Byla A-436-822/2019
Dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų krova“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų krova“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. D.) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų krova“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2017 m. vasario 23 d. išvadą Nr. 3EK(13.2.)-156 (toliau – ir ginčijama išvada, Išvada,) ir įpareigoti CDMEK pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl profesinės ligos pripažinimo.

72.

8Pareiškėjas skunde nurodė:

92.1.

10Priimta Išvada neteisėta ir nepagrįsta, be to, priimta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. L. D. nebuvo skiriamos jokios krovinių, krano užraktų statymo užduotys, nes krano užraktus įmonėje stato tik vyrai, o L. D. buvo supažindinta su 2014 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 88A1-5-57-1 dėl kranų grupės darbuotojų darbo su „Čereti“ kranais.

112.2.

12L. D. minimaliai dirbo su „Čereti“ tipo kranais, o nusiskundimai dėl kranų techninės būklės yra nepagrįsti, nes kranų pamainos žurnaluose nėra L. D. darytų įrašų, kad kranas yra techniškai netvarkingas. Be to, nėra nustatytas nė vienas nepriimtinas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, kuris galėtų sukelti L. D. profesinės ligos išsivystymą ar darbuotojos organizmo jautrumą.

132.3.

14CDMEK skundžiamoje Išvadoje nėra atsižvelgta į darbdavio nesutikimo motyvus dėl profesinės ligos ir L. D. asmens ligos istorijos bei į profesinės ligos priežasčių tyrimo akto duomenis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad CDMEK nepagrįstai rėmėsi L. D. pateiktais paaiškinimais, o ne pareiškėjo pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad L. D. paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių.

152.4.

16CDMEK Išvadoje neįvertino L. D. pasireiškusių simptomų priskyrimo būtent profesinės ligos patvirtinimo akte, asmens sveikatos istorijos duomenų, nustatyto nedarbingumo lygio, panašių susirgimų įmonėje, L. D. veiklos nedarbo metu, taip pat pateiktoje išvadoje funkcinio nepakankamumo klasė buvo nurodyta per brūkšnį, tačiau toks diagnozės nurodymas iškreipia diagnozės tikslumą.

173.

18Atsakovas CDMEK atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:

193.1.

20Sprendžiant dėl L. D. profesinės ligos buvo atlikta ne tik teisės aktų analizė, bet ir įvertinta ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė, darbo veiklos raida, t. y. visas darbinis laikotarpis, privalomų sveikatos patikrinimų duomenys, asmens sveikatos istorijos duomenys ir kt. L. D. ir pareiškėjas buvo kviečiami atvykti į CDMEK posėdį, tačiau pareiškėjas į posėdį neatvyko, todėl nebuvo abiejų šalių paaiškinimų akistatos.

213.2.

22Pareiškėjas nepateikė visų duomenų susijusių su visu L. D. dirbtu laikotarpiu ir pažymi, kad L. D. nusiskundimai dėl nugaros skausmų ligos istorijoje yra pažymėti jau išdirbus mašiniste 10 metų ir, atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad nežinojo dėl L. D. nustatytos ligos, nes asmens sveikatos istorijoje žymos dėl ( - ) yra jau nuo 1998 m.

233.3.

24Pareiškėjas nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl profesinės ligos diagnozės suformulavimo ir nurodo, kad įvertino visus turimus medicininius bei juridinius dokumentus ir mano, kad profesinei ligai išsivystyti nebūtinai turi būti viršijamos profesinės rizikos ribinės vertės. CDMEK neturi vertinti prieštaringų ir ginčo objektu tapusio L. D. ir pareiškėjo argumentų.

25II.

264.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

285.

29Teismas nustatė, kad L. D. sveikatos istorijoje pirmieji įrašai dėl ( - ), jau buvo įrašyti 1998 m. gegužės 20 d., t. y. 10 metų L. D. išdirbus pareiškėjo įmonėje. Šios ligos paūmėjimas buvo 2008 ir 2009 metais ir tuo pagrindu L. D. turėjo nedarbingumo pažymėjimus. 2016 m. sausio 28 d. L. D. buvo nustatyta ( - ) kairėje pusėje ir 2016 m. diagnozuota profesinė liga. Pagal byloje pateiktus 2016 m. kovo 30 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-61 ir 2016 m. balandžio 18 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 32 L. D. buvo nustatyta profesinė liga – ( - ), išreikštas skausminis sindromas. Profesinės ligos patvirtinimo akte minima diagnozė nustatyta, atsižvelgiant į Europos profesinių ligų sąrašą ir tokias priežastis kaip mechaniniai virpesiai, darbo poza, krovinių kėlimas ir pernešimas.

306.

31Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 24 d. L. D. pateikė parodymus dėl darbo Valstybinei darbo inspekcijai, kuriuose nurodyta, kad L. D. dirba su kranais „Kone“ ir „Čereti“, kurių aukštis iki krano kabinos apie 30 m ir pakilti tenka be lifto. Be to, nurodyta, kad kranų būklė yra labai bloga, stabdžiai yra nepaslankūs, sėdėjimo kėdės yra labai blogos būklės, kėdės atlošas yra nereguliuojamas, paskutinius 4 metus moterys nebekelia užgriebtuvų, tačiau iki tol (apie 20 metų) L. D. tai atliko pati. Pareiškėjas pateikė 2017 m. kovo mėn. tarnybinį pranešimą, kuriame yra nurodyti L. D. 2012 – 2015 m. išdirbtas laikas su „Čereti“ ir „Kone“ kranais, taip pat pateikė 2014 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 88A1-5-57-1 dėl kranų grupės darbuotojų darbo su „Čereti“ kranais ir duomenis, kad L. D. susipažino su šiuo įsakymu.

327.

33Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 punktą ir jame išdėstytus profesinės ligos vertinimo kriterijus, pažymėjo, kad CDMEK skundžiamoje Išvadoje įvertino ligos anamnezę, ligos kliniką, gyvenimo anamnezę, nebuvimą papildomų stuburo traumų, tai, kad buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir kitą, todėl buvo padaryta išvada, kad papildomų veiksnių be profesinės patologijos nebuvo.

348.

35Teismas pritarė atsakovo argumentui, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie L. D. darbą portalinio krano mašiniste ankstesniu laikotarpiu nei 2012 m., nors L. D. portalinio krano mašiniste dirba daugiau nei 30 metų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo įsakymas yra priimtas 2014 m., tačiau L. D. pareiškėjo įmonėje dirba jau daugiau nei 30 metų ir duomenų, kad ankstesniu laikotarpiu buvo priimti įsakymai, pagal kuriuos moterys negalėtų kelti sunkių krovinių rankomis, pareiškėjas nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytojas teigė, kad jis niekada nematė, kad moterys sunkiai keltų krovinius, krano užraktus rankomis, tačiau teismas pastebėjo, kad liudytojas įmonėje oficialiai dirba nuo 2014 m., t. y. jau tuo metu kai buvo priimtas 2014 m. liepos 7 d. įsakymas, todėl nei pareiškėjas nei liudytojas negalėjo paneigti L. D. teiginių dėl sunkių krovinių kėlimo nuo jos darbo pradžios įmonėje.

369.

37Dėl pareiškėjo teiginių, kad L. D. pastabos dėl judėjimo problemų atsiranda tik nuo 2015 m. spalio mėn., teismas pažymėjo, kad pirmieji įrašai dėl L. D. ligos yra nustatyti jau 1998 m. gegužės 20 d. ir iš sveikatos istorijos, matyti, kad L. D. reguliariai kreipėsi į gydytojus dėl nugaroje patiriamų skausmų, be to, ne kartą yra ėmusi nedarbingumo pažymėjimus dėl šios ligos paūmėjimo.

3810.

39Teismo vertinimu, L. D. darbo vietoje visada yra mechaniniai virpesiai, kartais fiksuota darbo poza, daugelį metų buvo kilnojami krano pritvirtinimo užraktai ir stuburo skausmus L. D. pradėjo jausti jau po 10 metų darbo su kranais, todėl pagrįstai skundžiamoje išvadoje konstatuota, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp darbo aplinkos veiksnių, šiuo atveju fiksuotos darbo pozos, sunkių krovinių kėlimo ir nešimo, vibracijos ir esamos stuburo ligos.

4011.

41Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisija 2017 m. vasario 23 d. išvadoje Nr. 3EK(13.2.)-156 įvertino L. D. visą darbinį laikotarpį, privalomų sveikatos patikrinimų duomenis, asmens sveikatos istorijos duomenis ir darbo vietos sąlygas ir pagrįstai sprendė, kad darbo vietoje nustatyti veiksniai daro įtaką L. D. ligos atsiradimui ir jos paūmėjimui.

