Byla Iv-1456-426/2012
Dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Romualdai Klizienei, atsakovo atstovei Eglei Latauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Senukų prekybos centras“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Pareiškėja UAB „Senukų prekybos centras“ (toliau – ir Bendrovė) prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2011 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-49/11 (toliau – ir Nutarimas), o nustačius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas,) pažeidimą, skirti mažesnę, nei Įstatyme nustatytas minimumas, baudą.

4Skunde (b. l. 1–4) paaiškino, kad Departamentas 2011 m. spalio 13 d. nutarimu

5Nr. ATK2-49/11 skyrė UAB „Senukų prekybos centras“ ekonominę sankciją už AKĮ 29 str. 1 d. 4, 7, 9, 11 p. reikalavimų pažeidimą. Departamentas pareiškėjai 10 000 Lt baudą skyrė už tai, kad parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, indų skyriuje, laikė ir pardavė prekes, skirtas alkoholiniams gėrimams gerti, su užrašais „Į sveikatą“, „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“, „Išgerkime už sveikatą tų, kurie ją dar turi“, „Išgerkime ant antros kojos, kad nešlubuotumėte“, „Tvarkingas žmogus išgeria iki dugno“, „Jaučiu pavojų, nes blaivėju“, „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“ , kurie, Departamento vertinimu, pažeidžia Įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7, 9, 11 p. reikalavimus, t. y. sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, stimuliuojamosiomis, raminamosiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis, palankiai vaizduoja nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepia apie abstinenciją ir saikingumą, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

6Skunde nurodo, kad alkoholio reklama yra tam tikra informacija, tačiau ne kiekviena informacija gali būti laikytina reklama, nes reklama yra tokia informacija, kuri pateikiama ne šiaip sau, o siekiant daryti poveikį ir skatinti įsigyti bei vartoti alkoholio produktus. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje A143-213/2011).

7Pažymi, kad Bendrovės veiklos pobūdis yra prekyba statybinėmis medžiagomis, vidaus apdailos prekėmis ir medžiagomis, įrankiais, technine įranga, smulkiais metalo dirbiniais, kiemui ir sodui skirtomis prekėmis ir gaminiais, sodo baldais, saugos, namų elektronikos prekėmis, buitiniais prietaisais, elektros, apšvietimo, sanitariniais, šildymo, santechnikos, oro kondicionavimo prietaisais, namų apyvokos prekėmis (tarp jų ir stalo indais), tačiau nevykdo didmeninės ir (ar) mažmeninės prekybos stipriaisiais alkoholiniais gėrimais, kurių vartojimui skirti aptariami stalo indai.

8Nurodo, kad etiketėje prekės pavadinimas „Stikliukai degtinei 25 ml“ (lenkų k.), ant kurios nėra nurodyta konkreti alkoholinio gėrimo rūšis, vertinimas kaip konkrečios rūšies alkoholinio gėrimo (degtinės) nurodymas, skatinant įsigyti būtent šį gėrimą, yra visiškai neteisingas. Pareiškėja stalo indų (stikliukų ir jų rinkinių) etiketėje lietuvių kalba buvo nurodžiusi prekės pavadinimą „Stikliukas“ be jokio konkrečios rūšies alkoholinio gėrimo etiketėje. Tai patvirtina prekių, gautų pagal EB PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ), pateikiamos etiketės.

9UAB „Senukų prekybos centras“ nesutinka su Departamento pozicija dėl frazėse pateiktos vaizdinės ir žodinės informacijos interpretacijos ir jos vertinimo. Pažymi, kad Departamentas neatsižvelgė į teksto turinį bei tikslą, būtent ironišką požiūrį į alkoholio vartojimą; jomis pašiepiamas alkoholį vartojantis asmuo, o piešiniai su sąmoningai iškraipytais būdingais bruožais vaizduoja antiherojų. Frazės vidutiniam vartotojui akivaizdžiai leidžia suprasti, jog išgėręs iki dugno jis tikrai nebus tvarkingas, padorus visuomenės narys, kad blaivėdamas neatsidurs pavojuje, o išgėręs – taps sveikas, nešlubuos, t. y. jos nesudaro pagrindo suprasti, kad informacija suteiks jam atitinkamų savybių, nurodytų Įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7, 9 p., ir kad jis šias frazes vienareikšmiškai vertins ir supras taip, kaip jas vertina Departamentas.

10Pabrėžia, kad vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksniu. Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008).

11Pažymi, kad Bendrovės ant prekių pateikta informacija yra folkloro ar folklorui artimi tekstai. Trumpų pasakymų tikslas yra sukelti juoką, jais šaržuojami ar parodijuojami įvairūs gyvenimo reiškiniai; jie naudojami net tik šnekamojoje kalboje, bet ir spaudoje, radijuje, televizijoje, reklamoje, internete. Frazė „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“ vartojama periodinių straipsnių pavadinimuose (V. Toleikis, V. V. Landsbergis). Greta jų gyvuoja ir savotiška patarlių atmaina – tradicinių patarlių perdirbiniai („Tvarkingas žmogus išgeria iki dugno“, „Išgerkime ant antros kojos, kad nešlubuotumėte“, „Išgerkime už sveikatą, tų kurie ją dar turi“, „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“), kuriems būdingas humoristinis pradas, siekiant suaktualinti vienokią ar kitokią idėją arba tiesiog norint sukelti sąmojo efektą.

12Departamentas, pažeidimo tyrimo metu, siekdamas įvertinti ar prekės su vaizdiniais neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, pateikė užklausimus šešioms institucijoms, buvo gauti du atsakymai, iš kurių buvo remiamasi vienu, kuriame nurodytas niekaip nemotyvuotas teiginys, jog užrašai yra žalingi vaikams ir jaunimui. Negavęs išvadų iš keturių institucijų, o iš gautų trijų tik vienai esant palankiai (nors ir nemotyvuotai), Departamentas informaciją ant stalo indų įvertino ir bylą išnagrinėjo neobjektyviai, o Nutarimą priėmė remdamasis prielaidomis.

13Pažymi, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo sprendimus turi grįsti nustatytais faktais, kuriuos patvirtina surinkti įrodymai. Daro išvadą, kad Departamento Nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Departamentas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais to, kad vidutinis vartotojas tokiame kontekste būtent taip suvoktų frazių „Į sveikatą“, „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“, „Išgerkime už sveikatą, tų kurie ją dar turi“ prasmę – tik vartojant alkoholinius gėrimus galima pasitaisyti, pasveikti, bus pasiekta normali organizmo būklė, sveikata, „Išgerkime ant antros kojos, kad nešlubuotumėte“ – pagerės jo sveikata, t. y. žmogus nustos šlubuoti, „Jaučiu pavojų, nes blaivėju“, „Tvarkingas žmogus išgeria iki dugno“, „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“ – kad tik nesaikingai vartodamas alkoholį, žmogus gali pritapti visuomenėje, išvengti gresiančios žalos ar nelaimės, t. y. visiškai nevertino pateiktos informacijos iš vidutinio vartotojo pozicijų.

14Mano, kad pateikta informacija (frazės) negali daryti poveikio vartotojams renkantis ar įsigyjant konkretų gėrimą, t. y. joje nepateikta esminė informacija, kuri paskatino ar (ir) galėjo paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl konkretaus alkoholinio produkto įsigijimo, taip pat ja nepasiekiamas komercinis tikslas rinktis būtent reklamuojamą produktą (nes joks konkretus produktas nereklamuojamas), o pavaizduoti pajuokiamieji piešiniai su sąmoningai iškraipytais būdingais bruožais neformuoja palankaus įvaizdžio, skatinančio tiesiogiai ar netiesiogiai vartoti alkoholį, t. y. nėra alkoholio reklamos buvimo fakto.

15Nurodo, kad informacija nėra neteisinga ar klaidinanti pagal Įstatymo 29 str. 1 d. 11 p., kadangi joje pateikiami pripažįstami ir suprantami smulkiosios tautosakos žanrui priskiriami tekstai su ironišku požiūriu į alkoholio vartojimą.

16Tvirtina, kad Departamentas informaciją vertino subjektyviai, vien lingvistiniu aiškinimu interpretavo frazes, neatsižvelgė nei į humoristinį su potekste turinį, nei į tikslą t. y. nevertino jų pareiškėjos paaiškinime nurodytu aspektu – kaip šnekos tautosakos žanrui priskiriamų frazių, taip pat nevertino, kaip Bendrovės pateiktą žodinę ir vaizdinę informaciją vertina vidutinis vartotojas ir kaip ji veikia tą vartotoją, todėl Departamento pateikta užrašų ir vaizdų interpretacija nėra teisinga ir pagrįsta, o Nutarimas naikintinas.

17Pažymi, kad Departamentas, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę švelninančią aplinkybę – pareiškėja netrukdė tyrimui, skyrė minimalią AKĮ 34 str. 6 d. numatytą 10 000 Lt baudą. Tuo atveju, jei Nutarime pateiktos išvados būtų pripažintos teisingomis, pareiškėja nurodo aplinkybes, kurios turėtų būti papildomai vertinamos ir skiriama mažesnė, nei įstatyme nustatytas minimumas, piniginė bauda, būtent UAB „Senukų prekybos centras“ ant stalo indų (stikliukų ir jų rinkinių) pateikta informacija nėra sukėlusi jokių žalingų pasekmių, nuostolių ar žalos asmenims, prekių su minėtais užrašais ir atvaizdais likučiai iš karto po patikrinimo buvo pašalinti, pareiškėjos atstovai laiku ir tinkamai teikė informaciją, Departamento reikalaujamus dokumentus, atvyko į paskirtą posėdį bei teikė paaiškinimus, jokių sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žemutinė paskirtos sankcijos riba yra pakankamai griežta, be to, iki šiol labai jaučiamos ekonominės krizės pasekmės didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje statybinėmis medžiagomis.

18Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Atsiliepime (b. l. 59–67) paaiškino, kad pareiškėja įmonei priklausančioje parduotuvėje, ( - ), Vilnius, indų skyriuje laiko ir parduoda prekes, skirtas alkoholiniams gėrimams gerti. Prekės įsigytos iš gamintojo Glasmark Spółka z ograniczoną adpowiedzialnością pagal 2011 m. balandžio 29 d. EB PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) ir 2010 m. lapkričio 30 d. EB PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ).

20Tvirtina, kad pareiškėja skunde pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, kadangi Departamento tyrimo metu nustatytas aplinkybes traktuoja kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus. Tokią Bendrovės poziciją vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti kilusios atsakomybės.

21Pažymi, kad materialinės teisės normų, sietinų su pareiškėjos padaryto pažeidimo fakto nustatymu, teisingą taikymą taip pat nulemia sąvokos „alkoholio reklama“, pateiktos Įstatymo 2 str. 4 d., aiškinimas. 2010 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, nurodė, kad aiškinant Įstatymo 2 str. 4 d. nuostatą teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, aiškinimas turi būti siejamas su Įstatymo 1 str. nurodyta šio įstatymo paskirtimi, įstatymo tikslu – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.

22Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime yra pažymėjęs, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui yra reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas; 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei.

23Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje yra nurodyta, kad alkoholis ir tabakas yra psichoaktyviosios medžiagos, kurios gali padaryti somatinę žalą, sukelti ūminę intoksikaciją, priklausomybės sindromą, kitus žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimus. 1977 m. Europos Bendrijos (toliau – ir EB) Komisijos Sveikatos ir saugos direktorato, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės alkoholio ir narkomanijos tarybos sudaryta ekspertų grupė pateikė išvadas, kad dėl toksinio efekto, kurį alkoholiniai gėrimai sukelia, EB Komisija neturi jų vertinti kaip įprastų maisto produktų ar šiaip gėrimų. Komisija kiek įmanoma skubiau turėtų peržiūrėti savo veiklą ekonomikos srityje, kad sumažintų didžiulę alkoholio vartojimo žalą sveikatai ir socialinei gerovei.

24Tvirtina, kad kritiškai turėtų būti vertinami pareiškėjo argumentai, jog prekės etiketėje nėra nurodyta konkreti alkoholinio gėrimo rūšis, kad stalo indų etiketėje lietuvių kalba buvo nurodytas prekės pavadinimas „Stikliukas“. Pagal Lietuvių kalbos žodyno elektroninio varianto I leidimą adresu www.lkz.lt (toliau – LKŽ), žodis „bokalas“ reiškia didelė taurė, stiklas alui ir kt. gerti, žodis „stiklelis“ reiškia mažą stiklinį indelį vynui ir kitokiems gėrimams gerti, taurelė. Be to, nustatyta, kad be pareiškėjos minimos etiketės lietuvių kalba, ant 6 vienetų stikliukų rinkinio taip pat yra pateikta vartotojams laisvai prieinama etiketė, kurioje nurodomas prekės pavadinimas „Stikliukai degtinei 25 ml“ (lenkų k.), o tai vertintina kaip konkretaus alkoholinio gėrimo (degtinės) nurodymas, skatinant įsigyti būtent jį. Taigi, vertinant minėtas prekes, jų apipavidalinimą bei mastelį, vidutinio vartotojo pagrįstu supratimu yra skirti būtent stipriesiems alkoholiniams gėrimams gerti.

25Kritiškai vertina Bendrovės argumentus, kad reklama, pateikta ant bokaliukių ir stikliukų, nepažeidžia Įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7, 9 p., kadangi šie stalo indai pateikia ironišką požiūrį į alkoholio vartojimą, kad jomis pašiepiamas alkoholį vartojantis žmogus, vaizduojamas antiherojus. Pažymi, kad egzistuojant stipriai alkoholizmo kultūrai, patraukliai, teigiamai pateikiamas alkoholinių gėrimų vartojimas yra itin žalingas, kadangi labai gerai įsimenamas. Patarlės yra neįtikėtinai gajus žanras ir ne visose viešosiose informavimo srityse jas galima naudoti. Nagrinėjamu atveju, UAB „Senukų prekybos centras“ argumentas, kad frazės pateikia ironišką požiūrį į alkoholio vartojimą vertintini kaip nepagrįsti, subjektyvūs ir gynybinio pobūdžio. Departamentas alkoholinių gėrimų reklamą vertino per vidutinio vartotojo suvokimo prizmę, t. y. stalo indų užrašus alkoholinių gėrimų reklamos kontekste, aiškinantis žodžių atskiras reikšmes ir jų visumą, siekiant nustatyti, kokią žinutę alkoholinio gėrimo reklamos davėjas nori paskleisti vartotojams.

26Pažymi, kad alkoholio reklamos bylose tik visuma aplinkybių gali įrodyti esant pažeidimą. Tai yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-502/2005). Aptariami užrašai ir vaizdai vartojami kaip bendros alkoholio reklamos dalys, nukreiptos į tą patį tikslą – formuoti palankų įvaizdį, skatinti įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

27Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantą, adresu http://www.lki.lt/dlkz/ (toliau – DLKŽ), žodis „fizinis“ reiškia susijusį su kūnu, žodis „pagerėti“ reiškia atsigauti, pasitaisyti, pasveikti, žodžiai „gydyti“, „gyti“ reiškia gyti, sveikti, taisytis. Pagal minėtą reklamą („Į sveikatą!“, „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“, „Išgerkime už sveikatą, tų kurie ją dar turi“, „Išgerkime ant antros kojos, kad nešlubuotumėte!“) būtent vartojant alkoholinius gėrimus, skatinama pasitaisyti, pasveikti, gyti. Pagal LKŽ, žodis „sveikata“ reiškia organizmo būklę, kai normaliai veikia visi organai, bendrą organizmo būklę; žodžių junginys „į sveikatą“ reiškia linkėjimas užgeriant, išgėrimas su linkėjimu būti sveikam, gyvuoti. Vertinant reklaminių užrašų „Į sveikatą!“, „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“, „Išgerkime už sveikatą, tų kurie ją dar turi“ visumą, galima daryti išvadą, kad tik vartojant alkoholinius gėrimus galima pasitaisyti, pasveikti, kad bus pasiekta normali organizmo būklė, sveikata. Pagal LKŽ žodis „šlubuoti“ reiškia būti šlubam, raišuoti, sutrikti, sunegaluoti (apie organų funkcijas). Vertinant reklaminio užrašo „Išgerkime ant antros kojos, kad nešlubuotumėte!“ visumą, galima daryti išvadą, kad tik vartojant alkoholinius gėrimus pagerės žmogaus sveikata, t. y. žmogus nustos negaluoti. Taigi, užrašai

28„Į sveikatą!“; „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“; „Išgerkime už sveikatą, tų kurie ją dar turi“, „Išgerkime ant antros kojos, kad nešlubuotumėte!“ sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, su gydomosiomis savybėmis, o tokią reklamą draudžia Įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7 p. reikalavimai.

29Pagal LKŽ žodis „saikingas“ reiškia turintis saiką nuosaikus, santūrus. Pagal minėtą reklamą („Tvarkingas žmogus išgeria iki dugno“, „Jaučiu pavojų, nes blaivėju“, „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“) būtent nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas yra pateikiamas palankiai, teigiamai. Pagal LKŽ žodis „tvarkingas“ reiškia, kuris laikosi nusistovėjusių veikimo, elgesio normų, padorus, taupus ir panašiai; žodžių junginys „iki dugno“ reiškia labai, labai daug, be galo. Vertinant reklaminio užrašo „Tvarkingas žmogus išgeria iki dugno“ visumą galima padaryti išvadą, kad tik nesaikingai, labai daug alkoholio išgėręs žmogus visuomenėje bus laikomas padoriu, priimtinu, nusistovėjusioms normoms paklūstančiu žmogumi. Užrašas „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“ suponuoja būtinybę išgerti visą įpiltą į stiklelį tūrį ir tai įrodyti patikrinant, ar matosi dugnelis. Pagal LKŽ žodis „pavojus“ reiškia gresiančią nelaimę, žalą; žodis „blaivus“ reiškia negirtas, kuris aiškaus galvojimo. Vertinant reklaminio užrašo „Jaučiu pavojų, nes blaivėju“ visumą, galima padaryti išvadą, kad būnant blaiviu, negirtu ir aiškaus galvojimo yra nelaimė, žala, kurios galima išvengti, vartojant alkoholinius gėrimus. Taigi, užrašai „Tvarkingas Žmogus išgeria iki dugno“, „Jaučiu pavojų, nes blaivėju“, „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“ palankiai vaizduoja nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą. Teigiamas emocijas sukelia alkoholio vartojimas, kadangi tik nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus žmogus gali pritapti visuomenėje, išvengti gresiančios žalos ar nelaimės. Tokią reklamą draudžia Įstatymo 29 str. 1 d. 9 p.

30Remiantis aukščiau nurodytu aiškinimu, nepagrįstu laikytinas Bendrovės teiginys, kad šios frazės vidutiniam vartotojui akivaizdžiai leidžia suprasti, jog išgėręs iki dugno jis tikrai nebus tvarkingas, padorus visuomenės narys, kad blaivėdamas neatsidurs pavojuje, o išgėręs – taps sveikas, nešlubuos, jog yra pašiepiamas alkoholį vartojantis asmuo. Pareiškėja, atvirkščiai nei Departamento išsami analizė, nepateikia jokių argumentų savo teiginiams pagrįsti, iš jų niekaip negalima spręsti, kodėl UAB „Senukų prekybos centras“ mano, kad pateiktais užrašais yra pašiepiamas alkoholį vartojantis asmuo, dėl to laikytina išimtinai gynybinio pobūdžio.

31Mano, kad atmestini yra ir pareiškėjos argumentai, jog pateikta informacija negali daryti poveikio vartotojams renkantis ar įsigyjant konkretų gėrimą. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 29 str. vartojamas žodis „siejanti“ reiškia, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodytos tiesiogiai. Įstatymo 29 str. aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams; jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri „sietina“ su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis Įstatymo 29 str. Šiame straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/1999).

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs apie Įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009).

33Mano, kad pareiškėjos pateikti straipsniai turi būti vertinami kritiškai. Aplinkybė, kad pateiktų straipsnių antraštėje naudojamas ginčijamas užrašas nepanaikina Įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7, 9 p. reikalavimų pažeidimo. Minėtuose straipsniuose skaitytojas gali susipažinti su autoriaus straipsnio pavadinimu perteikiama mintimi. Tuo tarpu ant prekių pateikiama reklama su užrašais su aptartomis frazėmis formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis, vartotojui galintis tiesiogiai ar netiesiogiai formuoti nuomonę, kad tarp alkoholio vartojimo ir atitinkamų savybių (pokyčiu) egzistuoja ryšys, t. y. skatinama vartoti alkoholinius gėrimus siūlant pasitaisyti, pasveikti, pasijusti geriau, taip pat nurodant, kad būnant blaiviu kyla nelaimė, tik vartojantis alkoholinius gėrimus žmogus bus laikomas tvarkingu, padoriu. Be to, V. Toleikis straipsnyje „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“ tik patvirtina egzistuojančią problemą apie nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ypač tarp nepilnamečių (abiturientų), imasi juos mokyti gėrimo kultūros, pateikia šešias gėrimo taisykles, kurių laikantis galima išvengti stipraus girtumo. Straipsnyje V. Toleikis teigia: „drįstu tvirtinti, kad didžioji dauguma lietuvių gerti ligi šiol nemoka <..> galime prisiminti senųjų epochų Lietuvos bajorių degtinės gėrimo varžybas, visokius „išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“ <...> Tačiau čia irgi ne viskas sklandu, daug vulgarumo, užspaustų emocijų provokavimo“.

34Kritiškai vertintina UAB „Senukų prekybos centras“ argumentą, kad informacija nėra neteisinga ar klaidinanti pagal Įstatymo 29 str. 1 d. 11 p., kadangi joje pateikiami pripažįstami ir suprantami smulkiosios tautosakos žanrui priskiriami tekstai su ironišku požiūriu į alkoholio vartojimą. Klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad informacijos laisvė reiškia ne tik teisę informuoti (t.y. skleisti informaciją), bet ir teisę gauti informaciją. <...> Taigi informacijai (įskaitant reklamą) taikytinas tiesos reikalavimas.

35Aukščiau minėti užrašai kartu su vaizdiniu pateikimu yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta, kad reklama turi būti teisinga. Vieni iš teisingos reklamos požymių yra numatyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 2 p., kuriuose teigiama, jog sprendžiant ar reklama klaidinanti, atsižvelgiama įjos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus; šiuo atveju: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

36Pateikti užrašai ir stilizuotas reklamos apipavidalinimas yra vertinamas ne per smulkiosios tautosakos prizmę, kaip nurodo pareiškėja, o kokia informacija yra pateikiama apie alkoholinius gėrimus iš esmės. Daro išvadą, kad pateikiami užrašai ir vaizdai yra klaidinanti ir neteisinga, kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, kad alkoholinių gėrimų vartojimas gerina fizinę ir psichinę būklę, kaip teisingos, kad vartojant alkoholinius gėrimus atpalaiduojama fizinė ir psichinė žmogaus sistema. Konstatuotina, kad ant aptartų indų pateikta reklaminė informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Minėta informacija, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis, palankiai vaizduoja nesaikingo alkoholių gėrimų vartojimą, yra neteisinga ir klaidinanti Įstatymo 29 str. 1 d. 4, 7, 9 p. prasme. Tokia informacija neatitinka teisingos reklamos reikalavimų.

37Visuotinai pripažįstama, kad alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai. Bet kokio alkoholinio gėrimo kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas, alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą, nekenksmingo alkoholio kiekio nėra. Tai patvirtino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas yra pasisakęs, kad informacijoje nei karto neužsiminta apie alkoholio žalą sveikatai, tuo tarpu žalingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui „yra visuotinai pripažintas faktas, todėl teiginiai, leidžiantys suprasti, kad alkoholio vartojimas turi minėtą teigiamą poveikį žmogaus savijautai, nuotaikai, fizinei būklei ir net gali padėti išspręsti tam tikras problemas, yra vertintini kaip klaidinanti reklama minėtų Įstatymo nuostatų prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822 -2716/2011).

38Pažymi, kad Departamento darbuotojų surinkta medžiaga pagrindžia pareiškėjos padarytą administracinės teisės pažeidimą. Įstatymo 29 str. 1 d. reikalavimas yra išreikštas imperatyvia teisės norma ir iš esmės nereikalauja, kad nustatant Įstatymo pažeidimą, būtų atliekamos papildomos apklausos ar tyrimai. Departamento darbuotojai yra kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti galimą Įstatymo pažeidimą. Valstybė negali toleruoti ūkio subjekto veiksmų, kurie neužtikrina itin žalingos, neigiamą poveikį darančios informacijos apie alkoholinius gėrimus sklaidos, žinodami, kad viena ar kita informacija tikrai betarpiškai pasieks visuomenę.

39Be to, Departamento poziciją tik patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo departamento Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos direktorės Romos Vidos Pivorienės 2011 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. SD1-17-35 „Dėl prekių piešinių ir užrašų vertinimo“, kuriame sutinkama, kad užrašai ant prekių pateikia klaidingą informaciją apie alkoholinius gėrimus, taip pat prisideda prie neteisingos nuostatos į alkoholį ir sveikatos gyvensenos formavimo. R. V. Pivorienė pažymi, kad tokie užrašai labiausiai žalingi vaikams ir jaunimui.

40Nurodo, kad materialinės teisės normos, sietinos su pareiškėjos padaryto pažeidimo fakto nustatymu, teisingą taikymą nulemia tinkamo ūkio subjekto nustatymas. Ši nuostata yra specialus Įstatymo draudimas, taikomas visiems ūkio subjektams. Departamento darbuotojams 2011 m. birželio 20 d. patikrinimo metu pareiškėjos atstovų buvo pateikta licencija Nr. 37P verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduota 2006 m. rugsėjo 22 d. Asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą alkoholinio reklamą yra nurodytos Įstatymo nuostatos veikimo, o tuo pačiu numatytos už šios nuostatos pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo iniciatyva laikė ir pardavė „bokaliukus“ ir „stikliukus“, tokiu būdu pažeidė Įstatymo reikalavimus.

41Nurodytų užrašų turinys, siejantis minėtas savybes su alkoholio vartojimu, skatina informacijos vartotojus elgtis tam tikru būdu, įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, kas atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir yra pripažintina draudžiama alkoholio reklama.

42Pažymi, kad Departamento pozicija neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822 -2716/2011, 2011 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-213/2011, 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-586/2007).

43Tvirtina, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Departamentas savo kompetencijos ribose skyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Nutarime konstatuota, kad įmonė Įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, tai vertintina kaip lengvinanti aplinkybė skiriant baudą – baudos dydį mažinant nuo baudos vidurkio link minimumo. Departamento duomenimis, pareiškėjos bendroji metinė 2010 m. apyvarta buvo

44776 495 123 Lt., todėl baudos mažinimas neatliktą paskirtos ekonominės sankcijos paskirties. Be to, UAB „Senukų prekybos centras“ yra vienas didžiausių ir seniai įkurtas ūkio subjektas, kurio priklausančiose parduotuvėse lankosi visų amžiaus asmenų grupės, ypač nepilnamečiai, šiuo atveju formuojantis palankų alkoholinių gėrimo vartojimo įvaizdį. Mano, kad negali būti laikomas pagrįstu pareiškėjos argumentas, kad alkoholio reklama nėra sukėlusi jokių žalingų pasekmių, kadangi nustatyti buvus Įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimą, užtenka nustatyti faktą nelaukiant kol atsiras žalingi padariniai.

45Daro išvadą, kad Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti. UAB „Senukų prekybos centras“ buvo skirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų Įstatymo įtvirtintiems tikslams ir principams. Skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Teismas privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo, ir proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos taikymo tikslų ir prasmės. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje prekės yra laisvai prieinamos suaugusiems asmenims, ypač vaikams ir paaugliams iki 18 metų.

46Vaiko teisių konvencijos preambulėje pabrėžiama, kad vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami. Šios Konvencijos 3 str. nurodoma, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tokiu būdu norminiai aktai kategoriškai nurodo, kad vaiko interesų atžvilgiu negali būti priešpastatomi kokie nors kiti interesai.

47Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Reklamos draudimai nustatyti ir Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų, Europos Bendrijų tarybos 1998 m. spalio 3 d. direktyvoje 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi televizijos programų transliavimu, suderinimo. Nurodoma, jog įstatymų leidėjas, siekdamas apginti žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą, o pažeidus įstatymo nustatytus apribojimus, būtina taikyti atitinkamas poveikio priemones. Europos Chartijoje dėl alkoholio vartojimo nurodoma, kad būtina informuoti žmones apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, šeimai, visuomenei ir apie efektyvias priemones, kuriomis remiantis galima išvengti arba sumažinti alkoholio žalą, gerinti sveikatą, kontroliuojant alkoholio prieinamumą, įdiegti griežtą kontrolę, užtikrinti jau kai kuriose šalyse esančius apribojimus ir tiesioginės bei netiesioginės alkoholinių gėrimų reklamos draudimus.

48Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

49Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

50Skundas atmestinas.

51Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. ATK2-49/11, kuriuo pareiškėjai už Įstatymo 29 str. 4, 7, 9 ir 11 p. reikalavimų pažeidimą paskirta 10 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

52Departamentas 2011 m. spalio 13 d. nutarime Nr. ATK2-49/11 (b. l. 5–9) konstatavo, kad UAB „Senukų prekybos centras“ įmonei priklausančioje parduotuvėje pateikė draudžiamą alkoholio reklamą. Nustatyta, kad Bendrovės indų skyriuje laikomos ir parduodamos prekės, skirtos alkoholiniams gėrimams gerti: 1) bokaliukas su ąsele, ant kurio pateiktas stilizuotas žmogaus veidas, viena ranka laikantis butelį, kita – kastuvą ir pateiktas užrašas: „Tvarkingas žmogus išgeria iki dugno“. Konstatuota, kad pateiktos prekės užrašas ir vaizdas yra draudžiama alkoholio reklama, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ir yra neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 9, 11 p.); 2) 6 vienetų bokaliukų su ąsele rinkinys, ant kurių kiekvieno pateiktas stilizuotas žmogaus veidas su butelį laikančia ranka ir stilizuotas geriančio iš butelio žmogaus veidas, po piešiniu pateiktas užrašas: „Į sveikatą!“. Konstatuota, kad pateiktos prekės užrašas ir vaizdas yra draudžiama alkoholio reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis ir yra neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 7, 11 p.); 3) 6 vienetų stikliukų rinkinys, ant kurių pateikti skirtingi piešiniai bei užrašai: a) ant pirmo stikliuko pavaizduota taurė ir butelis, pateiktas užrašas: „Jaučiu pavojų, nes blaivėju“, ant antro stikliuko pavaizduota lemputė ir pateiktas užrašas: „Išgerk stiklelį ir parodyk dugnelį“. Konstatuota, kad pateiktų prekių užrašai ir vaizdai yra draudžiama alkoholio reklama, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ir yra neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 9, 11 p.); b) ant trečio stikliuko pavaizduoti du stilizuoti veidai, pateiktas užrašas: „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“, ant ketvirto stikliuko pavaizduota pasaga, pateiktas užrašas: „Išgerkime už sveikatą, tų kurie ją dar turi“, ant penkto stikliuko pavaizduotos dvi pėdos, pateiktas užrašas: „Išgerkime ant antros kojos, kad nešlubuotumėte!“. Konstatuota, kad pateiktų prekių užrašai ir vaizdai yra draudžiama alkoholio reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis ir yra neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 4, 7, 11 p.).

53Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. Pagal šio įstatymo aktualios redakcijos 29 str. 1 d. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (4 p.); siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (7 p.); palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą (9 p.); pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.).

54Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Departamentas remiasi ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 str. 4 d., kurioje apibrėžta, jog klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

55Departamentas Nutarime remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimo nuostatomis, Nutarime pateikiama išsami motyvacija, kodėl kiekviena iš nurodytų frazių reiškia nurodytos teisės normos pažeidimą. Šioje nutarimo dalyje analizuojamos žodžių reikšmės, tekstai, jų reikšmės. Daroma išvada, kad pateiktos frazės yra komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Nurodoma, kad frazėmis formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis. Pateikti užrašai ir stilizuotas reklamos apipavidalinimas yra vertinamas ne per smulkiosios tautosakos prizmę, o kokia informacija yra pateikiama apie alkoholinius gėrimus iš esmės. Konstatuojama, kad reklamose esančia žodine informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu, skatinama pirkti alkoholinius gėrimus, kadangi neva jie suteikia atitinkamų pageidaujamų savybių, pagerina sveikatą, garantuoja socialinę sėkmę, gerina fizinę būklę, taip pat nurodant, kad tik vartojantis alkoholinius gėrimus žmogus laikomas tvarkingu, padoriu, būnant blaiviu kyla nelaimės. Daroma išvada, kad visos įvardijamos aplinkybės, apibūdinimai ir frazės yra neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinta, jog reklama turi būti teisinga, o jos teisingumo požymiai numatyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 ir 2 p. Nurodomi požymiai, kurie yra nagrinėjamu atveju: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

56Nutarime pažymima, kad visuotinai yra žinoma, jog alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai. Bet kokio alkoholinio gėrimo kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme yra apsinuodijimas, alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą, o nekenksmingo alkoholio kiekio nėra. Departamentas padarė išvadą, kad ant minėtų prekių pateikta informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui žmogaus organizmui. Minėta reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės pagerėjimo, gydomosiomis savybėmis, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, yra neteisinga ir klaidinanti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 11 p. prasme. Šis Nutarimo paaiškinimas pagrindžia visų nagrinėjamų frazių neatitikimą tiesos reikalavimui. Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti vertinamas tik kaip neigiamas jo sveikatai.

57Nutarime yra pasisakoma ir dėl reklaminių frazių dalies bei kodėl jos pripažintos klaidinančia reklama AKĮ 29 str. 11 p. prasme, nurodomos tos frazės ir paaiškinama, kad jos neatitinka tiesos reikalavimo.

58Departamentas alkoholinių gėrimų reklamą per vidutinio vartotojo suvokimo prizmę vertino teisingai. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 str. 7 d. numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, jog vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Remiantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 str. 13 d., vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas GUT Springenheine (C-210/96, Rink., p. I-004657) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2716/2011). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).

59Teisėja daro išvadą, kad visi Nutarime nurodyti pažeidimai nustatyti pagrįstai, jie Nutarime yra pagrįsti ir aiškinami teisingai, teisingai aiškinamos ir teisės aktų nuostatos, dėl to, kas laikytina reklama, kas laikytina klaidinančia reklama, todėl teismas sutinka su visais Nutarimo motyvais ir pažeidimų teisiniu kvalifikavimu.

60Įstatymo 29 str. 1 d. reikalavimas yra išreikštas imperatyvia teisės norma ir iš esmės nereikalauja, kad nustatant Įstatymo pažeidimą, būtų atliekamos papildomos apklausos ar tyrimai. Departamento darbuotojai yra kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti galimą AKĮ pažeidimą, todėl pareiškėjos teiginys, kad Departamentas negavęs atsakymų iš keturių institucijų, o iš gautų nepagrįstai rėmėsi tik viena jam palankia išvada, atmestinas kaip nepagrįstas.

61Atsižvelgiant į skundžiamo Nutarimo turinį ir jo esmę, daroma išvada, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Nutarime nėra nustatyta, kodėl pateikta informacija yra neteisinga ir klaidinanti, yra visiškai nepagrįsti. Nutarime kiekvienu atveju paaiškinta, kodėl reklama yra klaidinanti, kaip būtent dėl nurodytų aplinkybių ji gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį.

62Aiškinant įstatymą lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodais, teismų praktikoje yra suformuotas požiūris, kad reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla.

63Pareiškėja nurodo, kad nevykdo didmeninės ir (ar) mažmeninės prekybos stipriaisiais alkoholiniais gėrimais, tačiau materialinės teisės normos, sietinos su jos padaryto pažeidimo fakto nustatymu, teisingą taikymą nulemia tinkamo ūkio subjekto nustatymas. Ši nuostata yra specialus Įstatymo draudimas, taikomas visiems ūkio subjektams. Asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą alkoholio reklamą yra nurodytos AKĮ nuostatos veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šios nuostatos pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. UAB „Senukų prekybos centras“ savo iniciatyva laikė ir pardavė minėtas prekes, t. y. pateikė draudžiamą alkoholio reklamą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus. Be to, departamento darbuotojas 2011 m. birželio 20 d. patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Senukų prekybos centras“ turi mažmeninės prekybos licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais (b. l. 75), todėl galima daryti išvadą, kad stikliukų ir bokaliukų pardavimas turi tiesioginę sąsają su licencija verstis alkoholinių gėrimų mažmenine prekyba. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis įvertinimas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra abu draudžiamos reklamos elementai: pareiškėjo paskleistomis frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui ir nurodytos frazės yra susijusios su pareiškėjo komercine veikla.

64Informacijos pateikimas ant pareiškėjos indų skyriuje laikomų ir parduodamų prekių yra viešai skleidžiama informacija, o pripažintos draudžiama alkoholio reklamos pateikimas yra draudžiamas ir už jį gali būti taikomos ekonominės sankcijos pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą.

65Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d., kad už šio įstatymo 29 str. reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į šio įstatymo 34 str. 8 ir 9 d. nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įstatymo 34 str. 7 d. numatyta, kad jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas arba didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. UAB „Senukų prekybos centras“ už minėto pažeidimo padarymą buvo skirta minimalaus dydžio – 10 000 Lt bauda, nes buvo atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad

66Bendrovė pažeidimo nustatymui ir tyrimui netrukdė, pažeidimą padarė pirmą kartą. Teismas sutinka ir su Departamento išvada, kad pareiškėjo teiginys, jog nagrinėjamu atveju neatsirado žalingų pasekmių, neturi reikšmės skiriant nuobaudą. Taikyti įstatymai, reglamentuojantys reklamos draudimo pažeidimo kvalifikavimą, jokių pasekmių nereikalauja, kadangi pažeidimo sudėtis yra teisės doktrinoje vadinama formalioji pažeidimo sudėtis, kurios konstatavimui jokios pasekmės reikšmės neturi. Įstatymas jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia visuomenei neigiamas pasekmes.

67Įstatymo 34 str. 7 d. suteikia teismui galimybę, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 d. nustatytos minimalios piniginės baudos. Ši įstatymo nuostata negali būti taikoma absoliučiai visais atvejais, įstatymo nuostata yra suformuluota kaip išimties taikymas, o ne kaip visais atvejais taikytina taisyklė. Pastaruoju atveju įstatymų leidėjas galėjo iš vis nenumatyti minimalios baudos ribos. Jokių išimtinių aplinkybių Bendrovė teismui nenurodė, teisme jos nebuvo nustatytos.

68Pareiškėjos atstovė ir teismo posėdyje neigė, kad padarė pažeidimą. Tvirtino, kad informacija nėra neteisinga ar klaidinanti, nes joje pateikiami pripažįstami ir suprantami smulkiosios tautosakos žanrui priskiriami tekstai su ironišku požiūriu į alkoholio vartojimą ir prieštaraudama savo teiginiams apie reklamos teisingumą, aiškino, kad vidutinis vartotojas gali tokią informaciją įvertinti kritiškai ir ja netikėti. Tokia pozicija leidžia daryti išvadą, kad UAB „Senukų prekybos centras“ iš esmės draudžiamos veiklos neatsisako, nesuvokia, kad tokia veikla yra prieštaraujanti įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad paskirta minimali 10 000 Lt piniginė bauda nėra Bendrovei per didelė, ji proporcinga padarytam pažeidimui ir teisinga, todėl, teisėjos vertinimu, dar mažinti baudą nėra jokio pagrindo. UAB „Senukų prekybos centras“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nurodyta baudos suma yra pareiškėjai nepakeliama finansinė našta.

69Teisėja atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Departamento 2011 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. ATK2-49/11 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde ir jos atstovės teisminio nagrinėjimo metu išsakytais argumentais. UAB „Senukų prekybos centras“ skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

70Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teisėja

Nutarė

71Pareiškėjos UAB „Senukų prekybos centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

72Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. Pareiškėja UAB „Senukų prekybos centras“ (toliau – ir Bendrovė)... 4. Skunde (b. l. 1–4) paaiškino, kad Departamentas 2011 m. spalio 13 d.... 5. Nr. ATK2-49/11 skyrė UAB „Senukų prekybos centras“ ekonominę sankciją... 6. Skunde nurodo, kad alkoholio reklama yra tam tikra informacija, tačiau ne... 7. Pažymi, kad Bendrovės veiklos pobūdis yra prekyba statybinėmis... 8. Nurodo, kad etiketėje prekės pavadinimas „Stikliukai degtinei 25 ml“... 9. UAB „Senukų prekybos centras“ nesutinka su Departamento pozicija dėl... 10. Pabrėžia, kad vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas,... 11. Pažymi, kad Bendrovės ant prekių pateikta informacija yra folkloro ar... 12. Departamentas, pažeidimo tyrimo metu, siekdamas įvertinti ar prekės su... 13. Pažymi, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo... 14. Mano, kad pateikta informacija (frazės) negali daryti poveikio vartotojams... 15. Nurodo, kad informacija nėra neteisinga ar klaidinanti pagal Įstatymo 29 str.... 16. Tvirtina, kad Departamentas informaciją vertino subjektyviai, vien... 17. Pažymi, kad Departamentas, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę... 18. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašė... 19. Atsiliepime (b. l. 59–67) paaiškino, kad pareiškėja įmonei... 20. Tvirtina, kad pareiškėja skunde pateikia subjektyvų byloje esančių... 21. Pažymi, kad materialinės teisės normų, sietinų su pareiškėjos padaryto... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998 m. liepos 9 d. nutarime yra... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime taip... 24. Tvirtina, kad kritiškai turėtų būti vertinami pareiškėjo argumentai, jog... 25. Kritiškai vertina Bendrovės argumentus, kad reklama, pateikta ant bokaliukių... 26. Pažymi, kad alkoholio reklamos bylose tik visuma aplinkybių gali įrodyti... 27. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantą, adresu... 28. „Į sveikatą!“; „Už Jūsų sveikatą ir Mūsų skrandį“;... 29. Pagal LKŽ žodis „saikingas“ reiškia turintis saiką nuosaikus,... 30. Remiantis aukščiau nurodytu aiškinimu, nepagrįstu laikytinas Bendrovės... 31. Mano, kad atmestini yra ir pareiškėjos argumentai, jog pateikta informacija... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą... 33. Mano, kad pareiškėjos pateikti straipsniai turi būti vertinami kritiškai.... 34. Kritiškai vertintina UAB „Senukų prekybos centras“ argumentą, kad... 35. Aukščiau minėti užrašai kartu su vaizdiniu pateikimu yra alkoholio... 36. Pateikti užrašai ir stilizuotas reklamos apipavidalinimas yra vertinamas ne... 37. Visuotinai pripažįstama, kad alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai.... 38. Pažymi, kad Departamento darbuotojų surinkta medžiaga pagrindžia... 39. Be to, Departamento poziciją tik patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės... 40. Nurodo, kad materialinės teisės normos, sietinos su pareiškėjos padaryto... 41. Nurodytų užrašų turinys, siejantis minėtas savybes su alkoholio vartojimu,... 42. Pažymi, kad Departamento pozicija neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo... 43. Tvirtina, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi teisingumo ir... 44. 776 495 123 Lt., todėl baudos mažinimas neatliktą paskirtos ekonominės... 45. Daro išvadą, kad Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus,... 46. Vaiko teisių konvencijos preambulėje pabrėžiama, kad vaikai turi teisę... 47. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų... 48. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį... 49. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio... 50. Skundas atmestinas.... 51. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir... 52. Departamentas 2011 m. spalio 13 d. nutarime Nr. ATK2-49/11 (b. l. 5–9)... 53. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės... 54. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 55. Departamentas Nutarime remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997... 56. Nutarime pažymima, kad visuotinai yra žinoma, jog alkoholio vartojimas kenkia... 57. Nutarime yra pasisakoma ir dėl reklaminių frazių dalies bei kodėl jos... 58. Departamentas alkoholinių gėrimų reklamą per vidutinio vartotojo suvokimo... 59. Teisėja daro išvadą, kad visi Nutarime nurodyti pažeidimai nustatyti... 60. Įstatymo 29 str. 1 d. reikalavimas yra išreikštas imperatyvia teisės norma... 61. Atsižvelgiant į skundžiamo Nutarimo turinį ir jo esmę, daroma išvada, kad... 62. Aiškinant įstatymą lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodais,... 63. Pareiškėja nurodo, kad nevykdo didmeninės ir (ar) mažmeninės prekybos... 64. Informacijos pateikimas ant pareiškėjos indų skyriuje laikomų ir... 65. Pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d., kad už... 66. Bendrovė pažeidimo nustatymui ir tyrimui netrukdė, pažeidimą padarė... 67. Įstatymo 34 str. 7 d. suteikia teismui galimybę, atsižvelgiant į... 68. Pareiškėjos atstovė ir teismo posėdyje neigė, kad padarė pažeidimą.... 69. Teisėja atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą,... 70. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 71. Pareiškėjos UAB „Senukų prekybos centras“ skundą atmesti kaip... 72. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...