Byla 2-2019-798/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1040-232/2015, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties vykdymo tvarką, išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Karaliaučiaus grupė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Žirmuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1040-232/2015, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties vykdymo tvarką, išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Karaliaučiaus grupė“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Skolininkas UAB „Žirmuva“ kreipėsi į teismą su prašymu:
    1. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties vykdymo tvarką dalyje dėl 11 400 Eur atlyginimo išmokėjimo bankroto administratoriui ir nustatyti, kad 11 400 Eur atlyginimas už visą bankroto bylos laiką išmokamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo UAB „Žirmuva“ turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos;
    2. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. N. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/01747 dėl 11 400 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo.
  2. Skolininkas nurodė, kad įsiteisėjus 2016 m. balandžio 8 d. nutarčiai, skolininkas kelis kartus raštu pareikalavo buvusio turto administratoriaus (išieškotojo vykdomojoje byloje) perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos, finansinius dokumentus bei turtą, tačiau buvo perduoti ne visi dokumentai. Skolininkas 2016 m. liepos 25 d. pakartotinai pareikalavo perduoti bendrovės apskaitos dokumentus į ką administratoriaus įgaliotas asmuo I. M. atsakė jog yra perdavęs visus iš bendrovės gautus dokumentus. Negavęs atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų naujasis UAB „Žirmuva“ direktorius negali pradėti veiklos.
  3. Išieškotojas UAB „Karaliaučiaus grupė“ su prašymu nesutinka ir nurodo, kad skolininko reikalavimas perduoti prašomus dokumentus negalimas, kadangi įmonei iškėlus bankroto bylą jam dalis bendrovės dokumentų nebuvo perduota ir jis jų neturi.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skolininko prašymų netenkino.
  2. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi išsprendė ginčą dėl bankroto administratoriui priklausančio atlyginimo dydžio nutraukiant bankroto bylą, kreditoriams atsisakius kreditorinių reikalavimų.
  3. Teismas nurodė, kad minėta nutartimi nebuvo nagrinėjamas reikalavimas dėl dokumentų perdavimo ir šiuo klausimu teismas jokio sprendimo nepriėmė, todėl pareiškėjas nepagrįstai reiškia prašymą dėl nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo. Vadovaujantis CPK 284 straipsniu sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista tik tokiu atveju, kai tam tikru klausimu yra priimtas sprendimas.
  4. Teismas sprendė, kad šis ginčas kilo jau po minėtos nutarties priėmimo ir turėtų būti sprendžiamas atskirai, todėl teismas šalių argumentų ir pateiktų įrodymų apie dokumentų pateikimą ar nepateikimą šioje byloje netiria ir nepasisako.
  5. Be to, nustačius skolininko prašomą tvarką, nutartis taptų sąlygine kas prieštarautų CPK 267 straipsnio imperatyvui.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Skolininkas UAB „Žirmuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas formaliai aiškina CPK 284 straipsnį, kadangi bankroto procese teismas visus klausimus išsprendžia nutartimi, todėl minėto straipsnio nuostata gali būti taikoma ir sprendžiant nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, ne tik sprendimo.
    2. Teismo išvada, kad ginčas kilo po 2016 m. balandžio 8 d. priėmimo prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nuo 2016 m. vasario 10 d. UAB „Žirmuva“ akcininkė raštu ne kartą ragino bankroto administratorių pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2013-2015 m. VĮ „Registrų centras“, dėl šios bankroto administratoriaus pareigos nevykdymo kreipėsi į teismą.
    3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad patenkinus skolininko prašymą, nutartis būtų sąlyginė, kadangi tokia pati sąlyga dėl dokumentų perdavimo suformuluota ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).
  3. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal atsakovės UAB „Bajorų kalvos“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-346/2013).
  4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl materialinių reikalavimų, kuriuos sprendė teismas, dėl ko teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas negali būti taikomas.
  5. Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad susitikus per kelis kartus naujajam bendrovės direktoriui buvo perduoti tam tikri dokumentai. Apeliantas teigia, kad perduoti ne visi dokumentai reikalingi bendrovės veiklai toliau organizuoti, tuo tarpu išieškotojas paaiškino, kad jis negali perduoti dokumentų, kurie ir jam nebuvo perduoti pradėjus bendrovės administravimą.
  6. Bankroto administratorius, kai jis atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, privalo perduoti įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui ir tuomet išmokamas jam priklausantis atlyginimas, kadangi tokia sąlyga numatyta įstatyme (ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalis). Tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, administratorius tam tikrus dokumentus perdavė. Pagal apelianto išdėstytą faktinį reikalavimo pagrindą – ginčas kyla dėl šios administratoriaus pareigos įvykdymo apimties. Esant šioms aplinkybėms turėtų būti nagrinėjama, kokie dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui ir kokius dokumentus bankroto administratorius privalo perduoti nutraukus bankroto bylą. Akivaizdu, kad šios aplinkybės nesudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi išnagrinėto ginčo pagrindo ir dalyko ir jų pagrindu apeliantas galėtų imtis kitų pažeistų teisių gynybos būdų.
  7. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, kad ginčas tarp šalių kilo po 2016 m. balandžio 8 d. priėmimo prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tačiau toliau dėstomomis skunde aplinkybėmis, kad prašyme pakeisti nutarties vykdymo tvarką nurodomos aplinkybės dėl dokumentų neperdavimo neegzistavo ir negalėjo būti žinomos sprendžiant ginčą dėl administratoriaus atlyginimo, kadangi pareiga perduoti bendrovės turtą ir dokumentus administratoriui atsirado tik po 2016 m. balandžio 8 d. įsiteisėjimo pats sau paprieštarauja ir paneigia tokį savo teiginį.
  8. Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiais, jog teismas formaliai taikė CPK 284 straipsnį. Pateikti atskirojo skundo argumentai rodo, kad apeliantas netinkamai interpretuoja teismo motyvus. Pirmosios instancijos teismas neteigė, kad CPK 284 straipsnio nuostatos negalimos nagrinėjamu atveju dėl to, kad prašoma pakeisti nutarties, o ne sprendimo vykdymo tvarką, o dėl to, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl materialinių reikalavimų, kuriuos sprendė teismas. Todėl iš esmės teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas negali būti taikomas, nes kaip buvo minėta (žr. 12 p.) teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės.
  9. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai