Byla 2-931-213/2012
Dėl 6540,00 Lt skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei D. S.,

4atsakovui J. L.,

5atsakovo atstovei adv. Irenai Slavinskaitei,

6trečiajam asmeniui K. U.,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Laurimeta“ ieškinį atsakovui J. L., tretiesiems asmenims K. U., G. L., Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 6540,00 Lt skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir

Nustatė

8ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6540,00 Lt skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 389,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (196,00 Lt žyminio mokesčio, 121,00 Lt išlaidų už ieškinio parengimą, 72,60 išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą). Ieškovo atstovė nurodė, kad 2008-10-11 buvo surašytas transporto priemonės AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ) paėmimo protokolas, kadangi šią transporto priemonę atsakovas J. L. vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Minėtas automobilis buvo nugabentas į UAB „Laurimeta“ saugojimo aikštelę ir iki šios dienos ten saugomas. Atsakovas su ieškovu už suteiktas nugabenimo ir saugojimo paslaugas neatsiskaitė. Vadovaujantis transporto priemonių saugojimo ir gabenimo įkainiais už transporto priemonės nuvežimą, iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 180,00 Lt mokestis už nuvežimą, už transporto priemonės saugojimą už pirmas 15 parų imamas 15 Lt mokestis už kiekvieną parą, o nuo 15 iki 30 paros imamas 10 Lt mokestis ir po 30 paros 5 Lt mokestis už kiekvieną parą, tokiu būdu atsakovas įsiskolino ieškovui 6540,00 Lt. 2011-06-22 atsakovui buvo išsiųstas antstolių B. P., A. N. raginimas susimokėti ieškovui 5352,27 Lt skolos. 2011-07-05 į antstolių kontorą kreipėsi atsakovo žmona Rita, kuri paaiškino, kad automobilio AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ) savininkas yra J. L. ir, kad jis atvyks suderinti skolos dengimo klausimo kitą savaitę, tačiau atsakovas automobilio neatsiėmė iki šiol. 2011-04-14 buvo išsiųstas antstolių B. P., A. N. raginimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo VĮ „Regitra“ registruotam transporto priemonės savininkui G. L., kuris nurodė, jog transporto priemonę yra pardavęs ir pateikė pirkimo – pardavimo sutartį. Ikiteismine tvarka siekiant išsiaiškini kas yra tikrasis transporto priemonės savininkas ieškovui buvo pateiktos dar dvi transporto priemonės pirkimo – pradavimo sutartys, tačiau galutinio savininko nepavyko atsekti. Kadangi teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. U. pripažino, kad transporto priemonę AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ) buvo nupirkęs už 1600 Lt iš nepažįstamo asmens, vėliau ją pardavė atsakovui už 800 Lt, atsakovas taip pat pripažino, kad šią transporto priemonę pirko iš trečiojo asmens K. U. už 800 Lt, todėl ieškovas nurodo, kad transporto priemonės savininku laikytinas atsakovas J. L. ir jis privalo atlyginti ieškovui susidariusį įsiskolinimą.

9Atsakovas J. L. su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008m. spalio mėn. pradžioje, dar iki 2008-10-11 sulaikant jį neblaivų vairuojant, transporto priemonę AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ) atsakovas pirko iš trečiojo asmens K. U. už 800 Lt, kuriuos per du kartus jam sumokėjo. Nors atsakovas ir neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau žmona tuo metu mokėsi vairuoti ir šis automobilis buvo perkamas jai. 2008-10-11 šį automobilį atsakovas taisė savo kieme, o po to nutarė pavažiuoti apie 100 metrų ( - ) ir pažiūrėti kaip važiuoja automobilis. 2008-10-11 policijos pareigūnai jį sustabdė ir jam buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo transporto priemonę AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ) būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Nurodė, kad po to policijos pareigūnai šį automobilį nuvairavo iki Grendavės kaimo, o po to iškvietė priekabą ir transporto priemonę nugabeno į saugojimo aikštelę. Ginčo, kad automobilį atsakovas vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nėra. Maždaug po trijų dienų atsakovas nuvyko į UAB „Laurimeta“ automobilių saugojimo aikštelę atsiimti transporto priemonės, tačiau ten jam pasakė, kad transporto priemonę jis gali pasiimti tik kai gaus leidimą iš policijos komisariato. Praėjus porai mėnesių po atsakovo sulaikymo ir jam nuvykus į Trakų rajono policijos komisariatą, jam buvo pasakyta, kad leidimas bus išduotas kai sumokės visą baudą, paskui po 2 metų nuvykus į Trakų rajono policijos komisariatą dėl leidimo gavimo, jam vėl buvo pasakyta, kad leidimas bus išduotas kai sumokės visą baudą, o ketvirtą kartą, kai jau buvo nagrinėjama ši byla teisme, nuvykus į Trakų rajono policijos komisariatą, jam buvo atsakyta, kad leidimas bus išduotas tik automobilio savininkui, kuris yra registruotas VĮ „Regitra“. Nurodė, kad 2008m. lapkričio 18d. Trakų rajono apylinkės teismo nutarimu jis buvo pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, ir jam paskirta 4000 Lt bauda. 2008m. gruodžio 09 nutartimi atsakovui baudos mokėjimas buvo išdėstytas mokant kas mėnesį po 200 Lt iki kol bus sumokėta visa bauda. Atsakovas baudos nesumokėjo iki šiol, nes neturėjo nuolatinio darbo. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, nes atsakovui prašant jam nebuvo grąžintas automobilis iš UAB „Laurimeta“ saugojimo aikštelės, taip pat Trakų rajono policijos komisariatas neišdavė leidimo atsiimti automobilio, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi, nes visur kreipėsi tik žodžiu. Taip pat mano, kad skolą už automobilio saugojimą turi mokėti G. L., nes jo vardu buvo registruotas automobilis.

10Atsakovo atstovė adv. Irena Slavinskaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas bandė atsiimti transporto priemonę iš ieškovo, todėl buvo nuvykęs į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatą dėl leidimo išdavimo, tačiau tokio leidimo negavo, nes jis nebuvo transporto priemonės savininkas, o ieškovas taip pat negrąžino atsakovui automobilio, nes nepateikė leidimo iš policijos komisariato, todėl atsakomybę turėtų prisiimti Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatas, taip pat ir teismas, kadangi Nutarime buvo nurodyta, kad pažeidėjas transporto priemonę gali atsiimti tik sumokėjęs baudą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad tokia nuostata prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, o atsakovas apie tai nebuvo informuotas. Taip pat Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariatas 2011m. kovo 16d. išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę A. L. pagal įgaliojimą, nors iš pateiktos 2007 m. sausio 3d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad G. L. tuo metu jau nebuvo automobilio savininkas.

11Trečiasis asmuo K. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis laikraštyje „Alio reklama“ rado skelbimą, kad parduodamas automobilis AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ). 2008m. rugsėjo mėnesio pradžioje su automobilio pardavėju, kuris buvo jam nepažįstamas asmuo, jis susitiko Vievyje, apžiūrėjo automobilį ir jį nusipirko už 1600 Lt, automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė. Trečiasis asmuo pinigus už automobilį sumokėjo pardavėjui, jie pasikeitė telefonų numeriais, pardavėjas jam davė automobilio dokumentus ir žadėjo jam paskambinti, kad sutvarkyti automobilio perregistravimą. Tačiau automobilio pardavėjas jam nepaskambino, o kai K. U. pats jam skambino, tai jo telefono numeris buvo pakeistas. Maždaug po mėnesio, trečiajam asmeniui K. U. labai reikėjo pinigų, todėl jis šį automobilį pardavė atsakovui už 800 Lt. Trečiasis asmuo atsakovui perdavė automobilį, o šis jam sumokėjo pinigus, tik jie nepasirašė pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau mano, kad automobilio savininku yra atsakovas. Trečiasis asmuo jau buvo pardavęs automobilį atsakovui, kai šį neblaivų sulaikė policijos pareigūnai.

12Trečiasis asmuo G. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepime į ieškinį jo atstovas A. L. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad 2007-01-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavė transporto priemonę D. J., vėliau šis automobilis buvo parduotas dar du kartus. Nurodo, kad nuo 2003-05-25 G. L. yra neįgalus, todėl po transporto priemonės pardavimo negalėjo jos per trumpiausią laiką išregistruoti.

13Trečiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, transporto priemonė į ieškovui priklausančią aikštelę buvo nuvežta, kadangi ja nebuvo kam pasirūpinti, todėl policijos pareigūnas eismo įvykio vietoje palikti transporto priemonės negalėjo, nes atsirado būtinos sąlygos numatytos CK 6.849 str. (būtina pasauga) ir 6.850 str. pasauga pagal įstatymą). Ieškovas transporto priemonę išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Atsakovui nebuvo jokių kliūčių atsiimti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės.

14Kadangi tretiesiems asmenims G. L., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-10-11 buvo surašytas transporto priemonės AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ) (toliau tekste - transporto priemonė), kurią valdė atsakovas J. L., paėmimo protokolas už tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus (b.l.24, 89). Remiantis 2008-04-21 tarp Trakų rajono policijos komisariato ir ieškovo sudaryta sutartimi Nr.87-ST2-34 (toliau – Sutartis) (b.l. 33, 34), transporto priemonė 2008-10-11 buvo perduota ieškovui UAB „Laurimeta“ nugabenti bei saugoti į ieškovo saugojimo aikštelėje. Ieškovas nugabeno transporto priemonę į saugojimo aikštelę ir ją saugo iki šiol. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo ir savininko 6540,00 Lt skolos. Iš VĮ „Regitra“ pažymos (b.l.130-132) matyti, kad transporto priemonė 1999-05-19 įregistruota G. L. vardu. 2011-05-03 G. L. deklaravo transporto priemonės nuosavybės teisės perdavimą D. J.. 2011-05-18 transporto priemonė išregistruota automatiškai. Iš 2007-02-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (b.l.65) matyti, kad D. J. transporto priemonę pardavė A. A.. Iš 2007-02-25 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (b.l.64) matyti, kad A. A. transporto priemonę pardavė T. L.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. U., nurodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžioje transporto priemonę jis nusipirko Vievyje iš nepažįstamo asmens už 1600 Lt, automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, vėliau žadėjo su šiuo asmeniu susitikti ir perregistruoti transporto priemonę K. U. vardu, bet šis asmuo daugiau taip ir nepasirodė. Maždaug po mėnesio, iki 2008-10-11, trečiasis asmuo K. U. transporto priemonę pardavė atsakovui už 800 Lt. Trečiasis asmuo K. U. atsakovui perdavė transporto priemonę, o šis jam sumokėjo pinigus. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2008 m. spalio mėnesio pradžioje, iki 2008-10-11, jis transporto priemonę nusipirko iš trečiojo asmens K. U. už 800 Lt, tuo metu kai jį sulaikė policijos pareigūnai jis už transporto priemonę jau buvo sumokėjęs, tik nebuvo pasirašę pirkimo – pardavimo sutarties. Taip pat iš administracinės bylos Nr. A-9-213/2009 m. matyti, kad 2008-11-26 teismo posėdžio metu J. L. parodė: „2008-10-11 remontavom su draugais mano automobilį...“, taip pat liudytojas R. B. parodė: „esame draugai su J .Lakštausku, taisėm Gruožninkuose jo mašiną, pabandėm važiuoti ...“. Pirkimo – pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo taisyklės (LR CK 6.311 str.). Įstatymas leidžia šalims pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti žodžiu ir raštu (CK 1.71 str. 1 d., 6.311 str.). Šiuo atveju sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas laisvai ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.154, 6.159 str., 6.156 str. 1d.). Trečiasis asmuo K. U. ir atsakovas J. L. teismo posėdžio metu automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (buvimo) fakto neginčijo, abiejų sutarimu - atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui K. U. 800 Lt, o šis atsakovui pardavė transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad trečiasis asmuo K. U. ir atsakovas J. L. buvo sudarę žodinę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.

17Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir savo atsikirtimus grindė tuo, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje transporto priemonės savininku buvo įrašytas G. L., taip pat 2011-03-16 leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b.l.148) buvo išrašytas G. L. atstovui A. L., taip pat atsakovas kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą dėl leidimo atsiimti transporto priemonę, tačiau leidimas jam nebuvo išduotas, nurodant, jog jis nėra transporto priemonės savininkas, todėl mano, kad iš jo neturi būti priteistas įsiskolinimas už automobilio saugojimą.

18Teismas pažymi, kad nuosavybės teisė į konkretų daiktą, šiuo atveju į transporto priemonę, tiek atsiranda, tiek pasibaigia ne teisinės registracijos viešajame registre pagrindu, bet konkretaus sandorio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, kad jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Ši taisyklė taikytina sprendžiant ginčą, kuris asmuo privalo atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo išlaidas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

19Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-01-03 buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (b.l.66), kurios pagrindu G. L. transporto priemonę pardavė D. J., iš to seka, kad J. L. sulaikymo momentu G. L. nebuvo automobilio savininku, nors jo nuosavybės teisės į automobilį buvo įregistruotos VĮ Regitra. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2008 m. spalio mėnesio pradžioje t.y. iki 2008-10-11 trečiasis asmuo K. U. transporto priemonę pardavė atsakovui J. L., todėl teismas laiko, kad būtent J. L. turi atlyginti UAB „Laurimeta“ patirtas išlaidas, nes sulaikymo metu jis buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas.

20LR Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonės nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos 12 punktas nustato, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma policijos saugomoje vietoje ar pagal policijos sutartį su kitais subjektais – jų saugojimo vietoje. 2008-04-21 ieškovas ir Trakų rajono policijos komisariatas pasirašė Sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo, pagal kurią susitarė bendradarbiauti vykdant priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimui taikytinos LR CK 6.849 str. nuostatos (būtina pasauga).

21Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kai transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo, numatytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Iš byloje esančio 2008-11-18 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimo (b.l.94,95) matyti, kad atsakovas 2008-10-11 būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės vairavo transporto priemonę AUDI 90, valstybinis Nr. ( - ), atsakovui skirta 4000 Lt bauda. Nutarime nurodyta, kad paimta transporto priemonė bus grąžinta, kai bus sumokėta visa bauda. 2008-12-09 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.98) atsakovui baudos mokėjimas buvo išdėstytas mokant kas mėnesį po 200 Lt iki bus sumokėta visa paskirta bauda.

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Po šio nutarimo paskelbimo (Žin., 2009 m. balandžio 16 d., Nr. 42-1624) nurodyta ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata Konstitucijai prieštaravusia pripažinta apimtimi negali būti taikoma.

23Pagal ATPK 269 str. 7 d. policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, tačiau transporto priemonės saugojimas neįėjo į jų, kaip pareigūnų, pareigas. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantuotų jo išsaugojimo. Tai, kad policijos pareigūnai pagal Sutartį perdavė saugoti transporto priemonę ieškovui, o šis atliko veiksmus – automobilį saugojo, atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Ieškovas transporto priemonę išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi ieškovo išlaidos, kurias jis patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis).

24Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, yra reikšmingas tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, iš ieškovo transporto priemonės iki šiol neatsiėmė, nurodė, kad Trakų rajono policijos komisariatas jam neišdavė leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, kadangi nėra šios transporto priemonės savininkas, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. L.. Nors atsakovas tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, tačiau jais netikėti teismas nėra pagrindo, nors ir nesant sudarytos rašytinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovas pripažino, jog jis yra transporto priemonės savininkas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad kliūtis atsiimti priverstinai nuvežta automobilį buvo ir dėl to, kad Vilniaus apskrities Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai 2011-03-16 išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b.l.148) G. L. atstovui A. L., nors kaip matyti iš 2007-01-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties (b.l.66), jis jau nebuvo transporto priemonės savininku. Teismas laiko, kad šiuo atveju A. L., atstovaudamas savo sūnaus interesus ir žinodamas, kad jo sūnus G. L. nėra minėto automobilio savininkas, nuslėpė nuo policijos pareigūnų tą faktą, kad automobilis yra parduotas, elgėsi nesąžiningai.

25Pažymėtina, kad šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu (CK 6.229 str.). Nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių, kad pranešti transporto priemonės valdytojui ar savininkui apie susidariusį įsiskolinimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą. Iš byloje esančio 2011-06-22 antstolių B. P., A. N. pranešimo Nr. T/11/24 (L-1-60) dėl įsiskolinimo apmokėjimo matyti, kad atsakovui apie susidariusį įsiskolinimą dėl saugomos transporto priemonės buvo pranešta tik 2011-06-28 (b.l.27-30), nors G. L. priminimas apie įsiskolinimą buvo siųstas dar 2009-12-16 (b.l.159). Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) ieškovui negali būti priteista jo prašoma suma, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad tiek pats ieškovas, tiek buvęs automobilio savininkas G. L. elgėsi nerūpestingai (ieškovas nesiėmė laiku visų priemonių, kad saugomas automobilis būtų kuo greičiau sugrąžintas jo savininkui ar teisėtam valdytojui, o buvęs automobilio savininkas G. L. laiku neįregistravo jo nuosavybės teise valdyto automobilio pirkimo – pardavimo fakto, be to, ieškovas nesutiko, kad G. L. būtų patrauktas šioje byloje atsakovu). Teismas, įvertinęs tai, kad ir atsakovas J. L. po transporto priemonės nuvežimo, žinodamas, kad automobilis, kurio savininku yra jis, yra saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, elgėsi nerūpestingai, priteisia iš J. L. ieškovo turėtas išlaidas, tačiau jas mažina iki 1400 Lt.

26Taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.

27Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str.1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, jog patenkinta 21,40 procento ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 41,94 Lt žyminio mokesčio (b.l.3, 23) ir 41,43 Lt išlaidų už ieškinio ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą (b.l. 8-10, 37-40), iš viso 83,37 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d. ir 2 d.).

28Remiantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinos 21,54 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Remiantis tuo, valstybės naudai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai nepriteistinos 5,87 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

29Lietuvos Respublikos CPK 284 str. nustato, kad sprendimą byloje priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Priimant sprendimą teismas turi atsižvelgti į šios bylos duomenis ir įvertinti nustatytas faktines aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prašė, jeigu teismas nuspręstu tenkinti ieškinį, priteistos skolos mokėjimą išdėstyti. Byloje nustatyta, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki. Atsakovui išmokamas darbo užmokestis yra apie 700 Lt per mėnesį (b.l.52), atsakovo žmonos R. L. gaunama motinystės pašalpa 630,72 Lt per mėnesį (b.l. 53, 54) ir 234,28 Lt socialinė pašalpa (b.l.57), augina tris nepilnametes dukras (b.l.48-51), nekilnojamojo turto neturi (b.l55, 56). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovui sprendimo vykdymą išdėstyti, mokant kas mėnesį po 200 Lt.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96 str., 259, 260, 270 str., teismas

Nutarė

31ieškinį patenkinti iš dalies.

32Priteisti iš J. L. 1400 Lt 00 ct skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 1400 Lt 00 ct, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 83 Lt 37 ct bylinėjimosi išlaidų UAB „Laurimeta“.

33Išdėstyti šio sprendimo įvykdymą J. L. mokant UAB „Laurimeta“ po 200 Lt kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos per 7 mėnesių laikotarpį.

34Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš UAB „Laurimeta“ 21,54 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

36Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei D. S.,... 4. atsakovui J. L.,... 5. atsakovo atstovei adv. Irenai Slavinskaitei,... 6. trečiajam asmeniui K. U.,... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 8. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6540,00 Lt skolos už transporto... 9. Atsakovas J. L. su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad... 10. Atsakovo atstovė adv. Irena Slavinskaitė teismo posėdžio metu prašė... 11. Trečiasis asmuo K. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis laikraštyje... 12. Trečiasis asmuo G. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą... 13. Trečiojo asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas... 14. Kadangi tretiesiems asmenims G. L., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-10-11 buvo surašytas transporto priemonės... 17. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir savo atsikirtimus grindė tuo, kad VĮ... 18. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisė į konkretų daiktą, šiuo atveju į... 19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-01-03 buvo... 20. LR Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonės... 21. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, kai transporto priemonę vairavo... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu... 23. Pagal ATPK 269 str. 7 d. policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti... 24. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta,... 25. Pažymėtina, kad šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos... 26. Taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti... 27. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str.1 d. šaliai, kurios naudai priimtas... 28. Remiantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai proporcingai atmestų... 29. Lietuvos Respublikos CPK 284 str. nustato, kad sprendimą byloje priėmęs... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96 str., 259, 260,... 31. ieškinį patenkinti iš dalies.... 32. Priteisti iš J. L. 1400 Lt 00 ct skolos už transporto priemonės priverstinį... 33. Išdėstyti šio sprendimo įvykdymą J. L. mokant UAB „Laurimeta“ po 200... 34. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš UAB „Laurimeta“ 21,54 Lt išlaidų susijusių su procesinių... 36. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...