Byla e2A-121-826/2016
Dėl sutarčių nutraukimo ir nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Icewave Trade OÜ ieškinį atsakovei UAB „Agrovet“, tretieji asmenys UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Grimeda“, dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Agrovet“ priešieškinį ieškovui Icewave Trade OÜ, trečiasis asmuo UAB „Utenos mėsa“, dėl sutarčių nutraukimo ir nuostolių priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 15 675 Eur skolos, 8,30 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas su atsakove 2014-02-04 ir 2014-02-05 sudarė du šaldytos mėsos pardavimo patvirtinimus (sutartis) Nr. 2014/02/04-0204 ir 2014/02/05-0205. Pagal 2014-02-04 sutartį ieškovas įsipareigojo 2014-02-05 pateikti pirkėjui 3000 kg šaldytos jautienos išorinio kumpio, o pagal 2014-02-05 sutartį pardavėjas įsipareigojo 2014-02-07 (po 2 dienų) pateikti pirkėjui 400 kg šaldytos jautienos kumpio riešutėlių. Ieškovas pateikė pirkėjui prekes, atsakovė gavusi prekes pagal 2014-02-04 sutartį (3000 kg šaldytos jautienos išorinio kumpio), 2014-02-05 atsiuntė ieškovui el. laišką, kuriame nurodė, jog kai kurios atsiųstos prekės yra senesnės negu 3 mėn. nuo pagaminimo dienos, tačiau, ieškovui pasiūlius pakeisti tas prekes, atsakovė į šį pasiūlymą nereagavo, priėmė visas prekes pagal abu pardavimo patvirtinimus. Jokių pretenzijų, prašymų ar pastabų ieškovui nebuvo pateikta, todėl ieškovas atsakovei išrašė ir pateikė sąskaitą faktūrą 2014-02-05 Nr. 20140137 – 13 964,37 Eur sumai ir

32014-02-06 sąskaitą faktūrą Nr. 20140150 – 1 710,63 Eur sumai, pagal kurias atsiskaityta turėjo būti iki 2014-03-07 ir 2014-03-08. 2014-03-18 atsakovė el. laišku informavo ieškovą, jog iškilo neįvardytų problemų su jautienos išorine kumpine, kurią pirko iš ieškovo. 2014-03-24 atsakovė atsiuntė UAB „Grimeda“ paruošto karštai rūkyto kumpio iš jautienos išorinės kumpinės fotonuotraukas, nurodė, kad produkcija neturi prekinės išvaizdos, trupa, yra šlapia ir netinkama parduoti. 2014-03-28 atsakovė atsiuntė ieškovui papildomas fotonuotraukas ir 2014-03-18 UAB „Grimeda“ neatitikties kortelę, iš kurios matyti, kad UAB „Grimeda“ pirko iš atsakovės UAB „Agrovet“ šaldytos jautienos išorinio kumpio. Ieškovas 2014-03-28 el. laišku paprašė atsiųsti jam vis dar užšaldytą ir nepanaudotą mėsą, kad pats galėtų įvertinti jos kokybę. Į šį laišką atsakovė nereagavo, tik 2014-04-02 atsiuntė ieškovui el. laišką ir pridėjo UAB „Agrovet“ neatitikties korteles Nr. 2014/03/31-01 ir 2014/04/01-01. Laiške nurodė, kad ieškovas pažeidė 2014-02-04 ir 2014-02-05 sutarties sąlygas, kuriose nurodyta, kad produkcija turi būti be injekcijų, ir pareikalavo padengti 17 295,12 Eur nuostolius, o prekių likučius – 630,16 kg šaldytos kumpinės ir 402,5 kg šaldytų jautienos kumpio riešutėlių, įsipareigojo grąžinti apmokėjus nuostolius. 2014-04-23 atsakovė ieškovui atsiuntė 2014-04-23 UAB „Agrovet“ aktą dėl prekių kokybės bei 2014-04-01 Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimo ataskaitą Nr. 42 344. 2014-05-06 ieškovas atsakovei išsiuntė el. laišką, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl susidariusios situacijos, o 2014-08-07 atsakovo užsakymu Vokietijoje buvo atlikti šaldytos mėsos tyrimai. Nė vienas tyrimas neįrodo, kad prekės buvo blogos kokybės ar buvo paveiktos kokios nors medžiagos, taip pat pateiktos tyrimo ataskaitos neįrodo, kad ištirta mėsa buvo ta pati, kurią UAB „Utenos mėsa“ pardavė ieškovui. Atsakovė neprašė pakeisti netinkamas prekes, 41 dieną (iki 2014-03-18) ieškovui jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, atsiskaitymo už jas terminas buvo 30 dienų, todėl per šį laikotarpį turėjo ir galėjo išnagrinėti gautų prekių kokybę ir informuoti apie tai pardavėją. Atsakovė neatsiskaičiusi su ieškovu pardavė didžiąją dalį prekių trečiajai šaliai UAB „Grimeda“, o pretenzijas ieškovui ėmė reikšti tik po to, kai gavo iš jos skundų (2014-03-18), praėjus 11 dienų po termino sąskaitai faktūrai apmokėti pabaigos.

4Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą nutraukti tarp atsakovės UAB „Agrovet“ ir ieškovo Icewave Trade OÜ sudarytą 2014-02-04 Pardavimo patvirtinimą Nr. 2014/02/04-0204 ir 2014-02-05 sudarytą Pardavimo patvirtinimą Nr. 2014/02/05-0205 ir priteisti atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovo Icewave Trade OÜ 22 964,28 Eur, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas pardavė atsakovei ieškinyje nurodytą mėsą pagal Pardavimo patvirtinimo reikalavimus (šaldyta jautienos išorinė kumpinė yra PAD, su gerai pašalintais riebalais, be injekcijų, be mechaninių teršalų, be oksidacijos skonio, be salmonelių ir e-coli bakterijų, be arklių mėsos, be antiobiotikų; senesnė mėsa nei 3 mėnesių nepriimtina). Dėl atsiskaitymo pateikė ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras. 2014-02-05 ieškovas el. laišku buvo informuotas apie mėsos neatitiktį reikalavimams dėl senumo. 2014-03-18 ieškovas elektroniniu paštu buvo informuotas apie tai, kad jautienos kumpinė neatitinka kokybės reikalavimų, 2014-03-24 išsiųstos nuotraukos, nurodant, kad mėsa neturi prekinės išvaizdos, trupa, yra šlapia ir netinkama parduoti, 2014-03-28 ieškovui išsiųsta neatitikties kortelė, gauta iš UAB „Grimeda“, ir 2014-04-01 Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro Tyrimo ataskaita Nr. 42 344, kurioje nurodyta, kad ieškovo patiektoje šaldytoje jautienos išorinėje kumpinėje nustatytas didesnis drėgmės kiekis, fosforo kiekis, citrinų rūgšties (bevandenės) kiekis. Atsakovė 2014-04-02 ieškovui išsiuntė UAB „Agrovet“ neatitikties kortelę, nurodydama sutarčių pažeidimą, o 2014-04-30 el. laišku įspėjo ieškovę, kad, jai nesiimant priemonių problemai spręsti, bus išrašyta sąskaita, remiantis sutartyse numatytomis baudomis. Ieškovui nesiimant jokių problemų sprendimų, 2014-05-28 atsakovė ieškovui išsiuntė sąskaitą pagal prekių neatitikties kortelę ir kokybinį aktą 17 295,12 euro sumai ir 2014-05-30 pateikė kreditinę sąskaitą dėl grąžintinų prekių 4451,85 euro sumai, taip pat pateikė pranešimą apie vienašalį piniginių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsakovės iniciatyva 2014-08-07 Vokietijos Eurofins Institut Dr. Appelt Thüringen GmbH&Co. KG buvo atliktas tyrimas, tyrimo ataskaitoje Nr. AR-14-LJ-003940-01 nurodyta, kad šaldytoje jautienos išorinėje kumpinėje nustatytas didesnis citrinų rūgšties kiekis, vandens kiekis, bendras fosforo kiekis, taip pat rasta ortofosfato. 2014-08-07 Vokietijos Eurofins Institut Dr. Appelt Thüringen GmbH&Co. KG tyrimo ataskaitoje Nr. AR-14-LJ-003941-01 nurodė, kad šaldyto jautienos kumpio riešutėliuose nustatytas didesnis citrinų rūgšties kiekis, vandens kiekis, bendras fosforo kiekis, taip pat rasta ortofosfato. Įprastas mėsos drėgmės kiekis yra 59 proc. Nurodė, kad natūraliai žalioje jautienos mėsoje nėra ir negali būti randama citrinų rūgšties ar fosforo. Ieškovo pateikta mėsa neatitiko sutartyse nustatytų kokybės reikalavimų, todėl atsakovė pasinaudojo jai CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatyta teise nemokėti ieškovui sutartos kainos, nes ieškovo patiektos mėsos trūkumai buvo nustatyti nepriklausomais objektyviais tyrimais. Be to, apžiūros metu antstolė konstatavo, kad mėsoje matomos simetriškos skylutės (adatų žymės), liudijančios, kad mėsa buvo injekuota ir chemiškai paveikta. Be to, 2014-06-17 faktinių aplinkybių konstatavimo metu ant kai kurių pakuočių identifikuoti dvigubo ženklinimo požymiai. Atsakovė apie produkcijos trūkumus ieškovą informavo per protingą terminą, kai tik apie juos sužinojo. Pagal Pardavimo patvirtinimų sąlygas pretenzijos dėl kokybės turėjo būti reiškiamos produkto galiojimo laikotarpiu, t. y. per 365 dienas. Dalis iš ieškovės pagal sutartis gautos produkcijos – 2885,04 kg, buvo patiekta trečiajam asmeniui UAB „Grimeda“, kuri pareiškė pretenzijas dėl mėsos kokybės ir grąžino atsakovei 305 kg nesunaudotos mėsos. Pagal UAB „Grimeda“ pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo atsakovė atlygino jai 17 295,12 Eur nuostolius ir savo sąskaita atsiėmė nekokybiškas prekes. Nurodyta suma laikytina atsakovės dėl ieškovės sutarčių pažeidimo patirtais nuostoliais, todėl šiuos nuostolius atsakovei turi atlyginti ieškovas, taip pat iš jo prašoma priteisti 988,77 Eur išlaidų dėl produkcijos laboratorinių tyrimų, pristatymo į laboratoriją kaštų, prekių sandėliavimo, krovos.

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovui 15 675 Eur skolą, 8,30 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2014-11-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2109,86 Eur advokato pagalbai apmokėti, priteisė trečiajam asmeniui ieškovo pusėje UAB „Utenos mėsa“ iš atsakovės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė taikyti atsakovės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo ieškinio senaties terminą, pripažinti, kad jis jau yra pasibaigęs, ir tuo pagrindu šių reikalavimų netenkinti. Šių nuostolių atsiradimą atsakovė sieja su būtinybe atlyginti nuostolius UAB „Grimeda“, kuriai buvo parduota dalis iš ieškovo nupirktos jautienos kumpinės. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-03-31 skolų suderinimo aktu atsakovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „Grimeda“ dėl jai padarytų nuostolių, patiekus netinkamos kokybės mėsą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pripažindama savo prievolę atsiskaityti ir atlikdama šį veiksmą, atsakovė jau tikrai žinojo apie ieškovo jai parduotos mėsos kokybės trūkumus ir buvo įgijusi teisę į ieškinį dėl parduotos mėsos trūkumų bei regresinės prievolės pagrindu, todėl padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams pareikšti pasibaigė 2014-09-31. Svarbių priežasčių, dėl kurių terminas pareikšti ieškinį buvo praleistas, nenustatyta. Tai, kad tarp šalių ilgą laiką vyko derybos dėl galimos taikos sutarties sudarymo, nėra patvirtinta visuma byloje surinktų įrodymų, be to, tai ir ne priežastis teisiškai išprususiems asmenims neribotą laiką nesikreipti į teismą, žinant sutrumpintą reikalavimų pareiškimo terminą. Pažymėta, kad jokių veiksmų, liudijančių prievolės pripažinimą, ieškovas atsakovei nėra atlikęs. Tai, kad mėsos galiojimo terminas pasibaigė po nustatyto ieškinio senaties termino pasibaigimo dienos, neturi reikšmės šio termino taikymui. Jam esminę reikšmę turi trūkumų, su kuriais atsakovė sieja savo pretenzijas, nustatymo momentas, o jis buvo prieš 2014-03-31. Su jokiais naujais trūkumais, pastebėtais jau po atsiskaitymo su UAB „Grimeda“ dėl nekokybiškos mėsos pateikimo, atsakovė savo reikalavimų nesieja, todėl ir neturi teisės remtis tokiomis aplinkybėmis. Atsakovė priešieškiniu taip pat yra pareiškusi reikalavimą nutraukti tarp jos ir ieškovo sudarytas mėsos pirkimo–pardavimo sutartis, kurių esminiu pažeidimu įvardija netinkamos kokybės mėsos pardavimą. Dėl tokio pagrindo šis reikalavimas taip pat laikytinas ieškiniu dėl parduotų daiktų trūkumų ir atmestinas, atsakovei praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą jam pareikšti. Tenkindamas ieškinį teismas konstatavo, kad ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė jokių aiškių, konkrečių ir laiku pareikštų pretenzijų jam nėra pateikusi, kadangi iškart po priėmimo pranešęs, kad dalis mėsos, priešingai sutarčiai, yra pagaminta seniau nei prieš 3 mėn., ieškovo pasiūlyto mėsos pakeitimo nebereikalavo ir pakeistinos mėsos negrąžino, o pretenzijos dėl per didelio mėsos drėgnumo, cheminių medžiagų prišvirkštimo ir dūrių žymių buvo pradėtos reikšti jau po termino atsiskaityti pabaigos ir liko byloje neįrodytos. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014-05-28 pareiškė pretenzijas ieškovui dėl mėsos kokybės ir 2014-05-30 pateikė jam pranešimą apie vienašalį priepriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, ieškovas šio įskaitymo nepripažįsta, tvirtindamas, kad atsakovė neįrodė, kad jam buvo patiekta netinkamos kokybės mėsa, ir be realaus pagrindo ir įtikinančių apskaičiavimų atlygino trečiojo asmens deklaruotą žalą, todėl prieš įskaitymą jo reikalavimas nebuvo nei galiojantis, nei vykdytinas. Atsakovė ieškovo jai pateiktos mėsos nekokybiškumą įrodinėjo 2014-08-07 Vokietijos Eurofins Institut Dr. Appelt Thüringen GmbH&Co. KG atlikto tyrimo rezultatais, o Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2015-02-05 rašte nurodyta, kad, pagal Eurofins Institut Dr. Applelt Thuringm GmbH&Co.KG laboratorijoje atliktų jautienos išorinio kumpio ir jautienos kumpio riešutėlių mėsos tyrimų rezultatus (tyrimų protokolų Nr. AR-14-LJ-003940-01 ir AR-14-LJ-003941-01), tirtuose mėginiuose citrinos rūgšties kiekis yra mažesnis, nei galima aptikti arba kiekybiškai nustatyti duotuoju metodu LJ0S7 pagal R-Riophann fermentinį metodą citrinos rūgščiai nustatyti. Daugiau įrodymų mėsos kokybei patikrinti šalys byloje nepateikė ir surinkti neprašė, ekspertizė dėl šių priežasčių bei mėsos galiojimo termino pasibaigimo nebuvo atliekama. Teismas konstatavo, kad atsakovė nėra įrodžiusi savo pozicijos byloje dėl jai patiektos mėsos kokybės trūkumų: pateiktieji duomenys yra prieštaringi, o prieštaravimų pašalinimas šiuo metu, pasibaigus ginčo mėsos galiojimo terminui, nebeįmanomas. Atsakovė taip pat įrodinėjo jai patiektos mėsos nekokybiškumą tuo, kad mėsos gabalai buvo subadyti, ir siejo tai su cheminių medžiagų švirkštimo į mėsą aparato naudojimu. Ieškovas ir trečiasis asmuo jo pusėje UAB „Utenos mėsa“ įrodinėjo, kad šias žymes paliko trečiojo asmens pakavimo linijose naudojamas technologinis įrenginys – smaigas, skirtas mėsai paimti ir perkelti į pakuotes. Kadangi byloje nebuvo patvirtintas papildomų cheminių medžiagų prišvirkštimo į ginčo mėsą faktas, nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiasis asmuo nenaudojo tokio įrengimo vien tik mėsos pakavimo tikslais. Kad mėsos kokybė būtų nukentėjusi nuo paties susmaigstymo, byloje taip pat nebuvo įrodinėjama, toks galimas jos vertės sumažinimas nėra įrodytas jokiais apskaičiavimais ar specialistų paaiškinimais, o trečiojo asmens ieškovo pusėje atstovės įrodinėjo netgi priešingai, kad tai mėsos vertės nesumažina, klientai dėl to pretenzijų nėra reiškę. Iš karto po mėsos patiekimo išsami jos apžiūra ir įvertinimas atsakovės darbuotojų nebuvo atlikti, pretenzijos dėl akivaizdžiai atlaidintoje mėsoje matomų dūrių žymių iškart ar per objektyviai tokiam patikrinimui būtiną laiką nebuvo pareikštos, todėl negali būti imamos pagrindu po to, kai pasibaigė reikalavimams dėl parduotos mėsos kokybės pareikšti nustatytas senaties terminas. Byloje atsakovės liko tinkamai neįrodytas ir nuostolių, kuriuos jis reikalauja atlyginti, dydžio pagrindimas. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo tvirtina šį klausimą išsprendę objektyviai ir apskaičiavę patirtus nuostolius, įvertindami ir likutinę pagaminto gaminio vertę, ir gamybos kaštus bei naudotas joje medžiagas, byloje tokių įrodymų net ir ieškovui bei jo pusėje esančiam trečiajam asmeniui prašant nebuvo pateikta. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė ir UAB „Grimeda“ yra ilgametės verslo partnerės, vykdančios didelių apimčių tarpusavio atsiskaitymus, todėl nesant detalių patirtus nuostolius pagrindžiančių duomenų ir apskaičiavimų, nėra pagrindo besąlygiškai pasitikėti jų tarpusavyje suderinta nuostolių suma, juolab kad ji kelia abejonių ir dėl savo dydžio, kelis kartus viršijančio panaudotos gamybai mėsos, kurios vertė į juos nebegali būti įskaičiuojama, kainą. Nors atsakovė tarp savo reikalavimų ieškovui yra nurodžiusi ir 4 451,85 Eur sumą kaip grąžintinų prekių vertę, byloje liko nenustatyta ir neįrodyta, kad ji turėtų teisę to reikalauti. Tokios išmokos atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovo tik tuo atveju, jei būtų sumokėjusi ieškovui už visą jo patiektą mėsą ir grąžinusi jam nepanaudotą gamyboje mėsą, laiku reikšdama reikalavimą CK 6.334 str. pagrindu. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė nėra sumokėjusi net dalies kainos, taip pat iki mėsos galiojimo termino pabaigos nėra grąžinusi ieškovui jokios dalies pirkinio.

6Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas formaliai pritaikė 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nepasisakė dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikymo atsakovės reikalavimams, neatsižvelgė į atliktą vienarūšių piniginių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, į šalių elgesį po pretenzijos pareiškimo, derybas dėl taikos sutarties bei galutinį ieškovės nesutikimo su atsakovės reikalavimais momentą. Atsakovė taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje keliami ne tik sudėtingi teisės, bet ir fakto klausimai, pateikta daug prieštaringų įrodymų, kuriuos būtina pašalinti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovei atlikus įskaitymą, jai nebeliko pagrindo kreiptis į teismą dėl prekių kokybės, dėl to negalėjo būti taikomas CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytas 6 mėnesių senaties terminas. Ieškovui nesutikus su atliktu įskaitymu, atsakovė prašė priteisti pinigines sumas. Teismas taip pat klaidingai nurodė įskaitymo datą, t. y. vietoj 2014-06-02 nurodė 2015-05-30, o tai rodo teismo neįsigilinimą į pateiktus įrodymus.
  2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą. Ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų senaties terminas prasideda nuo tada, kai pirkėjas gauna iš pardavėjo atsakymą, kuriuo jis atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, o ne tada, kai pirkėjas sužino apie jam parduotus netinkamos kokybės produktus. Teismas ieškinio senaties termino pradžią turėjo skaičiuoti ne nuo 2014-03-31, t. y. ne nuo skolų suderinimo akto su UAB „Grimeda“ pasirašymo, o nuo 2014-09-24, kai buvo gautas ieškovės atstovės patvirtinimas apie nutrūkusias derybas dėl taikaus susitarimo. Priešieškinį atsakovė pateikė 2015-01-19, taigi senaties termino nepraleido. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pakankamai duomenų apie tarp šalių vestas derybas, nes teismui buvo pateiktas šalių susirašinėjimas.
  3. Teismas priešieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo atmetimą motyvavo ieškinio senaties termino praleidimu, tačiau atsakovė ieškinio senaties termino nepraleido, dėl to turi pagrindą reikalauti nutraukti sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė negrąžino dalies mėsos ieškovui, neturi įtakos atsakovės teisei nutraukti sutartį. Ieškovo padarytas pažeidimas dėl prekių kokybės buvo esminis ir dėl to atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir nevykdyti prievolės apmokėti už prekes. Tai, kad mėsos tinkamumo terminas buvo pasibaigęs, neturi įtakos sutarties nutraukimo galimybei.

74. Teismas nurodė, kad šalys mėsos kokybę įrodinėjo Vokietijoje atliktais tyrimais bei Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto raštu ir daugiau įrodymų nepateikė, tačiau ieškovė neginčijo Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatų, o jos pateiktas Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto raštas nėra pagrįstas moksliniais šaltiniais ir negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją galią.

85. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo abejonėmis dėl to, kad Vokietijoje tirti galimai buvo pateikta ne ieškovo parduota mėsa, nes 2014-07-15 antstolės V. Vėliuvienės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tyrimams paimti gamintojos UAB „Utenos mėsa“ gaminiai.

96. Byloje neginčytina yra tai, kad atsakovei buvo pateikta senesnė nei 3 mėnesių mėsa, o tai pažeidžia sutarties sąlygas. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovas, tai nurodyta ir 2014-07-15 antstolės V. Vėliuvienės surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ant mėsos pakuočių buvo dvi etiketės, vienoje nurodyta pagaminimo data 2013-11-13, o po ja buvo kita etiketė su data 07.25 ir, tikėtina, 2013 m.

107. Ieškovo pateikta mėsa buvo injekuota nenustatytomis medžiagomis, kurios pakenkė mėsos kokybei. Teismas netinkamai įvertino mėsoje esančių dūrių reikšmę mėsos kokybei. Ieškovas ir UAB „Utenos mėsa“ įrodinėjo, kad mėsoje esantys dūriai buvo nuo smaigų, kurie naudojami mėsai paimti, tačiau ieškovo instrukcijos dėl smaigų naudojimo paruošimo data yra 2013-09-02, o dūriai mėsoje nustatyti 2013-07-25. Ieškovas nepateikė ir jokios paminėtų smaigų sertifikavimo ir techninės dokumentacijos. Atsakovė mėsos perdirbimo pramonėje dirba jau 23 metus ir per savo praktiką mėsai įdėti į pakuotes jokių smaigų nenaudoja, dėl to tikėtina, kad ši versija yra išgalvota, o įrodymai suklastoti. Tai, kad mėsa buvo injekuota adatomis, patvirtina ir atlikti tyrimai, nes mėsoje buvo aptikta 77,5 g / 100 g vandens, kai maksimalus leistinas kiekis yra 73 g / 100 g.

118. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas proceso betarpiškumo principas, reikalaujantis, kad teismas tiesiogiai ištirtų visus byloje esančius įrodymus. Teismas nurodė, kad šalys atsisakė rinkti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė prašė tiesiogiai ištirti ginčo šaldytus mėsos produktus, tačiau teismas šį prašymą be motyvų atmetė. Atšildžius mėsą aiškiai galima aptikti mėsos injekavimo požymių, ant mėsos gabalų matyti dvigubo ženklinimo požymiai. Dėl to negalima nustatyti, kokio senumo mėsa buvo parduota atsakovei. Teismas atmetė prašymus apžiūrėti daiktinius įrodymus, skirti papildomą ekspertizę, pademonstruoti faktinį gamybos su smaigais procesą, dėl to buvo neatskleista bylos esmė.

129. Teismas nurodė, kad atsakovė tinkamai neįrodė nuostolių dydžio, nepagrįstai rėmėsi faktu, kad atsakovė ir UAB „Grimeda“, kuriai buvo perparduota mėsa, yra susijusios įmonės, dėl to negalima pasitikėti tarpusavyje suderinta nuostolių suma. Ieškovo pateikta mėsa buvo netinkamos kokybės, atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie kokybės trūkumą. Atsakovė pastebėjusi trūkumus informavo ieškovą. Ieškovui buvo žinoma apie kokybės trūkumus, nes ant prekių buvo dvigubos etiketės. Ieškovas pretenziją pareiškė neilgai trukus nuo prekių priėmimo. Atsakovė didžiąją dalį iš ieškovo nupirktos mėsos pateikė UAB „Grimeda“, kuri nustačiusi, kad mėsa yra blogos kokybės, ir siekdama išvengti visiško produkcijos žuvimo dalį šios mėsos panaudojo antros rūšies produktų gamybai, o 305 kg grąžino atsakovei. UAB „Grimeda“ patirtus nuostolius įvertino 17 295,12 Eur suma, kuriuos atlygino atsakovė, ir prašė šią sumą priteisti iš ieškovo. Nuostoliai viršija prašomą priteisti skolą, nes UAB „Grimeda“ iš nupirktos mėsos tikėjosi pagaminti produkcijos už 19 581,654 Eur, o pagamino spirgų tik už 2286,53 Eur, o skirtumas ir sudaro prašomų priteisti nuostolių sumą. Atsakovė prašė priteisti 4451,85 Eur už ieškovei grąžintinas prekes, nes priteisus ieškovei skolą, atsakovė būtų įpareigota sumokėti ir už ieškovui grąžintiną mėsą. Teismas pripažino, kad 4481,85 Eur sumos atsakovė galėtų reikalauti, jeigu būtų sumokėjusi už prekes ir grąžinusi ieškovui nepanaudotą mėsą, tačiau atsakovė 2014-05-30 yra išrašiusi 4481,852 Eur sumai kreditinę sąskaitą, dėl to neturi pareigos mokėti už grąžintinas prekes.

1310. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo prašomą sumą iš atsakovės, nes atsakovei buvo parduotos ne tos kokybės prekės, kaip numatyta šalių sutartyje. Teismas nurodė, kad vienarūšių reikalavimų įskaitymo atlikimas yra galimas, tačiau atsakovė buvo nurodžiusi, kad nesutinka atlikti įskaitymo, nes ieškovo skola atsakovei yra didesnė.

14Trečiasis asmuo UAB „Utenos mėsa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas savo sprendime pagrįstai atkreipia dėmesį, jog abejotina, ar apeliantės atliktas įskaitymas yra teisėtas, ir į tai, kokią sumą apeliantė galėjo įskaityti. Apeliantės ir UAB „Grimeda“ tarpusavio skolų įskaitymas visiškai nepagrįstas. UAB „Grimeda“ nurodytos mėsos grąžinimo priežasčių ir patirtų nuostolių motyvacija yra abejotina. Nurodoma, kad nugarinė išskyrė daug skysčių, pažeista anatominė mėsos struktūra ir matomos ryškios dūrių žymės. Visų pirma, tai yra labai akivaizdūs trūkumai, kuriems esant UAB „Grimeda“ apskritai turėjo negaminti produkcijos, o kviesti šalis ir atlikti mėsos tyrimus. Antra, šie tariami trūkumai galėjo atsirasti dėl UAB „Grimeda“ veikimo ir kaltės. UAB „Grimeda“ (jei vadovautumėmės apeliantės logika) matydama, kad mėsa yra su akivaizdžiomis dūrių žymėmis, suprasdama, kad mėsa yra injekuota nežinomų cheminių elementų, nedaro jokių kokybinių tyrimų, neišmeta pagamintos produkcijos, o tiesiog paragavus ir pauosčius iš jos gaminami kiti maisto produktai. Apeliantė be jokio gilinimosi į situaciją analizavimo, iš kur susidarė UAB „Grimeda“ nuostoliai, ar jie yra pagrįsti, kas būtų normalu įprastinėje verslo praktikoje, iš karto sutiko su UAB „Grimeda“ pozicija ir dar net iki Kauno technologijos universiteto 2014 m. balandžio 1 d. atlikto tyrimo rezultatų 2014 m. kovo 31 d. atliko tarpusavio skolų įskaitymą su UAB „Grimeda. Teismas pagrįstai taikė 6 mėnesio ieškinio senaties terminą priešieškiniu pareikštiems reikalavimams, nes apeliantė viso proceso metu siekė suklaidinti bylos dalyvius painiodama garantinį terminą su tinkamumo naudoti terminu. Ginčui taikytina LR CK 6.338 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad reikalavimus dėl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trūkumų pirkėjas gali pareikšti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti terminą, t. y. iki 2014 m. gegužės mėn. Apeliantė neteisingai teigia, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo momento, kai nutrūko taikos derybos, nes tik tada tapo aišku, kad ieškovas netenkins apeliantės pretenzijos.

15Apeliantė teigia, kad jos įsigyta iš ieškovo mėsa buvo nekokybiška, o būtent – injekuota papildomomis cheminėmis medžiagomis. Tai apeliantė įrodinėjo dviem savo nuožiūra atliktomis mėsos ekspertizėmis. Visų pirma, neįmanoma objektyviai nustatyti, ar tirta mėsa buvo gaminta trečiojo asmens, nes mėsa buvo kontroliuojama išimtinai apeliantės ir UAB „Grimeda“. Visi tariami mėsos trūkumai konstatuoti dviejų susijusių juridinių asmenų savo vidiniuose dokumentuose, tyrimai atlikti išimtinai jų pačių užsakymu, pačioms ėmus mėginius, nežinia kaip paveikus mėsą, turint visas galimybės ir įrengimus išpakuoti mėsą ir vėl ją supakuoti. Paimant mėsą nedalyvavo nei ieškovo, nei trečiojo asmens atstovai. Trečiajam asmeniu paprašius Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateikti išvadą dėl Vokietijos EurofinsInstitut Dr. AppletThüringenGmbH&Co. KG laboratorijos atlikto tyrimo, gautas atsakymas, kad mėsa yra nepriekaištingos kokybės, o mėsos drėgnumas atitinka įprastus standartus. Atsakovė teigia, kad mėsa buvo akivaizdžiai injekuota, tačiau vis dėlto gamino iš jos mėsos gaminius. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pristatyta apeliantei mėsa buvo senesnė nei trijų mėnesių. Tačiau apeliantė ignoruoja faktą, kad ieškovas iškart buvo nurodęs, kad mėsa yra senesnė nei trijų mėnesių, taip pat šį faktą apeliantė pats nurodė priėmimo dokumentuose ir nepaisant to priėmė mėsą, iš jos gamino produkciją ir bylos metu teigė, kad tai mažareikšmis pažeidimas. Teismas visiškai pagrįstai atsisakė apžiūrėti mėsą, nes mėsos apžiūra niekaip nesuteiktų žinių apie mėsos cheminę sudėtį, taip pat tai nesuteiktų jokios papildomos informacijos. Mėsoje, kuri buvo išimtinai apeliantės žinioje, smaigų dūrių žymės buvo užfiksuotos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl Teismo salėje, kaip tai siūlė Apeliantas, būtų netikslinga.

16Apeliantės įvardijamos dvigubo ženklinimo etiketės tėra paprasčiausi lipdukai, be jokių specialiųjų apsauginių ženklų, t. y. juos gali pasidaryti kiekvienas asmuo ir užklijuoti. Ieškovas ar trečiasis asmuo būtų galėję užklijuoti tiesiog vieną etiketę su kitokiais duomenimis, nes dviguba etiketė yra akivaizdus trūkumas, tačiau ir tai tikroji užšaldymo data matytųsi mėsos lydimuosiuose dokumentuose. Apeliantės liudytoja Sonata Daukantaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad gavus mėsą ji buvo apžiūrėta, taip pat ją apžiūrėjo ir jų specialistai, tačiau dėl dvigubo ženklinimo jokių pastabų pareikšta nebuvo. Prašė atmesti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nes byla gali būti teisingai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

17Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantės argumentai dėl senaties termino pradžios momento yra teisingi tik iš dalies, tačiau jie nesudaro pagrindo paneigti teismo išvadą, kad apeliantė senaties terminą praleido. Ieškovui pateiktoje su kroviniu lydimojoje dokumentacijoje yra nurodyta, kad kumpinės, su kurios kokybe atsakovė sieja savo priešieškinio reikalavimus, pagaminimo data yra 2013-05-12, jos galiojimo laikas 12 mėn., t. y. iki 2014-05-12. Pretenzijos dėl kokybės turėjo būti pareikštos produkto galiojimo laikotarpiu, t. y. per 365 dienas nuo pagaminimo datos. Iš pačios atsakovės pateikto 2014-06-17 antstolės Viktorijos Vėliuvienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0162/14/119 matyti, kad kai kurių mėsos gaminių tinkamumo naudoti terminai baigėsi jau 2014-05-07 ir tik mažos dalies produkcijos (t. y. 5 pakuotės) šis terminas baigėsi 2015 metais, po to, kai atsakovė pareiškė priešieškinį. Taigi atsakovei pareiškus priešieškinio reikalavimus didžiajai daliai produkcijos buvo pasibaigęs tinkamumo naudoti terminas. Apeliantės teiginiai neva senaties terminas prasidėjo tik 2014-08-13 (arba 2014-09-24), yra grįsti vien tik subjektyviomis apeliantės interpretacijomis. Apeliantės argumentai dėl šalių elgesio po pretenzijos pareiškimo, apie derybas dėl taikos sutarties ir pan. yra teisiškai nereikšmingi, konstatuojant senaties termino praleidimo klausimą. Aplinkybė, kad atsakovė nuolat siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį teikdama projektus, niekaip neužkirto atsakovei galimybės kreiptis į teismą. Be to, ginčą galima bandyti spręsti taikiai ir teisme. Pažymėtina, kad atsakovės taip sureikšminamos derybos nesukliudė atsakovei tuo pat metu neinformavus ginčo šalių organizuoti Vokietijoje produkcijos mėginių tyrimą. Apeliantė nepagrįstai teigia neva teismas privalėjo taikyti ne CK 1.125 str. 5 d. 2 punkte, o CK 1.125 str. 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra neatsiejamai susijęs su produkcijos kokybe, atsakovei nebeturint teisės ieškovui reikšti su ja susijusius reikalavimus, akivaizdu, kad nebegali būti tenkinamas ir atsakovės iš esmės išvestinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, tokiomis aplinkybėmis jam negali būti taikomi atskiri senaties terminai. Apeliantės argumentai dėl atlikto įskaitymo taip pat yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad įskaitytas gali būti tik galiojantis priešpriešinis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas (nuostolių atlyginimas) kildinamas iš atsakovei parduotos mėsos produkcijos kokybės trūkumų. Ieškovas su atsakovės pretenzijomis niekada nesutiko, atsakovės reikalavimų pagrįstumo niekada nepripažino ir tai atsakovei buvo žinoma. Tokiomis aplinkybėmis reikalavimai dėl kokybės trūkumų turėjo būti pareikšti per CK 6.338 str. 3, 4 dalyse ir CK 1.125 str. 5 d. 2 punkte nustatytus terminus. Taigi aplinkybė, kad atsakovė vienašališkai atliko ieškovo nepripažintos tariamos piniginės prievolės įskaitymą, neturi jokios įtakos senaties termino eigai, jos pradžiai, taip pat senaties termino eigos nenutraukia ir nesustabdo.

18Atsakovė mėsos produkcijos kokybės trūkumus iš esmės įrodinėjo Vokietijos Eurofmslnstitut Dr. AppletThūringenGmbH&Co. KG atlikto tyrimo 2014-08-07 ir 2014-08-08 ataskaitomis dėl vandens ir kitų medžiagų kiekių, kurias inicijavo nutylėdama tiek nuo ieškovo, tiek nuo mėsos produkcijos gamintojo, iškeldama prielaidą neva mėsa buvo injekuota. Būtent patiektos produkcijos kokybės trūkumais atsakovė grindžia savo priešieškinio reikalavimus. Tačiau Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2015-02-05 pateiktoje išvadoje dėl Vokietijos laboratorijos atlikto tyrimo teigiama, kad mėsa yra nepriekaištingos kokybės, o mėsos drėgnumas atitinka įprastus standartus. Atsakovė visiškai nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad dalis produkcijos buvo senesnė nei 3 mėn., nes CK 6.327 str. 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Byloje nagrinėjamu atveju matyti, kad aptariamas trūkumas (senesnė nei 3 mėn. mėsa) atsakovei buvo akivaizdus. Tačiau atsakovė po ieškovo siūlymo pakeisti produkciją į ieškovą nebesikreipė. Be to, nekokybiškos mėsos gavimas nebuvo kliūtis apeliantei šią mėsą perduoti gamybai UAB „Grimeda“. Atsakovė neįrodė ir to, kad mėsos produkcija neatitiko jos vienašališkai po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nustatytų pardavimų patvirtinimų 1.1 punkto reikalavimų, nes atsakovė apskritai jokių ypatingų reikalavimų mėsos kokybei nekėlė, jai pakako atsiųstų fotonuotraukų, o pardavimo patvirtinimas, kurio 1.1 punkte buvo nustatyti kokybės reikalavimai, ieškovui buvo išsiųstas jau po to, kai atsakovė akceptavo ieškovo pasiūlymą ir atsakovės užsakyta produkcija jau buvo kelyje. Analogiškomis aplinkybėmis buvo susitarta ir dėl jautienos kumpio riešutėlių. UAB „Grimeda“ pretenzijos atsakovei dėl nepavykusios kumpelio gamybos – neva šis neturi prekinės išvaizdos, tinkamos struktūros, konsistencijos, gauta mažesnė išeiga ir pan., neįrodo, kad atsakovės iš ieškovo įsigyta mėsos produkcija buvo blogos kokybės, nes nėra jokių įrodymų, kad būtent iš jos savo nepavykusią produkciją pagamino UAB „Grimeda“, kad UAB „Grimeda“ produkcijos netinkamumo priežastimi buvo bloga ieškovo atsakovei, o paskiau šio trečiajam asmeniui UAB „Grimeda“ parduotos mėsos kokybė, o ne kokios nors kitos priežastys, pavyzdžiui, gamybinio / technologinio proceso pažeidimai ir pan., kurių ieškovas neturėjo jokių galimybių kontroliuoti ir patikrinti. Atsakovė nuo pat ofertos pateikimo turėjo teisę prieš mokėdama ar prieš priimdama iš ieškovo mėsos produkciją ją patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu protingumo kriterijus atitinkančiu laiku ar metodu (CK 6.328 str. 1 d.), tai privalėjo padaryti per protingą terminą (CK 6.337 str. 2 d.) dar prieš perparduodama įsigytus mėsos produktus UAB „Grimeda“. Atsakovė neįrodė ir žalos dydžio. Aplinkybė, kad ji sumokėjo tiek, kiek pareikalavo trečiasis asmuo UAB „Grimeda“, kuris yra su atsakove susijęs asmuo, visiškai nereiškia, kad UAB „Grimeda“ patyrė būtent tiek žalos, kad žala apskaičiuota teisingai, kad atsakovė atsakinga už tą žalą ir ją atlygino pagrįstai, atitinkamai – kad būtent tiek privalo atsakovei atlyginti ir ieškovas. CK 6.334 str. 1 d. 4 punkte įtvirtinta netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisė atsisakyti sutarties. Tokiu atveju turėtų būti taikoma restitucija – pardavėjas privalėtų pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą, o pirkėjas – pardavėjui grąžinti nupirktus daiktus. Tačiau nagrinėjamu atveju mėsos produkcijos tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs, o didžiosios dalies produkcijos atsakovė nebeturėjo netgi priešieškinio pareiškimo momentu, kadangi ją pardavė trečiajam asmeniui UAB „Grimeda“ bei sunaudojo laboratoriniams tyrimams. Netinkamų naudoti maisto produktų grąžinimas šiuo metu neturėtų jokios prasmės ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo, šalių interesų pusiausvyros principų. Atsakovė savo teises minėtu būdu galėjo ginti, t. y. grąžinti ieškovui produkciją ir reikalauti grąžinti už ją sumokėtą kainą, iki produkcijos tinkamumo naudoti termino pabaigos, kuomet ieškovas būtų turėjęs galimybę produkciją parduoti kitiems asmenims. Taigi byloje nagrinėjamu atveju, tenkinant atsakovės reikalavimą dėl sutarties atsisakymo, iš jos ieškovui turėtų būti priteista parduotos produkcijos vertės kompensacija už tą produkciją, kurios atsakovė negali grąžinti.

19Trečiasis asmuo UAB „Grimeda“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prašė jį tenkinti, palaikė apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl betarpiškumo principo tiriant įrodymus pažeidimo, mano, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymus apžiūrėti daiktinius įrodymus. Būtina ištirti ir smaigų panaudojimo mėsos apdirbimo procese aplinkybes.

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso ir nurodė, kad byloje keliami sudėtingi teisės bei fakto klausimai ir tam būtina bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, šalys pirmosios instancijos teisme yra išklausytos, jų argumentai išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole, iš esmės jokių naujų įrodymų atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).

23Dėl ieškinio senaties taikymo

24Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą. Ieškinio dėl parduoto daikto trūkumų senaties terminas prasideda nuo tada, kai pirkėjas gauna iš pardavėjo atsakymą, kuriuo jis atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, o ne tada, kai pirkėjas sužino apie jam parduotos netinkamos kokybės produktus. Teismas ieškinio senaties termino pradžią turėjo skaičiuoti ne nuo 2014-03-31, t. y. ne nuo atsakovės skolų suderinimo akto su UAB „Grimeda“ pasirašymo, o nuo 2014-09-24, kai buvo gautas ieškovės atstovės patvirtinimas apie nutrūkusias derybas dėl taikaus susitarimo. Priešieškinį atsakovė pateikė 2015-01-19, taigi senaties termino nepraleido. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pakankamai duomenų apie tarp šalių vestas derybas, nes teismui buvo pateiktas šalių susirašinėjimas.

25Ši apeliacinio skundo nuostata pagrįsta.

26Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė pareiškė priešieškinį dėl parduotos mėsos kokybės trūkumų sukeltų nuostolių atlyginimo ir nurodė, kad ieškovas jai pardavė sutarties reikalavimų neatitinkančios kokybės mėsą ir dėl to ji patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris prasidėjo nuo 2014-03-31 ir baigėsi 2014-09-30.

27Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar atsakovė, pateikdama priešieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų padarytų nuostolių atlyginimo), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas (atsakovė) per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui (ieškovui) ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 4 dalį, reikalavimus dėl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trūkumų pirkėjas gali pareikšti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti terminą. Parduoto daikto tinkamumo naudoti laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą prekės tinkamumo naudoti laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto tinkamumo naudoti metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių trūkumų pašalinimo, konstatuotina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. T. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. UAB „Hanner“, bylos Nr.3K-3-638/2013). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą arba per tinkamumo naudoti terminą šios bylos atveju pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.

28Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mėsos, su kurios kokybe atsakovė sieja savo priešieškinio reikalavimus, pagaminimo data yra 2013-05-12, jos galiojimo laikas 12 mėn., t. y. iki 2014-05-12. Pretenzijos dėl kokybės turėjo būti pareikštos produkto galiojimo laikotarpiu, t. y. per 365 dienas nuo pagaminimo datos. Mėsa atsakovei pagal sutartį buvo pristatyta 2014-02-05 ir 2014-02-07. Atsakovė 2014-02-05 elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad dalis mėsos yra senesnė nei 3 mėnesių, ieškovas atsakė, jog tokią mėsą pakeis, o atsakovė nurodė, kad atrinks dėžes su senesne nei 3 mėnesių mėsa ir išsiųs ieškovui, tačiau to neatliko. 2014-03-18, jau pasibaigus ieškovės 2014-02-05 ir 2014-02-06 išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminui, atsakovė informavo ieškovą, jog iškilo problemų su mėsos kokybe, ir pateikė ieškovui UAB „Grimeda“ padarytas mėsos nuotraukas. Taigi atsakovė pretenziją dėl prekių kokybės pareiškė laiku, per įstatyme nustatytą 365 dienų terminą, t. y. per mėsos tinkamumo naudoti terminą. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl nupirktos mėsos grąžinimo ieškovui, dėl jos kokybės tyrimų, taip pat šalys vedė derybas dėl galimo taikaus susitarimo dėl ginčo, tai patvirtina byloje pateiktas šalių susirašinėjimas (t. 1, b. l. 127–130). Dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų apie tarp šalių vykusias derybas, kurioms vykstant 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ginti savo pažeistas teises dėl netinkamos kokybės prekių pareikšti neprasidėjo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau aptartą aiškinimą, 6 mėnesių terminas priešieškiniui pareikšti prasidėjo nuo to momento, kai buvo gautas atsakymas iš pardavėjo, jog pretenzijos nebus tenkinamos. 2014-08-13 ieškovo atstovė pranešė, kad derybos dėl taikaus susitarimo nutrūko, tačiau šalys dar bandė aptarti galimus problemos sprendimo variantus, derino galimo susitikimo datas (t. 1, b. l. 128). Apibendrinus nustatytas aplinkybes, remiantis pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nuo šio atsisakymo pateikimo dienos, t. y. 2014-08-13, atsakovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista (ieškovas atsisakė tenkinti jos reikalavimą) ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotos mėsos trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Atsakovė priešieškinį pateikė 2015-01-19, t. y. nepraleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties termino.

29Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad atlikus įskaitymą jai nebeliko pagrindo kreiptis į teismą dėl prekių kokybės, dėl to negalėjo būti taikomas CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytas 6 mėnesių senaties terminas, o turėjo būti taikomas CK 1.125 str. 5 d. 8 p. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija pažymi, jog konstatavus, kad atsakovė nepraleido 6 mėnesio termino reikalavimams dėl prekių kokybės teisme pareikšti, skundo argumentai dėl 3 metų ieškinio senaties termino taikymo bei įskaitymo reikšmės kreipimuisi į teismą tampa teisiškai nereikšmingi.

30Dėl priešieškinio reikalavimo nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius

31Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo atmetimą motyvavo ieškinio senaties termino praleidimu, tačiau atsakovė ieškinio senaties termino nepraleido, dėl to turi pagrindą reikalauti nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir suklydo skaičiuodamas ieškinio senaties termino pradžią ir nepagrįstai senatį taikė, tačiau atmesdamas priešieškinį pasisakė ir dėl jo esmės, t. y. dėl reikalavimų nutraukti sutartį ir priteisti nuostolius. Atsakovė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo bei nuostolių priteisimo grindė nekokybiškomis prekėmis, t. y. kad ieškovo atsakovei parduota mėsa buvo netinkamos kokybės, iš jos nebuvo galima pagaminti aukščiausios rūšies mėsos gaminių, ji buvo tinkama tik antrinei žaliavai – spirgams gaminti.

32Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė užsakydama mėsą iš ieškovo, jokių ypatingų sąlygų mėsos produkcijai nekėlė, iš esmės vienintelis užsakymo metu pateiktas reikalavimas buvo tas, kad mėsa nebūtų senesnė nei 3 mėn., taip pat atsakovė paprašė ieškovo atsiųsti tiekiamos mėsos nuotraukas. Atsakovės pardavimo patvirtinimas, kurio 1.1 punkte buvo nustatyti kokybės reikalavimai, ieškovui buvo išsiųstas jau po to, kai atsakovė priėmė ieškovo pasiūlymą, o užsakyta produkcija jau buvo kelyje. Analogiškomis aplinkybėmis buvo susitarta ir dėl kitos siuntos, t. y. dėl jautienos kumpio riešutėlių. 2014-02-05 ir 2014-02-07 gavusi prekes atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad dalis nupirktos mėsos yra senesnė nei 3 mėn. Ieškovas sutiko ją pakeisti, tačiau atsakovė jai netikusios mėsos dėžių ieškovui atgal neišsiuntė, tik 2014-02-05 (t. 2, b. l. 33) nurodė, kad patikrins mėsos kokybę ir informuos. Po to atsakovė visą produkciją perdavė trečiajam asmeniui UAB „Grimeda“ gamybai.

33CK 6.327 str. 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. CK 6.333 str. 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Kaip jau buvo minėta, ieškovui iš karto buvo žinoma, kad dalis parduotos mėsos buvo senesnė nei 3 mėn., tačiau atsakovė po ieškovo siūlymo pakeisti produkciją į ieškovą nebesikreipė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2014-02-11 atsakovė išsiuntė ieškovui paklausimą dėl kito užsakymo (t. 2, b. l. 23), tačiau jeigu jau pirmoji mėsos siunta būtų buvusi prastos kokybės, atsakovė, tikėtina, nebūtų teikusi dar vieno užsakymo. Atsakovė pretenzijas dėl mėsos kokybės pradėjo reikšti po to, kai didžiąją dalį mėsos pateikė gamybai ir gavo atsakymą, jog mėsa nekokybiška. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo visas galimybes įsitikinti nupirktos mėsos kokybe dar iki jos pateikimo gamybai ar bent jau neperduoti visos mėsos gamybai. Be to, ieškovas 2014-03-28 prašė atsakovės grąžinti likusią mėsą, tačiau atsakovė į tai nereagavo.

34Atsakovė mėsos produkcijos kokybės trūkumus iš esmės įrodinėjo Vokietijos Eurofmslnstitut Dr. AppletThūringenGmbH&Co KG atlikto tyrimo 2014-08-07 ir 2014-08-08 ataskaitomis dėl vandens ir kitų medžiagų kiekių. Taigi, visų pirma, apie atliekamus tyrimus atsakovė ieškovo ir trečiojo asmens neinformavo, taip pat byloje nėra neabejotinų duomenų, kad tyrimams atlikti buvo pateikta būtent ta mėsa, kurią ieškovas pardavė atsakovei, nes pati atsakovė nurodė, jog beveik visą mėsą perdavė gamybai UAB „Grimeda“. Ir tik po gamybos procesų buvo teigiama, kad mėsa neatitinka kokybės reikalavimų. Atsakovė nurodė, jog antstolės V. Vėliuvienės 2014-07-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tyrimams iš atsakovės paimama UAB „Utenos mėsa“ tiekta mėsa, t. y. ieškovo perparduota atsakovei mėsa. Tačiau tai padaryta jau po to, kai mėsa buvo apdorota UAB „Grimeda“, t. y. paveikta gamybos technologiniais procesais. Įvertinus tai, negalima vienareikšmiškai teigti, jog mėsa neatitiko kokybės reikalavimų dar iki jos apdirbimo, tuo labiau kad byloje ir nėra pateikta neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ieškovas pardavė prastos kokybės mėsą.

35Svarbu pažymėti ir tai, kad į bylą buvo pateikta Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2015-02-05 išvada (t. 3, b. l. 182–183) dėl Vokietijos laboratorijoje atlikto tyrimo. Šioje išvadoje teigiama, kad mėsa yra nepriekaištingos kokybės, o mėsos drėgnumas atitinka įprastus standartus, o tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo remtis tik atsakovės pateiktais Vokietijoje atliktų tyrimų rezultatais kaip neabejotinais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės poziciją apie nekokybišką ar dar daugiau – injekuotą mėsą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog ieškovas mėsą injekavo neaiškios kilmės medžiagomis, nes mėsoje buvo aptiktos dūrių žymės. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad į mėsą buvo suleistos injekcijos. Tai, kad mėsoje galėjo būti subadymo žymių, patvirtina į bylą pateikta mėsos vakuumavimo darbo instrukcija, kurioje nurodyta, jog mėsa paimama smaigais (t. 3, b. l. 164), nuo kurių mėsoje gali likti dūrių žymių, tačiau tai nepatvirtina galimų injekcijų į mėsą, siekiant padidinti jos tūrį ir pan.

36CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisė atsisakyti sutarties. Atsisakius sutarties taikoma restitucija, pardavėjas grąžina pirkėjui sumokėtą kainą, o pirkėjas grąžina pirkėjui daiktus. Tačiau atsakovei neįrodžius fakto, kad mėsa buvo netinkamos kokybės, atsakovė, kaip pirkėja, netenka teisės atsisakyti sutarties, tuo labiau kad beveik visa mėsa buvo panaudota gamybai.

37Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė tinkamai neįrodė nuostolių dydžio, nes teismas nepagrįstai rėmėsi faktu, kad atsakovė ir UAB „Grimeda“, kuriai buvo perparduota mėsa, yra susijusios įmonės, dėl to negalima pasitikėti tarpusavyje suderinta nuostolių suma. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grimeda“ yra susijusios įmonės, turinčios viena kitai įsipareigojimų. Atsakovė teigia, kad atlygino UAB „Grimeda“ nuostolius, atsiradusius dėl nekokybiškos mėsos, t. y. šiuos nuostolius įskaitė į tarpusavio įsipareigojimus su UAB „Grimeda“. Tačiau vien faktas, kad atsakovė atlygino UAB „Grimeda“ nuostolius tarpusavio skolų įskaitymo būdu, nereiškia, kad tie nuostoliai atsirado dėl ieškovo parduotos nekokybiškos mėsos. Tuo labiau kad nekokybiškos mėsos pardavimo faktas nebuvo įrodytas. Byloje liko nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad mėsos struktūrinius pokyčius galėjo lemti gamybiniai procesai, kuriuos atliko UAB „Grimeda“. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad aplinkybė, jog atsakovė sumokėjo tiek, kiek pareikalavo trečiasis asmuo UAB „Grimeda“, kuris yra su atsakove susijęs asmuo, visiškai nereiškia, kad UAB „Grimeda“ patyrė būtent tiek žalos, taip pat to, kad žala apskaičiuota teisingai, kad atsakovė atsakinga už tą žalą ir ją atlygino pagrįstai, atitinkamai – kad būtent tiek privalo atsakovei atlyginti ir ieškovas. Atsakovė, be pačios UAB „Grimeda“ neatitikties kortelėje ir fotonuotraukose nurodytų duomenų, nepateikia jokių šiuos duomenis patvirtinančių įrodymų. Žala apskaičiuota pagal UAB „Grimeda“ vidaus dokumentais nustatytus kokybės reikalavimus, išeigas, įkainius ir spėjamus produkcijos realizavimo mastus.

38Atsakovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas proceso betarpiškumo principas, reikalaujantis, kad teismas tiesiogiai ištirtų visus byloje esančius įrodymus. Teismas nurodė, kad šalys atsisakė rinkti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė prašė tiesiogiai ištirti ginčo šaldytus mėsos produktus, tačiau teismas šį prašymą be motyvų atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio produkto kaip užšaldytos mėsos apžiūra teismo posėdyje neduotų iš esmės jokių informatyvių duomenų apie mėsos kokybę, nes tai nustatyti gali tik tam tikri tyrimai, kas byloje ir buvo padaryta. Negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad atšildžius mėsą aiškiai būtų matyti mėsos injekavimo požymiai, nes vizualiai apžiūrėjus mėsos gabalus galima būtų matyti dūrius, bet ne injekcijų žymes. Byloje taip pat buvo pateikti duomenys apie smaigų panaudojimą mėsos vakuumavimo procese, dėl to nebuvo pagrindo pakartotinai demonstruoti faktinį gamybos su smaigais procesą teismo posėdyje.

39Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas pardavė netinkamos kokybės mėsą ir dėl to atsakovė patyrė nuostolių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 15 675,00 Eur skolą, 8,30 proc. palūkanas ir 2 109,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

41Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, tačiau suklydo taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, tačiau tai neturėjo įtakos sprendimo teisėtumui, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, nes jos apeliacinis skundas buvo atmestas (CPK 93 straipsnis).

43Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

44Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytą sumą (928,07 Eur = 1,3 x 713,9 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 928,07 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

46Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti ieškovui Icewave Trade OÜ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 928,07 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 15 675 Eur... 3. 2014-02-06 sąskaitą faktūrą Nr. 20140150 – 1 710,63 Eur sumai, pagal... 4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą nutraukti... 5. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį... 6. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį... 7. 4. Teismas nurodė, kad šalys mėsos kokybę įrodinėjo Vokietijoje atliktais... 8. 5. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo abejonėmis dėl to, kad Vokietijoje... 9. 6. Byloje neginčytina yra tai, kad atsakovei buvo pateikta senesnė nei 3... 10. 7. Ieškovo pateikta mėsa buvo injekuota nenustatytomis medžiagomis, kurios... 11. 8. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas proceso betarpiškumo principas,... 12. 9. Teismas nurodė, kad atsakovė tinkamai neįrodė nuostolių dydžio,... 13. 10. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo prašomą sumą iš atsakovės, nes... 14. Trečiasis asmuo UAB „Utenos mėsa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 15. Apeliantė teigia, kad jos įsigyta iš ieškovo mėsa buvo nekokybiška, o... 16. Apeliantės įvardijamos dvigubo ženklinimo etiketės tėra paprasčiausi... 17. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą... 18. Atsakovė mėsos produkcijos kokybės trūkumus iš esmės įrodinėjo... 19. Trečiasis asmuo UAB „Grimeda“ pateikė atsiliepimą į atsakovės... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 22. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso ir nurodė, kad byloje... 23. Dėl ieškinio senaties taikymo... 24. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė... 25. Ši apeliacinio skundo nuostata pagrįsta.... 26. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 27. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių... 28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mėsos, su kurios kokybe atsakovė sieja... 29. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad atlikus įskaitymą jai... 30. Dėl priešieškinio reikalavimo nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius... 31. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimo... 32. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė užsakydama mėsą iš ieškovo,... 33. CK 6.327 str. 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas neatsako pagal šio... 34. Atsakovė mėsos produkcijos kokybės trūkumus iš esmės įrodinėjo... 35. Svarbu pažymėti ir tai, kad į bylą buvo pateikta Nacionalinio maisto ir... 36. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta netinkamos kokybės daiktą... 37. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė tinkamai neįrodė... 38. Atsakovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas proceso... 39. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė,... 40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nepasisako. Teismų... 41. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 42. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 43. Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 1500 Eur išlaidų... 44. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią už... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 46. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti ieškovui Icewave Trade OÜ iš atsakovės UAB „Agrovet“ 928,07...