Byla e2A-1913-773/2015
Dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei G. U., tretiesiems asmenims notarei D. V., Allianz Global Corporate&Specailinty, Nordic Region (AGCS) dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė N. P. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu dalį atsakovei G. U. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 81, kurioje jai pripažinta nuosavybės teisė į kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (tvora, 811 m stoginė, kiemo aikštele), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), ir pripažinti ieškovei N. P. nuosavybės teises į statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvora, 81I m stoginė, kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovės G. U. motina S. Ž. 1996 m. vasario 22 d. surašė testamentą, kuriuo atsakovei G. U. paliko 337 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, padalinimo plane pažymėta raide „A“, su jame esančiu gyvenamuoju namu, o ieškovei N. P. – minėto žemės sklypo 511 kv. m dalį, padalinimo plane pažymėtą raide „B“, su jame esančiais ūkiniais pastatais, garažu ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną priklausys testatorei. Ieškovė nurodė, kad testatorė S. Ž. mirė 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir Kauno 12-ojo notarų biuro notarė D. V. 2013 m. sausio 7 d. ieškovei N. P. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 79 į 511 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, padalinimo plane pažymėtą raide „B“, su jame esančiais ūkiniais pastatais ir garažu, o atsakovei G. U. 2013 m. sausio 7 d. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 81 į 337 kv. m žemės sklypo dalį, padalinimo plane pažymėtą raide „A“ su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (tvora, 8I1 stoginė, kiemo aikštele). Pasak ieškovės N. P., testatorius turi teisę palikti pagrindinį daiktą vienam įpėdiniui, o jo priklausinį – kitam, todėl notarė D. V. nepagrįstai į atsakovei G. U. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą įtraukė kiemo statinius (tvorą, stoginę 8I1, kiemo aikštelę), taip neteisėtai padidindama atsakovei G. U. testamentu suteiktų teisių apimtį, nes testatorė S. Ž. 1996 m. vasario 22 d. testamente išreiškė valią, jog atsakovei G. U. palieka gyvenamąjį namą be priklausinių, o ieškovei N. P. visus ūkinius pastatus, garažą bei visą kitą turtą, t.y. ir kiemo statinius, todėl, ieškovės nuomone, jai turėtų būti pripažintos nuosavybės teises į minėtus kiemo statinius.

5Atsakovė G. U. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad testatorė S. Ž. testamente atsakovei G. U. paliko gyvenamąjį namą, o ieškovei N. P. – ūkinius pastatus ir garažą. Pažymėjo, kad nors kiemo statiniai (inžineriniai) - (tvora, 8I1 stoginė, kiemo aikštelė) testamente nebuvo nenurodyti, tačiau 1995 m. rugpjūčio 16 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose jie nurodyti kaip gyvenamojo namo priklausiniai, taigi, juos kaip antraeilius daiktus pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį ištiko pagrindinio daikto likimas, todėl notarė D. V. pagrįstai atsakovei išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į namą ir jo priklausinius - kiemo statinius (inžinerinius) - tvorą, 8I1 stoginę, kiemo aikštelę. Atsakovė G. U. taip pat prašė atmesti ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui, nes ieškovė N. P. neginčija testamento ir pačios atsakovės teisės paveldėti po palikėjos mirties, o ginčija tik netinkamą testamento išaiškinimą ir palikto turto paskirstymą, tuo tarpu šie veiksmai priskirtini notarės kompetencijai, todėl atsakove byloje turėtų būti notarė D. V., kuri išdavė ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovės N. P. 10,35 Eur pašto išlaidų. Teismas taip pat pašalino trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų draudimo kompaniją AIG Europe Limited (Finland Branch) iš civilinės bylos nagrinėjimo. Teismas nustatė, kad S. Ž. Kauno miesto 10-ąjame notarų biure 1996 m. vasario 22 d. surašė testamentą, kuriuo dukrai G. U. paliko nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), 337 kv. m dalį, padalijimo plane pažymėtą raide „A“ su jame esančiu gyvenamuoju namu, o to paties žemės sklypo 511 kv. m dalį, padalinimo plane pažymėtą raide „B“ su jame esančiais ūkiniais pastatais, garažu ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną priklausys testatorei, paliko dukrai N. P.. Testatorė S. Ž. mirė 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarė D. V. 2013 m. sausio 7 d. ieškovei N. P. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 79), kuriame nurodyta, jog ieškovė paveldi 511/848 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta raide „B“, pastatą – ūkinį pastatą 2I1, unikalus Nr. ( - ), ir pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ). Tą pačią dieną atsakovei G. U. notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 81), kuriame nurodyta, jog atsakovė paveldi 337/848 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )pažymėta plane raide „A“, gyvenamąjį namą 1A1ž, unikalus Nr. ( - )ir kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (tvora, 8I1m stoginė, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. ( - ). Teismas sprendė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi ieškovė N. P. ginčija netinkamą testamento išaiškinimą ir palikto turto paskirstymą, todėl reikalavimas dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu turėjo būti reiškiamas tiesiogiai notarei D. V., kuri išdavė ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovei N. P. 2015 m. vasario 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta atsakove įtraukti notarę D. V. ir išaiškintos CPK 45 straipsnio nuostatas, pakartotinai 2015 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje, išklausius atsakovės atstovo S. U. paaiškinimų, taip pat pasiūlyta ieškovei spręsti dėl tinkamo atsakovo, tačiau ieškovė N. P. įtraukti dalyvauti byloje atsakove notarę D. V. nesutiko. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal dispozityvumo principą, apimantį ir ieškovo teisę apsispręsti, kam reikšti reikalavimus, teismas neturi teisės savo iniciatyva patraukti dalyvauti byloje atsakovais asmenų, jei su tuo nesutinka ieškovas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius, o ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Teismo vertinimu, atsakovė G. U. turi pareigą atsakyti tik dėl antrojo reikalavimo – nuosavybės teisių pripažinimo į statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, ir tik tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pirmasis reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė G. U. neturi pareigos atsakyti į pareikštą reikalavimą dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, todėl neįmanoma spręsti ir dėl antrojo reikalavimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė N. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 157-162). Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

101. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Apeliantės nuomone, šioje byloje šalys yra tinkamos, kadangi apeliantė neginčija notarės veiksmų ir/ar neprašo žalos dėl notarės veiksmų atlyginimo priteisimo. Pasak apeliantės, vadovaujantis CK 5.8 straipsnio 1 dalimi, teisė ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą išlieka vienerius metus, t. y. ilgesnį terminą nei numatytas terminas notaro veiksmams skųsti (CPK 512 straipsnis), todėl ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą nėra būtina ginčyti notaro veiksmus, o atsakovu yra traukiamas įpėdinis, kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, bet ne notaras.

112. Vadovaujantis teismų praktika ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie santykiai susiklostę tarp įpėdinių, taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl turto ir tokio ginčo šalių teisei į teisminę gynybą įgyvendinti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013), todėl, apeliantės vertinimu, paveldėjimo teisės liudijimas gali būti ginčijamas ne tik ginčijant notaro veiksmus CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka (ypatingoji teisena), bet ir bendrąja ginčo teisena.

123. Atsakovė G. U. yra tinkama atsakovė, nes būtent ji, o ne notarė yra materialiojo teisinio santykio subjektas. Pažymi, jog iš testamento turinio matyti, kad testatorė išreiškė valią, jog atsakovei G. U. palieka dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą be priklausinių, o ieškovei N. P. visus ūkinius pastatus ir visą kitą turtą, todėl atsakovė paveldėjimo teisės liudijimo, kuris neatitinka testamento turinio, pagrindu įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo turtą, t. y. paveldėjimo teisės liudijimas jai sukelia teisines pasekmes, be to, ginčas dėl paveldėto turto yra bendraturčių ginčas. Ieškovo nuomone, notaro materialinis teisinis suinteresuotumas šiuo atveju yra dėl galimo žalos atlyginimo, susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmą, todėl šioje byloje notaras pagrįstai yra trečiasis asmuo.

134. Apeliantė siekia apginti savo materialinę teisę atsakovės atžvilgiu, t.y. nori, jog būtų pripažintas negaliojančiu atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu atsakovei atiteko dalis nekilnojamojo turto, kuris pagal testamentą privalėjo atitekti apeliantei bei siekia, kad apeliantei būtų pripažinta nuosavybės teisė į statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvora, 81I m stoginė, kiemo aikštelė). Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas dėl visų ieškinio reikalavimų turėtų tiesioginę įtaką tiek apeliantės, tiek atsakovės materialinėms teisėms ir pareigoms, o notarė tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi, teismo sprendimas notarei jokios tiesioginės įtakos neturi.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t. b. l. 166-169). Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

151. Apeliantės argumentas, kad šalys ieškinyje buvo nurodytos tinkamos, kadangi ji ieškiniu neginčija notarės D. V. veiksmų, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, kad apeliantė neginčijo nei atsakovės teisės paveldėti po palikėjos mirties, nei paties testamento, o tik netinkamą testamento išaiškinimą ir palikto turto paskirstymą, t. y. ginčijo notarės kompetencijai priskirtus veiksmus bei jų pagrįstumą ir teisėtumą. Šią aplinkybę, pasak atsakovės G. U., patvirtina, ir tai, jog ieškovė 2014 m. rugsėjo 3 d. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi į notarę, o atsakovė G. U. apie ieškovės N. P. reikalavimą sužinojo tik gavusi ieškinį. Pažymi, kad apeliantė daugiau nei du metus nuo testatorės mirties neginčijo atsakovės teisių į ginčo stoginę, o 2014 m. birželio 2 d. rašte nurodė, kad svarsto klausimą dėl reikalavimo pašalinti iš jos sklypo stovinčius ne jai nuosavybės teise priklausančius statinius.

162. Iš ieškinio dalyko akivaizdu, kad atsakovė G. U. niekaip negali įvykdyti apeliantės reikalavimų ir savo iniciatyva panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo. Visiškai neaišku, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė G. U., kokia yra jos kaltė ir, kad ji viena turi atsakyti į apeliantės ieškinio reikalavimus, nes testamento turinio vertinimas yra notaro funkcija, kuris už jos vykdymą ir atsako, o notarės neįtraukus atsakove susidaro paradoksali situacija, kadangi atsakovė G. U. viena tampa atsakinga ir turi apginti notarės kompetencijai priskirtus sprendimus.

173. Apeliantės argumentai, kad notaras, išskyrus kai jam pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, negali būti atsakovu (suinteresuotu asmeniu) bylą nagrinėjant ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka, kadangi jis neturės jokio tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo, prieštarauja notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, statusui bei funkcijoms ir yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į notaro apibrėžimą ir jo atliekamas funkcijas akivaizdu, kad notaras, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, niekada neturės materialinio suinteresuotumo, o jeigu ir turės, tai privalės nusišalinti nuo notarinio veiksmo atlikimo, tačiau tai nereiškia, kad jis neatsako už savo priimtus sprendimus ir byloje negali būti patrauktas atsakovu ar suinteresuotu asmeniu net ir neturėdamas tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo.

184. Apeliantės teisė kelti ieškinyje nurodytus reikalavimus nėra paneigiama, tačiau tai ji turi daryti pagal CPK reikalavimus, tinkamai nurodydama šalis, kas jai bylos nagrinėjimo metu net du kartus ir buvo siūlyta padaryti. Apeliantė, būdama įsitikinusi ieškinio pagrįstumu, atsisakė į bylą atsakove įtraukti notarę, todėl, atsakovės vertinimu, toks apeliantės elgesys nesuprantamas, kadangi ieškinio patenkinimo atveju apeliantei notarės įtraukimas atsakove nesukeltų jokių pasekmių.

195. Apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-627/2008, 3K-7-468/2009, 3K-3-560/2009, 3K-3-434/2013 nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl šioje byloje jomis remtis kaip precedentu nėra pagrindo. Nurodytose bylose ieškovai palikimą priėmė ne paduodami pareiškimą notarui, o faktiškai pradėję turtą valdyti, todėl notaras paveldėjimo teisės liudijimus išdavė pagal buvusią situaciją palikimą priėmusiems įpėdiniams, be to, minėtose bylose ginčas kilo dėl paveldėto turto perdalinimo atsiradus naujiems įpėdiniams, o nagrinėjamoje byloje ginčas susijęs išimtinai su testamento turinio išaiškinimu, kuris pagal kompetenciją priskirtas notarui. Atkreipiamas dėmesys, kad vien tik konstatavimas, jog reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gali būti pareiškiamas ne tik ypatingąja, bet ir ginčo teisena, neįrodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

206. Apeliantės teiginiai, kad ji negali valdyti jai priklausančios nuosavybės, į ją patekti bei apžiūrėti kas dar liko iš palikime jai palikto viso kito turto ir, kad atsakovė nesutiko duoti sutikimo nugriauti apeliantei priklausiančius 90 % nusidėvėjusius ūkinius pastatus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovė netrukdė apeliantei atlikti atsakovės sklypo dalies kadastrinių matavimų, apeliantei rengiant gyvenamojo namo projektą atsakovei priklausančios stoginės įvertinimą. Nurodo, kad apeliantė į savo sklypo dalį gali patekti per vartus iš skersgatvio tarp ( - ) gatvių pusės, nuo kurių raktus turi tik ji. Atsakovė ir dabar neprieštarauja, kad ieškovė N. P. griautų jai priklausančius ūkinius pastatus ir yra pasiruošusi duoti sutikimą jų nugriovimui, be to, stoginė yra ne ūkinio pastato viduje, o prie jo, todėl techniškai nėra kliūčių nugriauti apeliantei priklausančius ūkinius pastatus, išsaugant atsakovei priklausančią stoginę.

217. Atsakovė G. U. 2013 m. sausio 7 d. pateiktame prašyme Kauno miesto 12-ajam notarų biurui prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į 511/848 dalis žemės sklypo ir ūkinius pastatus, esančius ( - ), tačiau iki ieškinio padavimo dienos apeliantė neginčijo atsakovės teisių į kiemo statinius. Nurodė, kad ieškiniu apeliantė prašo priteisti jai kiemo statinius įskaitant ir tvorą, stoginę bei kiemo aikštelę, nors teismo atsisakytame priimti patikslintame ieškinyje apeliantė prašė padalinti kiemo statinius į tris atskirus turtinius vienetus ir juos padalinus stoginę priteisti apeliantei, kiemo aikštelę atsakovei, o tvorą tarp šalių padalinti pagal pateiktą padalinimo projektą. Pasak atsakovės G. U., tokia ieškovės N. P. reikalavimų kaita tik patvirtina, kad apeliantė ieškiniu siekia ne įgyvendinti tikrąją testatorės S. Ž. valią, o tik ją sau naudingai pakeisti.

22Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. V. prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje šalys yra tinkamos, nes tiek pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas, tiek pagal teismų praktiką notaras tokio pobūdžio bylose yra trečiasis asmuo. D. V., kaip ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu buvusi notarė, neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo šioje byloje ir jos su bylos šalimis nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai, teismo sprendimas jai neturės tiesioginės įtakos ir nesukels teisinių pasekmių. Pažymi, kad pagrįsta apeliantės išvada, jog patvirtintu Kauno miesto 10-ojo notaro biuro notarės O. M. testamentu S. Ž. paliko kiemo statinius atsakovei G. U., nes kadastriniuose matavimuose kiemo statiniai yra nurodyti kaip gyvenamojo namo priklausiniai ir kadastro duomenų įrašai paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu nebuvo panaikinti, jokių duomenų ir įrodymų, kad kadastro duomenys būtų neteisingi ir negaliojantys nebuvo. Nurodo, kad notarui nesuteikta teisė ignoruoti ar savo išduodamais dokumentais savarankiškai keisti galiojančius viešo nekilnojamojo turto registro kadastro duomenis į nekilnojamuosius daiktus. Pažymi, kad iki paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo notarei nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad kiemo statiniai nebūtų gyvenamojo namo priklausiniais, testamento tekstas nebuvo išaiškintas kaip nors kitaip nei jis išdėstytas testamente, taip pat nebuvo neginčijamų įrodymų, kad testatorės S. Ž. valia sudarant testamentą būtų buvusi tokia, jog gyvenamojo namo priklausinius (kiemo statinius) paveldėtų N. alšauskienė. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimus teisminio ginčo tarp šalių dėl testamente išreikštos testatorės S. Ž. valios dėl pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausinių (kiemo statinių) nebuvo, todėl notarė neturėjo teisinio pagrindo išduodama 2013 m. sausio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą notarinio registro Nr. 79 ir notarinio registro Nr. 81 ieškovei N. P. ir atsakovei G. U. netaikyti CK 4.14 straipsnio 2 dalies nuostatos, o paveldėjimo teisės liudijimą dalyje į gyvenamojo namo priklausinius (kiemo statinius) išduoti ne pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) paveldėtojai atsakovei G. U., o ieškovei N. P.. Notarė D. V. atkreipė dėmesį, kad suėjus įstatymu nustatytam amžiui Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nuo 2014 spalio 26 d. neina notarės pareigų.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkintinas.

25CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

26Teismas šioje civilinėje byloje nustatė, kad ieškovės N. P. ir atsakovės G. U. motina S. Ž. 1996 m. vasario 22 d. surašė testamentą (T. 1, b. l. 10). Testatorė S. Ž. mirė 2012 m. rugpjūčio 9 d. (T. 2, b. l. 11). Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarė D. V. 2013 m. sausio 7 d. išdavė ieškovei N. P. ir atsakovei G. U. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus (T. 1, b. l. 23-38). Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovei G. U. 2013 m. sausio 7 d. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (notarinio registro Nr. 81) dalį, kuria atsakovė G. U. paveldėjo kiemo statinius (tvorą, 81I m stoginę, kiemo aikštelę), esančius ( - ), nurodė, kad notarė D. V. neteisėtai į minėtą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą įtraukė ginčo kiemo statinius, nes jie pagal testatorės S. Ž. 1996 m. vasario 22 d. testamentą priklauso ieškovei N. P.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vien tik dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, nes ieškovė N. P. iš esmės ginčija notaro veiksmų teisėtumą, todėl reikalavimas dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu turėjo būti reiškiamas tiesiogiai notarei D. V.. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ji padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialinės ir procesinės teisės normas, nustatant ginčo materialinių civilinių teisinių santykių dalyvius ir tinkamas civilinio proceso šalis ir jų procesinę padėtį.

27Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog pagal teisės į tinkamą teismo procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paliktą turtą, kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių. Jeigu vieni iš jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, tai tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje ginčas kilęs tarp testatorės S. Ž. įpėdinių, kurie yra įgyvendinę paveldėjimo teises, įgiję teisę į nuosavybę ir yra paveldėto turto bendraturčiai. Tiek ieškovė N. P., tiek atsakovė G. U. yra paveldėjimo teisinių santykių subjektai, kurių pagrindu tarp šalių susikūrė materialieji bendrosios dalinės nuosavybės civiliniai teisiniai santykiai (CK 5.68 straipsnis), dėl kurių kilo ginčas, nes šalys nesutaria dėl nuosavybės teisėmis paveldėto turto dalių. Pažymėtina, kad ieškovė N. P., būdama tiesioginis ginčijamų materialių teisinių santykių subjektas, ginčija atsakovės G. U. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies teisėtumą, t. y. vienašalį sandorį, kuriuo atsakovė įgyvendino paveldėjimo teises – priėmė palikimą. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė N. P., ginčydama netinkamą pagal testamentą palikto turto paskirstymą, skundžia notarės D. V. atlikto notarinio veiksmo teisėtumą. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė N. P. šioje byloje nesikreipė į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka, o reiškė reikalavimą dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, siekdama, kad jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į dalį atsakovės G. U. paveldėto turto. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką dėl notarės procesinės padėties ginčuose dėl paveldėjimo teisinių santykių, t. y. bylose dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bylos šalys yra įpėdiniai, o ne paveldėjimo teisės liudijimą išdavęs notaras (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013 ir kt.) Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nurodytą teisės aiškinimą bei taikymą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė N. P. ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui G. U., nes ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas jai tiesiogiai sukeltų teisines pasekmes, kadangi atsakovė netektų dalies nuosavybės teisių į ginčo turtą, ir ši turto dalis kaip paveldėtas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis atitektų kitai įpėdinei – ieškovei N. P. (CK 5.68 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės N. P. civilinis ieškinys atsakovei G. U. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo yra pareikštas tinkamo ieškovo tinkamam atsakovui, trečiuoju asmeniu pagrįstai įtraukus paveldėjimo teisės liudijimą išdavusią notarę D. V., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, yra nepagrįsta, pažeidžianti procesinės teisės normas (CPK 41 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnis).

29Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinės bylos esmė atskleista tuomet, kai įstatymo nustatyta tvarka atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą teismas nustato esmines bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, padaro teisines išvadas ir nustato teisinius (juridinius) faktus, kurie turi esminės reikšmės taikant materialinės teisės normas ginčo teisiniams santykiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš vis nenagrinėjo faktinio ir teisinio ieškinio pagrindo dėl ieškinio reikalavimo dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų, nenustatinėjo teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nepadarė teisinių išvadų ir nenustatė teisinių (juridinių) faktų, kurie turi esminės reikšmės taikant materialinės teisės normas ginčo teisiniams santykiams, sprendžiant atsakovei G. U. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 81 dalies pripažinimo negaliojančia klausimą, ir nuosavybės teisių ieškovei pripažinimo į kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (tvorą, 811 m stoginę, kiemo aikštelę), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas ieškinį vien tik dėl to, kad jis neva pareikštas netinkamam atsakovui, iš esmės civilinės bylos nenagrinėjo, neatskleidė bylos esmės, todėl laikytina, kad civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės neįvyko, tuo tarpu dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimų ištaisyti negali, nes tik bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, pagal įstatymą tiesiogiai ir betarpiškai ištiriant byloje esančius įrodymus, apklausiant bylos šalis ir jų atstovus, gali būti visapusiškai nustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, padarytos teisinės išvados ir nustatyti esminiai teisiniai faktai, todėl civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

30Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

Nutarė

31Apeliacinį skundą tenkinti.

32Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė N. P. ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė... 5. Atsakovė G. U. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad testatorė S. Ž.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė N. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė kaip... 11. 2. Vadovaujantis teismų praktika ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai... 12. 3. Atsakovė G. U. yra tinkama atsakovė, nes būtent ji, o ne notarė yra... 13. 4. Apeliantė siekia apginti savo materialinę teisę atsakovės atžvilgiu,... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė G. U. prašo apeliacinį skundą... 15. 1. Apeliantės argumentas, kad šalys ieškinyje buvo nurodytos tinkamos,... 16. 2. Iš ieškinio dalyko akivaizdu, kad atsakovė G. U. niekaip negali įvykdyti... 17. 3. Apeliantės argumentai, kad notaras, išskyrus kai jam pareiškiamas... 18. 4. Apeliantės teisė kelti ieškinyje nurodytus reikalavimus nėra paneigiama,... 19. 5. Apeliantės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr.... 20. 6. Apeliantės teiginiai, kad ji negali valdyti jai priklausančios... 21. 7. Atsakovė G. U. 2013 m. sausio 7 d. pateiktame prašyme Kauno miesto 12-ajam... 22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. V. prašo apeliacinį... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 25. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 26. Teismas šioje civilinėje byloje nustatė, kad ieškovės N. P. ir atsakovės... 27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje... 29. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Apeliacinį skundą tenkinti.... 32. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir... 33. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....