Byla 2A-83-544/2013
Dėl nuostolių, atsiradusių iš vartojimo rangos sutarties, atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Joglė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3614-589/2012 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei UAB „Joglė“ dėl nuostolių, atsiradusių iš vartojimo rangos sutarties, atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 1.39 str., 6.716 str., 6.188 str., 6.249 str., 6.338 str., 6.249 str., 6.350-6.370 str., prašė priteisti iš atsakovės 5931,20 Lt nuostolių atlyginimą, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-09-06 su atsakove sudarė vartojimo rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo priimti ir išvalyti naktines užuolaidas. 2011-09-09 užuolaidos buvo grąžintos, tačiau jų matmenys buvo pakitę, užuolaidų apačioje, ties užlenkimu, matomi audinio pažeidimai - plėšimai, atsiradę dėl mechaninio ardomojo poveikio tekstilės gaminiui. Dėl šių sugadinimų kreipėsi į atsakovę prašydama atlyginti nuostolius, tačiau, šalims nepavykus susitarti, pasinaudojo jai įstatymų numatyta teise ir pati pasisiuvo naujas užuolaidas. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, šiuo atveju - suteikta paslauga, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamu, sumažinti prekės kainą, per atitinkamą terminą neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas. Atsakovei tinkamai nepašalinus trūkumų, kreipėsi į užuolaidų saloną „Fidėja“ dėl naujų užuolaidų, romanečių ir šviestuvo gaubto siuvimo. Naujos naktinės užuolaidos kainavo 2455 Lt, šviestuvo gaubtas – 120 Lt, naujų romanečių siuvimas kainuos 1337 Lt, kambario durų stiklo pakeitimas, atkartojant užuolaidų raštą ant stiklo, kainuos 2019,20 Lt. Kadangi prie senųjų užuolaidų buvo pritaikytas šviestuvo gaubtas, romanetės bei atkartotas užuolaidų raštas ant durų stiklo, vieno daikto pakeitimas pakeitė visą interjerą, dėl ko buvo priversta keisti visą kambario interjerą. Nurodė, kad sudarant minėtą sutartį dukrą veikė jos pavedimu kaip atstovė, todėl sutartį sudaryti turėjo teisę (b. l. 2-4).

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės 3912 Lt nuostolių atlyginimo, 178 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei, 62 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nusprendė, jog nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos teisnių santykių, o šalių sutartis dėl naktinių užuolaidų išvalymo kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.). Nors atsakovė nurodė, kad tarp šalių nesusiklostė vartojimo rangos sutarties santykiai, nes užuolaidas į valyklą pridavė ieškovės dukra, teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė prisiėmė pareigą atlikti naktinių užuolaidų cheminį valymą, nusprendė, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Be to, nustatė, jog atsakovė, priimdama užsakymą atlikti paslaugą, neprašė užsakovės pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus ir neįrodė, kad nuolaidų kortelės išduodamos konkrečiam asmeniui ir šis asmuo negali perduoti savo nuolaidų kortelės kitiems asmenims. Atsakovė nurodė, jog ieškovė buvo informuota ir abiems šalims buvo žinoma apie tai, kad atsakovė nesuteikia paslaugų kokybės garantijos po cheminio valymo ar skalbimo, jei ant gaminio nėra priežiūros etiketės su nuoroda apie gaminio priežiūrą ar gamintojo pateikti netikslūs gaminio priežiūros standartai. Kadangi atsakovė priėmė valyti užuolaidas be minėtos etiketės, teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad dėl to atsakovei nekyla atsakomybė už netinkamai suteiktą paslaugą. Bendro pobūdžio sutarties šalių pareiga yra atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui (CK 6.6163 str. 4 d.). Kadangi virš minėta informacija buvo žinoma abiems šalims, pateikiant naktines užuolaidas valymui ieškovės dukra nurodė, jog užuolaidos yra šilkinės, tai pagal atsakovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus užuolaidos turėjo būti valomos atsižvelgiant į šilko valymo technologijas ir į tai, kad tokia medžiaga yra jautri bet kokiems cheminiams poveikiams. Ar suteikta paslauga kokybiška nustato Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Ji savo 2012-02-08 nutarime Nr. 10-98 konstatavo, jog UAB „Joglė“ suteikta naktinių užuolaidų valymo paslauga neatitinka Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. 4-287, I skyriaus 2 punkte įtvirtintai tinkamos kokybės paslaugai – paslaugai, kurios savybės ne blogesnės, nei nurodyta paslaugų teikimo sutartyje, ir atitinka paslaugos teikėjo nurodytus deklaruojamų norminių dokumentų reikalavimus arba kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį bei paslaugos teikėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl paslaugos kokybės. Teismas nurodė, kad vartojimo sutarties šaliai tinkamai neįvykdžius sutartinės prievolės, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, o atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 str.). Kadangi rangovu pagal vartojimo sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Teismas nurodė, jog, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų. Atsakovė kreipėsi į UAB „Niuansai“ dėl užuolaidų taisymo, dėl užuolaidų kraštų naujo atsiuvimo, tačiau ieškovės netenkino pataisytų užuolaidų kokybė, ji nesutiko, kad užuolaidų plotis būtų sumažintas keliais centimetrais. Taigi, šalys nesusitarė dėl trūkumų pašalinimo. Todėl ieškovė, naudodamasi teise laisvai disponuoti vartotojui suteikiamomis teisėmis, pasirinko CK 6.363 str. 4 d. 4 p. numatytą teisių gynimo būdą ir kreipėsi į IĮ „Fidėja“ dėl naujų užuolaidų, romanečių ir šviestuvo gaubto siuvimo. Teismas, įvertinęs tai, kad užuolaidos cheminio valymo metu buvo sugadintos, ieškovė pasisiuvo naujas užuolaidas, romanetes ir šviestuvo gaubtą, už ką sumokėjo 3912 Lt, sprendė, jog ji tokiu būdu apgynė savo kaip vartotojos teises, todėl jos reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą nurodytuoju pagrindu priteisti ir 2019,20 Lt už stiklo pakeitimą, nes iš byloje esančių įrodymų visumos nusprendė, jog ieškovė neįrodė kad dėl užuolaidų pakeitimo yra būtina keisti durų stiklą bei kad pagal įmonės „Landera“ pateiktus dokumentus durys buvo keičiamos būtent pagal naujų užuolaidų raštą ar kitas interjero detales (1 t., b. l. 203-207).

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialines teisės normas ir neteisingai vertino įrodymus. 2011-09-06 sutartį atsakovė sudarė ne su ieškove, o su ieškovės dukra E. J., kuri, neturėdama įgaliojimo, užsakymo kvite padarė įrašus „L. G.", pasirašė parašu, panašiu į savo motinos parašą, bei pasinaudojo svetima nuolaidų kortele. Tai patvirtina, kad nuo pat vartojimo rangos sutarties sudarymo momento dėl nenustatytų aplinkybių, kurių teismas nesiaiškino, ieškovė ir jos dukra veikė nesąžiningai, o tarp bylos šalių nebuvo susitarimo sukurti civilinius teisinius santykius ir atsakovė ieškovei niekuo neįsipareigojo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino kaip vartojimo rangos teisinius santykius ir tokią savo išvadą grindė tik tuo, kad atsakovas prisiėmė pareigą atlikti naktinių užuolaidų cheminį valymą. Ieškovės dukters atsakovei pateiktos naktinės užuolaidos buvo be jokios informacijos apie pluoštinę sudėtį ir priežiūrą. Vykdydama CK 6.179 str. reikalavimus, vartojimo rangos sutarties sudarymo momentu atsakovė ieškovės dukrą informavo, kad atsakovė nesuteikia paslaugų kokybės garantijos po cheminio valymo ar skalbimo, jei ant gaminio nėra priežiūros etiketės su nuoroda apie gaminio priežiūrą arba gamintojo pateikti netikslūs gaminio priežiūros simboliai. Užsakymo kvite ieškovės dukra E. J. patvirtino, jog yra susipažinusi su paslaugų užsakymo vykdymo sąlygomis bei galimomis paslaugos pasekmėmis ir priėmimo vietoje pateikta informacija. Šį faktą ji patvirtino apklausta liudytoja, šią aplinkybę konstatavo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo 2012-02-08 nutarime Nr. 10 - 98 bei teismui šioje byloje pateiktoje 2012-05-18 išvadoje Nr. 4 – 4692. Be to, sutarties sudarymo momentu ieškovės dukra nurodė, jog naktinės užuolaidos yra šilko, pareikalavo atlikti šių užuolaidų cheminį valymą ir uždraudė kitokią valymo paslaugą. Naktinių užuolaidų cheminį valymą atliko pagal specialią delikatiems audiniams, tame tarpe - šilkui, skirtą programą, todėl ėmėsi maksimalių pastangų, kad naktinių užuolaidų valymo paslauga būtų atlikta kokybiškai, rūpestingai ir apdairiai, laikantis bendrovėje galiojančių standartų bei normatyvinių teisės aktų reikalavimų, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Po atliktos paslaugos užuolaidos atsakovei buvo grąžintos 2011-09-09. Po kelių dienų ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog po cheminio valymo pasikeitė naktinių užuolaidų matmenys. Nors nebuvo pagrindo pripažinti, kad užuolaidų matmenys pakito, jos sutrumpėjo, audinys susiskersavo dėl atsakovės kaltės, atsakovė, siekdama ginčą išspręsti taikiai, užuolaidas apžiūrai priėmė, siekė išsiaiškinti, ar pasekmės kilo dėl atsakovės veiksmų, siūlė ieškovei įvairius sprendimo būdus. Tačiau ieškovė nebuvo geranoriška ir sąžininga, nes ilgą laiką slėpė vartojimo rangos sutarties sudarymo faktines aplinkybes, neteisėtą pasinaudojimą svetima išskirtinio kliento nuolaidų kortele, informaciją apie užuolaidų gamintoją, pirkimo vietą ir laiką, keitė reikalavimus ir jų apimtį. Valstybinės ne maisto produktų inspekcija prie ūkio ministerijos Panevėžio skyrius 2011-11-15 patikrinimo akte bei vėlesniame Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2012-02-08 nutarime Nr. 10-98 nėra net užuominų, kad pasikeitė naktinių užuolaidų matmenys, audinys susiskersavo dėl atsakovės kaltės. Institucijos nurodė, kad paslauga neatitinka Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo taisyklių I skyriaus 2 punkte įtvirtintai tinkamos kokybės paslaugai tik dėl naktinių užuolaidų apačioje, ties užlenkimu, kur įdėti svareliai, esančių defektų (plėšimų) ir atsakinga tik todėl, kad apie tokių defektų (plėšimų) buvimą nebuvo nurodyta prieš paslaugos atlikimą užsakymo kvite ir nėra duomenų, kad apie galimus tokių defektų atsiradimus būtų buvusi suteikta informacija vartotojui. Ieškovė pretenzijų dėl minėtų defektų (plėšimų) nereiškė. Šių faktinių duomenų teismas neanalizavo ir nevertino. Vadovaudamasi CK 6.246 str., 6.247 str. nuostatomis, atsižvelgdama į Inspekcijos išvadas, atsakovė, priešingai nei nurodė skundžiamame sprendime teismas, niekada neneigė savo atsakomybės už užuolaidose atsiradusius defektus (plėšimus) ir aktyviai ėmėsi priemonių, kad būtų pašalinti minėti pažeidimai: iš ieškovės sužinojo užuolaidų gamintoją, kurį ji ilgai slėpė ir į jį kreipėsi dėl užuolaidų pataisymo, vėliau kartu su UAB „Niuansai" siūlė prisidėti 1000 Lt įsigyjant naujas užuolaidas. Teikdama pastarąjį pasiūlymą, atsakovė atsižvelgė į tai, kad ieškovė negalėjo nepateikė užuolaidų kainą patvirtinančių dokumentų, į UAB „Niuansai" 2011-10-12 rašte nurodytą galima 2500 Lt kainą ir vadovavosi minėtų Taisyklių V skyriaus 19 punkte numatyta galimybe sumažinti atlygintą vertę įvertinus gaminio nusidėvėjimą (moralinis nusidėvėjimas - gaminys pagamintas daugiau kaip prieš 2 metus, 60 % nusidėvėjimas). Su šiuo pasiūlymu ieškovė sutiko, tačiau savo nuomonę pakeitė tuomet, kai atsakovė nesutiko grąžinti senųjų naktinių užuolaidų, kol galutinai nebus išspręstas ginčas. Atsakovė nesutinka su sprendime nurodytais motyvais, kad ieškovė pasirinko CK 6.363 str. 4 d. 4 p. numatytą, jos kaip vartotojos, teisių gynimo būdą. CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų taikymą lemia netinkama daikto (paslaugos) kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Teismas, įvertindamas vartotojos pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turėjo atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų neadekvačių teisinių padarinių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovės naktinių užuolaidų sugadinimai (susitraukimas, audinio susiskersavimas), dėl kurių ieškovės naktinės užuolaidos tapo netinkamomis toliau naudoti, atsirado ne dėl atsakovės kaltės. Taigi, tenkindamas ieškovės reikalavimus ir priteisdamas iš atsakovės 3912 Lt ieškovės sumokėtus ne tik už naujų užuolaidų, bet ir romanečių bei šviestuvo gaubto įsigijimą, teismas parinko ir pritaikė akivaizdžiai neproporcingą bei neadekvatų ieškovės teisių gynimo būdą, juolab, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su romanečių ir šviestuvo gaubto keitimu ieškovės namuose. Vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis (b. l. 2-5).

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog vartojimo rangos sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, nes ant kvito pasirašė jos dukra. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ji paprašė dukters E. J. į valyklą nunešti užuolaidas, ir taip suteikė jai teisę sudaryti vartojimo rangos sutartį su atsakove. E. J. sutarties sudarymo metu atsakovei atskleidė aplinkybes, kad veikia atstovaujamojo, t. y. savo mamos vardu, ką patvirtina kvito turinys. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovės vardu buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis su atsakove ir toks sandoris privalomas atsakovei. Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš vartojimo rangos sutarties teisinių santykių. Kadangi atsakovė, matydama, kad nėra priežiūros etiketės, vis vien priėmė užuolaidas valyti, tai jai kyla pareiga savo darbą atlikti kokybiškai. Todėl teiginiai, kad tokiu atveju nesuteikiama garantija, yra atmestini. Atsakovė yra savo srities profesionalė, turi daugiau žinių apie suteikiamą paslaugą ir galimybę tinkamai atlikti paslaugą. Įstatymas draudžia vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyse pasunkinti vartotojo padėtį arba panaikinti ar suvaržyti vartotojo teisę pareikšti ieškinį pardavėjui dėl sutarties sąlygų pažeidimo (CK 6.350 str. 2 d.). Todėl sutartyje įrašyta pastaba apie garantijos nesuteikimą, jei ant gaminio nėra prisiūtos priežiūros etiketės, yra niekinė, o atsakovei kyla pareiga atlikti paslaugą taip pat kokybiškai, kaip ir esant prisiūtai gaminio priežiūros etiketei. Atsakovė nurodo, kad užuolaidas valė su programa, skirta delikačių audinių valymui, todėl polisterinės užuolaidos nukentėti negalėjo, nes šis audinys nėra jautrus nei valymui, nei skalbimui. Po valymo buvo nustatyti audinio mechaniniai pažeidimai, pasikeitė užuolaidų matmenys, todėl atsakovės teiginys, kad buvo imtasi visų priemonių, kad paslauga būtų suteikta tinkamos kokybės, kelia abejonių. Nesutinka su atsakovės nuomone, kad jai nekyla civilinė atsakomybė, nes ji pati pripažino, jog užuolaidos po valymo susitraukė, todėl siūlė jas taisyti, tik atsakovės pasiūlymai buvo nepriimtini ieškovei. Ieškovė visą bylos eigą tvirtino, jog užuolaidos valymo metu buvo suplėšytos. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas pritaikė akivaizdžiai neproporcingą ir neadekvatų ieškovės teisių gynimo būdą, nes tiek Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek teismas pažymėjo, kad užuolaidos, romanetės, šviestuvo gaubtas, kurie buvo pasiūti iš tos pačios medžiagos, sudarė vientisą interjero detalę, todėl vien tik naujų užuolaidų pasiuvimas iš kitokios medžiagos (iš tokios pat medžiagos pasiūti nebuvo galimybės) neatstatytų pažeistų ieškovės teisių į pradinę padėtį. Ieškovės (vartotojos) pasirinktas teisių gynimo būdas, kuomet ji, nepavykus jai susitarti su atsakove, pati pasiuvo minėtus daiktus ir kreipėsi dėl išlaidų priteisimo, yra teisėtas ir pagrįstas (2 t., b. l. 14-16).

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimas keistinas dalyje dėl priteistinų nuostolių, atsiradusių iš cheminio valymo ir skalbimo paslaugų teikimo sutarties, dydžio ir bylinėjimo išlaidų priteisimo bei paskirstymo. Likusioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.259 str. nuostatų ir, atsižvelgdamas į šalių atsakomybės laipsnį, be pagrindo netaikė mišrios atsakomybės principo, dėl ko nustatė skolininkei (atsakovei) per didelę atsakomybę (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.).

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2011-09-06 ieškovė L. G., kurią pagal žodinį įgaliojimą atstovavo dukra E. J., su atsakove UAB „Joglė“ sudarė vartojimo atlygintinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo išvalyti užuolaidas, tame tarpe – ir naktines užuolaidas, o ieškovė už tinkamai ir laiku atliktą naktinių užuolaidų cheminio valymo paslaugą, pritaikius nuolaidą, sutiko sumokėti 85,28 Lt. 2011-09-09 išvalytos naktinės užuolaidos ieškovei buvo grąžintos, tačiau atsakovė pastebėjo, jog jų matmenys pakitę, jos sutrumpėję, įstrižai susiskersavusios, o kampuose yra įplyšimų. 2011-10-13 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos akte konstatuota, kad prie naktinių užuolaidų nėra jokios informacijos apie pluoštinę sudėtį ir priežiūrą, kad užuolaidų apačioje, kur įdėti svareliai, matomi plėšimai dėl mechaninio ardomojo poveikio tekstilės gaminiui. Pagal ieškovės prašymą atsakovė pataisė užuolaidas, tačiau ieškovės jų kokybė netenkino. Šalims geruoju ginčo nepavyko išspręsti ir po kitų atsakovės pasiūlymų, 2011-09-20 pretenzijos pateikimo. Naudodamasi CK 6.363 str. 4 d. 1 p. numatyta teise ieškovė pasisiuvo naujas naktines užuolaidas, romanetes, šviestuvo gaubtą, pasikeitė durų stiklą, kuris buvo su atkartotu ankstesnių užuolaidų ornamentu, todėl prašė priteisti iš atsakovės 5931,20 Lt nuostoliams atlyginti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus pripažino teisėtais ir pagrįstais 3912 Lt sumoje, o reikalavimą dėl 2019,20 Lt priteisimo (už durų stiklą) atmetė padaręs išvadą, jog ieškovė šioje dalyje neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

9Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu padaryta išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl jų visų jų nekartoja. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6. 259 str. nuostatų, dėl ko be pagrindo pritaikė atsakovei nepagrįstai didelio dydžio civilinę atsakomybę.

10Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš sutarties, pagal kurią ieškovas – juridinis asmuo, besiverčiantis cheminio valymo ir skalbimo verslu (1 t., b. l. 111-128), atliko atsakovės – fizinio asmens, užuolaidų valymą. Sutarties, kurios dalykas yra nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu (atlikti valymo veiksmai, tačiau nesukurtas naujas objektas), pagrindu tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, kadangi ginčo sutarties šalys ir jos dalykas atitinka vartojimo paslaugų sutarčiai būdingus požymius. Atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuoja CK XXXV skyrius. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Kai klientas yra fizinis asmuo – vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės. CK 6.724 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad CK šeštosios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme vartojama autonominė paslaugos sąvoka, kuri apima tiek rangą, tiek atlygintines paslaugas – pagal šio įstatymo 2 str. 7 d. paslauga tai – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.

11Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovė iš viso nesudarė su atsakove vartojimo rangos sutarties, todėl neįgijo ir reikalavimo teisės. CK 2.132 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 str. 1 ir 2 d.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovės dukra E. J., sudarydama valymo paslaugų sutartį, atstovavo savo motinai L. G. ir apie tai atsakovė žinojo. Užsakymo kvite nurodytas L. G. vardas ir pavardė (1 t., b. l. 5). Ieškovės dukra veikė neviršydama ieškovės suteiktų įgaliojimų, ieškovė šiuos įgaliojimus pripažįsta. Kadangi tai yra artimi šeimos nariai, tai neprotinga ir neįprasta buvo reikalauti, kad dukra dėl valymo paslaugos sutarties sudarymo turėtų įgaliojimą (CK 1.5 str.). Šalių sudaryta sutartis nepriskiriama sutartims, kurios negali būti sudaromos per atstovus. Atsakovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl ji būtų nesudariusi sutarties per ieškovės atstovę ir byloje nenustatytos aplinkybės kad iš viso buvo reikalauta pateikti asmens tapatybę nurodančius dokumentus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad nuolaidų korteles išduoda konkrečiam asmeniui ar kad tokia kortele yra draudžiama naudotis kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ištyrė ir teisingai įvertino, kad nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai susiformavo būtent tarp ieškovės ir atsakovės.

