Byla Iv-2768-208/2012
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašo iš atsakovo priteisti jam 1668,98 Lt negauto darbo užmokesčio už 2007 m. birželio, rugsėjo, gruodžio mėnesius, 2008 m. sausio, kovo, birželio, liepos, gruodžio mėnesius.

4Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies bei kitų VI skyriaus („Darbo užmokestis“) nuostatų taikymo už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, neviršijusi 70 procentų pareiginės algos) – už 2007 m. birželio, rugsėjo, gruodžio mėnesius, 2008 m. sausio, kovo, birželio, liepos, gruodžio mėnesius nebuvo išmokėta 1668,98 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007 m. spalio 1 d. (iki 2009 m. sausio 1 d.) šis ribojimas netaikomas priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartiniam priedui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu darbo užmokesčio dalies vidaus tarnybos sistemos pareigūnams neišmokėjimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo buvo pripažintas neteisėtu. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrių prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, jo teisės turi būti apgintos – dėl 70 procentų pareiginės algos dydžio priedų ir priemokų sumos ribojimo neteisėtai jam neišmokėta darbo užmokesčio dalis turi būti išmokėta.

5Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą (b. l. 62-65), paaiškindamas, kad nors atsiskaitymo lapeliuose kiekvieną mėnesį būdavo numatyta neišmokėta suma, tačiau tuo metu toks nemokėjimas buvo laikomas teisėtu ir tik nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo jis sužinojo apie jo konstitucinės teisės į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą pažeidimą, todėl būtent nuo šios dienos jam atsirado teisė dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismą, šią savo teisę jis įgyvendino nepasibaigus 3 metų senaties terminui. Pažymėjo, kad dėl taikyto 70 procentų priedų ir priemokų ribojimo darbo užmokesčio dalies neišmokėjimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir per visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą teisminės gynybos teisinis reguliavimas dėl tokio ribojimo nebuvo keičiamas taip, kad neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo, kuriose teismas analogiškais pagrindais atnaujino ieškinio senaties terminą, teigia, kad ir jam nagrinėjamu atveju turi būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Pridūrė, kad jis kreipėsi teisinės pagalbos į Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos, kurios nariu jis buvo iki 2012 m. vasario 29 d., pirmininką, kuriam pateikė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo išduotas pažymas apie neišmokėtą darbo užmokestį skundui parengti. Tačiau 2011 m. pabaigoje sužinojo, kad jokie teisminiai procesai dėl jo pažeistos teisės gynimo nėra pradėti.

6Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepime į skundą (b. l. 11-12) pažymėjo, jog Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, kartu prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

7Pareiškėjas, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str.).

8Skundas atmestinas.

9Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

10Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53). Šio įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

11Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo.

14Tai, kad mokant pareiškėjui ne visą darbo užmokestį dar nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

15Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

16Pareiškėjas prašo priteisti susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatos ieškiniui dėl darbo santykių pareikšti numato trijų metų senaties terminą. Trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos. Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2012 m. kovo 28 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytiną Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą.

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

18Teismo vertinimu, vien ta aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir bylai aktualiu laikotarpiu šis reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-577/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta aplinkybė nebuvo kliūtis kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo kitiems suinteresuotiems asmenims (valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigūnams). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo šie asmenys teisminės gynybos kreipėsi dar 2007-2008 metais. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo suklaidintas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, kuriam žodžiu pavedė ginti jo pažeistas teises teisme, teismo vertinimu, taip pat yra subjektyvaus pobūdžio ir negali pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl jo prašymas atmestinas.

19Teismui neatnaujinus ieškinio senaties termino, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

20Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

21G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašo iš... 4. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio... 5. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą... 6. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepime į skundą... 7. Pareiškėjas, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo... 8. Skundas atmestinas.... 9. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m.... 10. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos... 11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu... 12. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad... 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 14. Tai, kad mokant pareiškėjui ne visą darbo užmokestį dar nebuvo priimtas... 15. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi... 16. Pareiškėjas prašo priteisti susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad... 18. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo... 19. Teismui neatnaujinus ieškinio senaties termino, pareiškėjo skundas... 20. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 21. G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 22. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...