Byla 2-167/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti ieškovo prašymo dėl atsakovo A. V. paieškos paskelbimo, civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, A. V. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui, A. V. dėl žalos atlyginimo.

42007 m. sausio 15 d. Panevėžio apygardos teisme gautas ieškovo A. B. pareiškimas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, kuriame taip pat buvo prašoma paskelbti atsakovo A. V. paiešką. Pareiškime nurodoma, kad atsakovo A. V. gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinoma, nors ieškovas ėmėsi visų priemonių jai nustatyti.

5Panevėžio apygardos teismas 2007 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymo paskelbti atsakovo A. V. paiešką netenkino, įpareigojo ieškovą iki 2007 m. vasario 3 d. pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. V. būdą: pačiam įteikti atsakovui dokumentus, arba prašyti teismą paskirti kuratorių, arba procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 132 straipsniu, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jeigu ieškovas įrodo, jog jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Nutartyje nurodoma, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Gyventojų registro duomenimis atsakovo A. V. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Nors ieškovo ir teismo siunčiami dokumentai atsakovui A. V. nėra įteikiami, tačiau neginčijamų duomenų, jog atsakovas nurodytu adresu negyvena, teismui nėra pateikta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog dėl dokumentų atsakovui įteikimo kreipėsi į antstolius, kurjerius, be to, ieškovas turi teisę prašyti teismo atsakovui skirti kuratorių, kuriam būtų įteikiami atsakovui adresuoti dokumentai, arba prašyti įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 129, 130 str.). Teismas pažymėjo, kad paskelbus atsakovo paiešką, ši procedūra gali užsitęsti, o tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.).

6Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - įpareigoti Panevėžio apygardos teismą įteikti atsakovui A. V. teismo procesinius dokumentus per jo darbovietės Lietuvos advokatūros administraciją. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai įpareigodamas ieškovą pačiam įteikti procesinius dokumentus, prašyti paskirti kuratorių arba procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nebandė įteikti procesinių dokumentų per atsakovo A. V. darbovietės – Lietuvos advokatūros administraciją ir tuo pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei CPK 123, 131 straipsnių nuostatas.

7Atsiliepimai į ieškovo A. B. atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui nepateikti.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Pagal CPK 132 straipsnį, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kai nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jeigu ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Taigi, minėta įstatymo nuostata numato, jog atsakovo paieškos paskelbimas yra išimtinė procedūra, kurios taikymas šios kategorijos byloje yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad pagrindas skelbti atsakovo paiešką gali atsirasti tik tada, kai ieškovas ne tik įrodo ėmęsis visų priemonių atsakovo buvimo vietai nustatyti, bet ir kai susidaro tokios aplinkybės, kurios neleidžia pasinaudoti jokiais CPK 117-130 straipsniuose, reglamentuojančiuose procesinių dokumentų įteikimo klausimus, numatytais įteikimo būdais. Kol nėra nustatyta, jog negalima pasinaudoti kitais įstatyme nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais, tol išimtinė atsakovo paieškos procedūra neturi būti taikoma.

10Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas A. B. ne tik ėmėsi visų priemonių atsakovo A. V. buvimo vietai nustatyti, bet kad ir nebėra galimybės procesinių dokumentų atsakovui A. V. įteikti kuriuo nors iš CPK numatytų įteikimo būdų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti, kad nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog nebeįmanoma pasinaudoti CPK 117 straipsnio 2 dalyje, 129 bei 130 straipsniuose numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įteikti procesinius dokumentus paskirtam kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu yra galima tik esant suinteresuotos šalies prašymui (CPK 129 str. 1 d., 130 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir negalėjo įpareigoti ieškovą, bet turėjo pagrindą jam pasiūlyti pasirinkti įstatyme numatytus procesinių dokumentų įteikimo atsakovui A. V. būdus, kuriais galima pasinaudoti paaiškėjus, jog adresato faktinė gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos arba adresato gyvenamojoje ir darbo vietoje procesinių dokumentų įteikti CPK 123 straipsnio numatyta tvarka nėra galimybių.

11Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą įteikti atsakovui A. V. teismo procesinius dokumentus per atsakovo darbovietės - Lietuvos advokatūros administraciją. Teisėjų kolegija šio ieškovo reikalavimo nepripažįsta pagrįstu. Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos advokatūra įgyvendina advokatų savivaldą, o pagal minėto straipsnio 4 dalį Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek Advokatūros įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai. Remiantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Remiantis minėtomis įstatymų nuostatomis, Lietuvos advokatūra yra advokatus vienijanti advokatų savivaldą įgyvendinanti asociacija, tačiau ji negali būti suprantama ir traktuojama kaip advokatų darbovietė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teikti procesinius dokumentus atsakovui A. V. per Lietuvos advokatūros administraciją CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui A. V. per Lietuvos advokatūrą negalėtų būti pagrįstas procesinėmis teisės normomis dar ir todėl, kad 2006 m. lapkričio 23 d. Advokatų garbės teismo sprendimu A. V. buvo paskirta drausminė nuobauda – pripažintas negaliojančiu Lietuvos advokatų tarybos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimas pripažinti šį asmenį advokatu (t. 2, b. l. 114). Nuo Advokatų garbės teismo sprendimo pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl asmens pripažinimo advokatu priėmimo, - šiuo atveju nuo 2006 m. lapkričio 23 d. A. V. laikomas netekusiu advokato vardo (Advokatūros įstatymo 13 str. 3 d.).

12Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindą naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai