Byla 2A-169-781/2012
Dėl iškeldinimo iš patalpų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. N. ieškinį atsakovams I. M., L. M., T. B. L., tretiesiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl iškeldinimo iš patalpų.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas D. N. N. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą ir nurodė, kad 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 surašyto antstolio G. M. pagrindu, įsigijo vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurį iki jo pardavimo nuosavybės teise valdė atsakovė I. M. Bute gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai I. M., L. M. ir nepilnametis T. B. L. Jam įsigijus butą atsakovai atsisakė iš jo išsikelti ir toliau jame gyvena, į prašymus atlaisvinti butą nekreipia dėmesio, naudojasi butui tiekiama šiluma, vandeniu, elektra, komunaliniais patarnavimais. Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali valdyti savo nuosavybės, patiria dėl to didelius nuostolius, yra priverstas nuomotis gyvenamąjį plotą. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančio buto.

4Tretieji asmenys atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

5Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, nusprendė iškeldinti I. M., L. M., T. B. L. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); priteisė iš I. M. ir L. M. po 566, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. N. N.; priteisė iš I. M. ir L. M. po 23, 85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovas D. N. N. 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą, esantį ( - ), kuris priklausė atsakovei I. M.. Minėto akto pagrindu savo nuosavybės teises į butą įregistravo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre. Bute gyvena ir juo iki šiol naudojasi buvusi šeimininkė atsakovė I. M. su šeimos nariais – atsakove L. M. ir jos nepilnamečiu sūnumi T. B. L., kurie bute yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Byloje duomenų, kad ieškovas su atsakovais yra sudaręs nuomos sutartį, panaudos sutartį, ar yra kitas teisinis pagrindas, suteikiantis atsakovėms teisę gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovai. Iš byloje esančios UAB „Gelvita“ 2009 m. birželio 17 d. pažymos matyti, kad ieškovas yra skolingas 2009 m. birželio 1 d. už komunalines paslaugas teikiamas butui 14 627, 98 Lt, kas patvirtina, kad atsakovai gyvendami ieškovui priklausančiame bute nemoka už komunalines paslaugas.

6Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės nustatyta, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovės I. M. ieškinys atsakovui D. N. N., tretiesiems asmenims T. Z. įmonei „Latanas“, antstoliui G. M. dėl 2006 m. lapkričio 9 d. sandorio, įforminto antstolio G. M. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0120/06/00135, pripažinimo negaliojančiu atmestas (civilinė byla Nr. 2-93-272/2008). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla 2A-32-115/2009). Kadangi nagrinėjant šias civilinės bylas klausimas dėl 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 teisėtumo yra išspręstas (yra priimti šiuo metu jau įsiteisėję teismo sprendimai), todėl teismas atsakovių 2011 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių dėl buto pardavimo aplinkybių plačiau neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LR CK (toliau nutartyje - CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234 (aktuali redakcija 2006 m. birželio 8 d. Žin., 2006, Nr. 72-2688) 11 straipsnis numato, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Taigi, nepilnamečio vaiko T. B. L. teisę į gyvenamąjį būstą privalo užtikrinti jo motina L. M. Šiuo metu butas, kuriame gyvena atsakovės su nepilnamečiu vaiku T. B. L. nuosavybės teise priklauso ieškovui. Todėl šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko gynimo principams. Ieškovas butą privačion nuosavybėn įgijo 2006 m. lapkričio 9 d., tačiau dėl to, kad atsakovės neišsikelia, negali jo naudotis jau beveik 5 metus. Atsakovės bylinėjosi su ieškovu siekdamos nuginčyti 2006 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0120/06/00135, tačiau net po šio klausimo išsprendimo ir teismo sprendimų įsiteisėjimo neatlaisvina ieškovui priklausančio buto. Be to, jos nemoka už komunalines paslaugas. Vertindamas atsakovių elgesį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žinodamos, jog butas parduotas, nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų nepilnamečio vaiko T. B. L. teisę į gyvenamąjį būstą (nesikreipė į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, neišsinuomavo kitos gyvenamosios patalpos ar kt.). Net ir pradėjus nagrinėti bylą dėl jų iškeldinimo iš buto, jos nesiėmė jokių priemonių siekdamos užtikrinti nepilnamečio vaiko T. B. L. teisės į gyvenamąjį būstą, jos buvo supažindintos su Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsiliepimu, kuriame nurodyta, jog joms gali būti pasiūlytos apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos Elektrėnų socialinės reabilitacijos centre arba jos gali kreiptis į Elektrėnų savivaldybės Butų ir bendrabučių skirstymo komisiją dėl socialinio būsto skyrimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad jos būtų kreipęsi į atitinkamas institucijas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės nesiima jokių teisėtų priemonių, siekdamos užtikrinti nepilnamečio vaiko T. B. L. teisės į gyvenamąjį būstą, o savavališkas kitam asmeniui (ieškovui) priklausančio buto užėmimas negali būti vertinamas kaip tinkamas nepilnamečio vaiko aprūpinimas gyvenamuoju plotu.

8Apeliaciniu skundu atsakovė I. M. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendžiant bylas dėl iškeldinimo, kai tai susiję su nepilnamečių vaikų iškeldinimu, prioritetinis yra viešasis - vaiko interesas (teisė į gyvenamąjį būstą) ir kurio apsauga šiuo atveju privalo būti užtikrinta. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kur galėtų būti apgyvendintas nepilnametis vaikas, kad jis nebūtų atskirtas nuo šeimos, galėtų išsaugoti šeimos ryšius.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. N. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina jų tėvai. Šioje byloje teismas sprendė atsakovų iškeldinimo iš neteisėtai užimtų patalpų klausimą, o ne vaiko teisių užtikrinimo klausimą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės I. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

12Byloje nustatyta, kad ieškovas D. N. N. 2006 m. lapkričio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0120/06/00135 pagrindu įgijo nuosavybės teises į butą, esantį ( - ), kuris priklausė atsakovei I. M., šiuo pagrindu savo nuosavybės teises į butą įregistravo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre. Turto perdavimo aktas nenuginčytas. Bute gyvena ir juo iki šiol naudojasi buvusi šeimininkė atsakovė I. M. su šeimos nariais – atsakove L. M. ir jos nepilnamečiu sūnumi T. B. L., kurie bute yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

13Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė ginčą dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kuomet ieškovas – ginčo buto savininkas, kreipėsi į teismą dėl jo nuosavybės teisės pažeidimo, nors ir nesusijusio su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis) bei prašė atsakovus iškeldinti iš jam priklausančių patalpų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė pirmiau nurodytą materialines teisės normą ir vadovavosi teismine praktika, kuomet iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Teismas nustatė, kad ieškovas yra savininkas, o atsakovai, juos įspėjus išsikeldinti (b. l. 12), toliau neteisėtai riboja (pažeidinėja) ieškovo nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir aiškindamas bei taikydamas įstatymus vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, juolab ir šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, privalo veikti pagal tuos pačius principus.

14Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-874/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai. Apeliaciniame skunde nurodytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos neduoda savaime pagrindo netaikyti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.

15Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

17Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai