Byla 2A-1193-264/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

2dalyvaujant ieškovei Leonorai G. R., ieškovės atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo) atstovui R. Š., atsakovės R. N., D. L., E. K., D. N. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, tretiesiems asmenims V. R. N., E. N., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Leonoros G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. R. ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, D. L., E. K., R. K., R. N., D. N., tretiesiems asmenims E. N., R. V. N., Kauno miesto 20-to notarų biuro notarei R. Valantiejienei dėl vilkinimo spręsti žemės grąžinimo klausimą, pažeistų teisių atstatymo, tarybos sprendimo iš dalies panaikinimo, pirkimo - pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, išvadų panaikinimo,

Nustatė

3Ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 94-98) prašė: atnaujinti ieškinio senaties terminą apskųsti 1994-03-14 Užliedžių apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimą bei 2005-12-20 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-13049, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; panaikinti Kauno r., Užliedžių apylinkės Tarybos 1994-03-14 1-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimo dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui 1,7 dalį, kur žemė skiriama pagal personalinį sąrašą E. K. - 0,7 ha, D. L. - 0,55 ha, D. N. - 0,10 ha ir R. N. - 0,10 ha; iš dalies panaikinti 2005-12-20 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-13049 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo" 1 d. 1.2 p., kuriuo E. K. parduodamas žemės sklypas 0,78 ha dydžio, esantis ( - ); pripažinti negaliojančia pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą 2006-01-10, tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir E. bei R. K., dalyje dėl 0,70 ha žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo; pripažinti negaliojančiomis 2006-05-19 Kauno apskrities viršininko administracijos padarytas išvadas Nr. U-142-4507, J. N. vardu ir Nr. U-142-4508 L. G. R. vardu; įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovei ir J. N., mirusios 1994-02-22, vardu nuosavybės teises į 1,45 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės tėvas V. N. iki nacionalizavimo valdė 9,97 ha žemės, esančio ( - ). 1991-11-14 ieškovė kartu su motina J. N. ir broliais R. V. N., E. N.. padavė prašymą žemėtvarkai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo žemę. 10 m. pareiškimai nebuvo nagrinėjami. 2001-08-21 ir 2001-09- 05 žemėtvarkos skyrius paruošė pažymas, pagal kurias ieškovei nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos į 2,49 ha V. N. žemės, jos motinai į 2,48 ha, R. V. N. į 2,50 ha ir E. N. į 2,50 ha žemės. 2003-05-28 Kauno apskrities viršininko administracija ieškovei ir jos motinai atkūrė nuosavybės teises, kiekvienai po 1,76 ha, į V. N. turėtą žemę, viso į 3,52 ha, esančios ( - ). Ieškovės broliams nuosavybės teisės buvo atkurtos kiekvienam į 1,74 ha, viso į 3,48 ha žemės. Viso nuosavybės teisės buvo atkurtos į 7 ha V. N. turėtos žemės, o liko neatkurta į 2,97 ha žemės. Žemėtvarkos skyriuje ieškovei buvo paaiškinta, kad žemė suteikta atsakovams asmeniniam ūkiui ir natūra negali būti grąžinta. 2007 m. ieškovė buvo pakviesta į administracinį teismą dalyvauti byloje ir sužinojo, kad grąžintiną žemę 1994-03-14 1-o šaukimo 43-ji sesija Kauno rajono Užliedžių apylinkės Taryba savo sprendimu suteikė atsakovams asmeniniams ūkiams, E. K. 1,9 ha, iš kurių 0,7 ha yra ieškovės tėvo žemėje, D. N. 1,9 ha, iš kurių 0,9 ha yra ieškovės tėvo žemėje, D. L. 1,9 ha, iš kurių 0,55 ha yra ieškovės tėvo žemėje, R. N. 1,9 ha, iš kurių 0,86 ha yra ieškovės tėvo žemėje. Viso atsakovams buvo skirta 3,01 ha ieškovės tėvo žemės, o į 2,97 ha žemės nuosavybės teisės neatkurtos. 1994-03-14 1-o šaukimo 43-je sesijoje Kauno rajono Užliedžių apylinkės Tarybos priimtas sprendimas „Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui" grąžintinoje žemėje, pažeidė pretendentų teisę ir tuo metu galiojusius teisės aktus, kurie numatė nuosavybės teisių atkūrimo tvarką. 1991-11-15 LR Vyriausybės nutarimo Nr.470 7 str. nurodoma, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises pateikimo dienos. 1991-07-25 Žemės reformos įstatymo 6 str.2d. numato, kad vykdant žemės reformą pirmoje eilėje yra nuosavybės teisės atstatymas. Žemė buvo išdalinta atsakovams. 2005-12-20 Kauno apskrities viršininko įsakymo pagrindu, 2006-01-10 buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl 0,78 ha žemės pardavimo E. ir R. K.. Nebuvo atsižvelgta, kad 1994 metais V. N. žemė buvo priskirta prie neprivatizuojamos žemės. 2006 metais buvo ieškovei pasiūlyta žemę persikelti į Taurakiemio seniūniją. 2006-05-19 Kauno apskritis paruošė dvi išvadas, tai ieškovės ir jos motinos vardu, kad jos turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,45 ha žemės, perkeliant ją į Taurakiemio seniūnijos teritoriją. Sutinkamai su Vyriausybės nutarimu Nr. 55, klausimas turėjo būti išspręstas per 3 mėnesius nuo išvadų pateikimo. Iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio niekas nesiūlė kitų žemės sklypų. Todėl 2007-08-09 ieškovė kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl priimtų išvadų panaikinimo. 2007-08-27 gavo atsakymą, kad naikinti išvadas nėra pagrindo. Apie 1994-03-14 Užliedžių Tarybos sprendimą ieškovė sužinojo tik kai buvo patraukta suinteresuotu asmeniu į brolių Nekrošių bylą, kai jai buvo įteiktas sprendimo nuorašas su sąrašais, kurio paskutiniame lape yra Kauno apskrities archyvo spaudas, kad jis gautas 2007-03-09 ir apie kitus skundžiamus aktus ieškovė sužinojo tik minėtos bylos eigoje. 1994 metų sprendimas buvo priimtas galiojant senam kodeksui. Apie jį ieškovė sužinojo 2007 metais ir ieškininės senaties terminas prasideda nuo ieškinio atsiradimo dienos. 1964 m. CK 90 str. pasakyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tai pažeistoji teisė turi būti ginama. Svarbi priežastis ta, kad apie 1997-03-14 sprendimą ieškovė nieko nežinojo.

4Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinio reikalavimus dėl tarybos sprendimo iš dalies panaikinimo, Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo, pirkimo - pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, išvadų panaikinimo, atmetė; ieškovės reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti jai ir jos motinai J. N., (mirusiai 1994-02-22), nuosavybės teises į 1,45 ha žemės sklypą, esantį ( - ) paliko nenagrinėtą; priteisė iš L. G. R. 1500 Lt advokato išlaidų D. L. naudai bei 181,98 Lt pašto išlaidų, susijusiu su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad ieškovės tėvas V. N. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 9,97 ha žemės, esančios ( - ). 1991 m. L. G. R., J. N., R. V. N. bei E. N. pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. N. turėtą žemę. 2003-05-28 KAVA ieškovei ir J. N., sprendimais Nr. 52/16808 ir Nr. 52/16809 atkūrė nuosavybės teises, kiekvienai po 1,76 ha į V. N. turėtą žemę, viso 3,52 ha. E. N. ir R. V. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,74 ha, viso į 3,48 ha. Iš viso buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. N. turėtą žemę į 7 ha. Liko negrąžinta - 2,97 ha žemės, nes žemė užimta asmeninio ūkio žeme. Teismas nurodė, kad žemė pagal galiojusius įstatymus suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, buvo valstybės išperkama ir natūra savininkams negrąžinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra tik tuo atveju, jei ši žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta teisėtai, t.y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių norminių aktų, reglamentavusių šių žemės sklypų suteikimo sąlygas ir tvarką (LAT 2001-06-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-665/2001, 2003-10-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-984/2003). Teismas nurodė, kad asmeninio ūkio žemė buvo skirta Užliedžių apylinkės tarybos sprendimais, jie nenuginčyti, Kauno apskrities viršininko administracija privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus, t.y. 2003-02-18 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" ir parduoti juos, kas ir buvo padaryta E. K. atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad atsakovams D. L., E. K., R. N., D. N. asmeninio ūkio žemė, kuri yra ieškovės tėvo nuosavybės teise turėtame iki nacionalizacijos žemės sklype, buvo suteikta nepažeidžiant įstatymų, todėl ji yra valstybės išperkama ir ieškovei ji natūra negali būti grąžinama.

5Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo panaikinti 2005-12-20 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-13049 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo" bei 2006-01-10 pirkimo -pardavimo sutarties, tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir E. bei R. K., dalyje dėl 0,70 ha žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo, nes E. K. asmeninio ūkio žemė suteikta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

6Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2006-05-19 Kauno apskrities viršininko išvadas Nr. U-142-4507 ir U-143-4508, suteikiančias galimybę gauti lygiavertį žemės sklypą Taurakiemio seniūnijoje, nes ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos susigrąžinti lygiavertį žemės sklypą tačiau ieškovė pati tokia savo teise nepasinaudojo, be to administraciniai aktai - tai viešo administravimo sritis ir jiems taikomas 30 dienų apskundimo terminas.

7Teismas paliko nenagrinėtą ieškovės prašymą įpareigoti KAVA atkurti ieškovei ir ieškovės motinai, J. N., mirusiai 1994-02-22, nuosavybės teises į 1,45 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nes Kauno apskrities viršininko priimtas sprendimas, vilkinimas priimti sprendimą per įstatymo nustatytą terminą arba atsisakymas priimti sprendimą gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad ieškovė praleido senaties terminą apskųsti 1994-03-14 Užliedžių apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimą bei 2005-12-20 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-13049, nes nuo ginčijamo akto priėmimo iki reikalavimo jį panaikinti ieškinio teismui padavimo, praėjo daugiau nei dešimt metų, t. y. ieškovė praleido bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą materialinio teisinio intereso gynimui teisme.

8Ieškovė L. G. R. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 1-5) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė jog jos tėvo V. N. žemė, esanti ( - ), atsakovams asmeniniam ūkiui kurti buvo suteikta teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų, su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

91. Atsakovai D. L., R. K. ir D. N. teismo posėdyje paaiškino, jog apeliantės tėvo V. N. žeme, jie naudojasi nuo 1989 metų, tačiau jokių įrodymų, kuo remiantis jie tai teigia, nepateikė. Kauno raj. Užliedžių seniūnija savo pažymose tvirtina, jog atsa­kovai žeme naudojasi nuo 1992 metų. Nurodytos aplinkybės prieštarauja dokumentams pridedamiems prie apeliacinio skundo, t.y. 1991-12-10 asmenų pageidaujančių naudo­tis asmeniniu žemės sklypu ( - ) sąrašas, kuriame įvardinti visi 4 atsakovai, kaip pretendentai į asmeninio ūkio žemę. Iš 1992 m. liepos 15 d. Užliedžių apylinkės Tarybos protoko­lo matyti, jog tuo sprendimu atsakovams asmeniniam ūkiui žemė suteik­ta nebuvo ir kaip nurodo Kauno apskrities archyvas savo rašte Nr.V-1 638, tokio sprendimo nėra, todėl seniūnijos teigimas yra nepagrįstas. Darytina išvada, jog asmeninė ūkio žemė l990-1993 metų laikotarpiu, pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr.308 „Dėl žemės asme­niniam ūkiui suteikimo, informavimo ir apskaitos tvarkos", atsakovams nebuvo suteikta ir atsakovai naudojosi apeliantės tėvo žeme neteisėtai, be teisinio pagrindo. Be to, prašymai atkurti nuosavybės tei­ses buvo pateikti anksčiau negu sąrašas asmenų, pageidaujančių gau­ti asmeninio ūkio žemę t.y. prašymai pateikti 1991-11-14, o sąrašas 1991-12-10, todėl rajono žemėtvarkai buvo žinoma, jog jau yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Tuo laiku jau ga­liojo ir 1991 m. liepos 25 d. Žemės Reformos įstatymas, kurio 6 str. 2 d. buvo akcentuojama, jog vykdant žemės reformą, pirmoje eilėje yra nuosavybės teisių atstatymas. Todėl priimtas 1994-03-14 I-jo šaukimo 43 sesijoje Užliedžių apylinkės tarybos sprendimas pa­žeidė galiojančius teisės aktus bei pretendentų į žemę teises. Taip pat buvo pažeistas 1990-10-11 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 308, kuriame yra konstatuota, jog žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės Tarybos sprendimu, tačiau, kaip matosi iš virš išdėstytų aplinkybių, jog asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama, ja naudojamasi ir be apylinkės Tarybos sprendimo.

102. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspek­cijos raštuose Nr. 11713 Nr. 11714 atsakovai D. N. bei R. N. įvardijami kaip valstybinės žemės nuomos mokesčių mokėtojai, mokėję tuos mokesčius nuo 1997-2002 m. Jeigu atsakovams yra tik nuomojama apeliantės tėvo žemė, tai nuomos santykiai nesukuria nuosavybės į tą žemę, todėl netrukdo atkurti nuo­savybės teisių.

113. KAVA sprendimais Nr.52/16808 ir 52/16809 2003-05-28 į dalį žemės nuosavybės teisės buvo atkurtos, o sprendimuose buvo pasakyta, jog į likusią žemę nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Kauno apskrities viršininkas, žinodamas, kad nuosavybės teisės į V. N. turėtą žemę nėra galutinai atkurtos, priėmė įsakymą Nr. 02-05-13049 "Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo", kurio pag­rindu 2006-01-10 buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, 0,70 ha grąžintinos žemės atiteko atsakovui E. K.“.

124. Teismo sprendimas, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2006-05-19 Kauno apskrities viršininko išvadas Nr. U-142-4507 ir U-143-4508, suteikiančias galimybę gauti lygiavertį žemės sklypą Taurakiemio seniūnijoje, yra nepagrįstas, nes nebuvo vykdomas LR Vyriausybės nuta­rimo Nr. 55 7 str., kur pasakyta, jog institucijos turi išspręsti klausimą per 3 mėn. nuo to laiko, kai žemėtvarkos tarnyba padaro išvadą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo. Per 1,5 metų laikotarpį t.y. iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio, niekas jokių žemės sklypų nesiūlė, jokie sprendimai tuo klausimu priimti nebuvo. Todėl apeliantė kreipėsi raštu į žemėt­varkos skyrių dėl priimtų išvadų panaikinimo.

135. Apeliantė apie 1994-03-14 Tarybos sprendimą sužinojo tik 2007 m., todėl senaties terminas nėra praleistas.

14Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 30-31) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Su skundu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

151. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, apeliacinio skundo teiginiais yra iškraipoma Žemės reformos įstatymo 6 str. 2 d. prasmė. Žemės reformos įstatymo 6 str. 2 d. buvo nurodyta, kad „vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai: nuosavybės teisės atstatymas (grąžinimas) ir pirkimas". Taigi iš šios teisės normos analizės akivaizdu, kad nėra nustatytos jokios eilės, tik nurodomi žemės įsigijimo būdai. LR Seimas, siekdamas išspręsti konfliktą tarp pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą ir asmenų, gavusių asmeninio ūkio žemę, 1993 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. 1-230 10 straipsniu nustatė pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilę, pagal kurią pirmąja eile ėjo asmenys, turintys teisę įsigyti asmeninio ūkio žemę, antrąja eile - kaime gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietoje esančią žemę natūra, ketvirtąja eile - kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra.

162. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, „jog asmeninio ūkio žemė buvo suteikiama, ja naudojamasi ir be apylinkės Tarybos sprendimo". 1994 m. kovo 14 d. Užliedžių apylinkės tarybos sprendimas yra vėliausias, kuriuo šioje byloje dalyvaujantiems asmenims žemė buvo suteikta asmeniniam naudojimui.

173. D. L., D. N., R. N. Užliedžių apylinkės tarybos sprendimu skirta žemė vis dar yra valstybinė. LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 1 p. nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Taigi, kadangi D. L., D. N., R. N. asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suteikti teisės aktų nustatyta tvarka (apylinkės tarybos sprendimu), tai būtent todėl šie asmenys ir moka žemės nuomos mokestį. Oficialių rašytinių valstybinės žemės nuomos sutarčių Kauno apskrities viršininko administracija nėra sudariusi nei su vienu iš aukščiau įvardintų 3 asmenų.

184. Nepagrįstai apeliaciniame skunde KAVA yra kaltinama, jog žinant, kad nuosavybės teisės į V. N. turėtą žemę nėra galutinai atkurtos, priėmė įsakymą, kurio pagrindu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su E. K.. Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamą įsakymą ir sudarydama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, vadovavosi LR Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" bei šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis.

195. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad vykdant žemės reformą 1994 metais V. N. žemė priskirta prie neprivatizuojamos žemės kategorijos. Tačiau ištrauka iš 1994 m. plano rodo, kad V. N. iki 1940 m. turėta žemė yra laikoma valstybės išperkama ir natūra negrąžinama pretendentams, pretenduojantiems į V. N. žemėvaldą.

206. Visiškai niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2006-05-19 išvadų klausimas remiantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 55 7 str. turėjo būti išspręstas per 3 mėn., o iki 2007 m. rugpjūčio mėn. niekas jokių žemės sklypų nesiūlė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1994-01-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 55 nebegalioja nuo 1997-10-04, t.y. negaliojo net tuo metu, kai buvo parengtos 2006-05-19 išvados. KAVA sutinka su teismo sprendimo motyvu, kad ieškovė yra praleidusi bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą materialinio teisinio intereso gynimui teisme, kadangi nuo ginčijamo akto priėmimo iki reikalavimo jį panaikinti ieškinio teismui padavimo praėjo daugiau nei dešimt metų.

21Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 34-36) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010-03-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovams žemės sklypai asmeniniams ūkiams buvo suteikti pagristai ir teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ką Teismas nustatė bylos nagrinėjimo metu. Asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo pradėtas vadovaujantis LR Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimu Nr. 1-411. Vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990-10-11 priėmė nutarimą Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos, kurio 2 p. nustatė, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Minėtą nutarimą Nr. 308 pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimas Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo" (Žin., 1993, Nr. 58-1131), kuriuo patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 p. taip pat nustatė, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Teismas pagristai konstatavo, kad atsakovai priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti asmeninio ūkio žemę. Šio asmeninio ūkio žemė buvo naudojama ir yra naudojama šiam tikslui, ji atmatuota laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje. Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 43 sesijos 1994-03-14 sprendimu patvirtintas žemės suteikimas atsakovų asmeniniams ūkiams. Manome, kad, suteikiant žemės sklypus atsakovams nebuvo pažeisti apeliaciniame skunde minimi teisės aktai ir nebuvo pažeistos pretendentų teisės į nuosavybės teisių atstatymą natūra, ekvivalentine natūra, ar gauti teisingą kompensaciją.

22Atsakovų D. L., E. K., R. K., R. N., D. N. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 37-39) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Trečiasis asmuo R. V. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 40-41) prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad 1991 metų pabaigoje su ieškove ir trečiuoju asmeniu E. N. yra pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į tėvo V. N. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą ( - ). Kauno rajone. Iki šiol, 2003-05-29 KAVA sprendimais, nuosavybės teisės buvo atkurtos tik dalinai. 2006 metų pradžioje skundu R. V. N. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl vilkinimo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, kuris, paaiškėjus dalies žemės sklypo pardavimo faktui, bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui, o šis, paaiškėjus, kad reikalavimai administracinio pobūdžio, bylą grąžino Kauno apygardos administraciniam teismui ir priėmęs L. G. R. ieškinį jį išnagrinėjo atskira byla nors R. V. N. skundo ir ieškovės ieškinio dalykas vienas ir tas pats - dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Kadangi Kauno rajono apylinkės teismas 2008-04-16 protokoline nutartimi nutarė suteikti galimybę tretiesiems asmenims pateikti ieškinį su savarankiškais reikalavimais, o 2008-06-30 nemotyvuota protokoline nutartimi (kuri pagal CPK 290 str. 2 d. turėjo būti rašytinė) nutarė R. V. N., kaip trečiojo asmens, pateikto ieškinio prie bylos neprijungti ir išreikalauti iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią su R. V. N. byla pats perdavė Kauno apygardos administraciniam teismui, trečiasis asmuo privalo sutikti su ieškovės L. G. R. apeliaciniu skundu ir j į palaikyti.

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

26Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvas V. N. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 9,97 ha žemės, esančios ( - ). 1991 m. L. G. R., J. N., R. V. N. bei E. N. pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. N. turėtą žemę. 2003-05-28 Kauno apskrities viršininkas sprendimais Nr. 52/16808 ir Nr. 52/16809 ieškovei ir J. N., mirusiai 1994-02-22, atkūrė nuosavybės teises, kiekvienai po 1,76 ha į V. N. turėtą žemę, viso 3,52 ha. E. N. ir R. V. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,74 ha, viso į 3,48 ha. Iš viso buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. N. turėtą žemę į 7 ha. Liko negrąžinta natūra - 2,97 ha žemės, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, kuri yra valstybės išperkama, tai patvirtina byloje pateikti 1993, 1994 m. žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukos, išvados ( 1 t. b. l. 26-27, 28-29).

27Pagal Kauno r. Užliedžių apylinkės Tarybos 1994-03-14 1-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimo dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui 1.7 p. asmeniniam ūkiui žemė paskirta pagal pridedamą sąrašą, kuriame atsakovams E. K., D. L., D. N. ir R. N. kiekvienam skirta po 1, 9 ha asmeninio ūkio žemės ( - ) (1 t. b. l. 17-22, prijungtos admin. bylos Nr. 1-533-428/2008 2 t. b. l. 114-119), 2005-12-20 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-13049 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo" 1 d. 1.2 p. atsakovui E. K. parduotas 0, 78 ha žemės sklypas, esantis ( - ); 2006-01-10 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir E. bei R. K. parduotas 0,70 ha žemės sklypas ( - ) ( 1 t. b. l. 37-44 ). 2006-05-19 Kauno apskrities viršininko administracijos išvadomis Nr. U-142-4507 J. N. vardu ir Nr. U-142-4508 L. G. R. vardu (1 t. b. l. 28-29) apeliantės tėvo V. N. valdyto žemės dalis - 1, 45 ha priskirta valstybės išperkamai, nes ji suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui.

28Pažymėtina, kad žemės asmeniniam ūkiui suteikimas prasidėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. liepos 26 d. priėmus nutarimą Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“. Tik 1994 m. liepos 12 d. įstatymu Nr. I-535 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais, kurie, įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios“ buvo nutrauktas žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui pagal nurodytą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas prasidėjo nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, ir tęsiasi iki šiol. Tiek žemės asmeniniam ūkiui suteikimas, tiek nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra sudėtinės žemės reformos dalys. Pagal iki 1997 m. liepos 23 d. galiojusią Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmąja eile žemės ūkio paskirties žemę įsigyti galėjo asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui, ir tik antrąja eile – kaime gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje esančią žemę natūra, o kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra, nurodyti kaip ketvirtos eilės pretendentai (1, 2, 4 punktai). Tik nuo 1997 m. liepos 23 d. įsigaliojusioje Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad pirmąja eile žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami savininkams natūra. Taigi nurodytuose teisės aktuose, reglamentavusiuose žemės asmeniniam ūkiui suteikimą, nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei nustatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ir netgi įstatymų nustatyta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

29Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatos, galiojusios tuo metu, kai apeliantė ir jos motina N. J., mirusi 1994-02-22, 1991 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties žemės – sugrąžinimo, nebuvo kliūtis suteikti žemę kitiems asmenims asmeniniam ūkiui. 1994 m. liepos 1 d. galiojusi Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalies nuostata, kad „sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d.“ (nors pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. I-411 žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui buvo nutrauktas dar vėliau – nuo 1994 m. liepos 20 d., t. y. paskelbus 1994 m. liepos 12 d. įstatymą Nr. I-535), nes ieškiniu yra skundžiamas Kauno r., Užliedžių apylinkės Tarybos 1994-03-14 1-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimas, kuriuo buvo skiriami apeliantės ginčijami asmeninio ūkio žemės sklypai. Apeliantės ginčijami visi žemės sklypai suteikti kaip asmeninio ūkio žemė 1994 m. kovo 14 d. Kauno r., Užliedžių apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimu, kuris patvirtina žemės asmeniniam ūkiui suteikimo faktą bei suteiktos žemės paskirtį ir dydį bei atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos nuostatas. Iš prie apeliacinio skundo ieškovės pateiktų archyvinių dokumentų - 1991-12-10 asmenų pageidaujančių naudo­tis asmeniniu žemės sklypu Giraitės kaime sąrašo - matyti, kad jame įvardinti visi 4 atsakovai, kurie asmeninio ūkio žeme naudojosi nuo 1991 m., ir pageidavo ja naudotis ir 1992 m. ( 1 t. b. l.43-45). Iš prie šios bylos prijungtooje admin. bylos Nr.1-533-428/2008 1 t. b. l. 43-45) esančio 1993-03-30 Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos 37-osios sesijos sprendimo bei prie jo pateikto sąrašo asmenų dėl žemės skyrimo 1993 m. ( - ) matyti, kad asmeninio ūkio žemė atsakovams buvo skirta ir 1993 m.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie atsakovų D. N., E. K., R. N., D. L. darbą, gyvenamąją vietą, pasėlių deklaravimą, žemės nuomos mokesčių mokėjimą, 1991-1997 m. įrašai ūkinėse knygose ir kt.( 1 t. b. l. 99-133, 175, ) patvirtina, kad ginčijami asmeninio ūkio žemės sklypai buvo visą laiką naudojami atsakovų pagal paskirtį, atsakovai turėjo teisę į asmeninio ūkio žemę pagal paminėtus LR Vyriausybės nutarimus Nr. 308, Nr. 816. Todėl esant šioms nustatytoms byloje aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmeninio ūkio žemė atsakovams D. L., E. K., R. N., D. N. suteikta bei vėliau parduota ją naudojusiems atsakovams E. K. ir R. K. laikantis aukščiau minėtų galiojančių teisės aktų. Vien tokio pobūdžio žemės suteikimas ir naudojimas sudaro įstatyminį pagrindą žemę priskirti prie valstybės išperkamos žemės bei eliminuoja galimybę žemės ūkio paskirties žemę grąžinti piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Skundžiamo 1-osios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia dar ir 1991 m. liepos 25 d. Žemės Reformos įstatymo 6 str. 2 d. pažeidimu, siedama tai su negalimumu žemę suteikti gyventojų asmeniniam ūkiui po to, kai yra pateiktas piliečio prašymas atkurti nuosavybės teises į žemę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas apeliacijos pagrindas prieštarauja pirmiau pateiktiems išaiškinimams, todėl detaliau neanalizuojamas.

30Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 punktu nustatyta, kad jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka apskrities viršininko administracija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr. 1057 numato, kad tuo atveju kai piliečio prašyme nurodytu būdu negalima atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Valstybės išperkamos žemės vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis 1999-02-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 „dėl žemės įvertinimo tvarkos" patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. 2007-09-10 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-9670 dėl piliečių eilių tvirtinimo 1. 2 p. patvirtintu sąrašu asmenų, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, jeigu jų turėta žemė priskirta valstybės išperkamai ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio, į kurį patenka ir ieškovė (apeliantė) bei jos motina J. N. (1 t. b. l. 147-150), todėl ieškovės teisės atkuriant jai nuosavybės teises į tėvo turėtą iki 1940 m. žemę nėra pažeidžiamos.

31Apeliacinio skundo argumentai dėl 1994-03-14 Kauno rajono Užliedžių apylinkės tarybos Tarybos 1-ojo šaukimo 43 sesijos sprendimo, 2005-12-20 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-13049, 2006-01-10 pirkimo pardavimo sutarties, 2006-05-19 Kauno apskrities viršininko administracijos išvadų Nr. U-142-4507 J. N. vardu ir Nr. U-142-4508 L. G. R. vardu panaikinimo nepagrįsti, apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad 1-osios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliantė praleido ieškinio senaties terminą Užliedžių apylinkės Tarybos sprendimui ginčyti, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu, nes poreikis nurodytą sprendimą ginčyti atsirado tik po to, kai įstatymo įgaliota institucija išsprendė apeliantės prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Tačiau priėmus apeliantei palankų sprendimą dėl ieškinio senaties, t. y. konstatavus, kad apeliantė nepraleido ieškinio senaties termino Užliedžių apylinkės Tarybos sprendimui ginčyti, tai nei materialiosios, nei proceso teisės prasme nedaro įtakos galutiniam šios bylos išnagrinėjimo rezultatui.

32Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteistinos 69 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

34apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš L. G. R., a. k. ( - ) 69 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei į surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 7300, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant ieškovei Leonorai G. R., ieškovės atstovui advokatui Vladislovui... 3. Ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 94-98) prašė: atnaujinti... 4. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinio... 5. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo panaikinti 2005-12-20 Kauno... 6. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti... 7. Teismas paliko nenagrinėtą ieškovės prašymą įpareigoti KAVA atkurti... 8. Ieškovė L. G. R. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 1-5) prašo Kauno rajono... 9. 1. Atsakovai D. L., R. K. ir D. N. teismo posėdyje paaiškino, jog apeliantės... 10. 2. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspek­cijos raštuose Nr. 11713... 11. 3. KAVA sprendimais Nr.52/16808 ir 52/16809 2003-05-28 į dalį žemės... 12. 4. Teismo sprendimas, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti... 13. 5. Apeliantė apie 1994-03-14 Tarybos sprendimą sužinojo tik 2007 m., todėl... 14. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į... 15. 1. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, apeliacinio skundo... 16. 2. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, „jog asmeninio ūkio... 17. 3. D. L., D. N., R. N. Užliedžių apylinkės tarybos sprendimu skirta žemė... 18. 4. Nepagrįstai apeliaciniame skunde KAVA yra kaltinama, jog žinant, kad... 19. 5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad... 20. 6. Visiškai niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2006-05-19... 21. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį... 22. Atsakovų D. L., E. K., R. K., R. N., D. N. atstovė advokatė Rasa... 23. Trečiasis asmuo R. V. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 40-41)... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvas V. N. iki nacionalizavimo nuosavybės... 27. Pagal Kauno r. Užliedžių apylinkės Tarybos 1994-03-14 1-ojo šaukimo 43... 28. Pažymėtina, kad žemės asmeniniam ūkiui suteikimas prasidėjo Lietuvos... 29. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų teisės aktų... 30. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 31. Apeliacinio skundo argumentai dėl 1994-03-14 Kauno rajono Užliedžių... 32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 34. apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš L. G. R., a. k. ( - ) 69 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei į...