42III.

4312.

44Pareiškėjas UAB „Vakarų krova“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip skundą teismui. Papildomai nurodo, kad:

4512.1.

46Teismas nevertino pareiškėjo argumento, jog CDMEK Išvados dalyje „Nesutikimo su profesinės ligos diagnozės nustatymo motyvai“ nurodyti pareiškėjo motyvai nėra įvertinti Išvados dalyje „CDMEK sprendimo pagrindimas“.

4712.2.

48Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad darbuotojos nusiskundimai dėl kranų būklės yra neteisingi, be to, tik iš dalies pasisakė dėl argumento, kad nebuvo nustatytas nepriimtinas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

4912.3.

50Teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, kad darbdavys apie L. D. skausmus nebuvo informuotas, darbuotoja reguliarių sveikatos tikrinimų metu laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2015 m. dėl sveikatos nesiskundė, be to, teismo posėdžio metu darbuotoja nurodė, kad bijojo skųstis dėl sveikatos, nes bijojo netekti darbo.

5112.4.

52Teismas nevertino, kad CDMEK Išvadoje nėra įvertinti visi Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 punkte nustatyti kriterijai. Be to, teismas nevertino ir pareiškėjo argumento, kad Išvadoje diagnozė nurodyta per brūkšnelį. Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat negalėjo tiksliai įvardinti diagnozės.

5313.

54Atsakovas CDMEK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą. Atsiliepime papildomai nurodo, kad:

5513.1.

56Sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo yra vertinamas visas asmens darbo laikotarpis, o ne tik paskutinieji darbo metai. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pareiškėjas nežinojo apie darbuotojos sveikatos nusiskundimus, atsakovas nurodo, kad pirmieji įrašai dėl L. D. ligos sveikatos istorijoje yra nuo 1999 m., be to, darbuotoja 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2014 m. ir 2015 m. turėjo nedarbingumo pažymėjimus dėl nugaroje patiriamų skausmų. Darbuotoja L. D. taip pat žodžiu skundėsi dėl kabinos kėdės, tačiau nenorėjo pyktis su vadovais.

5713.2.

58Visuose portaliniuose kranuose veikia mechaniniai virpesiai, kurie nors ir neviršija leistinų vibracijos parametrų, tačiau dirbant tą patį darbą 30 metų, jie nuolat veikė L. D. sveikatą. Be to, L. D. veikė ne tik krovinių kėlimas, bet ir ilgalaikė vertikali vibracija, darbo poza, kartais ir fiksuota darbo poza bei meteorologinės sąlygos, kuriuos kartu sudėjus individualų darbuotojos organizmo jautrumą po 10 metų, kuris vėliau išsivystė į profesinę ligą.

5913.3.

60Ligos sunkumo laipsnio per brūkšnelį nustatymas neturi lemiamos reikšmės nustatant neįgalumo lygį, kadangi praėjus ilgesniam laikotarpiui po tyrimų atliekama pakartotinė konsultacija ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priimdama sprendimą, remiasi paskutine konsultacija.

6114.

62Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. prašo prijungti papildomus įrodymus – liudytojų paaiškinimus ir gydytojo neurologo įrašus iš sveikatos istorijos.

63IV.

6415.

65Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovą pateikti teismui atsakovo tirtą medicininę bei juridinę dokumentaciją, kurią ištyręs atsakovas priėmė ginčijamą išvadą.

6616.

67Atsakovas 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė: 2016 m. kovo 30 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-61 kopiją; 2016 m. balandžio 18 d. Profesinės ligos patvirtino akto kopiją; 2017 m. vasario 23 d. Išvadą dėl L. D. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-155; L. D. 2016 m. vasario 24 d. parodymus dėl darbo; 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjo rašto „Dėl duomenų pateikimo atsakymo“ Nr. 88AI-26-45 kopiją; Klaipėdos VSC rašto „Dėl L. D. įtariamos profesinės ligos“ kopiją; Pareiškėjo įgaliojimo kopiją; 2017 m. sausio 27 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 kopiją; Profesinės rizikos vertinimo duomenų kopiją; Medicininių dokumentų kopijas.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69V.

7017.

71Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2017 m. vasario 23 d. išvados Nr. 3EK(13.2.)-156, kurioje patvirtinta L. D. diagnozuota profesinė liga, pagrįstumo ir teisėtumo.

7218.

73Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs tokias nagrinėjamos bylos aplinkybes: L. D. sveikatos istorijoje pirmieji įrašai dėl ( - ), jau buvo įrašyti 1998 m. gegužės 20 d., t. y. 10 metų L. D. išdirbus pareiškėjo įmonėje. Šios ligos paūmėjimas buvo 2008 ir 2009 metais ir tuo pagrindu L. D. turėjo nedarbingumo pažymėjimus. 2016 m. sausio 28 d. L. D. buvo nustatyta ( - ) kairėje pusėje ir 2016 m. diagnozuota profesinė liga. Pagal byloje pateiktus 2016 m. kovo 30 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-61 ir 2016 m. balandžio 18 d. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 32, L. D. buvo nustatyta profesinė liga, t. y. ( - ), išreikštas skausminis sindromas. Profesinės ligos patvirtinimo akte minima diagnozė nustatyta taip pat atsižvelgiant į Europos profesinių ligų sąrašą ir tokias priežastis kaip mechaniniai virpesiai, darbo poza, krovinių kėlimas ir pernešimas. 2016 m. vasario 24 d. L. D. pateikė parodymus dėl darbo Valstybinei darbo inspekcijai, kuriuose nurodyta, kad L. D. dirba su kranais „Kone“ ir „Čereti“, kurių aukštis iki krano kabinos apie 30 m. ir pakilti tenka be lifto. Pateiktuose parodymuose dėl darbo yra nurodyta, kad kranų būklė yra labai bloga, stabdžiai yra nepaslankūs, sėdėjimo kėdės yra labai blogos būklės, kėdės atlošas yra nereguliuojamas, paskutinius 4 metus moterys nebekelia užgriebtuvų ir tai atlieka vyrai, tačiau iki tol apie 20 metų, L. D. tai atliko pati taip pat yra deformuota kabinos metalinė konstrukcija, todėl žiemos metu ypač šalta. Pareiškėjas pateikė 2017 m. kovo mėn. tarnybinį pranešimą, kuriame yra nurodyti L. D. 2012 – 2015 m. išdirbtas laikas su „Čereti“ ir „Kone“ kranais, taip pat pateikia 2014 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 88A1-5-57-1 dėl kranų grupės darbuotojų darbo su „Čereti“ kranais ir duomenis, kad L. D. susipažino su šiuo įsakymu.

7419.

75Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad profesinė liga yra ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga, o to paties straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei. Minėto įstatymo 25 straipsnio (darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas) 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais darbdavys pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti profesines ligas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 ir 12 straipsniuose nustatyta darbdavio pareiga organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.

7620.

77Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2017 m. vasario 23 d. išvada Nr. 3EK(13.2.)-156 teikta atsakant ir įvertinus pareiškėjo 2016 m. liepos 4 d. raštą Nr. 88AI-26-77 dėl nesutikimo su L. D. nustatytos profesinės ligos ir šios ligos patvirtinimo. Remiantis Profesinių ligų nustatymo kriterijų 9 punktu nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją arba į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

7821.

79Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-1062/2018).

8022.

81Ginčijama 2017 m. vasario 23 d. išvada Nr. 3EK(13.2.)-156, kurioje patvirtinta L. D. diagnozuota profesinė liga, priimta vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio d. įsakymo Nr. V-506 redakcija) 9.1 ir 9.2 punktais, pagal kuriuos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija turi teisę gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kitų institucijų informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (9.1 punktas) ir priimti sprendimą nedalyvaujant darbuotojui ar jo atstovui, darbdaviui (-iams), jei jiems apie posėdžio laiką ir skundo nagrinėjimą buvo pranešta (9.2 punktas); taip pat Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 881 redakcija); Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 122 redakcija); Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1087. Pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų 1 punktą Profesinių ligų nustatymo kriterijų reglamentavimo tikslas – nustatyti bendruosius kriterijus, taikomus asmenims, nurodytiems Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 2 punkte, tiriant profesines ligas apibrėžti priežastinius ryšius tarp veikiančių (veikusių) kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir jų sukeliamų ligų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamos išvados turinį (išvados motyvus ir teisinį pagrindimą) bei nagrinėjamos bylos medžiagą, o taip pat 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsakovo papildomai pateiktus 2016 m. kovo 30 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-61 kopiją; 2016 m. balandžio 18 d. Profesinės ligos patvirtino akto kopiją; 2017 m. vasario 23 d. Išvadą dėl L. D. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo Nr. 3EK(13.2)-155; L. D. 2016 m. vasario 24 d. parodymus dėl darbo; 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjo rašto „Dėl duomenų pateikimo atsakymo“ Nr. 88AI-26-45 kopiją; Klaipėdos VSC rašto „Dėl L. D. įtariamos profesinės ligos“ kopiją; 2017 m. sausio 27 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 kopiją; Profesinės rizikos vertinimo duomenų kopiją; Medicininių dokumentų kopijas (šiuos dokumentus teisėjų kolegija nusprendė prijungti prie nagrinėjamos bylos), daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčijama išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes pati išvada dėl to, kad profesinė liga konkrečiu atveju diagnozuota pagrįstai, yra priimta vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, taip pat Išvadoje aiškiai išdėstytos priežastys ir pagrindai padarytos išvados apie diagnozuotos ligos pagrįstumą. Vadovaujantis Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1087, 6 punktu, kuriame nustatyta faktoriai, kurie vertinami nustatant profesinę ligą, ir kitais Profesinių ligų nustatymo kriterijuose išdėstytomis profesinės ligos vertinimo kriterijais, matyti, kad Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija ginčijamoje išvadoje tinkamai įvertino ligos anamnezę, ligos kliniką, gyvenimo anamnezę, nebuvimą papildomų stuburo traumų, tai, kad buvo atlikta kompiuterinė tomografija ir kitą, todėl buvo padaryta išvada, kad papildomų veiksnių be profesinės patologijos nebuvo. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

8223.

83Taip pat pirmosios instancijos teismas yra padaręs pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie L. D. darbą portalinio krano mašiniste ankstesniu laikotarpiu nei 2012 m., nors L. D. portalinio krano mašiniste dirba virš 30 metų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentas, kad L. D. negalėjo kelti sunkių krovinių, krano užraktų rankomis, nes nuo 2014 m. liepos 7 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 88A1-5-57-1 dėl kranų grupės darbuotojų darbo su „Čereti“ kranais, yra nepagrįstas, nes minėtas įsakymas yra priimtas 2014 metais, tačiau L. D. pareiškėjo įmonėje dirba jau virš 30 metų ir duomenų, kad ankstesniu laikotarpiu buvo priimti įsakymai, pagal kuriuos moterys negalėtų kelti sunkių krovinių rankomis, pareiškėjas nepateikė. Teismo posėdžio metu liudytojas teigė, kad jis niekada nematė, kad moterys sunkiai keltų krovinius, krano užraktus rankomis, tačiau pažymėtina, kad liudytojas įmonėje oficialiai dirba nuo 2014 m., t. y. jau tuo metu kai buvo priimtas 2014 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 88A1-5-57-1, todėl nei pareiškėjas, nei liudytojas negali paneigti L. D. teiginių dėl sunkių krovinių kėlimo nuo jos darbo pradžios įmonėje.

8424.

85Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad pirmieji įrašai dėl L. D. ligos yra nustatyti jau 1998 m. gegužės 20 d. ir iš sveikatos istorijos, matyti, kad L. D. reguliariai kreipėsi į gydytojus dėl nugaroje patiriamų skausmų ir ne kartą yra ėmusi nedarbingumo pažymėjimus dėl šios ligos paūmėjimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad L. D. slėpė nuo darbdavio savo sveikatos būklę, neturi esminės reikšmės nustatant faktą, ar Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija ginčijamoje išvadoje tinkamai įvertino diagnozuotą profesinę ligą.

8625.

87Ginčijamoje išvadoje pagrįstai konstatuota, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp darbo aplinkos veiksnių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 18 ir 29 dalies prasme, šiuo atveju fiksuotos darbo pozos, sunkių krovinių kėlimo ir nešimo, vibracijos, ir esamos stuburo ligos. Ginčijama išvada atitinka Profesinių ligų nustatymo kriterijuose įtvirtintus bendruosius kriterijus, taikomus tiriant profesines ligas ir siekiant apibrėžti priežastinius ryšius tarp veikiančių (veikusių) kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir jų sukeliamų ligų. Šiuo požiūriu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies pasisakė dėl argumento, kad nebuvo nustatytas nepriimtinas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo keliamą kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikio klausimą.

8826.

89Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumento, kad Išvadoje diagnozė nurodyta per brūkšnelį. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ligos sunkumo laipsnio per brūkšnelį nustatymas neturi įtakos diagnozuotos profesinės ligos pagrįstumui, dėl to šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepakankamu tam, kad galima būtų pripažinti Išvadą neteisėta.

9027.

91Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

92Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

93Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų krova“ apeliacinį skundą atmesti.

94Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

95Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų krova“... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunde nurodė:... 9. 2.1.... 10. Priimta Išvada neteisėta ir nepagrįsta, be to, priimta nesilaikant teisės... 11. 2.2.... 12. L. D. minimaliai dirbo su „Čereti“ tipo kranais, o nusiskundimai dėl... 13. 2.3.... 14. CDMEK skundžiamoje Išvadoje nėra atsižvelgta į darbdavio nesutikimo... 15. 2.4.... 16. CDMEK Išvadoje neįvertino L. D. pasireiškusių simptomų priskyrimo būtent... 17. 3.... 18. Atsakovas CDMEK atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Atsakovas... 19. 3.1.... 20. Sprendžiant dėl L. D. profesinės ligos buvo atlikta ne tik teisės aktų... 21. 3.2.... 22. Pareiškėjas nepateikė visų duomenų susijusių su visu L. D. dirbtu... 23. 3.3.... 24. Pareiškėjas nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl profesinės ligos... 25. II.... 26. 4.... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu... 28. 5.... 29. Teismas nustatė, kad L. D. sveikatos istorijoje pirmieji įrašai dėl ( - ),... 30. 6.... 31. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 24 d. L. D. pateikė parodymus dėl darbo... 32. 7.... 33. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007... 34. 8.... 35. Teismas pritarė atsakovo argumentui, jog pareiškėjas nepateikė jokių... 36. 9.... 37. Dėl pareiškėjo teiginių, kad L. D. pastabos dėl judėjimo problemų... 38. 10.... 39. Teismo vertinimu, L. D. darbo vietoje visada yra mechaniniai virpesiai, kartais... 40. 11.... 41. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis,... 42. III.... 43. 12.... 44. Pareiškėjas UAB „Vakarų krova“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame... 45. 12.1.... 46. Teismas nevertino pareiškėjo argumento, jog CDMEK Išvados dalyje... 47. 12.2.... 48. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad darbuotojos nusiskundimai... 49. 12.3.... 50. Teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, kad darbdavys apie L. D. skausmus... 51. 12.4.... 52. Teismas nevertino, kad CDMEK Išvadoje nėra įvertinti visi Profesinių ligų... 53. 13.... 54. Atsakovas CDMEK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo... 55. 13.1.... 56. Sprendžiant dėl profesinės ligos nustatymo yra vertinamas visas asmens darbo... 57. 13.2.... 58. Visuose portaliniuose kranuose veikia mechaniniai virpesiai, kurie nors ir... 59. 13.3.... 60. Ligos sunkumo laipsnio per brūkšnelį nustatymas neturi lemiamos reikšmės... 61. 14.... 62. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. prašo prijungti papildomus įrodymus –... 63. IV.... 64. 15.... 65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi... 66. 16.... 67. Atsakovas 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 68. Teisėjų kolegija... 69. V.... 70. 17.... 71. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 72. 18.... 73. Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs tokias nagrinėjamos bylos... 74. 19.... 75. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 29... 76. 20.... 77. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinės darbo medicinos... 78. 21.... 79. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė... 80. 22.... 81. Ginčijama 2017 m. vasario 23 d. išvada Nr. 3EK(13.2.)-156, kurioje... 82. 23.... 83. Taip pat pirmosios instancijos teismas yra padaręs pagrįstą išvadą, kad... 84. 24.... 85. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad pirmieji... 86. 25.... 87. Ginčijamoje išvadoje pagrįstai konstatuota, kad yra tiesioginis... 88. 26.... 89. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 90. 27.... 91. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde... 92. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 93. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų krova“ apeliacinį... 94. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą... 95. Nutartis neskundžiama....