Byla I-5787-168/2013
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui G. B., atsakovės atstovams advokatui Karoliui Rugiui ir Agnei Filipavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl įsakymo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas G. B. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2013 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – Vilniaus TLK) direktoriaus įsakymą Nr. PE-206 „Dėl drausminės nuobaudos G. B. skyrimo“, kuriuo jam buvo paskirta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708, toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.

4Pareiškėjas nurodė, kad, siekdamas patikrinti, kaip Teisės skyriuje yra vykdomi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010-07-12 įsakymu Nr. 1K-136 patvirtinto Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 ir 37 punktai, atsakovės direktorius 2013-07-19 įsakymu Nr. 6PE-185 sudarė komisiją. Prašyme pateikti paaiškinimą nebuvo suformuluotas tarnybinis nusižengimas, kuriuo pareiškėjas kaltinamas.

5Pabrėžė, kad tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo nė vienos pareiškėjo vardu sudarytos sutarties, turėjusios būseną „vėluoja mokėti“ ir dėl kurios turėjo būti siųsti raginimai, tačiau kitiems darbuotojams ir tarnautojams, kurių vardu buvo sudarytos sutartys ir dėl kurių turėjo būti siųsti raginimai, nuobaudos nebuvo skirtos. Nurodė, kad yra Vilniaus teritorinės ligonių kasos profesinės sąjungos pirmininkas.

6Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas ir jo padariniai. Pabrėžė, kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Nurodė, kad negalėjo tinkamai vykdyti Aprašo 35 ir 37 punktų dėl informacinės sistemos, kurios duomenimis remiantis siunčiami raginimai asmenims, netinkamo funkcionavimo. Nekorektiškai veikė būsenos aktyvavimo algoritmas, dėl kurio būsena buvo atspindima netiksliai (daugeliu atvejų būsena būdavo „vėluoja mokėti“, nors nesuėjęs sumokėjimo terminas; asmenys įmokas įmokėdavo, o sistema jų nesudengdavo ir pan.). Pareiškėjas teigė, kad praleistas senaties terminas nuobaudai skirti, nes ginčijamame įsakyme nenustatyta pažeidimo padarymo data, bet iš tarnybinio tyrimo išvados sprendė, kad tariamas pažeidimas padarytas 2009–2011 metais, kadangi tais metais išsiųsta mažiausiai raginimų. Pabrėžė, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinimasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

7Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nei įsakyme, nei atsiliepime nenurodė pažeidimo padarymo datos. Pareiškėjas su informacine sistema nedirbo, jis tik kontroliavo sutarčių sudarymą ir įvedimą į sistemą. Sistemos trūkumai buvo pastebėti ne po pradėto tyrimo, bet 2012 m. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl sistemos neefektyvumo, nes ja naudojasi visos TLK bei VLK. Atsakovė neįvertino pareiškėjo prisipažinimo aplinkybių, t. y. pareiškėjas bijojo, kad gali būti pradėtas tyrimas dėl kokių nors kitų nebūtų nusižengimų ir jis gali būti atleistas iš tarnybos; dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje; nebuvo nustatytas reikalingas terminas parengti atsakymus; pareiškėjas negalėjo garantuoti dėl darbuotojų, kurie dirbo su sistema 2009–2011 m., ar jam buvo pateikta išsami informacija apie sutarčių stebėseną; suprasdamas, kad suėję nuobaudos skyrimo terminai, nenorėjo bloginti situacijos darbe. Atkreipė dėmesį, kad ant išvados uždėta rezoliucija pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą, nors jam, kaip valstybės tarnautojui, galėjo būti skirta tik tarnybinė nuobauda.

8Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad išvadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus nebuvo įvardyta nė viena sutartis, kuri nebuvo vykdoma.

9Atsakovė Vilniaus TLK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovė nesutiko su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad 2013-07-22 kreipėsi į pareiškėją, kad šis pateiktų paaiškinimą dėl konkretaus ir aiškaus tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas

112013-07-22 rašte Nr. 4BR-41 patvirtino, kad Aprašo 35 ir 37 punktai buvo vykdomi ne iki galo. Ne visi skyriaus darbuotojai siųsdavo raginimus ar teikdavo ieškinius negavę apmokėjimo po raginimo išsiuntimo. Dalis asmenų po raginimo pradėdavo mokėti, dėl dalies nemokančių buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, pateikti prašymai dėl teismo įsakymų išdavimo arba vykdomieji raštai buvo perduoti vykdyti. Pareiškėjas visiškai sutiko, kad proceso stebėsena nebuvo tinkama, ir savo kaltę pripažino. Pasižadėjo dėti visas pastangas, kad ateityje panašių situacijų būtų išvengta. Atsakovės sudaryta komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2013-07-24 nustatė, jog Aprašo 35 ir 37 punktų nuostatos buvo vykdomos ne iki galo. Teisės skyrius turi kontroliuoti, kaip vykdoma sutartis dėl žalos atlyginimo dalimis, būtent šis skyrius sudaro žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis ir vykdo jų kontrolę, o skyriaus vedėjas privalo užtikrinti Nuostatuose iškeltų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Raštai dėl neatlygintos žalos Valstybinei ligonių kasai (raginimai) nors ir buvo siunčiami, tačiau ne visiems, ir didžioji dalis išsiųsta pavėluotai. Teisės skyriaus specialistai netinkamai (ne visais atvejais) vykdė sutarčių vykdymo kontrolę, kaip reglamentuota Apraše, Teisės skyriaus vedėjas (pareiškėjas) ne visais atvejais kontroliavo Aprašo 35 ir 37 punktų nuostatų vykdymą. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą pagal VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis). Atsižvelgusi į tai, taip pat į lengvinančias aplinkybes (geranoriškas pažeidimo pripažinimas, pagalba atskleidžiant tarnybinį nusižengimą, nepraleistus senaties terminus žaloms išieškoti ir kt.), pasiūlė jam skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.

12Pažymėjo, kad Teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas detaliai reglamentuoja šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, t. y. jis privalėjo kontroliuoti visas sudarytas sutartis, nesvarbu, ar jos sudarytos pareiškėjo vardu, ar kitų Teisės skyriaus specialistų vardu; be to, pareiškėjui, kaip Teisės skyriaus vedėjui, yra keliami aukštesni reikalavimai, kaip užtikrinti viso skyriaus nuostatuose iškeltų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Atsakovė nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad netinkamai funkcionavo informacinė sistema, juo labiau kad pareiškėjas pats yra nurodęs, jog jo iniciatyva buvo parengta techninė užduotis ir pagal ją 2009 m. nupirkta informacinė sistema. Atkreipė dėmesį, kad tik po poros metų buvo pastebėta, jog sistema neefektyvi, ir tik 2013-07-23 neva išspręsta problema, t. y. po atsakovės sudarytos komisijos ir pareiškėjui pateikto pranešimo dėl tarnybinės nuobaudos.

13Atsakovė nurodė, kad 2013-07-24 išvada yra išsami, teisėta ir pagrįsta, todėl ji 2013-08-26 įsakymu Nr. 6PE-206 pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir paskyrė jam komisijos rekomenduotą tarnybinę nuobaudą – pastabą dėl netinkamo Teisės skyriaus darbo organizavimo ir kontroliavimo, t. y. VTĮ 15 straipsnio 4 punkte nustatytos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Su Komisijos išvada ir ginčijamu įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjas supažindintas raštu.

14Paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai daro išvadą ir iškraipo faktus, jog neva pažeidimas padarytas 2009–2011 m., nes tais metais išsiųsta mažiausiai raginimų. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas teikė atsakovei sutarčių proceso stebėjimo duomenis 2009–2013 m., pats nurodė, jog taisydamas klaidas 2013-07-17 siuntė daug raginimų, kad „ateityje viskas vyks korektiškai“, ir, atsakovei 2013-07-19 sudarius komisiją, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2013-07-22 sutiko su padarytu (tęstiniu) pažeidimu. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai apie galimai praleistą senaties terminą yra atmestini, kadangi tik po 2013-07-19 sudarytos komisijos pradėto tyrimo paaiškėjo galimai padarytas pažeidimas, todėl ir buvo nedelsiant (2013-07-22) teikiamas pranešimas pareiškėjui.

15Pabrėžė, kad atsakovė, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi bei Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalimi, 2013-07-25 kreipėsi į Vilniaus teritorinės ligonių kasos profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, tačiau ši, kurios vadovas yra pats pareiškėjas, į atsakovės kreipimąsi nereagavo.

16Informavo, kad atsakovė, atsižvelgdama į gautą prašymą, nuo 2013-09-02 tarnybinio kaitumo būdu perkėlė pareiškėją į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjo pareigas ir išmokėjo priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją.

17Teismo posėdyje atsakovės atstovė Agnė Filipavičiūtė paaiškino, kad pareiškėjas 2009– 2013 metų laikotarpiu padarė tęstinį tarnybinį pažeidimą ir nors šis laikotarpis nebuvo nurodytas, tačiau kaltinimo esmę ir tai, kaip pasireiškia jo kaltė, pareiškėjas turėjo suprasti iš pateiktos išvados apie tarnybinio nusižengimo rezultatus.

18Atsakovės atstovas advokatas K. Rugys paaiškino, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu savo kaltę pripažino.

19Skundas tenkintinas.

20Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013-08-26 įsakymo Nr. 6PE-206 „Dėl drausminės nuobaudos G. B. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

21Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius 2013-07-19 įsakymu Nr. 6PE-185 sudarė komisiją (toliau – ir Komisija), siekdamas patikrinti, kaip Teisės skyriuje yra vykdomi Aprašo 35 ir 37 punktai. 2013-07-22 pareiškėjui įteiktas pranešimas, kuriame jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – netinkamai organizavo ir kontroliavo Teisės skyriaus darbą, ir prašoma per 3 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2013-07-22 paaiškinime Nr. 4BR-41 sutiko, kad sutarčių stebėsena nebuvo tinkama, ir savo kaltę pripažino. 2013-07-24 išvadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus Nr. IŠV-1 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Vilniaus TLK direktorius 2013-08-26 įsakymu Nr. 6PE-206 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

22VTĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje, kuri nustato, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (ABTĮ 13, 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime aprobuoto Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo 1.2.4.2 p., toliau – ir Apibendrinimas), prieš skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o būtent – turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja VTĮ 30 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka (nuo 2004-12-24 – Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) (toliau – ir Taisyklės). VTĮ 30 straipsnio bei Taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindą daryti išvadą, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien tik formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje (ABTĮ 13, 20 str., Apibendrinimo 1.2.4.1 p., LVAT 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir t. t.). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant konkretų Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą (Apibendrinimo 1.2.4.1 p.). Tokie Išvados reikalavimai suformuluoti ir Taisyklių 13 punkte. V 29 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į valstybės tarnautojo kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

23Nagrinėjant šią administracinę bylą, t. y. sprendžiant dėl pareiškėjui ginčijamu atsakovo įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nuodugniai įvertinti Komisijos 2013-07-24 Išvadą Nr. IŠV-1 apie tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą (VTĮ 30 str. 1 d., Taisyklių 3 p.). Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas buvo pradėtas atsižvelgiant į Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013-07-19 įsakymą Nr. 6PE-185, kuriuo sudarytai komisijai nurodyta atlikti patikrinimą, kaip Teisės skyriuje yra vykdomi Aprašo 35 ir 37 punktai. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą buvo siūloma už tai, kad jis pažeidė šių teisės aktų reikalavimus – VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad, norint valstybės tarnautoją apkaltinti padarius konkretų pažeidimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečios jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, ar šių funkcijų valstybės tarnautojas nevykdė, ar jas atliko netinkamai. Šiuo atveju Išvadoje nenurodyta, kokių konkrečiai funkcijų ar funkcijos, nustatytos pareiškėjo pareigybės aprašyme, jis nevykdė, taip pat nenurodyta, kokios konkrečiai pavestos užduoties pareiškėjas neatliko. Skiriant tarnybinę nuobaudą, veika, kuri kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, turi būti įvardyta ne abstrakčiomis formuluotėmis, o nurodytos konkrečios veikos, kuriomis pažeistos atitinkamų teisės aktų normos. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

24Nagrinėjamu atveju Išvadoje nustatytos aplinkybės, kad Aprašo 35 ir 37 punktų nuostatos buvo vykdomos ne visais atvejais, Teisės skyriaus specialistai, parengę sutartis dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo, netinkamai (ne visais atvejais) vykdė sutarčių vykdymo kontrolę, kaip reglamentuota Apraše, Teisės skyriaus vedėjas pasitikėjo savo darbuotojais ne visais atvejais kontroliuodamas Aprašo 35 ir 37 punktų nuostatų vykdymą, yra iš viso nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, Išvadoje nenurodyta, kokių veiksmų turėjo imtis pareiškėjas pagal atitinkamus teisės aktus, tačiau jų nesiėmė, taip pat iš viso nėra nustatytas konkretus pažeidimo padarymo faktas, nėra nurodyta pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas ir jo padariniai.

25VTĮ 30 straipsnis apibrėžia tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, juos siejant su nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo momentu, draudžiant skirti nuobaudą praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinio tyrimo metu privaloma apibrėžti nusižengimų padarymo ir paaiškėjimo terminus, konstatuojant nusižengimo pobūdį (vienkartinis, tęstinis), nes terminų skirti nuobaudą pažeidimas daro nuobaudą neteisėtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Išvadoje nėra apibrėžti nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo terminai, nekonstatuotas nusižengimo pobūdis. Taigi, atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Išvada, kuria remiantis pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, yra nemotyvuota, joje nėra nustatytų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

26Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nuodugniai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, taip pat ir esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – pareiškėjo kaltės. Byloje nustačius esminę aplinkybę, lėmusią ginčijamo įsakymo neteisėtumą, byloje nevertinami pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

27Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas ir ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas.

28Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

29G. B. skundą tenkinti.

30Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 6PE-206, kuriuo G. B. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

31Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas G. B. elektroninių ryšių priemonėmis... 4. Pareiškėjas nurodė, kad, siekdamas patikrinti, kaip Teisės skyriuje yra... 5. Pabrėžė, kad tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo nė vienos pareiškėjo vardu... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta pažeidimo... 7. Papildomai pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė nei įsakyme, nei... 8. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad... 9. Atsakovė Vilniaus TLK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą... 10. Atsakovė nesutiko su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad 2013-07-22 kreipėsi į... 11. 2013-07-22 rašte Nr. 4BR-41 patvirtino, kad Aprašo 35 ir 37 punktai buvo... 12. Pažymėjo, kad Teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas detaliai... 13. Atsakovė nurodė, kad 2013-07-24 išvada yra išsami,... 14. Paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai daro išvadą ir iškraipo... 15. Pabrėžė, kad atsakovė, vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo 21... 16. Informavo, kad atsakovė, atsižvelgdama į gautą prašymą, nuo 2013-09-02... 17. Teismo posėdyje atsakovės atstovė Agnė Filipavičiūtė paaiškino, kad... 18. Atsakovės atstovas advokatas K. Rugys paaiškino, kad... 19. Skundas tenkintinas.... 20. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus... 21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius... 22. VTĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad... 23. Nagrinėjant šią administracinę bylą, t. y. sprendžiant dėl pareiškėjui... 24. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nustatytos aplinkybės, kad Aprašo 35 ir 37... 25. VTĮ 30 straipsnis apibrėžia tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, juos... 26. Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta... 27. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad... 28. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 29. G. B. skundą tenkinti.... 30. Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m.... 31. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...