12Nepagrįstu vertintinas ir apeliantės argumentas, kad teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius ne tik už užuolaidų, bet ir romanečių bei švietuvo gaubto įsigijimą, parinko ir pritaikė neproporcingą ir neadekvatų ieškovės teisių gynimo būdą bei kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su romanečių ir šviestuvo gaubto keitimu. Pažeistos vartotojo teisės turi būti apgintos visiškai – laikantis restitiutio in integrum principo, todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, greta specialiųjų teisių gynimo būdų, gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo pažeistų teisių gynybos būdų taikymas neatima teisės kartu pareikalauti atlyginti nuostolius visais atvejais, kai egzistuoja būtinos civilinės atsakomybės prielaidos, nepaisant to, ar tokia vartotojo teisė nurodyta atskirą vartojimo santykių rūšį reglamentuojančiose teisės normose. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). CK 6.292 str. 1 d. nustatyta, kad gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad užuolaidos, šviestuvo gaubtas, romanetės buvo pasiūti iš tos pačios medžiagos ir specialiai suderinti, sudarė vientisą interjerą, jie buvo išdėstyti greta ar netoli vienas kito. Todėl sutiktina su ieškove, kad, pakeitus vieną iš šių detalių (naktines užuolaidas), buvo suardytas interjero vientisumas, daiktai vienas prie kito nebetiko pagal spalvas ir kaloritą. Todėl apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos ir ieškovės argumentais, kad dėl šios ieškinio dalies yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovė turi teisę reikalauti šios dalies nuostolių atlyginimo.

13CK 6.363 str. 8 d. įtvirtinta pirkėjo teisė vietoj kitų gynybos būdų vienašališkai nutraukti sutartį yra esminė pažeistų vartotojo teisių gynimo ypatybė, nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu ir įstatyme neįtvirtinta jokių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Visgi vartotojo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai, inter alia, taikomų priemonių proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad tokiais atvejais, kai pirkėjas kreipiasi į pardavėją dėl neatlygintinio prekės trūkumų pašalinimo, tačiau net ir po kelių prekės taisymų jos naudoti pagal paskirtį neįmanoma, akivaizdu, kad pirkėjo teisė į gynybą nėra tinkamai įgyvendinta ir vartotojas išlaiko teisę savo pažeistas teises ginti kitais įstatyme įtvirtintais būdais, pavyzdžiui, nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (Teismų praktikos apžvalga, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika Nr. 33). Nagrinėjamu atveju, ieškovės užuolaidos buvo taisomos, tačiau trūkumų pašalinimas ieškovės pagrįstai netenkino, nes užuolaidos prarado tam tikrą funkciją, nes jų nebebuvo galima traukyti, pasikeitė jų matmenys ir jos netiko naudoti kartu dieninėmis užuolaidomis, skyrėsi medžiagos spalva tose vietose, kur buvo pataisyti įplyšimai. Todėl laikytina, kad šiuo atveju CK 6.363 str. 8 d. įtvirtinta pirkėjo teisė vietoj kitų gynybos būdų vienašališkai nutraukti sutartį yra proporcinga ir adekvati prievolių pažeidimo mastui, o apeliantės argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.

14Atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioritetas, taip pat tinkamo kliento informavimo pareiga (CK 6.718, 6.719 str.). Teikdamas paslaugas jų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus, jei kliento nurodymai neprieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms. Paslaugų teikėjas, prieš sudarant paslaugų sutartį, privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 str. 1 d.). Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos specialios taisyklės sutarčių sudarymo ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos turi atitikti bendruosius sąžiningumo kriterijus, vienas sutarties sąlygos sąžiningumo kontrolės aspektų yra vertinimas, ar sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą reikšmingą sutarčiai sudaryti informaciją. Tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar pirkėjo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar pardavėjo (šiuo atveju paslaugos teikėjo) pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui (Teismų praktikos apžvalga, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika Nr. 33). Kiekvienas protingas asmuo, net ir vartotojas, privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, prieš atlikdamas kokį nors veiksmą turi apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, taip pat pakankamai atidžiai ir rūpestingai elgtis atlikdamas bet kokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti, tačiau nesvarstė šalių elgesio ir, atsižvelgdamas į šalių atsakomybės laipsnį, turėjo taikyti CK 6.259 straipsnyje nustatytą mišrią atsakomybę.

