Byla e2KT-121-943/2019
Dėl L. T. nušalinimo pareiškimo, siekiant nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-2812-1070/2019 bylą nagrinėjančią teisėją ir visus kitus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus, pagrįstumo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi ir L. T. nušalinimo pareiškimu visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-2812-1070/2019 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spęsti klausimas dėl L. T. nušalinimo pareiškimo, siekiant nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-2812-1070/2019 bylą nagrinėjančią teisėją ir visus kitus Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus, pagrįstumo.

3Nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai grindžiamas tuo, jog teismas sistemingai pažeidžia ieškovo procesines teises, t. y. neatideda teismo posėdžio dėl ieškovo atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovo įsitikinimu, jis neprivalo pateikti atstovavimo sutarties ir (ar) atskleisti atstovo vardą ir pavardę. Taip pat teismo nešališkumu abejoja ir dėl to, jog, ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos jo prašomus įrodymus.

4Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

5Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‑ CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

6Pareiškėjui šioje byloje ne kartą išaiškinta, jog tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

7Ieškovo L. T. pakartotinis nušalinimas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti teismo posėdį, negalint dalyvauti pareiškėjo atstovui ir tokiu būdu buvo apribota pareiškėjo teisė į gynybą, taip pat teismo atsisakymu pridėti prie bylos ieškovo prašomus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog nušalinimo pareiškimas pakartotinai grindžiamas bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančios teisėjos procesiniais veiksmais, o tokių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

8Ieškovas, reikšdamas nušalinimą visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams, kitų argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikė, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodė, todėl daroma išvada, jog pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-2812-1070/2019 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

10L. T. nušalinimo pareiškimo Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. e2-2812-1070/2019 netenkinti.

Proceso dalyviai