Byla Ik-2972-426/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ramūno Gadliausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Remigijui Pakalniškiui ir advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, atsakovo atstovams Daivai Brazauskienei ir Leandrui Deltuvai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gersta“ (toliau – ir UAB „Gersta“, Bendrovė, pareiškėjas) administraciniam teismui paduotu patikslintu skundu (b. l. 28-35) prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. atsisakymą siūlyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Aplinkos ministerija) tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Valstybinę miškų tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) patikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą, panaikinant valstybinį mišką žemės sklype ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 daliai ir 23 straipsniui.

5Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Gersta“ yra 0,5219 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, kadastrinis Nr. ( - ), savininkė. Šį žemės sklypą 2006 m. sausio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo UAB „Pilnatvė“ (UAB „Gersta“ yra minėtos bendrovės teisių perėmėja) iš K. Z. K., kuriai Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 877 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę turėtoje vietoje. Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu K. Z. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir UAB „Gersta“ dėl 2005 metais priimtų administracinių aktų dalies, kuria atkuriant K. Z. K. nuosavybės teises į žemę, buvo grąžinta 0,38 ha valstybinio miško ( - ), Palangoje, taip pat dėl restitucijos taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu prokuroro ieškinį patenkino iš dalies, skundžiamas administracinių aktų dalis panaikino. Apeliacinės instancijos teismas sustabdė civilinę bylą pagal pateiktus apeliacinius skundus ir suteikė UAB „Gersta“ galimybę apskųsti Valstybinės miškų tarnybos paruoštą kvartalo schemą. Bendrovė 2011 m. kovo 5 d. pateikė Tarnybai prašymą patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą žemės sklype ( - ), Palangoje. 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 517 atsakovas prašymą atmetė neteisėtai. Tarnyba pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 15 punktą turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimus vietoje ir, nustačius inventorizacijos klaidas, teikti pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl schemos tikslinimo. Todėl UAB „Gersta“ pagrįstai kreipėsi į Tarnybą. Sprendime nurodoma, kad, atlikus pakartotinį patikrinimą vietoje, nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės miškų 103 kvartalo ( - ) taksacinis sklypas, į kurį patenka dalis sklypo, esančio ( - ), atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo siūlyti šį miško sklypą išbraukti iš valstybinio miško plotų. Pareiškėjas teigė, kad toks vertinimas neteisingas, nes UAB „Gersta“ kreipėsi į Tarnybą ne dėl ( - ) taksacinio sklypo, o dėl Bendrovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris ribojasi su kvartalu, bet į jį nepatenka, įvertinimo. Iš žemės sklypo plano, paruošto A. P. įmonės ir patvirtinto reikiamų institucijų, matyti, kad Bendrovės sklypas negali būti įvardijamas mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų: sklype yra pavieniai medžiai ir medžių grupės iki 10 metrų pločio medžių juostoje. Pagal įrašus Nekilnojamojo turto registre, UAB „Gersta“ nuosavybės teise valdomas sklypas įregistruotas ne kaip miškas, o kaip žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Šie duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytini teisingais. Miškų įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, kad miškas gali priklausyti fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl Bendrovė atitinka įstatymo nustatytą nuosavybės teisės subjektą.

6Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimo teiginiu, jog nėra pagrindo išbraukti sklypą iš valstybinių miškų plotų, kadangi taksacinis sklypas Nr. ( - ) įeina į valstybinių miškų plotą. Mano, kad atsakovui kliūtis tenkinti Bendrovės prašymą yra Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos. Analizuodamas Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta kokie miškai laikytini valstybinės reikšmės miškais, priklausančiais išimtinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, pareiškėjas pareiškė nuomonę dėl galimo šios įstatymo normos prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui, nuosavybės neliečiamumo principui ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams.

7Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kad K. Z. K. įgijo nuosavybės teisę į ginčo sklypą ne pagal sandorį, o remiantis administraciniu aktu, sukėlusiu civilines teisines pasekmes. Todėl pirmiausia turi būti vertinama, ar nuosavybės teisės atkūrimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatoms. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės į <...>, Palangos ir <...> miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, t. y. laikantis nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygų ir tvarkos. Žemės sklypas, dėl kurio kilo ginčas, yra Palangos miesto seniūnijos teritorijoje, priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., vadinasi, nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkuriamos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), nes pagal Atkūrimo įstatymo, galiojusio administracinio akto priėmimo dieną, 12 straipsnį ši žemė nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Taigi nuosavybės teisė į žemę K. Z. K. buvo atkurta teisėtai, todėl, pareiškėjo nuomone, naikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimą nebuvo teisinio pagrindo.

8Tam, kad žemė būtų priskirta miestų miškams, turi būti atlikta tam tikra teisinė procedūra (Miškų įstatymo 3 str. 8 d., Atkūrimo įstatymo 13 str.). Pagal VĮ Registrų centro duomenis ginčo sklypas nustatyta tvarka nepriskirtas miestų miškų grupei. Nesant atitinkamo Vyriausybės nutarimo dėl miškų, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė K. Z. K., priskyrimo miestų miškams, negalima pripažinti, kad tai yra miestų miškų žemė, išimtine nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai. Dėl to, pareiškėjo manymu, negalima teigti, kad nuosavybės teisė K. Z. K. buvo atkurta į miestų miškų žemę, todėl skundžiamas atsakovo Sprendimas, kuriuo atsisakyta patikslinti neteisėtą šios žemės priskyrimą miestų miškų žemei, nepagrįstas. Argumentą, kad dalis Bendrovės žemės sklypo yra priskirta miestų miškų žemei, pasak pareiškėjo, paneigia ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka yra nustatoma formuojant naujus žemės sklypus, o keičiama žemės savininkų, detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Todėl nepakeitus tikslinės žemės naudojimo paskirties, negalima teigti, jog nuosavybės teisė buvo atkurta į miško ūkio paskirties žemę. Pareiškėjo nuomone, į tikslinės paskirties žemę įsiterpianti žemės sklypo dalis, apaugusi medžiais, nekeičia žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties, kadangi ši žemės dalis nėra suformuota atskiru sklypu (Žemės įstatymo 25 str. 1 d.). Nei vienas iš nuosavybės teisės atkūrimo procese priimtų administracinių aktų ir atliktų veiksmų (žemėtvarkos projekto parengimas, tvirtinimas ir pan.), sukėlusių teisines pasekmes, nėra nuginčytas. Atkuriant nuosavybės teises, buvo pagrįstai laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės atkūrimo objektas yra ne valstybinės reikšmės miškas, o jos paskirtis ir naudojimo pobūdis yra tokie, kokie nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose.

9Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime išaiškino, kad, nepaisant to, „ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas teigė, kad minėtas išaiškinimas netaikytinas atgaline tvarka (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas, 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 9, kt.), taigi netaikytinas ir K. Z. K. atveju.

10Bendrovė yra sąžiningas įgijėjas, ginčo sklypą įgijo iš teisėto savininko. Detaliuoju planu žemė buvo padalinta į du sklypus, buvo suprojektuoti pastatai, Bendrovė gavo statybos leidimus, nutiesė inžinerinius tinklus, aptvėrė sklypus tvora. Mano, kad į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta, taisant klaidą miškų schemoje. Nepaneigus parduodančių ir perkančių asmenų sąžiningumo prezumpcijos, jų turtas laikomas teisėtai įgytas ir negali būti išreikalautas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 str. 2 d., 1.80 str. 4 d., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilines bylas Nr. 3K-7-312/2005, Nr. 3K-3-446/2005, Nr. 3K-3-1096/2000, Nr. 3K-3-1202).

11Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad prie valstybinių miškų priskiriama „valstybiniai miškai 7 kilometrų pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą“. Mano, kad ši teisės norma suteikia teisinę apsaugą savininkams, kurių nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas yra nuosavybės atkūrimas. Tačiau tokiu pačiu nuosavybės teisės atkūrimo būdu įgyta žemė miestų miške jokios apsaugos neturi, pagal to paties Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ji be išlygų priskirta valstybinės reikšmės miškui. Tokiu būdu neteisėtai dvi vienodos asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, grupės yra nelygiavertėje padėtyje. Tai, pareiškėjo manymu, pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą (Konstitucijos 29 str. 1 d.) ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Todėl pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 23 straipsniui.

12Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime į skundą (b. l. 44-47) paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinio sklypo dalis – 0,37 ha dydžio miško plotas, esantis 0,5219 ha dydžio žemės sklype, ( - ), Palangoje, kadastrinis Nr. ( - ), kurį pagal 2006 m sausio 27 d. sutartį UAB „Pilnatvė“ (teisių perėmėja – UAB „Gersta“) įgijo iš K. Z. K., yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. 2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miškų inventorizacija, kurios duomenys buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Vadovaujantis 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis, buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1370) patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, pagal kurias Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinio sklypo dalis – 0,37 ha dydžio miško plotas priskirta valstybinės reikšmės miškams. Miško buvimo faktą ginčo sklype patvirtina 2004 – 2005 metų ortofotografinė medžiaga. Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų ir Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas bei šių miškų sąrašus. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 877 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei K. Z. K.“ buvo atkurtos natūra nuosavybės teisės į laisvą 0,7575 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Palangos mieste. Atkuriant natūra nuosavybės teises neatsižvelgta, kad dalis šio žemės sklypo (0,37 ha ploto) patenka į Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, nors Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tai turėjo būti žinoma. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigė, kad K. Z. K. nuosavybės teisės, grąžinant natūra turėtoje vietoje laisvą 0,7575 ha žemės sklypą (2006 m. sausio 27 d. sutartimi parduotą pareiškėjui), esantį ( - ), Palangos mieste, atkurtos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) nuostatas, numatančias, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirti miestų miškams, bei pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas. 2006 m. sausio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi K. Z. K. pardavė UAB „Pilnatvė“ nuosavybės teise priklausiusį 0,7575 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), Palangos mieste, kurio dalis (0,37 ha ploto) patenka į Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinį sklypą ir kuris Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau - ir Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 713) patikslinus Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, į žemės sklypą, esantį ( - ), Palangos mieste, patenka Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinio sklypo 0,37 ha miško ir miško žemės plotas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2009 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 3-1796 „Dėl duomenų pateikimo“ Valstybinė miškų tarnyba atliko pakartotinį Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniame sklype ir nustatė, kad paminėtas ( - ) taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 13.2, 14, 15 punktų nuostatomis, Valstybinė miškų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2011 m. kovo 5 d. prašymą, 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 517 pagrįstai atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant ginčo sklypą iš valstybinės reikšmės miško plotų.

14Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucijos 47 straipsnyje, Miškų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Miškų įstatymo 4 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškams priskirtini ir miestų miškai. Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, jog, „nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai“. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima, o Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje yra numatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie yra miesto miškai. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas dėl teisės kreiptis į administracinį teismą (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. l d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-898/2008; 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-910/2009). Ginčo teritorija Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Atsižvelgęs į tai, mano, kad pareiškėjo prašymas yra atmestinas, nes, net ir patenkinus šį prašymą, pareiškėjui tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes ginčo teritorija, kaip minėta, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, o pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 82-92) pareiškėjo UAB „Gersta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl administravimo subjekto atsisakymo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigojimo šiuos veiksmus atlikti, todėl turi būti aiškinamasi, ar veiksmai, kuriuos atlikti reikalauja pareiškėjas, priskirtini administravimo subjektų kompetencijai, ar konkrečiu atveju šis subjektas turi pareigą šiuos veiksmus atlikti.

18Ištyręs ir įvertinęs įrodymus teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 877 (b. l. 15) K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į laisvą (neužstatytą) 0,7575 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje. 2006 m. sausio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. ( - ) K. Z. K. šį žemės sklypą pardavė UAB „Pilnatvė“ (2008 m. vasario 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkimo sprendimu pavadinimas pakeistas į „Gersta“, b. l. 40). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2009 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 3-1796 Valstybinė miškų tarnyba atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. 2009 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akte Nr. 355 (b. l. 54) nurodyta, kad: aprašomieji bei grafiniai duomenys neatitinka registruotų: dalyje ( - ) kvartalo ( - ) taksacinio sklypo medžiai yra iškirsti (žemės naudmena – kirtavietė), kelmai išrauti, gruntas išlygintas ir apsėtas žole, kadastro žemėlapyje nėra pažymėta kirtavietė. UAB „Gersta“ 2011 m. kovo 5 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai dėl valstybinio miško panaikinimo žemės sklype ( - ), Palangoje. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, 2011 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 317 (b. l. 9-10) atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant ginčo sklypą iš valstybinės reikšmės miškų ploto.

19Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog ginčo žemės sklypas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nes tai kliudo be apribojimų valdyti žemės sklypą. Pareiškėjas mano, kad atsakovo atsisakymas siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą yra neteisėtas.

20Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas nustato Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas. Aprašo 2 punkte yra nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau – ir schemos) yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (rengėjas). Schemos tikslinamos šiais atvejais: 1) atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius; 2) ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis; 3) kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis; 4) kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2-6 punktuose nustatytus atvejus); 5) kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikia pasiūlymus dėl valstybinių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus; 6) kai patvirtinti specialieji teritorijų planavimo dokumentai – infrastruktūros plėtros schemos ar planai, parengti komunikaciniams koridoriams, inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms įrengti, kurių buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir kurie numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis (Aprašo 13 p.) Vadovaujantis Aprašo 14.1 punktu, valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais organizatoriui rengėjas gali teikti atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius arba ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas arba nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Prašymai ištaisyti galiojančiuose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės miškų inventorizacijos klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikiami rengėjui, kuris, gavęs šiuos prašymus, parengia valstybinės reikšmės miškų plotų schemų pakeitimo projektus arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos projektus rengti (Aprašo 15 p.).

21Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą, visų pirma, grindžia argumentu, kad jam priklausantis žemės sklypas negali būti įvardijamas mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų – sklype yra pavieniai medžiai ir miškų grupės iki 10 metrų pločio medžių juostoje.

22Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Miškų įstatymo 4 str. 4 d.).

23Teismas nustatė, kad 2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miškų inventorizacija, kurios duomenys buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Vadovaujantis 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis, buvo parengtos ir Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, pagal kurias Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinio sklypo dalis – 0,37 ha dydžio miško plotas – priskirta valstybinės reikšmės miškams. Miško buvimo faktą ginčo sklype patvirtina 2004 – 2005 m. ortofotografinė medžiaga (b. l. 49-50). Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniame sklype, todėl padarė išvadą, kad UAB „Gersta“ argumentas, jog ginčo sklypas tik ribojasi su minėtu kvartalu, bet nepatenka į jį, yra niekuo nepagrįstas.

24Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikė Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų ir Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas bei šių miškų sąrašus. Nuosavybės teisės K. Z. K. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. sprendimu, tačiau atkuriant natūra nuosavybės teises į laisvą 0,7575 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, nebuvo atsižvelgta į tai, jog dalis žemės sklypo (0,37 ha ploto) patenka į Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, nors Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ši informacija turėjo būti žinoma. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad K. Z. K. nuosavybės teisės, grąžinant natūra turėtoje vietoje laisvą 0,7575 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Palangos mieste, atkurtos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, t. y. kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie priskirti miestų miškams, bei pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patikslinus Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, į žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, patenka Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinio sklypo 0,37 ha miško ir miško žemės plotas. Iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. ( - ), kuri yra sudaryta iš miškų valstybės kadastro duomenų ir yra valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas, matyti, jog ginčo kvartalas ( - ), inter alia jo ( - ) taksacinis sklypas, yra valstybinės reikšmės miškai.

25Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje numatytą miško sąvoką, ir kad šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjo argumentą, kad sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, VĮ Registrų centre yra įregistruotas ne kaip miškas, o kaip žemės sklypas (pažymėtina, kad išraše nurodoma pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita), teismas vertino kaip negalintį pagrįsti pareiškėjo pozicijos, kad ginčo objektas įstatymų nustatyta tvarka buvo priskirtas žemės ūkio paskirčiai. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centre registruojamos nuosavybės teisės pagal registratoriui pateiktus dokumentus; už juose nurodomų faktų teisingumą registratorius neatsako. Valstybinė miškų tarnyba neturi pareigos savo veiksmus derinti su VĮ Registrų centru.

26Teismas nustatė, kad Valstybinė miškų tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio nuostata, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, bei Aprašu, pagrįstai atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant ginčo miško sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Teismo vertinimu, Tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. 517 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais argumentais, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą patikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą, išbraukiant žemės sklypą, esantį ( - ), Palangoje, iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas UAB „Gersta“ skundą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

27Svarstydamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 23 straipsniui, teismas vadovavosi Konstitucijos 110 straipsnio 1, 2 dalimis ir ABTĮ 4 straipsnio 1, 2 dalimis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, pagrindas teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Pažymėjo, kad ABTĮ taikymo požiūriu pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytinos ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl būtinumo teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009). Remdamasi išdėstytais motyvais bei atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių prašomos ištirti teisės normos prieštaravimą Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 23 straipsniui, o teismui pagrįstų abejonių dėl prašomos ištirti normos konstitucingumo nekyla, pirmosios instancijos teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.

28III.

29Pareiškėjas UAB „Gersta“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 98-101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują – skundą patenkinti.

30Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatsakė į pareiškėjo skundo motyvus, nukrypo nuo skundo dalyko, neišnagrinėjo skundo iš esmės. Šios bylos ginčo dalykas yra Valstybinės miškotvarkos tarnybos atsisakymo atlikti administracinį veiksmą – patikslinti valstybinės reikšmės miško plotų schemą pagrįstumas. Negalima atmesti reikalavimą tikslinti schemą remiantis vien tuo faktu, jog tokia schema procedūros požiūriu buvo sudaryta teisėtai. Nagrinėjimo dalykas šioje byloje turėjo būti schemos sudarymo aplinkybės, faktinė sklypo situacija 2004 metais ir jo teisinės registracijos VĮ Registrų centre atitikimas. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą Valstybinės miškotvarkos tarnybos informacijai, pateiktai apskrities viršininkui, nepagrįstai nesivadovavo įrašais Nekilnojamojo turto registre.

312. Prielaida, jog schemos duomenys gali būti netikslūs, yra užfiksuota Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. 1369, kuriuo patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas. Šio Aprašo 3 punktas numato schemų tikslinimo tvarką. Pareiškėjo pateiktas į bylą rašytinis įrodymas – Palangos ( - ) želdinių planas, 2007 m. birželio 20 d. sudarytas A. P. PĮ, pasak apelianto, paneigia parengtos ir 2004 m. gruodžio mėn. patvirtintos schemos bei Tarnybos 2009 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. 355 pagrįstumą, kadangi jame nustatyta, jog pagal nurodytas želdinių atskirų plotų kvadratūras nėra nė vieno ploto, atitinkančio miško sąvoką, be to, visų plotų suma nesudaro 0,1 ha. Šio akto išvados 1 ir 2 punktai kelia pagrįstų abejonių, ir kad ginčo sklypas negalėjo būti įvardijamas mišku, nes jis neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų (sklype esantys pavieniai medžiai ir medžių grupės iki 10 metrų pločio medžių juostoje nepatenka į miško sąvoką). Teismas netyrė A. P. PĮ parengto želdinių plano ir, apelianto manymu, nepagrįstai vadovavosi Tarnybos išvada, nekreipdamas dėmesio į tai, kad aprašomieji ir grafiniai duomenys neatitinka registruotų. Byloje nėra jokių įrodymų apie kirtavietę (kada, kokiais tikslais, kas atliko kirtimą, ar apskritai jis buvo atliktas). Todėl mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nes jis priimtas pažeidžiant ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais rėmėsi konstatuodamas, jog schema atitinka faktines aplinkybes, taip pat nenurodė, kodėl nesivadovavo pareiškėjo pateiktu A. P. PĮ planu.

323. Pagal 2004 metų ir dabartinius VĮ Registrų centro duomenis ginčo sklypas yra įregistruotas kaip žemės sklypas, o ne kaip miškas. Nei sklypo naudojimo būdas, nei paskirtis nuo 2004 metų nebuvo ir nėra nei pakeisti, nei panaikinti. Pagal Valstybės registrų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą minėti duomenys laikomi teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi iki šiol VĮ Registrų centro įrašai apie ginčo sklypą nebuvo nuginčyti, jais privalu vadovautis. Be to, galioja dokumentai, kuriais remiantis K. Z. K. atkurtos nuosavybė teisės į žemę ir kurie buvo pagrindas K. Z. K. ir UAB „Gersta“, kaip savininkų, teisių į ginčo sklypą registracijai.

334. Apelianto manymu, loginis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tie miškai, į kuriuos yra atkurtos nuosavybės teisės ir kurie patenka į nustatytą 7 km zoną, nepatenka į valstybinių miškų sudėtį. Tai reiškia, kad minėta teisės norma suteikia teisinę apsaugą 7 km pakrantės zonos ne mieste savininkams, kurių nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas yra nuosavybės atkūrimas. Tačiau tokiu pačiu nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu įgyta žemė miestų miške tos pačios apsaugos neturi, kadangi ji Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte priskirta valstybinės reikšmės miškui be išlygų. Apeliantas mano, kad tokiu būdu dvi vienodos asmenų grupės, kuriems pagal tą patį įstatymą atkurtos nuosavybės teisės, neteisėtai yra labai nelygiavertėje padėtyje, tai yra neteisinga ir pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai.

34Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

35Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 113-115) palaiko savo poziciją, išdėstytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu atsakovas akcentuoja, kad miško buvimo faktą ginčo sklype patvirtina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, 2004 – 2005 ortofotografinė medžiaga, 2006 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentas Nr. ( - ) , 2009 m. balandžio 1 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažyma Nr. ( - ) apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas. Atsakovo nuomone, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam priklausančio sklypo dalis (0,37 ha plotas), esanti Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniame sklype, negali būti įvardijama mišku. Pareiškėjas savo reikalavimą siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą grindė įrodinėdamas, kad jam priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) negali būti įvardijamas mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų, tačiau Tarnyba yra nustačiusi, jog minėtas sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, todėl, vadovaudamasi Aprašo 15 punktu, pagrįstai atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant ginčo sklypą iš valstybinės reikšmės miško plotų. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjo visus pareiškėjos argumentus, taip pat pagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinis skundas atmestinas.

39Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr.517, kuriuo minėtas viešojo administravimo subjektas, išnagrinėjęs UAB „Gersta“ 2011 m. kovo 5 d. prašymą, nusprendė, kad nėra pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ir išbraukti 0,37 ha miško sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų (Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo( - ) taksacinis sklypas), esantį pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ), Palangoje. Šį Sprendimą atsakovas pagrindė tuo, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype esantis miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Taip pat rėmėsi pakartotinio Lietuvos Respublikose miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje (Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniame sklype) duomenimis (2009 m. kovo 31 d. patikrinimo aktas Nr.355). Šio patikrinimo metu Valstybinė miškų tarnyba nustatė, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksacinis sklypas, į kurį patenka dalis pareiškėjo sklypo ( - ), Palangoje, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atsakovas Sprendime nurodė, kad esant minėtoms aplinkybėms pagal Aprašą (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr.1369) Valstybinė miškotvarkos tarnyba neturi teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai išbraukti pareiškėjo nurodytą miško sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nes Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o miestų miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams (Miškų įstatymo 4 str.).

40Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (UAB „Pilnatvė“ teisių perėmėjas) 2006 m. sausio 27 d. pirkimo pardavimo sutartimi pirko iš K. M. K. 0,7575 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Palangoje. Sutartyje nurodyta, kad šio žemės sklypo kadastro duomenys užfiksuoti 2004 m. rugpjūčio 20 d., sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2005 m. kovo 30 d. Nagrinėjamam ginčui aktualus žemės sklypas (0,5219 ha, kadastrinis Nr. ( - )), buvo suformuotas padalijus daiktą - 0,7575 ha žemės sklypą. Šio žemės sklypo kadastro duomenys, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, nustatyti 2007 m. gegužės 14 d.

41Apeliantas savo poziciją dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo grindžia argumentais, kad Bendrovės pirktas iš K. Z. K. žemės sklypas buvo suformuotas atkuriant pagal Atkūrimo įstatymą nuosavybės teises į žemę ir Nekilojamojo turto registre yra įregistruotas ne kaip miškas, o kaip žemės sklypas, šie duomenys laikytini teisingais, nes jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

42Nagrinėjamas administracinis ginčas, kaip jau buvo minėta, iškeltas dėl Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr.517, kuriuo atsakovas atsisakė teikti pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo, kad iš šios schemos būtų išbrauktas 0,37 ha plotas, ( - ), Palangoje, pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgdama į šio administracinio ginčo ribas, teisėjų kolegija pašalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kuriais teismas pasisakė dėl nuosavybės teisių į žemę K. Z. K. atkūrimo ( - ), Palangoje, teisėtumo, nes tai nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalykas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimas (civilinė byla Nr.2-276-479/2009), kuriuo teismas Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą patenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. administracinių aktų dalis, kuriomis K. Z. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,37 ha žemės ( - ), Palangoje, neįsiteisėjęs (pateikti apeliaciniai skundai), todėl minėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis negali būti remiamasi nagrinėjant šią administracinę bylą (ABTĮ 58 str. 2 d.).

43Miškų įstatymo (bylai aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr.XI-1176 redakcija) 4 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

44Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, iš esmės teisingai taikydamas materialinės teisės normas, pagrįstai nusprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai išjungti UAB „Gersta“ priklausančio sklypo dalį (0,37 ha) ( - ), Palangoje, pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, patikslintą 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.713, ginčo sklypas patenka į valstybinės reikšmės mišką. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr.(12.2)-D8-9705 persiuntė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų ir Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų savivaldybių teritorijose patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir šių miškų sąrašus. Byloje esantį 2006 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentą Nr.P0607-0032 atsakovas pateikė parengtą pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintą schemą. Byloje esanti grafinė medžiaga (2004-2005 m. ortofotoplanai; 2006 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmentas; 2009 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr.355 priedas - 2009 m. kovo 31 d. ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro; 2009 m. balandžio 1 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr.P0904-0002, parengtas pagal Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr.713 patvirtintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemą; taksacinė charakteristika) patvirtina, kad pareiškėjui priklausantis sklypas nuo 2004 metų patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Minėti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, esą ginčo sklypas ribojasi su 103 kvartalo 23 taksaciniu sklypu, tačiau į jį nepatenka, atmetė pagrįstai.

45Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas jam priklausantį 0, 5219 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį nagrinėjamam ginčui aktualų 0,3700 ha plotą nepagrįstai bando atriboti nuo gretimybių, nors iš minėtos 2004-2009 m. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro grafinės medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjui priklausantis sklypas jungiasi su vientisu valstybinės reikšmės miško masyvu. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, priimtuose įgyvendinant Miškų įstatymo 13 straipsnio nuostatas dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sudarymo, yra pateiktas šio kadastro objektų (Lietuvos respublikos miškų) skirstymas į atitinkamus vienetus (miško masyvas, miško kvartalas, taksacinis miško žemės sklypas). Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 6 punktas apibrėžia, kad miško masyvas – ištisinė miško žemės teritorija, turinti gamtines, antropogenines ribas arba apsupta kitų žemės naudmenų. Dideli miško masyvai skaidomi miško kvartalais; miško kvartalas – paprastai keturkampis, vientisas miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementas, turintis nuolatinį numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba dirbtinės (kvartalinės proskynos) ribos. Miško kvartalą sudaro taksaciniai miško žemės sklypai; taksacinis miško žemės sklypas – vientisa miško žemės dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir minimalų plotą lemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Jis atskiriamas per valstybinę miškų inventorizaciją. Į bylą pateiktuose 2004-2005 m. ortofotoplanuose, 2006 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų plano fragmente, 2009 m. kovo 31 d. ištraukoje iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir 2009 m. balandžio 1 d. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente pažymėtas pareiškėjui priklausantis sklypas (dėl sklypo vietos pažymėjimo grafinėje medžiagoje ginčo nėra) yra Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniame sklype, kuris ribojasi su gretimais taksaciniais miško žemės sklypais (Nr. ( - ), Nr. ( - )) ir kartu su šiais ir kitais sklypais sudaro vientisą miško masyvą, kurio ribos ir plotas patvirtintas minėta Vyriausybės patvirtinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Apeliantas, remdamasis P. PĮ 2007 m. parengtu planu, jam priklausančiame žemės sklype esančiam miškui nepagrįstai bando pritaikyti Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku (pasak apelianto, jo atveju turėtų galioti išimtis, kad sklype esantys pavieniai medžiai ir medžių grupės iki 10 metrų pločio medžių juostoje nepatenka į miško sąvoką). Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi, kaip jau buvo minėta, apeliantas nepagrįstai bando atriboti jam priklausančiame sklype esantį miško plotą nuo Vyriausybės nutarimu patvirtinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinto vientiso valstybinės reikšmės miško masyvo.

46Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį dėl žmogaus veiklos netekę augalijos miškui priskirti plotai, tarp jų kirtavietės, patenka į miško sąvoką. Todėl atsakovo patikrinimo vietoje metu nustatyta aplinkybė (2009 m. kovo 31 d. kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr.355), kad Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų ( - ) kvartalo ( - ) taksaciniame sklype yra kirtavietė, atsakovui negalėjo būti pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir siūlyti Aplinkos ministerijai išbraukti pareiškėjo nurodytą miško sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Pagal Miškų įstatymo 15 straipsnio nuostatas iškirsta miško dalis atkuriama. Kas iškirto mišką nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas šios aplinkybės, procesinės teisės normų nepažeidė.

47Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė, apibrėžta Miškų įstatymo 13 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, tarp jų ir su apelianto minimu Nekilnojamojo turto kadastru, nustatytas Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose.

48Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą sudaro miško masyvų duomenų bazė, suformuota naudojantis sklypų duomenų baze, sudaryta valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu (7 p.), kadastro objektas – Lietuvos Respublikos miškai, šio kadastro tvarkymo įstaiga – Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Nuostatų 4,7,15 punktai).

49Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje (38-41 punktai). Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (Nuostatų 38 punktas), tarp jų Nekilnojamojo turto registro (sklypo naudojimo būdas ir pobūdis), Nekilnojamojo turto kadastro (valdų ribos, kadastro vietovių ir kadastro vietovių blokų ribos) (Nuostatų 38.2. 38.3 punktai). Minėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad tvarkant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro duomenys (Nuostatų 38.2, 38.3 p.), tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti ir tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kada nors kreipėsi į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytoją dėl to, kad šio kadastro duomenys yra klaidingi ir reikalavo juos ištaisyti. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ginčo sklypas yra valstybinės reikšmės miškas.

50Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (bylai aktuali 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr.856 redakcija), be kita ko, nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Aprašas nustato, kad Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus (Nuostatų 2 p.). Schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau vadinama – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau vadinama – rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Šis sprendimas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto tinklalapiuose (Nuostatų 3 p.).