15Iš byloje esančio užsakymo kvito matyti, jog pirmojo lapo antroje pusėje yra pateikta informacija, kad švaros centras nesuteikia paslaugų kokybės garantijos po cheminio valymo ar skalbimo, jei ant gaminio nėra priežiūros etiketės su nuoroda apie gaminio priežiūrą. Nurodyta informacija yra priekinėje kvito pusėje, atspausdinta normaliu ir įskaitomu šriftu, nėra didelės apimties, kvitas pasirašytas kaip tik vietoje po šios informacijos (1 t., b. l. 5). Iš liudytojos E. J., atsakovės darbuotojų parodymų bei pačios ieškovės paaiškinimų visumos matyti, kad minėta informacija buvo atskleista, kad buvo svarstoma, ar naudotis atsakovės paslaugomis, nes E. J. skambino ieškovei ir klausė, ar palikti valymui naktines užuolaidas, teiravosi atsakovės darbuotojų, ar pavyks tinkamai atlikti paslaugą (1 t., b. l. 151-181). Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė ieškovei suteikė pakankamą informaciją, turinčią įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti sutartį, o ieškovė sutartį sudarė ją žinodama ir veikdama savo rizika bei pasirinkimu (CK 6.719 str. 1 d.). Valstybinės ne maisto produktų inspekcija Panevėžio skyrius 2011-11-15 patikrinimo akte bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad gaminys pateiktas valymo įmonei nepaženklintas, nežinomi gamintojo rekomenduojami priežiūros būdai, t. y. būtina informacija išvengti gaminio sugadinimo valymo proceso metu (1 t., b. l. 34-38, 39-42). Be to, siekiant išsiaiškinti užuolaidų audinio sudėtį, ieškovė iš karto atsakovei neatskleidė užuolaidų gamintojo (b. l. 159), kas taip pat galėjo turėti esminės reikšmės nustatant medžiagos pluoštinę sudėtį ir priežiūrą. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovei nesielgiant kaip protingai, rūpestingai ir atidžiai teisinių santykių dalyvei, ji iš dalies taip pat turi prisiimti ir neigiamus šių veiksmų padarinius. Iš kitos pusės, atsakovė yra atsakinga už užuolaidose atsiradusius defektus dėl plyšimų. Pati apeliantė skunde pripažįsta, kad neneigia savo atsakomybės už užuolaidose atsiradusius defektus (plyšimus), kurie atsirado dėl to, kad iš užuolaidų kraštų nebuvo išimti svareliai. Atsakovė, kaip profesionalė, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį, turėjo įvertinti visas aplinkybes ir apžiūrėdama naktines užuolaidas turėjo visas galimybes šį faktą nustatyti, ko neneigė posėdyje apklausti ir atsakovės darbuotojai. Minėtuose aktuose nurodytos institucijos taip pat nustatė, kad po valymo paslaugos gaminyje yra defektai – plyšimai, apie kurių buvimą gaminyje prieš paslaugos atlikimą, taip pat perspėjimų apie jų atsiradimą paslaugos teikimo metu kvite nėra, kitų duomenų, kad tokia informacija ieškovei būtų suteikta taip pat nėra. Todėl, kaip teisingai šioje dalyje nustatė ir pirmosios instancijos teismas, paslaugos teikėja (atsakovė) yra atsakinga dėl valymo proceso metu atsiradusių defektų (plėšimų), dėl ko daiktas tapo nebetinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija Panevėžio skyrius 2011-11-15 patikrinimo akte pažymėjo, kad užsakymo kvite nenurodyti užuolaidų ilgiai ir negalima nustatyti, kiek kito užuolaidų matmenys paslaugos atlikimo metu (1 t., b. l. 39-42). Iš byloje esančių duomenų yra pagrindas labiau tikėti, jog užuolaidų matmenys pakito, jos susiskersavo dėl to, kad ieškovė nepateikė gaminio priežiūros etiketės su nuoroda apie gaminio priežiūrą ir nenurodė, kur įgijo užuolaidas, kad šią aplinkybę pagal galimybes su gamintoju galėtų nustatinėti ir atsakovė. Nors paslaugos teikėja (atsakovė) yra verslininkė, užsiimanti cheminio valymo ir skalbimo verslu, dėl ko jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai ir taikoma atsakomybė be kaltės, tačiau ir vartotojai (ieškovei) taikomi apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). CK 6.259 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 str. 3 d.). Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012). Todėl, atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, virš nurodytas aplinkybes, į šalių elgesį vartotojų teisių apsaugos teisinio reglamentavimo kontekste, daroma išvada, jog dėl ieškovei padarytos žalos yra kalta ne tik atsakovė, bet ir pati ieškovė, todėl jai tenka 40 procentų atsakomybės už atsiradusią žalą CK 6.259 str. 1 d. pagrindu. Esant šioms aplinkybėms atsakovės atsakomybė mažintina 40 procentų iki 2347,20 Lt (nuo 3912 Lt teismo patenkintos ieškinio dalies).

16Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.). Ieškovė, kaip vartotoja, nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Todėl ji be pagrindo sumokėjo 178 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 25) ir jis jai grąžintinas CPK 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi iš atsakovės ieškovei priteisiama 2347,20 Lt, tai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 70 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teisme abi šalys turėjo po 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 129, 195) ir buvo 62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1, CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas 60 %, atsakovė ieškovei turi sumokėti 600 Lt, ieškovė atsakovei – 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Todėl atlikus užskaitą iš atsakovės ieškovei priteisiamas 200 Lt šių išlaidų skirtumas, atitinkamai valstybei iš ieškovės priteisiama 25 Lt, iš atsakovės – 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d.).

17Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 117 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 6). Kadangi apeliacinio skundo reikalavimai tenkinami 40 %, tai iš ieškovės atsakovei priteisiama 47 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 5 d.). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 17). Kadangi apeliacinio skundo reikalavimai atmetami 60 %, iš atsakovės ieškovei priteisiama 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

18Teismas, vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 3 p..

Nutarė

19Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą dalyje dėl priteisto nuostolių dydžio ir bylinėjimosi išlaidų.

20Sumažinti iš atsakovės UAB „Joglė“ (į. k. 147754321, adresas – Kranto g. 12, Panevėžys) ieškovei L. G. (a. k. ( - ) adresas – ( - )) priteistą nuostolių dydį iki 2347,20 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt septynių Lt 20 ct), priteisto žyminio mokesčio dydį iki 70 (septyniasdešimt) Lt, priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį iki 200 (dviejų šimtų) Lt.

21Pakeisti sprendimo dalį dėl valstybei priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į/k 5660) šių išlaidų priteisti: iš ieškovės L. G. (a. k. ( - ) – 25 (dvidešimt penkis) Lt, iš atsakovės UAB „Joglė“ (į. k. 147754321) – 37 (trisdešimt septynis) Lt.

22Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

23Grąžinti ieškovei L. G. (a. k. ( - ) iš valstybės biudžeto 178 (vieną šimtą septyniasdešimt ašuonis) Lt žyminio mokesčio (sumokėta 2012-04-13 mokėjimo kvitu).

24Priteisti iš ieškovės L. G. (a. k. ( - ) atsakovei UAB „Joglė“ (į. k. 147754321) 47 (keturiasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

25Priteisti iš atsakovės UAB „Joglė“ (į. k. 147754321) ieškovei L. G. (a. k. ( - ) 300 (tris šimtus) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė... 2. Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 1.39 str., 6.716 str., 6.188 str., 6.249 str.,... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-29 sprendimu ieškinį tenkino... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo,... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio apylinkės teismo 2012... 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 8. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2011-09-06 ieškovė L. G.,... 9. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 10. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje... 11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog... 12. Nepagrįstu vertintinas ir apeliantės argumentas, kad teismas, tenkindamas... 13. CK 6.363 str. 8 d. įtvirtinta pirkėjo teisė vietoj kitų gynybos būdų... 14. Atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose svarbus įstatyme... 15. Iš byloje esančio užsakymo kvito matyti, jog pirmojo lapo antroje pusėje... 16. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir pakeistus pirmosios instancijos... 17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 18. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 3 p..... 19. Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą... 20. Sumažinti iš atsakovės UAB „Joglė“ (į. k. 147754321, adresas –... 21. Pakeisti sprendimo dalį dėl valstybei priteistų išlaidų, susijusių su... 22. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 23. Grąžinti ieškovei L. G. (a. k. ( - ) iš valstybės biudžeto 178 (vieną... 24. Priteisti iš ieškovės L. G. (a. k. ( - ) atsakovei UAB „Joglė“ (į. k.... 25. Priteisti iš atsakovės UAB „Joglė“ (į. k. 147754321) ieškovei L. G....