 dalis). Jei atitinkamų statinių buvimas negalimas, tai jų nugriovimas, išardymas ar kitoks statybvietės sutvarkymas yra proporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo V. S. savavališkai pastatyta tvora prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu ( - ), užima valstybinės žemės plotą, kuris atsakovui nėra perleistas ir net išnuomotas. Tokiu būdu panaikintas laisvas praėjimas iš ( - ) gatvės iki Neries upės pakrantės. Be to, žemė, kurioje savavališkai pastatyta tvora, patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Žvėrynu, teritoriją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurios susijusios su viešuoju interesu, darytina išvada, kad tokioje vietoje ir tokio pobūdžio statyba negalima. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad statinio nugriovimas nagrinėjamu atveju yra teisinga ir proporcinga teisinė priemonė, nustatyta atsakovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimu.

17Atsakovas V. S. apeliaciniame skunde teigė, kad, įgyvendindamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 str., įrengė patogesnį privažiavimą prie jiems su sutuoktine priklausančio namo ir įvažiavimą į garažą, nes jo sutuoktinė yra neįgali ir nepajėgtų į garažą įvažiuoti 90 laipsnių kampu, todėl buvo suformuotas 40 laipsnių kampo įvažiavimas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu šis argumentas taipogi nėra pakankamas tam, kad būtų įteisinta savavališka statyba ir valstybinės žemės užėmimas. Kiti teismo neaptarti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

20Atsakovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 4. Atsakovas V. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-28 sprendimu ieškinį tenkino.... 6. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 7. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 12. Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar Vilniaus miesto 1 apylinkės... 13. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali... 14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-28 sprendimu įpareigojo atsakovą... 15. Pažymėtina, jog atsakovo nurodytas alternatyvus savavališkos statybos... 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo V. S. savavališkai pastatyta... 17. Atsakovas V. S. apeliaciniame skunde teigė, kad, įgyvendindamas Neįgaliųjų... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 20. Atsakovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti...