Byla A-444-645-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjui D. K. ,

4atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms I. K. , R. Ž. , J. K. , trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovei O. P. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas skundu (I t., b. l. 3-14), kurį patikslino (III t., b. l. 133-143), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir atsakovas, ir Centras) 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 14-767 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ ir Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. AK-2008-10 bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą ir pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas.

8Pareiškėjas nurodė, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, mano, kad jie priimti netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, todėl yra teisiškai nepagrįsti ir naikintini. Centras savo sprendimą motyvuoja tuo, kad esminis skirtumas nustatytas kvalifikacijos vertinimo etape dėl studijų įgyvendinimo vietos nustatymo, vadovaujantis jo turima informacija, liudijančia, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. birželio mėn. vyko Lietuvos Respublikoje, šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (toliau – ir BHC, vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija, toliau ir TBA), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ir Švietimo ir mokslo ministerija, ir Ministerija) leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas (toliau – ir BRI) (vėlesnis pavadinimas – Baltijos Tarptautinė akademija, toliau – ir BTA). Pažymėjo, kad ši informacija yra vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi atsakovas, priimdamas sprendimą.

9Tvirtino, kad Centras, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos 1 d. BHC turėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą vykdyti studijas pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų (BTA) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, taip pat neatsižvelgė į tai, kad BHC minėtu laikotarpiu vykdė BTA aukštojo mokslo studijų programą, dėl to nebuvo būtinybės vykdyti papildomus kursus, kurie, atsakovo nuomone, turėjo būti įskaitomi į BTA studijų programą. BTA patvirtino, kad jokie dalykai studijuojami BHC nebuvo iš naujo įskaityti ir tai įrodo, kad BHC vykdė BTA studijų programą ir tokios būtinybės nebuvo. Nurodė, kad BRI, atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, 2008 m. lapkričio 14 d. rašte informavo jį, kad BHC 2003-2005 m. Lietuvoje turėjo Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų leidimą organizuoti ir vykdyti studijas pagal BRI programą. Taigi, ši informacija patvirtina, kad BHC pareiškėjo studijuojamu laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos 1 d. teisėtai vykdė studijas ir kitą, su studijomis susijusią, veiklą, pagal BRI programą. Pareiškėjas ir kiti studentai visą laiką buvo BRI studentais, nes vykdė BRI programą, o BHC 2003-2005 m. buvo tik studijų programos vykdytoju ir organizatoriumi Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad BHC buvo viešoji švietimo įstaiga ir neturėjo aukštosios mokyklos statuso. Nors atsakovas konstatuoja, kad esminis skirtumas nustatytas išanalizavus Centro turimus dokumentus, tačiau jis nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių tokį sprendimą.

10Pabrėžė, kad studijos Lietuvoje ginčo laikotarpiu buvo vykdomos laikantis leidimo ir pareiškėjo pasirašytų sutarčių. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo kvalifikaciją, turėjo duomenų, kad kvietimus į sesijas siuntė BHC – tai patvirtina faktą, kad studijas Lietuvoje organizavo BHC, o ne BRI. Pagal 2005 m. vasario 22 d. raštą, Latvijos Respublikos aukštojo mokslo priežiūrą vykdanti institucija konstatuoja, kad Latvijoje buvo akredituota BRI teisės programa su leidimu ją vykdyti Lietuvos Respublikoje (Klaipėdoje), kur ir vyko pareiškėjo studijos. Pareiškėjas taip pat manė, kad Centras Sprendime neobjektyviai ir nevienodai vertina studijas nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2004 m. kovo mėn. Pažymėjo, kad 2008 m. spalio 16 d. TBA pažymoje tvirtino, jog pareiškėjas nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos mėn. studijavo BHC (TBA), pagal BRI teisės programą, o 2009 m. sausio 22 d. BRI, atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, pateikė pažymą, kuria patvirtino, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje BRI nevykdė jokios savarankiškos veiklos (studijų proceso organizavimas ir t.t), taip pat, kad pareiškėjas nuo 2004 iki 2005 m. studijavo BHC pagal BRI aukštojo mokslo programą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad BHC santykiai su valstybe kyla iš įstatymų ir neprieštarauja Konstitucijai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, BHC nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos 1 d. turėjo kompetentingų institucijų leidimą tokiai veiklai. Taigi, pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių įgyti aukštojo mokslo diplomą ir ginčo laikotarpiu studijuoti BHC. BHC išduotas leidimas teisėtas ir galiojo iki jo panaikinimo, todėl laiko, kad BHC teisėtai vykdė veiklą Lietuvoje leidimo galiojimo metu. Centro sprendimas turi būti grindžiamas įstatymais, o ne subjektyviniu situacijos vertinimu. Centro sprendimas, kad Lietuvoje studijas vykdė BRI, o ne BHC, priimtas interpretuojant užsienio valstybės institucijos pateiktą informaciją, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais aktais. Nėra jokių duomenų, kad BRI arba BHC vykdė neteisėtą veiklą, taip pat nėra duomenų, kad BRI ar BHC būtų patraukti teisinėn atsakomybėn. BHC veiklos teisėtumą patvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2004 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. ISAK-689 „Dėl leidimo viešajai švietimo įstaigai „Tarptautinė Baltijos Akademija“ vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla patikslinimo ir išdavimo“, kuriame konstatuojama, kad leidimas išduodamas atsižvelgiant į „studijas vykdančio subjekto“ (BHC) „pasikeitusio pavadinimą ir buveines adresą“.

11Centras ne kartą vertinęs kitų absolventų kvalifikacijas, studijuojančių tokiomis pačiomis analogiškomis sąlygomis, nuo 2003 m. lapkričio 10 d. iki 2005 m. liepos 1 d. tą pačią aplinkybę konstatavo kaip esminio skirtumo nebuvimą. Manė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, pažeidė lygybės principą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės pasirašyta sutarties „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“ (toliau – ir Sutartis) nuostatomis, BTA įgytas aukštojo mokslo diplomas suteikia vienodas teises tolesnėms studijoms Lietuvoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad užsienio aukštojo mokslo programos ir įgytos kvalifikacijos įvertinimas eliminuojamas, jei tokia įstaiga, nors oficialiai registruota ir veikianti užsienyje, savo veiklos nėra legalizavusi šalyje, kurioje prašoma atlikti tos užsienio aukštosios mokyklos suteiktos kvalifikacijos įvertinimą bei akademinį pripažinimą. BRI nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos 1 d. buvo legalizavęs savo programos įgyvendinimą Lietuvoje, suteikiant įgaliojimą BHC, kuris įstatymų nustatyta tvarka turėjo atitinkamą leidimą tokiai veiklai. BHC turėjo oficialų statusą bei būtiną programos įgyvendinimui materialinę ir pedagoginę bazę. 2006 m. lapkričio 30d. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatė, kad BRI aukštojo mokslo programa įgyvendinta Lietuvoje laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. birželio mėn. buvo teisėta. Teismas taip pat nustatė, kad BRI programos (studijų) vykdytojas Lietuvoje nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. birželio mėn. buvo BHC, turėjęs kompetentingų institucijų leidimą studijų vykdymui. Pareiškėjas darė išvadą, kad BHC teisėtai Lietuvoje nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos 1 d. vykdė BRI aukštojo mokslo studijų programą, pagal kurią ginčo laikotarpiu studijavo ir pats pareiškėjas.

12Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 72-79) nurodė, kad pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, buvo nustatytas esminis skirtumas, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. birželio mėn. vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne BHC (TBA), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal BRI (BTA) studijų programas ir užsiimti kita, su studijomis susijusia, veikla Lietuvos Respublikoje, o BRI, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Nustačius esminį skirtumą pagal Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14 punkto 2 papunktį, pareiškėjo kvalifikacija įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą. Kadangi BRI (BTA), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų mūsų valstybėje, darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu. Neteisėtą BRI (BTA) veiklą Lietuvoje, Centro nuomone, patvirtina ir pačios pareiškėjo pateiktos studijų sutartys. Atkreipė dėmesį, kad nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl pareiškėjo studijų, vykdytų nuo 2005 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. vasario mėn., tačiau Centrui pateikta 2005 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo sutartis su TBA dėl neformaliojo švietimo sąlygų kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Sutartis su TBA gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį, tikėtina, kad sutartis su TBA galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje (sutarties pasirašymo metu TBA leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo).

14Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje studijų vykdymas nuo 1991 m. yra licencijuojama veikla (Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnis, Aukštojo mokslo įstatymo 13, 15 straipsniai). Centras tarp Pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir tinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, nustatė esminį skirtumą, nes didžioji dalis įgyvendinta nelegaliu būdu. Centro nuomone, licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį skirtumą ir pareiškėjo kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administraciniai teismai suformavo praktiką, pagal kurią studijų ar jų dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą – nepakankamus studijų rezultatus. Studijų kokybės vertinimo centro sprendimai vertinti tokias užsienyje įgytas kvalifikacijas su sąlyga, kad bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas, yra pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliu būdu.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 181-182) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, užsienio aukštosios mokyklos, ketinančios Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita, su studijomis susijusia veikla, turi Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą šioms paslaugoms teikti. Tokio Leidimo BRI, esantis Latvijos Respublikoje, neturėjo. Taigi, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad dalis pareiškėjo studijų vyko neteisėtai ir įgyta užsienyje kvalifikacija negali būti pripažinta Lietuvos Respublikoje be jokių sąlygų. Mano, kad kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Kvalifikacija, suteikta dalį studijų įgyvendinus Lietuvoje neturint tam leidimo, iš esmės skiriasi nuo atitinkamos Lietuvoje pripažįstamos aukštojo mokslo kvalifikacijos. Teigė, kad Centro sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis Nuostatų 14.2 punktu. Sąlyga išlaikyti kvalifikacinį egzaminą buvo nustatyta teisėtai, nes yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykdytų studijų teisėtumo.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu (IV t., b. l. 11-18) D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas nustatė, kad Studijų kokybės vertinimo centras 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 14-565 nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Centre. Pareiškėjas Komisijai dėl minėto sprendimo pateikė apeliaciją. Komisija apeliacijos netenkino ir paliko galioti Centro sprendimą Nr. 14-565.

20Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu, Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais, 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Lisabonos konvencija), 2000 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartimi „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“, pažymėjo, kad kiekviena šalis gali pati nustatyti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo metodiką bei kriterijus, kurie turi būti aiškūs, nuoseklūs ir patikimi. Teismas, išanalizavęs minėtas nuostatas, taip pat padarė išvadą, kad Trišalės sutarties šalies, kurioje siekiama (ginčo atveju – Lietuvos Respublikos) kitoje šios sutarties šalyje (ginčo atveju – Latvijos Respublikoje) įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo, kompetentinga institucija (Centras) turi atlikti lyginamąjį aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą bendra teisės aktais nustatyta tvarka ir nustatyti, ar nėra esminių skirtumų. Kitaip tariant, nei Konvencija, nei Trišalė sutartis neįtvirtina automatinio kitoje šalyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo šalyje, kurioje kreiptasi dėl tokio pripažinimo. Vertinimą, ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, Centras turi atlikti išnagrinėjęs atitinkamus dokumentus pagal Nuostatų 5 ir 11 punktuose nurodytus kriterijus.

21Teismas pažymėjo, kad Centras, vertindamas pareiškėjo užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją, nustatė esminį skirtumą pagal Nuostatų 14.2 punktą ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertinto kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą. Vertindamas įgytą kvalifikaciją atsakovas nustatė esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, t. y. nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. liepos mėn. vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne BHC (vėlesnis pavadinimas – TBA), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal BRI (vėlesnis pavadinimas – BTA) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o BRI. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad dalis pareiškėjo studijų vyko Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėjo studijų vykdytoja buvo ne Lietuvoje veikę juridiniai asmenys. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad BRI (dabartinė – BTA), kuri save įvardija kaip studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje.

22Atsižvelgdama į tai, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjo studijų dalis įgyvendinta neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 11 punktu, tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai nustatė esminį skirtumą. Remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teisėjų kolegija nusprendė, kad tiek Centro, tiek Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Centras ir Komisija tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, ir kitais motyvais, panaikinti ir įpareigoti Centrą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

23III.

24Pareiškėjas D. K. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 22-47), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

251. Teismas neteisingai aiškino Konvenciją, neatsižvelgė į tai, jog iš Centro sprendimo negalima daryti išvados, dėl kvalifikacijos esminio skirtumo, nes Centras neįvykdė Konvencijoje nustatytos pareigos ir nepagrindė sprendimo. Mano, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 1167, Ministerija 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1578, 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. ISAK-689 įvertino BRI mokymo procesą Lietuvoje kaip teisėtą ir priimtiną.

262. Teismas neatsižvelgė į Europos Tarybos ir UNESCO Rekomendacijas dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų (toliau – ir Rekomendacijos). Centras priimant Sprendimą nustatė vienintelį skirtumą ne dėl kvalifikacijos kokybės, o dėl mokymo proceso organizavimo, kuris paremtas subjektyviu vertinimu, nors Rekomendacijų aiškinamasis memorandumas ragina atsiriboti nuo tokio vertinimo.

273. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į Konvencijos aiškinamajame pranešime įtvirtintas aplinkybes. Vadovaujantis Konvencija, bei Aiškinamuoju pranešimu, aukštojo mokslo kvalifikacija tai mokymo proceso galutinis studijų rezultatas išreikštas suteiktu laipsniu, diplomu arba pažymėjimu. Centras priimdamas sprendimą prie studijų rezultatų priskyrė studijų įgyvendinimo vietos nustatymą, nors Konvencija tokių funkcijų kvalifikacijų vertintojams (Centrui) nesuteikia. Mano, jog studijų nustatymo vieta yra susijusi su aukštojo mokslo institucija, o ne su vertinimui pateikta asmenine kvalifikacija ir jokiu būdu negali būti tapatinami su galutiniu studijų rezultatu (aukštojo mokslo diplomu) ir jo, kaip aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimu. Mano, kad esminis skirtumas, dėl jo aukštojo mokslo kvalifikacijos nebuvo nustatytas.

284. Teismas netinkamai taikė Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad BHC buvo viešoji švietimo įstaiga, o ne aukštoji mokykla ir jos (laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos mėn. 1 d.) vykdoma Latvijos Respublikos BRI aukštojo mokslo programa, nepateko į Aukštojo mokslo įstatymo 19 straipsnio jurisdikciją. Ministerija nėra nustačiusi, kad Lietuvos Respublikoje neteisėtai studijas vykdė BRI ir kaip teisėta BRI programos vykdytoja Lietuvoje pripažino BHC. Vertinant tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog jo studijų Lietuvoje laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos mėn. 1 d. buvo BHC.

295. Nuostatai, Konvencija, bei Aiškinamasis pranešimas nesuteikia vertinančiai institucijai (Centrui) įgaliojimų vertinti studijų įgyvendinimo vietos (mokymo proceso organizavimo) tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Pažymi, jog studijų proceso organizavimas (paskaitų, konsultacijų, egzaminų vykdymas) neįeina į aukštojo mokslo kvalifikacijos apibrėžimą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į Aukštojo mokslo įstatymą, kuriame įtvirtinta, jog studijų pagal kitų šalių užsienio aukštųjų mokyklų programų veiklą Lietuvoje prižiūri Ministerija.

306. Centras turėjo atsižvelgti į Ministerijos informaciją ir įvertinti, ar buvo išduotas leidimas BTA programos realizavimui Lietuvoje (Baltijos Humanitarine Centre – Tarptautinėje Baltijos Akademijoje), ar ne.

317. Nėra jokių duomenų, jog BRI arba BHC vykdė neteisėtą veiklą, taip pat nėra duomenų, jog BRI ar BHC būtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Ministerija, priimant 2005 m. birželio mėn. 7 d. įsakymą Nr. ISAK-1043 pripažino, jog BHC nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos mėn. 1 d. vykdė studijas pagal BRI aukštojo mokslo programas.

328. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1153 (toliau – ir Nutarimas) nuostatus, kuriuose aiškiai nurodomi dokumentai, nusakantys BHC veiklą Lietuvoje, vykdant BRI programą, šalių (BHC, BRI) tarpusavio įsipareigojimai, BHC ir BRI santykiai su Lietuvos valstybe ir nesiėmė veiksmų jos išreikalauti iš Ministerijos ir įvertinti. Neaišku, kokią BRI veiklą Centras pripažino neteisėta Lietuvoje ir, kokiame norminiame akte tai yra užfiksuota. Teisėta BHC veikla jo atžvilgiu vykdant BRI aukštojo mokslo programą, patvirtinta leidimu ir su juo susijusiais norminais aktais.

339. Teismas neatsižvelgė į Sutarties paskirtį ir tikslus.

3410. Teismas nepagrįstai skundo nagrinėjimo metu taikė Centro direktoriaus 2006 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 1-24 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), nes Taisyklės reglamentuoja vidurinio išsilavinimo vertinimą (teisę į aukštąjį mokslą), o ne aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimą, kurios vertinimą atliko Centras.

3511. Pažymi, kad BHC laikotarpyje nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos mėn. 1 d. turėjo kompetentingų institucijų leidimą tokiai veiklai, todėl jis turėjo teisėtus lūkesčius įgyti aukštojo mokslo diplomą. Teisėtų lūkesčių apsauga atsirastų ir tuo atvejų, jeigu Vyriausybė, Ministerija nustatytų, kad Lietuvoje studijas vykdė BRI, o ne BHC, tačiau tokio konstatavimo nebuvo, dėl ko pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą, nukrypstama nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo.

3612. Pareiškėjo turimomis žiniomis, Centras ne kartą vertinęs kitų absolventų kvalifikacijas tą pačią aplinkybę konstatavo kaip esminio skirtumo nebuvimą.

3713. Teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė, dėl jo prašymų: išreikalauti iš Centro O. A. , J. R. , E. R. atžvilgiu priimtus sprendimus, susijusius su BRI diplomų pripažinimu; išreikalauti iš Ministerijos visus turimus dokumentus susijusius su BHC išduotu leidimu Nr. 001085.

3814. Teismas neatsižvelgė į byloje esančias vertimo klaidas ir nesiėmė veiksmų šioms klaidoms pašalinti, todėl BTA 2008 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. I-259 įvertino klaidingai.

3915. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius dokumentus (2008-10-16 TBA pažymą Nr. 08/C-l į paklausimą, kurioje nurodoma, jog D. K. nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos mėn. 1 d. studijavo BHC (vėlesnis pavadinimas – TBA), pagal BRI teisės programą; 2009-01-22 BRI pažymą Nr. J-317 pateiktą į paklausimą, kuria informuojama, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje BRI nevykdė jokios savarankiškos veiklos (studijų proceso organizavimas ir t.t); 2008-02-23 BHC pažymą-kvietimą Nr. 933, kurią pasirašė BHC Klaipėdos skyriaus vadovė, 2004-08-05 TBA pažymą-kvietimą Nr. 1304 kurią pasirašė TBA Klaipėdos filialo direktorė; įmokas sumokėtas BHC už studijų vykdymą; byloje esantį L. Ž. , Centro atliktą kvalifikacijos vertinimą kuriame, studijų laikotarpis nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. liepos mėn. BHC, Leidimo galiojimo metu, pripažintas kaip priimtinas ir teisėtas.).

4016. Teismas apribojo jo galimybę pateikti papildomus įrodymus ir užduoti liudytojams klausimus: 1) nenurodant motyvų, netenkino jo prašymo ir nesiėmė veiksmų liudytojams iškviesti (BHC (TBA) direktorių prof. J. K. , BHC (TBA) Klaipėdos filialo direktorę Dr. N. F. , BRI (BTA) rektorių prof. S. A. B.); 2) neprijungė prie bylos 2009 m. vasario 10 d. TBA atsiliepimo į jo pateiktą prašymą, nors prie bylos prijungė iš BTA gautus dokumentus, nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą TBA trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nenurodė prašymo netenkinimo motyvų; 3) neprijungė prie bylos 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros atlikto Vertimų biuro UAB „Naujasis žodis“ išversto Baltijos Tarptautinės akademijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. I- 259 vertimo vertinimo.

4117. Aplinkybė, jog studijos vyko būtent BHC adresu (Taikos pr. 24a-402, Klaipėda) yra neginčijamai nustatyta faktiniais įrodymais. Vertinant pateiktus dokumentus ir paaiškinimus akivaizdu, kad tiek Centrui pateiktoje paraiškoje, tiek Klausimyne ir Papildytame klausimyne jis nurodė, jog studijos Lietuvoje vyko BHC, studijas Lietuvoje vykdė ir organizavo BHC (TBA).

4218. Teismas neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus, jog tikrieji šalių (pareiškėjo ir BRI) ketinimai 2004 m. vasario 2 d. sutarties pasirašymo metu buvo BHC vykdoma BRI programa Lietuvoje. Teismas netinkamai aiškino minėtą sutartį. Atkreipia dėmesį, jog jis 2004 m. vasario 2 d. pasirašė sutartį su BHC, kuri tiesiogiai numatė BHC veiklą Lietuvoje vykdant BRI programą. Teismas į šią sutartį neatsižvelgė.

4319. Pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino administracinių teismų suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A17-923/2007, Nr. A12-804/2003, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis byloje Nr. I-26216/2006), pagal kurią pareiškėjo nuomone, BHC teisėtai Lietuvoje nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos mėn. 1 d. vykdė BRI aukštojo mokslo studijų programą, pagal kurią minėtu laikotarpiu jis studijavo.

44Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centas atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 50-62) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:

451. Pareiškėjas 2009 m. balandžio 30 d. įvykusio Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu pripažino, jog BRI (vėliau – BTA) jis mokėjo „po 400,00 Lt per metus“, taigi mokėjo BRI už studijas. Tai patvirtina aplinkybę, jog tikruoju studijų vykdytoju buvo BRI.

462. Vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, individualus administracinis aktas gali būti išreikštas keliais dokumentais, naudojant ir dokumento priedus. Centro priimtas sprendimas yra įtvirtintas Centro 2008 m. lapkričio 5 d. pažymoje Nr. 14-767 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ ir šios pažymos priede „Sprendimo dėl D. K. kvalifikacijos įvertinimo pagrindimas“. Todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, aiškiai nurodant nustatytą esminį skirtumą – nepakankamus studijų rezultatus.

473. Centras nekvestionuoja faktinės aplinkybės, jog BHC ir TBA atitinkamais laikotarpiais turėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro išduotą leidimą vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje. Tačiau esminis skirtumas tarp Pareiškėjo studijų rezultatams keltų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų Lietuvos Respublikoje buvo nustatytas ne dėl BHC (TBA), o dėl BRI (BTA) vykdytos veiklos, kadangi ši institucija, būdama pareiškėjo studijų vykdytoja, leidimo vykdyti studijų ar su studijomis susijusios veiklos Lietuvos Respublikoje nėra turėjusi.

484. Pritaria pareiškėjo argumentams, kad teismas nepagrįstai skundo nagrinėjimo metu taikė Taisykles, tačiau pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Centras šias Taisykles būtų taikęs priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo.

495. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog studijų įgyvendinimo vieta nėra susijusi su studijų rezultatais. Centro nuomone, licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį skirtumą ir pareiškėjo kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti. Studijų rezultatai – tai visuma studijų metu įgytų žinių ir gebėjimų. Kadangi Lisabonos konvencijos V skyriaus 1 straipsnyje įtvirtinta, jog aukštojo mokslo kvalifikacija liudija įgytas žinias ir įgūdžius, kadangi mokymosi metu įgytos žinios ir gebėjimai priklauso nuo mokymo proceso organizavimo, o nelegalių studijų metu valstybės kompetentingos institucijos studijų kokybės negarantuoja ir neužtikrina, studijų rezultatai nėra ir negali būti atsiejami nuo studijų legitimumo. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus. Asmens, neturinčio leidimo (licencijos), vykdoma studijų ar su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius. Lietuvos Respublikos administraciniai teismai suformavo praktiką, pagal kurią studijų ar jų dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą – nepakankamus studijų rezultatus.

506. Centras, konstatuodamas, kad konkrečios studijos buvo vykdomos neteisėtai, neviršija nustatytos kompetencijos, nes toks Centro veiksmas nesuponuoja administracinės ar baudžiamosios atsakomybės kilimo, o tėra tik vienas iš veiksmų, būtinas atlikti kompleksinį užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą ir visapusiškai išnagrinėti, ar užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai teikiamai Lietuvos Respublikoje.

517. Pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį kiekviena Baltijos valstybė ne tik turi teisę, bet ir pareigą nustatyti, ar tarp kvalifikacijų nėra esminių skirtumų. Pareiškėjo atveju esminis skirtumas buvo nustatytas vadovaujantis Nuostatų 11 punktu – tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai. Kadangi Sutartis neįtvirtina automatinio Baltijos valstybėse įgytų kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo nei vienoje iš šių valstybių, o pareiškėjo atveju esminis skirtumas buvo nustatytas, vertintina, jog ginčijama pažyma atitinka teisės aktų reikalavimus.

528. Kitų asmenų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Be to, kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija. Konvencija įtvirtina užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo individualumo principą.

539. Pareiškėjo keltus procesinius prašymus teismas išsprendė posėdžių metu (pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą iš Ministerijos išreikalauti BHC steigimo dokumentus: pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad šių dokumentų negalėjo gauti pats. Be to, toks prašymas nesusijęs su šio ginčo dalyku; pagrįstai atmetė prašymą iš Centro išreikalauti kitų asmenų užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo dokumentus; pagrįstai išsprendė prašymą dėl liudytojų iškvietimo. Kviesti liudytojais pareiškėjo nurodytus asmenis netikslinga, nes šioje byloje ginčas kyla ne dėl fakto, o dėl teisės; pagrįstai prie bylos medžiagos neprijungė TBA atsiliepimo. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 2 dalimi, teisės ir pareigos konkrečioje byloje (įskaitant teisę teikti atsiliepimą) atsiranda tik proceso dalyviams; pagrįstai į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė TBA. Mano, jog TBA teisėms ir pareigoms šios bylos išsprendimas neturėtų jokių pasekmių, nes pareiškėjo kvalifikacijos teikėjas yra BTA, tuo tarpu TBA, vadovaujantis Sutarties su TBA 1.1. punktu, Pareiškėjui teikė tik neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas).

5410. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimų studijų katedros specialistai ar lektoriai būtų įgalioti komentuoti vertėjų pateiktus vertimus. Mano, kad teismas, nagrinėdamas BTA Pažymos skirtingus vertimus, tikrąją turinio reikšmę nustatė tinkamai ir įvertinęs šį įrodymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

5511. Mano, kad teismas tinkamai interpretavo BTA 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 1-259, turinį. Šioje pažymoje pareiškėjo kvalifikacijos teikėjas BTA nurodo, jog pareiškėjas įstojo į BRI II kursą, studijas baigė 2007 m., tačiau nenurodo, jog pareiškėjo studijas ginčijamu laikotarpiu būtų įgyvendinę kiti asmenys. BHC vykdyta veikla aiškiai yra įvardinta papildomu, neformaliu švietimu, o jokie dalykai, studijuoti šioje įstaigoje, D. K. nebuvo įskaityti. Pažymi, kad prasidėjus šiam teismo procesui, BTA pareiškėjo iniciatyva teikė papildomus, pirminei pozicijai prieštaraujančius, paaiškinimus dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Mano, kad vėlesnius BTA skirtingo turinio paaiškinimus dėl tų pačių faktinių aplinkybių, teismas įvertino kritiškai pagrįstai ir teisėtai. Centro nuomone, BTA parodymų keitimas šioje byloje sukelia tik dar daugiau abejonių dėl pareiškėjo įgytos kvalifikacijos kokybės ir patvirtina Centro priimto ginčijamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

56Tretysis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 64-65) prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Atsiliepime nurodo, kad Ministerijos nuomonė dėl ginčijamo sprendimo išdėstyta atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą. Papildomai nurodo, kad BHC veikė kaip aukštoji mokykla, ir jam, kaip ir teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, buvo taikoma Aukštojo mokslo įstatymo 19 straipsnio nuostata. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl jo prašymų, teismas svarstė D. K. prašymus teismo posėdyje ir buvo priimtas sprendimas aukščiau minėtų jo prašymų netenkinti, nes jo prašomi dokumentai neturi reikšmės bylai. Pažymi, kad kitų asmenų užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija. Konvencija įtvirtina užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo individualumo principą. Dokumentai, susiję su BHC išduotu leidimu vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, taip pat neturi reikšmės bylai, nes šis Ministerijos išduotas leidimas nebuvo skundžiamas, ir todėl tai nėra ginčo dalykas.

58Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59IV.

60Apeliacinis skundas netenkinamas.

61Pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo nuspręsta užsienyje jo įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas (pareiškėjas) išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre.

62Sprendžiant nagrinėjamą ginčą taikytini teisės aktai yra Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuota Lisabonos konvencija, Lietuvos Respublikos 2000 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. IX-75 ratifikuota 2000 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, taip pat Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 1-24 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo taisyklių“. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamam ginčui šis įsakymas ir juo patvirtintos Taisyklės netaikytinos, tačiau pažymėtina, kad atsakovas šių Taisyklių priimdamas ginčijamą sprendimą netaikė, taip pat pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad minėtos Taisyklės taikytinos ginčo teisiniams santykiams, sprendime jomis nesirėmė ir padarytų išvadų negrindė.

63Lisabonos konvencija nustato, kad aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų kitoje šalyje, vertinimą ir pripažinimą atlieka šalies, kurioje siekiama pripažinimo, kompetentingos institucijos (Konvencijos I skyriaus 1 straipsnis, II-VIII skyriai). Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.VIII-891 „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo“ 2 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta paskirti instituciją Konvencijos nuostatų įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lisabonos konvencijos, 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.VIII-891 2 straipsnio bei Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2005 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 60 2 punktu Studijų kokybės vertinimo centrą paskyrė institucija, vykdančia užsienyje įgytų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą, taip pat Europos nacionalinių akademinio mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo (ENIC) nariu (Nutarimo 2.1.1 ir 2.1.2 punktai), o Švietimo ir mokslo ministeriją – institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą (Nutarimo 2.2 punktas).

64Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 straipsnį, kiekviena šalis turi pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti (nėra) esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama (šiuo atveju – įgytos Latvijos Respublikoje), ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo (šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje). Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus 2 straipsnį, alternatyviai pakaks to, jei šalis sudarys sąlygas aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų vienoje iš šalių, savininkui gauti tų kvalifikacijų įvertinimą, ir tais atvejais VI skyriaus 1 straipsnio sąlygos bus taikomos mutatis mutandis. Kolegija pažymi, kad nurodytos Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 ir 2 straipsnių nuostatos pateiktos atskiruose straipsniuose, 2 straipsnyje yra pateikta nuoroda į 1 straipsnyje nurodytų sąlygų taikymo ypatumus. Tai reiškia, kad Lisabonos konvencija suteikia šaliai pasirinkimo teisę tarp VI skyriaus 1 ir 2 straipsniuose alternatyviai pateiktų kvalifikacijos pripažinimo variantų.

65Lisabonos konvencijos II skyriaus 3 straipsnis nustato, kad šalys turi teisę suteikti kvalifikacijų pripažinimui palankesnes sąlygas pagal pasirašytas ar ateityje pasirašytinas sutartis. Konvencijos VI skyriaus 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena šalis gali užsienio mokslo institucijų suteiktų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą savo teritorijoje sąlygoti specifiniais nacionalinės teisės reikalavimais ar specifiniais susitarimais, sudarytais su šalimis, kuriose yra kvalifikacijas suteikusių institucijų. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgdamos į Lisabonos konvencijos nuostatas, siekdamos stiprinti bendrą Baltijos šalių švietimo erdvę ir skatinti akademinį pripažinimą, 2000 m. vasario 18 d. pasirašė sutartį dėl „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“ (Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 2000 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. IX-75). Sutartyje aptartas įvairaus lygio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo supaprastintas režimas, tačiau dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo šios Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis principas, kad Valstybės pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai kvalifikacijų skirtumai. Šis principas į Sutartį perkeltas iš Lisabonos konvencijos. Sutartis nenumato jokių išlygų iš jos 2 straipsnyje įtvirtinto pagrindinio principo. Taigi šalies (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos), kurioje siekiama kitoje šios Sutarties šalyje (šiuo atveju – Latvijos Respublikoje) įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo, kompetentinga institucija (šiuo atveju – Studijų kokybės vertinimo centras) turėjo atlikti lyginamąjį aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą bendra teisės aktais nustatyta tvarka ir nustatyti, ar nėra esminių skirtumų. Lisabonos Konvencijoje ir Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas principas, kad šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo, perkeltas į Nuostatų 2 punktą, numatantį, kad pripažįstama, jog užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje, jeigu vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyti minėtą kvalifikaciją Lietuvoje. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad vertinimas, ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka visais atvejais, kai asmuo siekia akademinio užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo.

66Pagal Lisabonos konvenciją kiekviena šalis gali pati nustatyti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo metodiką bei kriterijus, kurie turi būti aiškūs, nuoseklūs ir patikimi (Konvencijos III skyriaus 2 straipsnis). Pagal Nuostatų 5 punktą, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas – šių Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienio įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Nuostatų 11 punktas numato, kad Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Taigi lyginamąjį vertinimą (užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą), ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, Centras turi atlikti pagal Nuostatų 5 straipsnio 7 pastraipoje ir 11 punkte nurodytus kriterijus: mokymosi (studijų) rezultatus, apimtį (trukmę), pasiekimų vertinimo reikalavimus. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos ir iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjo užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas buvo atliktas pagal šiuos kriterijus, t. y. atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas Centro sprendimas yra nemotyvuotas, atmestinas kaip nepagrįstas.

67Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui išduotas Baltijos tarptautinės akademijos (Latvijos Respublika) aukštojo profesinio mokslo diplomas, kuriame nurodyta, kad valstybinės egzaminų komisijos 2007 m. sausio 20 d. nutarimu D. K. įgijo teisininko kvalifikaciją (I t., b. l. 34-35). Byloje taip pat pateikta 2004 m. vasario 2 d. pareiškėjo ir Baltijos rusų instituto specialisto parengimo sutartis Nr. K2-413027 (I t., b. l. 45-50). Pagal šios sutarties 1.1 punktą, Baltijos rusų institutas vykdo specialisto paruošimo darbus pagal aukštojo profesinio mokslo programą, į kurią yra įtraukta bakalauro studijų programa ir Latvijos Respublikos valstybinio pavyzdžio diplomo įteikimas; 2.1.1 punkte numatyta, jog Baltijos rusų institutas įsipareigoja paruošti specialistą neakivaizdine nuotoline mokymo forma, taip pat kitomis formomis šalių susitarimu, 2004 metais įstojus į Baltijos rusų instituto II kursą pagal teisės mokslo studijų programą. Sutarties 2.1.4 punkte nustatyta, kad pareiškėjui studijavus mokslo įstaigos ,,Baltijos humanitarinis centras“ kursus, pagal apimtį ir programų kokybę atitinkančius dėstomus Baltijos rusų institute ir patvirtintus Baltijos rusų instituto dėstytojų, Baltijos rusų institutas užskaito šiuos dalykus kaip studijuotus pagal studijų programą Baltijos rusų institute. 4.3 punkte nurodyta, kad klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos ,,Baltijos humanitarinis centras“, jis automatiškai išbraukiamas iš Baltijos rusų instituto studentų sąrašų. Į bylą yra pateikta ir 2004 m. vasario 2 d. studijų sutartis Nr. 04/027/1/k su švietimo įstaiga Baltijos humanitariniu centru (I T, b. l. 51-52) bei 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis Nr. 05/010/1/K su viešąja švietimo įstaiga Tarptautinė Baltijos akademija, kuria TBA įsipareigojo sudaryti dalyviui tinkamas sąlygas vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą (I T, b. l. 112-113). Įvertinusi šias sutartis teisėjų kolegija, sprendžia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tikruoju pareiškėjo studijų vykdytoju buvo Baltijos rusų institutas. Todėl apelianto argumentai, kad teismas netinkamai aiškino minėtas sutartis, atmestini kaip nepagrįsti.

68Byloje taip pat yra pareiškėjo užpildyta paraiška dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo (I T, b. l. 104-105), taip pat klausimynai (I T, b. l. 106-107, 109-110) kuriuose pareiškėjas nurodė, kad 2004-2005 m. studijos (paskaitos, konsultacijos, įskaitos, egzaminai ir kt.) vyko Lietuvoje, o 2005-2007 m. Latvijoje. Baltijos tarptautinė akademija, atsakydama į Centro paklausimą (T. I, b. l. 30-31), 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. I-259 nurodė, kad jeigu 2004-2007 m. D. K. studijavo papildomus mokomuosius kursus ir programas kitose mokymo įstaigose (įskaitant Baltijos humanitarinis centrą), tai laikoma papildomu neformaliu švietimu; jokie dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre, D. K. iš naujo neįskaityti. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta aukščiau, pagal 2004 m. vasario 2 d. pareiškėjo ir Baltijos rusų instituto sudarytos sutarties Nr. K2-413027 2.1.4 punktą, pareiškėjui studijavus mokslo įstaigos ,,Baltijos humanitarinis centras“ kursus, pagal apimtį ir programų kokybę atitinkančius dėstomus Baltijos rusų institute ir patvirtintus Baltijos rusų instituto dėstytojų, Baltijos rusų institutas užskaito šiuos dalykus kaip studijuotus pagal studijų programą Baltijos rusų institute. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat patvirtina, kad pareiškėjo studijų vykdytojas buvo Baltijos rusų institutas. Apelianto argumentai dėl netinkamo Baltijos tarptautinės akademijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. I-259 vertimo bei vertinimo, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia minėtų aplinkybių (to, kad pareiškėjo studijų vykdytojas buvo Baltijos rusų institutas) ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti minėtų dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu jokie kiti byloje esantys dokumentai taip pat nepaneigia šių aplinkybių.

69Byloje neginčijama aplinkybė, kad Baltijos humanitarinis centras ir Tarptautinė Baltijos akademija atitinkamu laikotarpiu turėjo leidimus vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Tačiau, kaip minėta aukščiau, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo studijų vykdytojas buvo Baltijos rusų institutas. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo studijos 2004 metų kovo – 2005 metų birželio mėnesiais vyko Lietuvos Respublikoje, kai jas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėliau – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėliau – Baltijos tarptautinė akademija) programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimo studijoms vykdyti. Kadangi Baltijos rusų institutas Lietuvoje neturėjo leidimo vykdyti studijas, todėl 2004-2005 metais šio instituto veikla Lietuvoje buvo neteisėta, tuo tarpu pareiškėjui išduodant diplomą buvo įskaityti ir Lietuvoje studijuoti dalykai, o tai reiškia, kad užskaityti Baltijos rusų institute studijuoti dalykai. Pažymėtina, kad kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Tokia pozicija atitinka pirmiau aptartas Lisabonos Konvencijos, Sutarties 2 straipsnio, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas.

70Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs, jog kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras turi pareigą vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumą ir, nustatęs tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje esminį skirtumą, turi pagrindą pripažinti, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos turėtojas turi laikyti atitinkamą egzaminą pagal nustatytą šio egzamino programą. Studijų nelegalus vykdymas paneigia mokymo programos įgyvendinimą, kurios apimtis būtina siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. A261-1582/2009, 2010 m. vasario 11 d. Nr. A261-306/2010, 2010 m. balandžio 19 d. Nr. A444-632/2010, 2010 m. balandžio 27 d. administracinėje byloje Nr. A143 – 592/2010, 2010 m. liepos 16 d. Nr. A146-627/2010, 2010 m. rugpjūčio 19 d. Nr. A756 – 544/2010 ir kt.).

71Taigi pagal suformuotą Vyriausiojo administracinio teismo praktiką studijų ar jų atitinkamos dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą pagal vertinimo kriterijų – mokymosi (studijų) rezultatus. Minėtose administracinėse bylose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės yra aktualios ir nagrinėjamai administracinei bylai. Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) yra būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų jau išnagrinėtose analogiškose, iš esmės panašiose bylose.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog pareiškėjo studijos tam tikru laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos institucijos, neturinčios leidimo užsiimti tokia veikla Lietuvoje, atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo D. K. užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (O1S1-UP) Studijų kokybes vertinimo centre, o Apeliacinė komisija šiuos Centro sprendimus pagrįstai paliko nepakeistus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Atsakovo sprendimas neužkirto pareiškėjui kelio į užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimą ir pripažinimą lygiaverte įvykdžius sprendime nustatytą sąlygą (išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (O1S1-UP) Studijų kokybes vertinimo centre).

73Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo priimti sprendimai dėl kitų asmenų įgytos kvalifikacijos tose pačiose mokymo įstaigose vertinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad atsakovas, pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui informaciją, pažymėjo, jog vertindamas tiek pareiškėjo, tiek kitų į Centrą dėl kvalifikacijų vertinimo pasikreipusių Baltijos rusų instituto absolventų įgytas kvalifikacijas, niekuomet nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, kad ši Latvijos Respublikos aukštoji mokykla Lietuvos Respublikos būtų vykdžiusi studijas teisėtai, įvertinus pareiškėjų pateiktą ir Centro surinktą informaciją bei konstatavus, kad studijų vykdytojas Baltijos rusų institutas veikė Lietuvos Respublikoje, Centras konstatuodavo esminį skirtumą tarp pareiškėjų įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų bei atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje.

74Dėl pareiškėjo nurodomų jo pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių prašymų (išreikalauti tam tikrą medžiagą, kviesti liudytojus, prijungti prie bylos dokumentus, įtraukti TBA trečiuoju suinteresuotu asmeniu), pažymėtina, kad teismas posėdžio metu šiuo reikalavimus motyvuotai išsprendė, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šių teismo posėdžio metu priimtų sprendimų dėl tam tikrų pareiškėjo pateiktų reikalavimų vertinti kaip ribojančių pareiškėjo teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nuostatų, remdamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto nustatymu ir įvertinimu, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis nėra pagrindo abejoti.

75Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

76Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

77Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

78Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

79Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui D. K. ,... 4. atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms I. K.... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas skundu (I t., b. l. 3-14), kurį patikslino (III t., b. l.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, mano, kad... 9. Tvirtino, kad Centras, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad nuo... 10. Pabrėžė, kad studijos Lietuvoje ginčo laikotarpiu buvo vykdomos laikantis... 11. Centras ne kartą vertinęs kitų absolventų kvalifikacijas, studijuojančių... 12. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pateiktu skundu nesutiko ir... 13. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 72-79) nurodė, kad pareiškėjo... 14. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje studijų vykdymas nuo... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į... 16. Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 15... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu... 19. Teismas nustatė, kad Studijų kokybės vertinimo centras 2008 m. lapkričio 5... 20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo... 21. Teismas pažymėjo, kad Centras, vertindamas pareiškėjo užsienyje įgytą... 22. Atsižvelgdama į tai, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjo... 23. III.... 24. Pareiškėjas D. K. pateikė... 25. 1. Teismas neteisingai aiškino Konvenciją, neatsižvelgė į tai, jog iš... 26. 2. Teismas neatsižvelgė į Europos Tarybos ir UNESCO Rekomendacijas dėl... 27. 3. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į Konvencijos aiškinamajame... 28. 4. Teismas netinkamai taikė Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas,... 29. 5. Nuostatai, Konvencija, bei Aiškinamasis pranešimas nesuteikia... 30. 6. Centras turėjo atsižvelgti į Ministerijos informaciją ir įvertinti, ar... 31. 7. Nėra jokių duomenų, jog BRI arba BHC vykdė neteisėtą veiklą, taip pat... 32. 8. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003... 33. 9. Teismas neatsižvelgė į Sutarties paskirtį ir tikslus.... 34. 10. Teismas nepagrįstai skundo nagrinėjimo metu taikė Centro direktoriaus... 35. 11. Pažymi, kad BHC laikotarpyje nuo 2004 m. vasario 2 d. iki 2005 m. liepos... 36. 12. Pareiškėjo turimomis žiniomis, Centras ne kartą vertinęs kitų... 37. 13. Teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė, dėl jo prašymų: išreikalauti... 38. 14. Teismas neatsižvelgė į byloje esančias vertimo klaidas ir nesiėmė... 39. 15. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius dokumentus (2008-10-16 TBA... 40. 16. Teismas apribojo jo galimybę pateikti papildomus įrodymus ir užduoti... 41. 17. Aplinkybė, jog studijos vyko būtent BHC adresu (Taikos pr. 24a-402,... 42. 18. Teismas neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus, jog tikrieji šalių... 43. 19. Pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino administracinių teismų... 44. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centas atsiliepimu į apeliacinį skundą... 45. 1. Pareiškėjas 2009 m. balandžio 30 d. įvykusio Vilniaus apygardos... 46. 2. Vadovaujantis tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo... 47. 3. Centras nekvestionuoja faktinės aplinkybės, jog BHC ir TBA atitinkamais... 48. 4. Pritaria pareiškėjo argumentams, kad teismas nepagrįstai skundo... 49. 5. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog studijų įgyvendinimo vieta nėra... 50. 6. Centras, konstatuodamas, kad konkrečios studijos buvo vykdomos neteisėtai,... 51. 7. Pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį kiekviena Baltijos valstybė ne tik... 52. 8. Kitų asmenų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Be to, kiekviena... 53. 9. Pareiškėjo keltus procesinius prašymus teismas išsprendė posėdžių... 54. 10. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog Vilniaus... 55. 11. Mano, kad teismas tinkamai interpretavo BTA 2008 m. rugpjūčio 29 d.... 56. Tretysis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į... 57. Atsiliepime nurodo, kad Ministerijos nuomonė dėl ginčijamo sprendimo... 58. Teisėjų kolegija... 59. IV.... 60. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 61. Pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimą, kuriuo nuspręsta užsienyje jo... 62. Sprendžiant nagrinėjamą ginčą taikytini teisės aktai yra Lietuvos... 63. Lisabonos konvencija nustato, kad aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų... 64. Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 straipsnį, kiekviena šalis turi... 65. Lisabonos konvencijos II skyriaus 3 straipsnis nustato, kad šalys turi teisę... 66. Pagal Lisabonos konvenciją kiekviena šalis gali pati nustatyti kvalifikacijų... 67. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui išduotas Baltijos tarptautinės... 68. Byloje taip pat yra pareiškėjo užpildyta paraiška dėl užsienyje įgytos... 69. Byloje neginčijama aplinkybė, kad Baltijos humanitarinis centras ir... 70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško... 71. Taigi pagal suformuotą Vyriausiojo administracinio teismo praktiką studijų... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog pareiškėjo studijos tam tikru... 73. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo priimti sprendimai dėl kitų... 74. Dėl pareiškėjo nurodomų jo pirmosios instancijos teismui pateiktų... 75. Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad tenkinti... 76. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 77. Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.... 78. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą... 79. Nutartis neskundžiama....