Byla 2S-1842-413/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DnB Nord bankas atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-166 -571/11 pagal ieškovo UAB „Intractus“ ieškinį atsakovei D. Š. (buvusi pavardė K.) dėl iškeldinimo ir atsakovės D. Š. priešieškinį atsakovui AB DnB Nord bankas, tretysis asmuo UAB „Intractus“, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas AB DnB Nord bankas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę D. Š. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1899-3001-2012, su priklausiniais – kiemo statiniais (kanalizacijos šuliniu, kiemo aikštele, tvora), unikalus Nr. 1899-3001-2023, esančiais Aušros g. 51, Marijampolėje, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 2-4).

5Atsakovė priešpriešiniu prašė: 1) pripažinti 2002 m. spalio 16 d. Kreditavimo sutarties ir 2005 m. rugsėjo 14 d. papildomo susitarimo Nr. 1 dėl 2002 m. spalio 16 d. kreditavimo sutarties Nr. 141 sąlygų pakeitimo nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinti negaliojančiu 2010 m. balandžio 23 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0023/09/01516, patvirtintą 2010 m. gegužės 17 d. Marijampolės r. apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, pagal kurį žemės sklypas, unikalus Nr. 1801-0053-0029, su priklausiniais Aušros g. 51, Marijampolė perduoti išieškotojui AB DnB Nord bankui; 3) taikyti restituciją ir neteisėtai išieškotojui perduotą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 1801-0053-0029, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1899-3001-2012, su priklausiniais, esančius Aušros g. 51, Marijampolėje, grąžinti atsakovei; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 125-132).

6Atsakovė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. 1801-0053-0029, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1899-3001-2012, su priklausiniais, esančius Aušros g. 51, Marijampolėje, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. skundžiama nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. 1801-0053-0029, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1899-3001-2012, su priklausiniais, esančius Aušros g. 51, Marijampolėje, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą tretiesiems asmenims ir kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (t.1, b.l. 149-150).

8Nutartyje teismas pažymėjo, jog ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto, kuris yra perduotas išieškotojui AB DnB NORD bankui, ir pradėta šio turto išieškojimo vykdymo procedūra. Atsakovė ginčija išieškojimo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, todėl, teismo nuomone, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad turtas gali būti parduotas ar kitaip suvaržytos atsakovės teisės .

9Marijampolės rajono apylinkės teismas, gavęs UAB „Intractus“ prašymą dėl šalies (ieškovo ) pakeitimo, 2001 m. birželio 15 d. protokoline teismo nutartimi pakeitė bylos šalį ir vietoje AB DnB NORD bankas ieškovu pripažino UAB „Intractus“. Atsakovei nesutikus pagal jos priešieškinį pripažinti atsakovu UAB „Intractus“, šią bendrovę teismas įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, palikdamas atsakovu byloje AB DnB NORD bankas (t.1, b.l. 181).

102011 m. birželio 27 d. nutartimi teismas ištaisė 2011 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 pastraipoje rašymo apsirikimo klaidą, papildomai nurodydamas, kad areštuojamas žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, nuosavybės teise priklausantys UAB „Intractus“, ir nutarties 2 pastraipą išdėstė taip: „Areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr.1801-0053-0029, esantį Aušros g. 51, Marijampolė ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr.1899-3001-2012, su priklausiniais, esantį Aušros g. 51, Marijampolė, nuosavybės teise priklausančius UAB „Intractus“, į.k. 302424698, buveinės adresas Vilniaus m., J. B. g. 26, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą tretiesiems asmenims ir kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą“ (t.1, b.l. 199).

11Atsakovas AB DnB Nord bankas ir tretysis asmuo UAB „Intractus“ (apeliantų procesinė padėtis pagal priešieškinį) atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - D. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (t.2, b.l. 1-3). Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

121. Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, ir nepagrįstai nusprendė areštuoti dabar jau UAB "Intractus" nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. 1801-0053-0029, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1899-3001-2012, su priklausiniais -kiemo statiniais (kanalizacijos šuliniu, kiemo aikštele, tvora), unikalus Nr. 1899-3001-2023, esančius Aušros g. 51, Marijampolėje, tuo nepagrįstai suvaržant UAB „Intractus“, kaip teisėto šio turto savininko, teises.

132. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad turtas, kuris buvo įkeistas Bankui pagal Kreditavimo sutartį ir teisėtai jam perduotas, šiuo metu yra perleistas UAB "Intractus". Iš priešieškinio turinio aiškiai matyti, kad D. K. neneigia, kad prievolės Bankui buvo vykdomos netinkamai (nemokamos įmokos). Todėl Bankas turėjo pagrįstą pagrindą nutraukti sutartį. Bankas, realizuodamas savo, kaip kreditoriaus, teises, teisėtai pasinaudojo Kreditavimo sutartyje numatyta įkeisto turto perleidimo procedūra (turtą perėmė už susidariusias skolas) bei perleido perimtą turtą UAB "Intractus".

143) UAB "Intractus" yra sąžiningas turto įgyjėjas. Byloje kilęs ginčas tarp D. K. ir Banko dėl jų tarpusavyje sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimo bei su juo susijusių padarinių, kurios šalimi nėra UAB "Intractus", turi būti išspręstas jų tarpusavio teisių apimtyje ir neturi pažeisti kitų sąžiningų asmenų - šiuo atveju UAB "Intractus" teisių ir teisėtų lūkesčių. Draudžiama siekti apsaugoti vienų asmenų (D. K.) interesus kitų asmenų (UAB "Intractus") teisių sąskaita.

155) Vadovaujantis CPK 148 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jų taikymą nebeįmanomą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepranešus Bankui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neįrodžius išimtinės grėsmės. Išnagrinėjus D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be Banko žinios, nebuvo sudaryta galimybė Bankui pateikti į bylą įrodymus, argumentus bei paaiškinimus dėl D. K. pareikšto prašymo nepagrįstumo. Teismas, nesudarydamas galimybių Bankui pasisakyti dėl D. K. pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, priėmė nepagrįstą ir dėl to naikintiną nutartį.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. Š. (K.) prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą (t.2, b.l. 12-14). Atsiliepime nurodoma:

171) Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį užtikrinti materialinių teisių gynybą, į tai, kad atsakovės reikalavimai susiję su sandoriu, kuriuo perleistos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, ginčijimu ir restitucijos taikymu, įvertinęs galimą grėsmę dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims, pagrįstai sprendė, kad atsakovei galimo palankaus sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomu įvykdyti ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atskirojo skundo motyvai dėl priešieškinio nepagrįstumo nesudaro pagrindo naikinti nutartį, nes šioje proceso stadijoje sprendžiamas klausimas tik dėl nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ne ieškinio ar atsakovo atsikirtimų į ieškinį motyvai.

182) Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pagrįstas ne tik didele ieškinio suma, bet ir baime, kad nekilnojamasis turtas (namas ir žemės sklypas), kol vyks teisminiai ginčai, bus Banko perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko pasunkės teismo sprendimo įvykdymas arba teismo sprendimo įvykdymas apskritai taps neįmanomu, jei Bankas nekilnojamąjį turtą perleis tretiesiems asmenims, kurie ateityje, nagrinėjant priešieškinį, bus pripažinti sąžiningais įgijėjais (tokiu atveju nebebus galimybės taikyti restituciją). Kaip rodo faktinės bylos aplinkybės, spėjimai iš dalies pasitvirtino, nes Bankas, parengiamajame teismo posėdyje sužinojęs apie tai, kad atsakovė rengia priešieškinį, nedelsiant ginčo turtą perleido trečiajam asmeniui - savo dukterinei bendrovei UAB „Intractus", taip siekdamas apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, Bankas, būdamas nesąžiningu, apie ginčo turto perleidimą ne iš karto informavo teismą ir proceso šalis, kas patvirtina Banko siekį nesąžiningai perleisti turtą ir patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jei vykstant priešieškinio nagrinėjimui UAB „Intractus" parduotų ar kitaip perleistų jam perduotą ginčo nekilnojamąjį turtą, restitucijos taikyti nebebūtų galimybės ir, teismui tenkinus priešieškinį, būtų pažeistos atsakovės ir jos nepilnametės dukros teisės, nes abi liktų be gyvenamojo ploto. UAB „Intractus", kuriam šiuo metu perleistas ginčo turtas, yra dukterinė Banko bendrovė. Kaip nurodoma Banko internetiniame tinklalapyje http://www.dnbnord.lt/lt/apie-banka/pranesimai/naujienu-archyvas/?cid=l &nid=l 615, 100 proc. uždarosios akcinės bendrovės „Intractus" akcijų priklauso Bankui, o bendrovės steigimo tikslas - pasirengimas efektyviam nekilnojamojo turto valdymui. Taigi, iš esmės Bankas ir toliau lieka ginčo turto savininku per savo dukterinę bendrovę, kas patvirtina, kad tiek Bankas, tiek UAB „Intractus" nėra sąžiningi. Tai, kad Banką ir UAB „Intractus" atstovauja tie patys advokatai leidžia manyti, kad turto perdavimas iš Banko jo dukterinei bendrovei UAB „Intractus" yra tik fiktyvus sandoris, siekiant išvengti restitucijos, kas dar labiau sustiprina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

193) CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Be to, Bankas turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismui, ką jis ir padarė paduodamas atskirąjį skundą.

20Atskirasis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

22Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, juolab kad turtas, kuriam taikyti teismo apribojimai, yra perleistas sąžiningam turto įgijėjui UAB „Intractus“. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

23Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė iš tikrųjų apginama tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, yra įvykdomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Pažymėtina, jog teismui, sprendžiančiam klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka įsitikinti tuo, kad yra grėsmė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai prašančiajam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau nėra būtina turėti prašymą pagrindžiančių įrodymų (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo klausimo nesprendžia.

24Nagrinėjamu atveju atsakovė D. Š. priešieškiniu, be kita ko, prašė taikyti restituciją. Taigi, priešieškinio tenkinimo atveju, įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovei turėtų būti grąžintas ginčo turtas. Taigi, būtent atsakovės teisių, susijusių su restitucijos taikymu, atsiradimas, kurį sąlygojo ginčijamas vienašalis kredito sutarties nutraukimas, bei egzistuojanti tikimybė, jog šiomis teisėmis atsakovė dar gali pasinaudoti, sudaro laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu - taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų susidaryti situacija, kad teismui pripažinus kredito linijos sutarties nutraukimą neteisėtu, atsakovo prievolės pagal kreditavimo sutartį jau būtų pasibaigusios jas priverstinai įvykdžius kitu būdu, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo būtų tenkinti priešieškinio reikalavimai, nebesukeltų priešieškiniu siekiamų teisinių pasekmių. Tokiu atveju atsakovė, norėdama tęsti kreditavimo teisinius santykius, turėtų teisę reikalauti iš ieškovo grąžinti be pagrindo už perleistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 str. ), tačiau negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į turtą. Siekiant išvengti minėto atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, kol neaišku, ar kredito sutartis nutraukta teisėtai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog neabejotinai buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nustatyta aplinkybė, kad šiuo metu turtas yra perleistas UAB „Intractus“, atsakovei neatsisakius savo reikalavimų AB DnB NORD bankui ir išlikus galimybei reikšti reikalavimą naujajam turto savininkui (UAB „Intractus“), nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi atsakovės reikalavimų taikyti restituciją įvykdymo užtikrinimas įmanomas tik areštavus būtent tą turtą, dėl kurio neteisėto perleidimo restitucijos prašo atsakovė.

25Aptartų aplinkybių pagrindu nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad teismo nutartis pažeidžia banko ir naujojo turto savininko turtinius interesus. Teismo nustatyti draudimai yra laikini. Atmetus priešieškinio reikalavimus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Be to, CPK numato teisę atsakovui kreiptis į teismą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.).

26Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantų argumentus, susijusius su CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu (prašymas išnagrinėtas nepranešus atsakovui). Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti išnagrinėtas ir nepranešus atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi Įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Nagrinėjamu atveju teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė ir nors tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, tačiau priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šio pažeidimo apelianto teisės esminiai nebuvo pažeistos, kadangi savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir teisėtumo apeliantai galėjo išdėstyti apeliacinės instancijos teismui.

27Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemonės taikė pagrįstai, todėl naikinti teismo nutartį atskirtajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

29palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą.

30Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DnB Nord bankas... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas AB DnB Nord bankas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovė priešpriešiniu prašė: 1) pripažinti 2002 m. spalio 16 d.... 6. Atsakovė savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. skundžiama... 8. Nutartyje teismas pažymėjo, jog ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto,... 9. Marijampolės rajono apylinkės teismas, gavęs UAB „Intractus“ prašymą... 10. 2011 m. birželio 27 d. nutartimi teismas ištaisė 2011 m. birželio 14 d.... 11. Atsakovas AB DnB Nord bankas ir tretysis asmuo UAB „Intractus“ (apeliantų... 12. 1. Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį,... 13. 2. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad... 14. 3) UAB "Intractus" yra sąžiningas turto įgyjėjas. Byloje kilęs ginčas... 15. 5) Vadovaujantis CPK 148 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. Š. (K.) prašo atskirąjį... 17. 1) Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 18. 2) Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pagrįstas ne tik... 19. 3) CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 20. Atskirasis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, neįsigilinęs į... 23. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė iš tikrųjų apginama tik tada, kai... 24. Nagrinėjamu atveju atsakovė D. Š. priešieškiniu, be kita ko, prašė... 25. Aptartų aplinkybių pagrindu nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais,... 26. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantų argumentus, susijusius su CPK... 27. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 29. palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį... 30. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....