Byla 2K-247-697/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžio.

2Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu B. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį išteisintas nesant veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo B. B. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt (1866 Eur) bauda. Priteista iš nuteistojo B. B. 922 796 Lt žalos atlyginimo į Lietuvos Respublikos biudžetą.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5B. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas B. B. įmonės savininku bei nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. perregistruotos UAB „M“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tyčia Šilutėje nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. apgaulingai tvarkė B. B. įmonės bei nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. apgaulingai tvarkė UAB „M“ buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas ir neužregistruodamas apskaitoje ūkinių operacijų duomenų, o būtent:

6nuo 2002 m. vasario 18 d. iki 2005 m. birželio 30 d. B. B. įmonės 34 sąskaitomis pagrindė rangos darbų atlikimą Švedijos Karalystės įmonei „W“ ir B. B. įmonės 10 sąskaitomis pagrindė rangos darbų atlikimą Švedijos Karalystės įmonei „N“, tačiau pajamų – 4 267 170,92 Lt (1 235 858,1 Eur), neužregistravo apskaitoje bei šių sąskaitų neišsaugojo;

7nuo 2002 m. kovo 6 d. iki 2004 m. spalio 26 d. neužregistravo apskaitoje į B. B. asmeninę sąskaitą 36 atvejais pervestų įmonės piniginių lėšų – viso 2 811 482,57 Lt (814 261,61 Eur) bei finansinės investicinės veiklos sąnaudų – neigiamą valiutos kurso įtaką – 4807,63 Lt (1392,39 Eur);

8nuo 2002 m. kovo 8 d. iki 2004 m. lapkričio 18 d. iš asmeninės sąskaitos, esančios „Foreningssparbanken AB, Nordingra“, 82 atvejais paėmė įmonės pinigines lėšas – iš viso 1 953 954,78 Lt (565 904,4 Eur), tačiau ūkinių operacijų nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neįtraukė į apskaitą;

9apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderis) nepagrindė išlaidų, t. y. 2004 m. rugsėjo 30 d. 6 atvejais iš viso 84 436,76 Lt (24 454,58 Eur) įmokėjimo į B. B. įmonės 6 darbuotojų asmenines sąskaitas, esančias „Foreningssparbanken“;

10apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderis) nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. 6 atvejais nepagrindė iš viso 28 748,71 Lt (8326,2 Eur) išmokėjimo 6 darbuotojams;

11nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, įdarbino B. B. įmonėje 14 Lietuvos piliečių bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą jiems ir B. B.: darbo užmokesčio priskaitymo 4 159 199,27 Lt (1 204 587,3 Eur), darbo užmokesčio išmokėjimo 2 823 884,22 Lt (817 853,4 Eur), fizinių asmenų pajamų mokesčio priskaitymo 228 206,78 Lt (66 093,25 Eur) bei gyventojų pajamų mokesčio priskaitymo 1 107 108,26 Lt (320 640,7 Eur), iš viso – 1 335 315,04 Lt (386 733,96 Eur); sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio 30 900 Lt (8949,26 Eur) ir gyventojų pajamų mokesčio 398 274 Lt (115 348,12 Eur) (kaip už savarankiškai dirbančius fizinius asmenis), iš viso – 429 174 Lt (124 297,38 Eur); nesumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio 197 306,78 Lt (57 143,99 Eur) ir gyventojų pajamų mokesčio 708 834,26 Lt (205 292,59 Eur), iš viso 906 141,04 Lt (262 436,58 Eur);

12nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. nepagrindė išlaidų dokumentais B. B. įmonės 14 darbuotojų komandiruočių sąnaudų;

13nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. nepagrindė išlaidų dokumentais B. B. įmonės patirtų 337 787 Lt (97 829,88 Eur) išlaidų;

14apskaitos dokumentu (kasos išlaidų orderiu) nepagrindė 2005 m. rugpjūčio 22 d. 10 000 Lt (2896,2 Eur) įmokėjimo į sąskaitą, esančią AB Ūkio bankas;

15nuo 2002 m. balandžio 17 d. iki 2004 m. lapkričio 28 d. 15 atvejų neužregistravo apskaitoje iš asmeninės sąskaitos, esančios „Foreningssparbanken AB“, pervedimų į B. B. asmeninę sąskaitą, esančią į AB bankas „Hansabankas“, iš viso 760 224,99 Lt (220 176,38 Eur).

16Dėl to nebuvo galima nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. iš dalies nustatyti B. B. įmonės ir nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. iš dalies nustatyti UAB „M“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

17Kasaciniu skundu nuteistasis B. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį.

18Kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes to nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas W. L. parodė, jog jis buvo įmonės „N“ generaliniu direktoriumi ir su juo susisiekė įmonės agentas (ne kasatorius) bei pasiūlė darbuotojų, kurie skerstų galvijus. Be to, šis liudytojas patvirtino, kad pratęsdavo asmenų darbo sutartis, tačiau nematė sutarčių, sudarytų tarp „N“ ir „E“. Analogiškai parodė ir liudytojas B. K., iš kurio parodymų matyti, kad „N“ su kasatoriaus įmone nebendradarbiavo. Kasatorius pažymi, kad nors teismas liudytojo S. M. S. parodymus pripažino reikšmingais, tačiau vadovavosi tik šių įrodymų fragmentais ir neatsižvelgė į tai, jog šis liudytojas parodė, kad žmones įdarbindavo asmuo vardu „A ar kažkaip panašiai“. Taigi įvertinus Švedijos įmonei 2001-2005 metais vadovavusių asmenų parodymus darytina, išvada, kad nėra jokių įrodymų, jog kasatorius kaip įmonės vadovas būtų sudaręs sutartį su Švedijos įmone ir sprendęs darbuotojų iš Lietuvos apgyvendinimo, įdarbinimo, darbo apskaitos ar kitus klausimus.

19Kasatorius teigia, kad juo pasinaudojo Švedijos įmonės vadovai, kurie sukūrė veiklos schemą siekdami mokestinių lengvatų. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatoriaus įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą Švedijoje, o jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

20Anot kasatoriaus, priešingai negu parodė specialistė V. V. (neva kasatoriaus įmonė pervesdavo žmonėms atlyginimus), iš byloje surinktų įrodymų darytina priešinga išvada. Antai Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2010 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte yra pateikta Švedijos įmonės mokestinių pavedimų ir sąskaitų lentelė, kurioje aiškiai matyti, kad piniginis pervedimas daugeliu atvejų buvo darytas anksčiau, negu išrašyta sąskaita (INVOCE). Tai įrodo, kad Švedijos įmonė išrašydavo sąskaitas (INVOCE) „E“ įmonės vardu po to, kai būdavo pervesti pinigai, siekdama mokėti mažesnius mokesčius.

21Tuo tarpu kasatorius neturėjo galimybių suformuoti sąskaitų (INVOCE), nes, kaip matyti iš byloje esančių Švedijos įmonės vidaus apskaitos dokumentų bei liudytojų parodymų, jis visą laiką dirbo fizinį darbą.

22Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, Švedijos įmonėms vykdant atsiskaitymus per jo įmonę, jis, būdamas šios įmonės vadovu, negalėjo to nežinoti, yra pagrįsta prielaidomis, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kasatorius nevykdė ūkinės komercinės veiklos Švedijoje. Antai VMI 2006 m. kovo 23 d. rašte „Dėl Švedijos administracinės pagalbos prašymo“ nurodoma, kad Švedijos mokesčių tarnyba vykdė „N“ įmonės veiklos patikrinimą ir ištyrė, jog darbininkai iš Lietuvos buvo įtraukti į įmonės darbuotojų sąrašus nuo 2001 m. gruodžio iki 2005 m. birželio. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad pagal Švedijoje galiojančius įstatymus visi Lietuvos darbininkai, įskaitant įmonės savininką B. B., pagal įstatymus turi mokėti pajamų mokestį nuo Švedijoje uždirbtų pajamų, tačiau faktiškai nė vienas darbininkas niekada nebuvo registruotas Švedijoje mokesčių tikslais ir nuo jų atlyginimų nebuvo mokamos socialinės įmokos. Rašte taip pat nurodoma, kad Švedijos mokesčių administratoriai siekia mokesčių tikslais užregistruoti ir pajamų mokesčiu apmokestinti visus Lietuvos darbininkus. Jie taip pat laikys Švedijos įmonę visų penkiolikos Lietuvos darbininkų, taip pat ir B. B., darbdaviu ir įgalios ją sumokėti reikiamus nuo jų atlyginimo mokesčius bei socialines įmokas.

23Taip pat Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. vasario 17 d. rašte informuojama, kad B. B. įmonei nėra prievolės mokėti fizinių asmenų ir gyventojų pajamų mokestį, nes visų Lietuvos darbininkų darbdaviu laikoma Švedijos įmonė. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal surinktą informaciją iš fizinių asmenų, dirbusių Švedijos įmonėje, nustatyta, jog ši įmonė kiekvieną mėnesį pervesdavo jų darbo užmokestį į kasatoriaus sąskaitas, esančias Švedijos banke, tačiau, anot kasatoriaus, byloje yra daugybė įrodymų, kad darbuotojai pakluso Švedijos įmonės vidaus tvarkai, atliktą darbą kontroliavo Švedijos įmonės darbuotojai (jie nurodydavo, kur, kada ir kokias gamybines užduotis reikia atlikti).

24Kasatoriaus teigimu, tai, kad jis nesprendė asmenų įdarbinimo klausimų, įrodo byloje esantys Švedijos įmonei „W“ adresuoti raštai. Nors apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo tai, kad nuo 2004 m. gruodžio Švedijos įmonė visas pinigines lėšas savo nuožiūra pervedinėjo į kito fizinio asmens – A. B. asmeninę sąskaitą. Be to, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad santykiai tarp kasatoriaus ir A. B. buvo konfliktiški, pastarasis net naudojo fizinį smurtą prieš kasatorių. Taip pat baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepaneigia kasatoriaus nurodytų aplinkybių, kad jis nieko nežinojo apie sutartį tarp „E“ ir Švedijos įmonės ir kad buvo įsitikinęs, jog švedai taip išgrynina pinigus siekdami atsiskaityti su dirbusiais lietuviais.

25Kasatorius pažymi, kad nė vienoje sąskaitoje nėra jo parašo, be to, šios sąskaitos buvo išrašytos su šiurkščiomis lietuvių kalbos klaidomis, kokių nepadarytų nė vienas lietuvis ar Lietuvoje gyvenęs asmuo.

26Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. D., K. M., M. P., V. A., A. R., S. B., R. P., R. M., V. D., V. A., A. B., V. D., A. N., A. S. dirbo kasatoriaus įmonėje, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina.

27Minėti darbininkai parodė, kad jie žinojo, jog dirba be darbo sutarčių; buhalterinę apskaitą vedė švedų tautybės buhalterė, kasatorius net nebuvo atvykęs į Švediją. Esant šioms aplinkybėms, byloje nesurikta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius suvokė savo veiksmų pavojingumą ir siekė žalingų padarinių arba sąmoningai leido jiems atsirasti ar kad jis nusikalstamai pasitikėjo arba buvo nusikalstamai nerūpestingas.

28Taip pat skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu tos pačios faktinės aplinkybės daug kartų buvo vertinamos skirtingai. Antai 2006 m. vasario 23 d. FNTT Klaipėdos apskrities skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tačiau 2010 m. spalio 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nutrauktas. 2011 m. kovo 28 d. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl atnaujintas, o 2011 m. birželio 10 d. nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes suėjo senatis.

292011 m. birželio 15 d. prokuroro nutarimu taip pat nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje bei 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nenustačius nusikaltimo sudėties, tačiau 2011 m. lapkričio 2 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pavaduotojo nutarimu minėtas 2011 m. birželio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas.

30Taip pat kasatorius teigia, kad civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes jo įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos, nebuvo sudariusi jokių sutarčių su Švedijos įmonėmis. Priešingai, byloje yra įrodymų, kad Švedijos mokesčių administratoriai laikė Švedijos įmonę visų 15 Lietuvos darbininkų, taip pat ir kasatoriaus, darbdaviu ir įgaliojo ją sumokėti reikiamus mokesčius bei socialines įmokas. Taip pat ir Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. vasario 17 d. rašte nurodoma, kad B. B. įmonei nėra prievolės mokėti fizinių asmenų ir gyventojų pajamų mokesčio, nes visų Lietuvos darbininkų darbdaviu laikoma Švedijos įmonė.

31Nuteistojo B. B. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

32Dėl BK 95 straipsnio taikymo

33Baudžiamasis kodeksas nustato įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens baudžiamojo persekiojimo ir baustinumo ribas laiko atžvilgiu. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta atsižvelgiant į bausmės paskirtį, nes praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo paskirta bausmė nepasiektų įstatyme numatytų tikslų. Šios taisyklės išimtys numatytos už veikas, konkrečiai išvardytas BK. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

34Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kasatorius pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. apgaulingai tvarkė B. B. įmonės bei nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. apgaulingai tvarkė UAB „M“ buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas ir neužregistruodamas apskaitoje ūkinių operacijų duomenų, kurie yra įvardyti kaltinime.

35Taigi, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, kasatorius nuteistas už vieno apysunkio tyčinio (BK 222 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) trunkamojo nusikaltimo padarymą, kurio padarymo laikas – 2006 m. sausio 1 d. (nusikalstamos veikos nutraukimo laikas). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, padarius apysunkį tyčinį nusikaltimą, buvo aštuoneri metai.

36Nors bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme metu jau galiojo 2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcijos BK 95 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punkto c papunktyje buvo nustatytas dvylikos metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas apysunkis nusikaltimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naujojoje įstatymo redakcijoje buvo nustatyti ilgesni apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl toks įstatymas laikytinas kitaip sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir, pagal BK 3 straipsnio 3 dalį neturi grįžtamosios galios. Šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Asmens baudžiamumas laiko atžvilgiu sietinas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu.

37Atsižvelgiant į bylos baudžiamojo proceso metu nustatytas veikos padarymo aplinkybes, aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos suėjo 2014 m. sausio 1 d. Duomenų, kad kasatorius po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo ar padaręs kitas nusikalstamas veikas, byloje nėra.

38BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pažymėtina, kad BK 95 straipsnyje nustatyti senaties terminai baigiasi būtent apkaltinamojo, o ne kitos rūšies teismo proceso baigiamojo akto priėmimo dieną nepriklausomai nuo to, kurioje teismų instancijoje jis priimamas.

39Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu kasatorių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl, nepaisant to, kad jau buvo suėjęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, byla nebuvo nutraukta dėl senaties. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių, todėl šį nuosprendį panaikino ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo kasatorių nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo bei netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 d., nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nesudaro pagrindo konstatuoti esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, todėl nėra pagrindo pagal kasacinio skundo reikalavimus naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes apkaltinamąjį nuosprendį priėmė jau suėjus veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktyje nustatytam aštuonerių metų senaties terminui.

40Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, todėl nuosprendis naikintinas (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutrauktina.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

42Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 23 d. nuosprendį bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bylą nutraukti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu B. B.... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą,... 5. B. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai... 6. nuo 2002 m. vasario 18 d. iki 2005 m. birželio 30 d. B. B. įmonės 34... 7. nuo 2002 m. kovo 6 d. iki 2004 m. spalio 26 d. neužregistravo apskaitoje į B.... 8. nuo 2002 m. kovo 8 d. iki 2004 m. lapkričio 18 d. iš asmeninės sąskaitos,... 9. apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderis) nepagrindė išlaidų, t. y.... 10. apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderis) nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki... 11. nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., nesudaręs rašytinių... 12. nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. nepagrindė išlaidų... 13. nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d. nepagrindė išlaidų... 14. apskaitos dokumentu (kasos išlaidų orderiu) nepagrindė 2005 m. rugpjūčio... 15. nuo 2002 m. balandžio 17 d. iki 2004 m. lapkričio 28 d. 15 atvejų... 16. Dėl to nebuvo galima nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d.... 17. Kasaciniu skundu nuteistasis B. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 18. Kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1... 19. Kasatorius teigia, kad juo pasinaudojo Švedijos įmonės vadovai, kurie... 20. Anot kasatoriaus, priešingai negu parodė specialistė V. V. (neva kasatoriaus... 21. Tuo tarpu kasatorius neturėjo galimybių suformuoti sąskaitų (INVOCE), nes,... 22. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, Švedijos... 23. Taip pat Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. vasario 17 d. rašte informuojama,... 24. Kasatoriaus teigimu, tai, kad jis nesprendė asmenų įdarbinimo klausimų,... 25. Kasatorius pažymi, kad nė vienoje sąskaitoje nėra jo parašo, be to, šios... 26. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. D., K. M., M.... 27. Minėti darbininkai parodė, kad jie žinojo, jog dirba be darbo sutarčių;... 28. Taip pat skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu tos pačios faktinės... 29. 2011 m. birželio 15 d. prokuroro nutarimu taip pat nutrauktas ikiteisminis... 30. Taip pat kasatorius teigia, kad civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai, nes... 31. Nuteistojo B. B. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 32. Dėl BK 95 straipsnio taikymo... 33. Baudžiamasis kodeksas nustato įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu... 34. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kasatorius pagal BK 222... 35. Taigi, kaip matyti iš teismo nuosprendžio, kasatorius nuteistas už vieno... 36. Nors bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme... 37. Atsižvelgiant į bylos baudžiamojo proceso metu nustatytas veikos padarymo... 38. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo... 39. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu kasatorių... 40. Atsižvelgdama į tai, kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...