Byla eA-4172-858/2017
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2015 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 85-TE-363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.” (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

6Pareiškėjas paaiškino, jog jam nuobauda skirta už tai, kad jis visiškai netyrė administracinės bylos medžiagos, todėl pažeidė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25 ir 7.30 punktus, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 248 straipsnį.

7Pareiškėjo teigimu, jam tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes jis tarnybinio nusižengimo nepadarė, tarnybines pareigas atliko tinkamai. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių eismo įvykio aplinkybėms išaiškinti, t. y. po to, kai 2014 m. rugpjūčio 27 d. jam buvo pavesta tirti 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW ( - ), 2015 m. rugsėjo mėnesio viduryje kreipėsi į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato apylinkės inspektorius tarnybinės pagalbos, prašydamas nuvykti iki galimo eismo įvykio kaltininko gyvenamosios vietos. Nurodytiems pareigūnams nuvykus į Šilutės rajono ( - ) kaimą buvo nustatyta, kad galimas eismo įvykio kaltininkas yra išvykęs iš Lietuvos ir gyvena kitoje valstybėje. Nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas buvo nedarbingas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti neteisingi duomenys apie pareiškėjo darbo krūvį, patikrinimo metu visiškai nevertinta jo kaltė, neanalizuotos aplinkybės, buvusios objektyvia kliūtimi eismo įvykio kaltininkui išaiškinti.

8Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su pareikštu prašymu nesutiko (I t., b. l. 10–13; II t., b. l. 3–6).

9Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 pažymėta, jog Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. M. pažeidė Pareigybės aprašymo 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25 ir 7.30 punktų, kuriuose reglamentuota, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas išaiškina Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagas, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis ATPK 259(1) straipsnio nuostatomis, dalyvauja tiriant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vykdo pasišalinusių iš eismo įvykio vietos asmenų ir transporto priemonių paiešką, vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos policijos generalinio komisaro, Tauragės AVPK viršininko įsakymus, nurodymus, vykdo kitus Tauragės AVPK vadovybės pavedimus bei nurodymus, reikalavimus, taip pat nevykdė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriame nurodyta, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas bei nesilaikė ATPK 248 straipsnio nuostatų, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus.

10Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas minėtas nuostatas pažeidė, nes visiškai netyrė administracinės bylos medžiagos dėl eismo įvykio, neieškojo eismo įvykį sukėlusio asmens, nesiėmė tinkamų priemonių jam rasti.

11II.

12Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu (IV t., b. l. 120–126) pareiškėjo J. M. prašymą tenkino, panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 85-TE-363 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.”.

13Byloje ginčas kilo dėl ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjui Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjui papeikimas buvo skirtas atsižvelgiant į 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32, kurioje konstatuota, kad J. M. nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, todėl pažeidė Pareigybės aprašymo 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25 ir 7.30 punktus, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir ATPK 248 straipsnį. Pažymėta, kad T. N. administracinės atsakomybės už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą išvengė ir žala dėl eismo įvykio nukentėjusiems asmenims nebuvo atlyginta dėl pareiškėjo kaltės.

14Teismas pabrėžė, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas” patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo netinkamai atliktos privalomos procedūros, susijusios su nuobaudos paskyrimu, rėmėsi Aprašo 7, 25, 26 punktais ir nurodė, jog skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos taip pat nustatė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą 2015 m. liepos 7 d. surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-32, taigi tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir baigtas nepažeidžiant Aprašo 7, 25 ir 26 punktų.

15Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Aprašo 31 punkte įtvirtinta, jog vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno ar asmens, atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso), padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Remiantis Aprašo 35 punktu, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo dienos, o pagal Aprašo 36 punktą negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus Apraše nustatytus atvejus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, remiantis 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada, Tauragės AVPK viršininkas 2015 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 85-TE-363 už tarnybinį nusižengimą skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą – ir ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta laikantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 ir 10 dalies bei Aprašo 31, 35, 36 punkto reikalavimų.

16Teismas spręsdamas, ar atsakovo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai bei teisėtai, nurodė, jog šiuo atveju būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalimi, tarnybinis nusižengimas – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Teismas pabrėžė, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo pavesta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, kurio tyrimas pareiškėjo žinioje buvo nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m gruodžio 15 d. Byloje neginčijama, kad nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas buvo nedarbingas. Nuo 2014 m. gruodžio 15 d. minėto eismo įvykio tyrimas perduotas Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadui R. K., kuris 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 85-IL-2633 administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė vieneriems metams.

17Pareigybės aprašyme be kita ko nurodyta, kad šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijomis yra išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, įformina eismo įvykio medžiagas (7.8 p.); surašo administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis Lietuvos ATPK 2591 straipsnio nuostatomis (7.9 p.); dalyvauja tiriant Kelių eismo taisyklių pažeidimus (įskaitant pažeidimus, užfiksuotus valstybinės reikšmės keliuose įrengta stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga); vykdo pasišalinusių iš eismo įvykio asmenų ir transporto priemonių paiešką (7.14 p.). ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar dėl kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

18Iš teismui pateikto Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulės I. K. 2014 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-94-2-PR5-2263 buvo matyti, jog, gavusi pranešimą dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. neįskaitinio eismo įvykio ant ( - ) rajone, ( - ) kaime esančio ( - ) tilto, pareigūnė nustatė, kad V. P. vairuojamas automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ), užvažiavo ant tilto atitvarų ir atsitrenkė į kelio ženklą bei jį apgadino. 2014 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-94-2-PR5-2263 pažymėta, kad, V. P. teigimu, ant tilto atitvarų ji užvažiavo ir į kelio ženklą atsitrenkė siekdama išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi dideliu greičiu ant tilto užvažiavusia transporto priemone, kuri nesilaikė kelio ženklo „STOP“ KET 1 priedo Nr. 204 ir Nr. 205 reikalavimų. 2014 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-94-2-PR5-2263 pažymėta, jog V. P. nurodė, kad avarinę situaciją sukėlė juodos spalvos ( - ) su ( - ) valstybiniu numeriu, o kartu su V. P. važiavęs E. P. teigė, jog nurodytą transporto priemonę galėjo vairuoti ( - ) kaimo gyventojas.

19Nors 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 konstatuota, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. J. M. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, byloje esantys įrodymai patvirtino, jog 2014 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjas priėmė E. P. paaiškinimą, kreipėsi tarnybinės pagalbos į kitus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnus ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nustatė, jog galimas 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininkas T. N. 2014 m. rugsėjo 5 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną.

20Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, akcentavo, jog, neįrodžius, kad pareiškėjas turėjo objektyvias galimybes laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas ir teisės aktais nustatytas užduotis, negalima teigti, kad yra pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Teismui trūko duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo elgesys galimai buvo netinkamas, nes tokių aplinkybių surinkti įrodymai nepatvirtino. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtino atsakovo pozicijos, kad pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. neveikė kaip turėjo veikti. Atsakovas minėtoje išvadoje netyrė pareiškėjo kaltės, jos nepagrindė ir tik formaliai išvadoje pažymėjo, kad pareigūnas nepripažino savo kaltės, ir tik nurodė, kad pareiškėjas veikė tyčia. Nenustačius pareigūno kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas taip pat vertino, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. dėl galimo 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės pareiškėjas negalėjo nuspręsti dėl objektyvių priežasčių, t. y. nedarbingumo nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m gruodžio 5 d. ir dėl T. N. buvimo užsienyje. Esant nustatytai aplinkybei, jog 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio tyrimas iš pareiškėjo buvo perimtas, nepasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, teismas sprendė, jog tirdamas 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio aplinkybes pareiškėjas jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32 nurodytų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl tarnybinio nusižengimo nepadarė.

21Teismas akcentavo, kad, neįrodžius, jog pareiškėjas visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, neieškojo eismo įvykį sukėlusio asmens, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti, negalima laikyti, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašyme nurodytus 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25 ir 7.30 punktus. Tai reiškia, jog trūksta duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjo elgesys galimai buvo netinkamas, nes tokių aplinkybių surinkti įrodymai nepatvirtina. Atsakovas minėtoje išvadoje netyrė pareiškėjo kaltės, jos nepagrindė. Nenustačius pareigūno kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – papeikimas – pripažinta neteisėta.

22Teismas taip pat pabrėžė, kad Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalyje numatytos šešių tarnybinių nuobaudų rūšys. Pareiškėjas gerai charakterizuojamas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, daug kartų skatintas, įrodymų dėl žalos nėra, nors išvadoje tai konstatuota, jokių sunkių pasekmių tariamai pareiškėjo padaryta veika nesukėlė, nes tyrimas buvo tęsiamas, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nemotyvuota, kodėl buvo pasiūlyta skirti papeikimą, o ne pastabą, taip pat tinkamai neįvertintas pareiškėjo tarnybos stažas, motyvacija darbe. Todėl tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.

23Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, jog skundžiamu įsakymu pareiškėjui nuobauda skirta neteisėtai, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veikas, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį. Pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas ar teisės aktais nustatytas užduotis, todėl pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamą įsakymą.

24III.

25Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 129–131) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Pareiškėjas praėjus mėnesiui po įvykio pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, nors tą galėjo padaryti kitomis dienomis po įvykio. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 27 d. gavo medžiagą dėl eismo įvykio, kurioje iš surinktų pirminių duomenų buvo matyti, kad eismo įvykį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas važiavo automobiliu su ( - ) valstybiniais numeriais. Vyriausiasis patrulis J. M., susipažinęs su eismo įvykio medžiaga, iš karto turėjo įvertinti, kad automobilio vairuotojas yra grįžęs iš užsienio valstybės ir bet kurią dieną gali išvykti iš Lietuvos. Pareiškėjas privalėjo nedelsiant imtis priemonių pažeidėjui nustatyti, nes dėl eismo įvykio nukentėjo pašaliniai asmenys ir jiems buvo padaryta turtinė žala. Nurodo, jog pagal 2014 m. rugpjūčio mėnesio patikslintą darbo grafiką pareiškėjas dirbo rugpjūčio 28 ir 29 d., per minėtas dienas surašė du administracinės teisės pažeidimų protokolus. Pagal tikslinės priemonės „Dėl prevencinių priemonių vykdymo prasidėjus naujiems mokslo metams“ planą pareiškėjas dirbo tik 2014 m. rugsėjo 1 d., be to, net ir vykdydamas saugaus eismo priežiūrą ir Viešosios tvarkos užtikrinimą, pareiškėjas turėjo visas galimybes nuvykti adresu ( - ), ( - ) r., ir patikrinti E. P. paaiškinime pateiktas aplinkybes.

272. Tarnybinėje išvadoje teisingai nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas ir visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, neieškojo eismo įvykio sukėlusio asmens, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti. Tyrimo vykdymo terminas buvo pratęstas ir dėl šių priežasčių pažeidimo tyrimas tapo nevilkinamas. Be to, nukentėjusiajam padaryta žala nebuvo atlyginta, kadangi administracinio pažeidimo byla buvo nutraukta, nesuradus kaltininko.

283. Ši administracinė byla jau buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau teismas priėmė sprendimą, kuris yra identiškas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad įrodymai apie T. N. pareiškėjo faktiškai nebuvo renkami. 2017 m. kovo 27 d. sprendime ši aplinkybė taip ir nebuvo įvertinta. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą nėra gauta informacijos, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius tai veiksmus po E. P. paaiškinimo, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo atlikti kažkokie veiksmai. Pareiškėjas teismo posėdžiuose tik nurodė priežastį, kodėl jis to neatliko, teisindamasis darbo krūviu. Tačiau tai tik įrodo, kad jokių veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo atlikta.

294. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, rėmėsi ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis, spėjimais.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo tarnybinis ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 85-TE-363 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

33Ginčijamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta už tai, kad jis, eidamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigas, nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio eismo įvykio, neieškojo eismo įvykį sukėlusio asmens, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti ir tokiais veiksmais nevykdė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 85-V-915 patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25 ir 7.30 punktuose numatytų funkcijų, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – ir Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 248 straipsnį.

34Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui skirtą nuobaudą panaikino, konstatavęs, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veikas, sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas ar teisės aktais nustatytas užduotis, pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta.

35Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, pabrėždamas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų.

36Teisėjų kolegija tokiai atsakovo pozicijai nepritaria.

37Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių ginčo nekyla dėl to, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, proceso šalys nesutaria dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui kaip Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui buvo skirta nuobauda už pirmiau nurodytų nuostatų pažeidimus, paskirtų funkcijų nevykdymą.

38Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2015 m. balandžio 3 d. redakcija) (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas), kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo apraše (2013 m. rugpjūčio 28 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas).

39Ginčui spręsti aktuali Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

40Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Vidaus tarnybos statuto 25 str. 1 d., 26 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas (tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas) – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d., Aprašo 3 p.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 7 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1614/2013, 2015 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-2270/2014, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017).

42Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas tarnybinio ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę, atleisti jį iš tarnybos, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-2783/2014, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-278/2014, 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-395/2013, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2712/2012). Atsižvelgiant į minėtą praktiką nagrinėjimo tarnybinio ginčo atveju, kurio esmę sudaro pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumas ir teisėtumas, įrodinėjimo našta tenka atsakovui.

44Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog ginčijamas įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-32 „Dėl J. M., R. A., R. K. ir V. G. veiksmų atliekant eismo įvykio tyrimą“ (II t., b. l. 164-167).

45Išvadoje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. ( - ) r., ( - ) k., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ), vairuotojai V. P. važiuojant per ( - ) tiltą priešais atvažiuojantis automobilis nesustojo prie kelio ženklo ,,STOP“ KET 1 priedo Nr. 204, nesilaikė kelio ženklo 1 priedo Nr. 205 reikalavimų ir įvažiavo į tiltą. V. P., norėdama išvengti susidūrimo, stabdė, suko vairą dešiniau, užvažiavo ant atitvarų, atsitrenkė į kelio ženklą, taip buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas. Šio eismo įvykio aplinkybes 2014 m. rugpjūčio 27 d. buvo pavesta tirti J. M.. J. M. medžiagą dėl eismo įvykio tyrė iki 2014 m. gruodžio 15 d. Pirmi veiksmai, kuriuos J. M. atliko eismo įvykio medžiagoje, tai paimtas paaiškinimas iš E. P., kuris pats savarankiškai atvyko į policijos įstaigą paaiškinti dėl eismo įvykio aplinkybių. Išvadoje taip pat konstatuota, kad po E. P. paaiškinimo J. M. jokių veiksmų administracinėje medžiagoje neatliko, kadangi nėra jokio tarnybinio pranešimo apie tyrimą, nėra jokių duomenų, kad buvo ieškota eismo įvykio kaltininko, išskyrus tai, kad patrulių būrio patrulė V. G. 2014 m. rugsėjo 25 d. tikrino duomenų bazėje T. N. anketinius duomenis bei valstybės sienos kirtimą. Duomenų, kad T. N. buvo ieškota po E. P. paaiškinimo ir vėliau, medžiagoje nėra.

46Taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, todėl nevykdė Pareigybės aprašyme 7.8, 7.9, 7.11, 7.14, 7.25 ir 7.30 punktuose numatytų funkcijų (išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tirti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo įvykius, įforminti eismo įvykių medžiagas; surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis ATPK 2591 straipsnio nuostatomis; dalyvauti tiriant Kelių eismo taisyklių pažeidimus; vykdyti pasišalinusių iš eismo įvykio vietos asmenų ir transporto priemonių paiešką; vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos generalinio komisaro, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymus, nurodymus; vykdyti kitus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės pavedimus bei nurodymus), pažeidė Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą, numatantį, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, ATPK 248 straipsnį, pagal kurį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (II t., b. l. 164-167).

47Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme ginčo nekyla dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, iš esmės proceso šalys nesutaria dėl to, ar egzistavo pagrindai skirti nurodytą nuobaudą atsakovo įvardintais pagrindais. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, taip apkritai nevykdydamas jam priskirtų tarnybinių funkcijų. Tuo tarpu pareiškėjas pabrėžia, jog 2014 m. prasidėjus mokslo metams, jam buvo pavesta budėti ir patruliuoti Šilutės mieste didžiąją darbo dalį, vėliau jis dirbo su kitomis administracinėmis medžiagomis, darbo krūvis buvo labai didelis, jis atliko procesinius veiksmus siekiant surasti numanomą aptariamo eismo įvykio kaltininką T. N., tačiau jis buvo išvykęs į užsienį, todėl jo apklausti ir patraukti administracinėn atsakomybėn nebuvo galimybės.

48Vertindama nurodytą pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrindą ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad ši byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2426-756/2016 buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodžius, kad teismas visiškai nesiaiškino, netyrė ir nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo galimybės (ar objektyvaus negalėjimo) atlikti Pareigybės aprašyme bei kituose pirmiau nurodytuose teisės aktuose reikalingus veiksmus, tiriant eismo įvykio aplinkybes (nustatyti kaltus dėl eismo įvykio asmenis ir vykdyti pasišalinusių iš eismo įvykio vietos asmenų bei transporto priemonių paiešką, ir pan.) visu laikotarpiu, kai eismo įvykio medžiaga buvo pareiškėjo žinioje. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog nors buvo nustatyta, kad T. N. Lietuvos Respublikos sieną kirto 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. lapkričio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad įrodymai apie T. N. buvimą Lietuvoje kitu metu pareiškėjo faktiškai nebuvo renkami. Taigi sprendžiant kilusį ginčą atsižvelgtina į šiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus.

49Vertinant aplinkybes, ar pareiškėjas pažeidė pirmiau nurodytus aktus įvardintu laikotarpiu, pabrėžtina, jog šiuo atveju nėra ginčijamos aplinkybės, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjui buvo pavesta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio, kurio tyrimas pareiškėjui buvo paskirtas nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m gruodžio 15 d., kai minėto eismo įvykio tyrimas buvo perduotas Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadui R. K., kuris 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 85-IL-2633 administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė vieneriems metams. Byloje taip pat neginčijama, kad pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 24 d., nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir šiuo metu pareiškėjas negalėjo atlikti byloje aptariamo eismo įvykio tyrimo (III t., b. l. 4). Byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 3–5 d. pareiškėjas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose (III t., b. l. 4). Taigi šiuo atveju svarbu yra įvertinti, ar pagrįstai atsakovas teigia, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti, kai jis realiai savo tarnybines pareigas vykdė 2014 m. rugpjūčio 27–29 d., 2014 m. rugsėjo 1–5, 8–13, 15–20, 24–27, 30 d., 2014 m. spalio 1–3, 6–10, 13–14, 27–31 d., 2014 m. lapkričio 1, 6–7 d., 2014 m. gruodžio 8–9, 11–12 d. (I t., b. l. 140-155, III, b. l. 114-132)

50Nurodytu aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog 2014 m rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad, V. P. teigimu, avarinę situaciją sukėlė juodos spalvos ( - ) su ( - ) valstybiniu numeriu, o kartu su V. P. važiavęs E. P. teigė, jog pagal automobilio apibūdinimą tai galėjo būti ( - ) kaimo gyventojas K. B., kadangi jis turi panašų automobilį, tačiau šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos. 2014 metų rugsėjo mėnesį (galimai rugsėjo 2 d. arba rugsėjo 8–9 d.) pareiškėjas priėmė E. P. paaiškinimą, kuriame jis nurodė, jog avarinę situaciją galimai sukėlė T. N. (I t., b. l. 156).

51Iš administracinėje byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, sužinojęs nurodytą informaciją, kreipėsi tarnybinės pagalbos į kitus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnus ir 2014 m. rugsėjo 25 d. nustatė, jog galimas 2014 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininkas T. N. 2014 m. rugsėjo 5 d. kirto Lietuvos Respublikos sieną. Iš V. G. paaiškinimų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. ji J. M. prašymu atspausdino galimai pasišalinusio iš eismo įvykio T. N. asmens duomenis, pažymą apie T. N. Lietuvos Respublikos sienos kirtimą (I t., b. l. 40-41). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pritarti atsakovo vertinimui, kad pareiškėjas visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, nesiėmė priemonių eismo įvykio kaltininkui nustatyti. Tai patvirtina ir atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas tik praėjus mėnesiui po įvykio pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes, nors tą galėjo padaryti kitomis dienomis po įvykio (IV t., b. l. 129-131). Taigi atsakovas de facto taip pat pripažįsta, kad pareiškėjas aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, jas tyrė, tačiau mano, kad jos nebuvo tiriamos pakankamai efektyviai.

52Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 27 d. gavo medžiagą dėl eismo įvykio, kurioje iš surinktų pirminių duomenų buvo matyti, kad eismo įvykį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalinęs vairuotojas važiavo automobiliu su Jungtinės Karalystės valstybiniais numeriais, todėl pareiškėjas iš karto turėjo įvertinti, kad automobilio vairuotojas yra grįžęs iš užsienio valstybės ir bet kurią dieną gali išvykti iš Lietuvos ir privalėjo nedelsiant imtis priemonių pažeidėjui nustatyti, nes dėl eismo įvykio nukentėjo pašaliniai asmenys ir jiems buvo padaryta turtinė žala (IV t., b. l. 129-131). Šiuo aspektu pažymėtina, jog iš tiesų pareiškėjas eismo įvykio medžiagą gavo 2014 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau iš administracinės bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 27–29 d. surašė šešis administracinės teisės pažeidimų protokolus (I t., b. l. 12). Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato tikslinės priemonės „Dėl prevencinių priemonių vykdymo prasidėjus naujiems mokslo metams“ plane nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 1 d. 08.00–17.00 val. laikotarpiu privalėjo užtikrinti vaikų saugumą, 2014 m. rugsėjo 1–5 d. laikotarpiu pareiškėjas taip pat surašė 12 administracinių teisės pažeidimų protokolų (I t., b. l. 12, 79-85). Nurodytų aplinkybių kontekste atsakovas neteigė ir nepagrindė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 5 d. prioritetą tiriant, nustatant įvardintus pažeidimus turėjo teikti būtent analizuojam eismo įvykiui, atsižvelgus į ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, aptariamo pažeidimo padarymo laiką. Atsakovas taip pat tarnybinio patikrinimo išvadoje nevertino ir nepagrindė realių aplinkybių, leidusių spręsti, kad pareiškėjas turėjo nedelsdamas tirti būtent aptariamą eismo įvykį, nes egzistavo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad įvykio kaltininkas gali greitu metu palikti Lietuvos Respubliką (II t., b. l. 164-167). Atsakovas taip pat nenurodė teisės normų, kurios nustatytų būtent tokį prioritetą.

53Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad T. N. nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. nuolat gyveno ( - ), tačiau tiksli jo gyvenamoji vietovė ar adresas nebuvo registruoti. Iš administracinėje byloje pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad T. N. po išvykimo iš Lietuvos 2014 m. rugsėjo 5 d., Lietuvoje lankėsi dar du kartus ir iš Lietuvos išvyko 2014 m. lapkričio 9 d., 2014 m. gruodžio 15 d. (I t., b. l. 160). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, pažymi, jog atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo objektyviu galėjimu vykdyti tarnybines funkcijas, kai T. N. lankėsi Lietuvoje, tuo tarpu iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad paskutinieji galimo eismo įvykio kaltininko buvimo Lietuvoje periodai iš esmės sutapo su pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiais (II t., b. l. 164-167).

54Šiame kontekste svarbu tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pareiškėjo nurodomas didelis darbo krūvis neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti jam priskirtas funkcijas, o teismui nesudaro teisėto pagrindo konstatuoti, kad už padarytą tarnybinį nusižengimą jam (pareiškėjui) negali būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-553-520/2015). Taigi pareiškėjas yra įpareigotas atlikti jam priskirtas tarnybines funkcijas. Šiuo atveju iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas surašė septyniasdešimt tris protokolus, 2014 m. spalio mėn. – trisdešimt du administracinių teisės pažeidimų protokolus, 2014 m. lapkričio mėn. – du administracinių teisės pažeidimų protokolus, 2014 m. gruodžio mėn. – dvylika administracinių teisės pažeidimų protokolų (III t., b. l. 4, 61-70). Iš atsakovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjo surašytas procesinių sprendimų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų protokolų kiekis viršija vidurkį (III t., b. l. 5-7). Šiuo atveju atsakovas neteigė ir nenurodė, kad visų tirtinų pažeidimų kontekste būtent šiam įvykiui pareiškėjas iš pat pradžių nepagrįstai neteikė prioriteto ir jo skubos tvarka netyrė, neskyrė jam pagrindinio dėmesio. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad, nepaisant darbo krūvio, aptariamo eismo įvykio pirminiai tyrimo veiksmai buvo atliekami, taigi negalima teigti, kad pareiškėjas visiškai netyrė aptariamo eismo įvykio, nesiekė surasti šio įvykio kaltininko. Vėliau objektyvios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjas ilgą laikotarpį buvo nedarbingas ir todėl negalėjo toliau tęsti byloje aptariamo eismo įvykio tyrimo (III t., b. l. 4). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta pakankamo pagrindo pritarti atsakovo vertinimui, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti. Pareiškėjas pats akcentuoja, kad galimybes ištirti eismo įvykį lėmė paties kaltininko veiksmai – jo išvykimas į užsienio valstybę, vėlesni jo nedarbingumo periodai.

55Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje A-1941-520/2015). Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjui. Nors pareiškėjas neatliko visų galimų atsakovo įvardintų veiksmų stengiantis rasti eismo įvykio kaltininką, tai šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. visiškai netyrė administracinės medžiagos dėl eismo įvykio, nesiėmė atitinkamų priemonių eismo įvykio kaltininkui surasti kaip tai yra nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad jokių veiksmų aiškinantis eismo įvykio kaltininką ir stengiantis jį surasti, nebuvo atlikta. Taigi šioje byloje atsakovas nepagrindė, kad šiuo konkrečiu atveju buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą už apskritai jam priskirtų funkcijų nevykdymą. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes tarnybinio patikrinimo metu surinkta nepakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veikas, sudarančias atsakovo įvardintą tarnybinio nusižengimo sudėtį.

56Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos faktines aplinkybes, ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą ir sprendė, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

58Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

59Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos... 6. Pareiškėjas paaiškino, jog jam nuobauda skirta už tai, kad jis visiškai... 7. Pareiškėjo teigimu, jam tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes jis... 8. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu... 9. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje... 10. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas minėtas nuostatas pažeidė, nes... 11. II.... 12. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu (IV... 13. Byloje ginčas kilo dėl ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjui Tauragės... 14. Teismas pabrėžė, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę... 15. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Vidaus tarnybos statuto 33... 16. Teismas spręsdamas, ar atsakovo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui... 17. Pareigybės aprašyme be kita ko nurodyta, kad šias pareigas einančio... 18. Iš teismui pateikto Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios... 19. Nors 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-32... 20. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, akcentavo, jog, neįrodžius,... 21. Teismas akcentavo, kad, neįrodžius, jog pareiškėjas visiškai netyrė... 22. Teismas taip pat pabrėžė, kad Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalyje... 23. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, jog skundžiamu įsakymu... 24. III.... 25. Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu... 26. 1. Pareiškėjas praėjus mėnesiui po įvykio pradėjo aiškintis įvykio... 27. 2. Tarnybinėje išvadoje teisingai nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai... 28. 3. Ši administracinė byla jau buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui... 29. 4. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo tarnybinis ginčas dėl Tauragės... 33. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta... 34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui skirtą nuobaudą panaikino,... 35. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė... 36. Teisėjų kolegija tokiai atsakovo pozicijai nepritaria.... 37. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju tarp proceso šalių... 38. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo... 39. Ginčui spręsti aktuali Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis numato,... 40. Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne... 42. Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir... 43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal... 44. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog ginčijamas... 45. Išvadoje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2014 m.... 46. Taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad pareiškėjas nuo... 47. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme... 48. Vertindama nurodytą pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrindą... 49. Vertinant aplinkybes, ar pareiškėjas pažeidė pirmiau nurodytus aktus... 50. Nurodytu aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog 2014 m rugpjūčio 25 d.... 51. Iš administracinėje byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas,... 52. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjas 2014 m.... 53. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad T. N. nuo 2012 m. rugpjūčio... 54. Šiame kontekste svarbu tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 55. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra... 56. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 57. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 58. Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį... 59. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą... 60. Nutartis neskundžiama....