51Aprašo 13 punktas nustato, kad schemos tikslinamos šiais atvejais: atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius (13.1 p.); ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 p.); kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis (vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) parengtais, viešai apsvarstytais, suderintais ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintais, bet savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus nepatvirtintais detaliaisiais planais) (13.3 p.); kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 13 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytus atvejus) (13.4 p.); kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikia pasiūlymus dėl valstybinių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus (13.5 p.); kai patvirtinti specialieji teritorijų planavimo dokumentai – infrastruktūros plėtros schemos ar planai, parengti komunikaciniams koridoriams, inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms įrengti, kurių buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir kurie numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis (13.6 p.). Apraše pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais schemos gali būti tikslinamos. Aprašo 15 punktas nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti prašymus rengėjui ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Kitų atvejų, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti rengėjui prašymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo, Aprašas nenumato. Vadinasi fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti prašymus rengėjui ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose tik dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidos ištaisymo. Pareiškėjo 2011 m. kovo 5 d. prašyme Valstybinei miškų tarnybai nėra nurodyta, kad jis kreipiasi į atsakovą dėl klaidos ištaisymo (prašoma „... sklype panaikinti neva esantį 0,37 ha valstybinį mišką“). Iš atsakovo Sprendimo matyti, kad jis šį prašymą išsprendė vadovaudamasis Aprašo 15 punktu, kuris nustato, kad gavęs šiame punkte nurodytus prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti. Kadangi, kaip jau buvo minėta, Aprašas numato vienintelį atvejį, kai fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti prašymus rengėjui ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose (dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidos ištaisymo), atsakovas, tikrindamas, ar nėra pagrindo kreiptis į Aplinkos ministeriją Aprašo 13.2 punkto pagrindu, prašymą išnagrinėjo pagal kompetenciją tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro pakartotinio patikrinimo duomenimis, kurie patvirtina, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 103 kvartalo 23 taksacinis sklypas, į kurį patenka ginčo sklypas, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, taip pat pagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

52Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo, kad jam nekilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytos Miškų įstatymo normos atitikties Konstitucijai. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje iškeltą administracinį ginčą ir šio ginčo sprendimui taikytiną teisę, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija (ABTĮ 4 str.).

53Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ apeliacinį skundą atmesti.

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gersta“ (toliau – ir UAB... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Gersta“ yra 0,5219 ha žemės sklypo,... 6. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimo teiginiu, jog nėra pagrindo... 7. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė, kad K. Z.... 8. Tam, kad žemė būtų priskirta miestų miškams, turi būti atlikta tam tikra... 9. Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime išaiškino, kad,... 10. Bendrovė yra sąžiningas įgijėjas, ginčo sklypą įgijo iš teisėto... 11. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad prie... 12. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 13. Atsiliepime į skundą (b. l. 44-47) paaiškino, kad Palangos miesto... 14. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą atsakovas... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m.... 17. Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl administravimo subjekto... 18. Ištyręs ir įvertinęs įrodymus teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities... 19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog ginčo žemės sklypas būtų... 20. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo tvarką ir už tai... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą, visų pirma, grindžia... 22. Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mišku laikomas ne... 23. Teismas nustatė, kad 2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miškų... 24. Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad Aplinkos ministerija... 25. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčo... 26. Teismas nustatė, kad Valstybinė miškų tarnyba, įvertinusi pareiškėjo... 27. Svarstydamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su... 28. III.... 29. Pareiškėjas UAB „Gersta“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu... 30. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Pirmosios... 31. 2. Prielaida, jog schemos duomenys gali būti netikslūs, yra užfiksuota... 32. 3. Pagal 2004 metų ir dabartinius VĮ Registrų centro duomenis ginčo sklypas... 33. 4. Apelianto manymu, loginis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punkto... 34. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo... 35. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 113-115) palaiko savo poziciją,... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinis skundas atmestinas.... 39. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su... 40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (UAB „Pilnatvė“ teisių perėmėjas)... 41. Apeliantas savo poziciją dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo grindžia... 42. Nagrinėjamas administracinis ginčas, kaip jau buvo minėta, iškeltas dėl... 43. Miškų įstatymo (bylai aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr.XI-1176... 44. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas jam priklausantį 0, 5219 ha... 46. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį dėl žmogaus veiklos netekę... 47. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos... 48. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos... 49. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės... 50. Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintas... 51. Aprašo 13 punktas nustato, kad schemos tikslinamos šiais atvejais: atlikus... 52. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo, kad jam nekilo pagrįstų... 53. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ apeliacinį skundą... 56. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą... 57. Nutartis neskundžiama....