Byla 2A-1090-431/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Viršuliškių būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Jūros Marijos Strumskienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų vadyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų vadyba“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Viršuliškių būstas“.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 025,89 Eur nuostolių, 6 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. vasario 7 d. su atsakove sudarė įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo paskirstyti faktiškai surinktas mokesčių rinkėjų įmokas, jas pervesti nustatytiems įmokų gavėjams ir ieškovei. Tačiau atsakovė savo sutartinių pareigų nevykdė, kadangi rėmėsi UAB „Viršuliškių būstas“ raštais dėl gyvenamųjų namų administravimo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30-406 dėl 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 30-316 panaikinimo, todėl ieškovės administruojamų daugiabučių namų įmokas pervedė trečiajam asmeniui. Taip pat atsakovė atsisakė vykdyti sutartį, kol UAB „Viršuliškių būstas“ neperduos daugiabučių namų administravimo, pasirašydamas perdavimo-priėmimo aktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 30-406 galiojimas. Kelias dienas nuo minėtos nutarties priėmimo atsakovė skirstė gyventojų įmokas, tačiau jas vėl nustotojo skirstyti dėl to, kad nepasirašyti daugiabučių namų administravimo perdavimo-priėmimo aktai. Atsakovė pažeidė sutarties 3.1.2 punkto reikalavimus, dėl to ieškovė patyrė 16 025,89 Eur nuostolius, kadangi atsakovė pinigines lėšas pervedė trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“, o ne ieškovei.
  1. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė turėtų prašyti teismą įpareigoti atsakovę perskirstyti (jau paskirstytas) gyventojų faktines įmokas pagal tai, kiek ieškovė suteikė gyventojams faktinių paslaugų. Atsakovė nedisponuoja ir neturi teisės atlikti gyventojų įmokų priėmimo operacijų, nes pastarajai paslaugai teikti yra būtina mokėjimo paslaugas teikiančios įmonės licencija, o atsakovė jos neturi. Šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, už kurio administratoriaus suteiktas paslaugas gyventojai mokėjo įmokas. Ieškovės teismui pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose nėra nurodyta, kiek faktiškai yra sumokėta gyventojų įmokų, todėl nei teismas, nei atsakovė negali nustatyti, kaip turi būti perskirstytos gyventojų įmokos. Teisė administruoti namus administratoriui automatiškai nesuteikia teisės ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties pagrindu gauti gyventojų sumokėtas įmokas. Susidarius situacijai, kai tarp ieškovės ir trečiojo asmens prasidėjo netiesioginis ginčas dėl administravimo paslaugų teikimo, atsakovė objektyviai negalėjo priimti teisingo sprendimo, kaip turi būti skirstomos įmokos. Atsakovė nėra atlikusi kokių nors neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, taip pat nėra ir jos kaltės dėl susiklosčiusios teisinės situacijos. Priešingai, pati ieškovė yra neįvykdžiusi sudarytos sutarties įsipareigojimo pateikti atsakovei sutartis su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis – mokesčių rinkėjais.
  1. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė sąmoningai nutyli aplinkybę, jog niekada nebuvo perėmusi namų administravimo, šių namų priėmimo-perdavimo aktai pasirašyti nebuvo, taigi ieškovė neturėjo teisinio pagrindo teikti paslaugas. Todėl atsakovė neturėjo teisės minėtų namų savininkų sumokėtų mokesčių nukreipti ieškovei, neatlikusiai namų perėmimo ir neturinčiai teisinio pagrindo pradėti teikti paslaugas. Ieškovė prašomos priteisti sumos dydį nustatinėja pagal atsakovės nukreiptų mokėjimų trečiajam asmeniui dydį, tačiau byloje nėra įrodymų ir ieškovės neįrodinėja, kad ji patyrė būtent 16 025,89 Eur nuostolius. Vien faktas, kad namų savininkai už trečiojo asmens suteiktas paslaugas sumokėjo 16 025,89 Eur, nepatvirtina fakto, kad ir ieškovė galėjo ar patyrė tokio dydžio nuostolius. Ieškovė, žinodama visas jungtinės veiklos sutarčių sudarymo aplinkybes, nepasisako, jog dėl jungtinių veiklos sutarčių sudarymo aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu, apklausiant liudytojus, buvo nustatyta, kad liudytojai šių namų jungtinės veiklos sutartyse nepasirašinėjo, jose esantys parašai yra ne jų. Bendraturčiai mokėjo už suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui, o ne ieškovei, todėl akivaizdu, kad namų savininkai administratoriumi pripažino ne ieškovę, o trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo visą ginčo laikotarpį teikė administravimo paslaugas, bendraturčiai visą laiką šias paslaugas priėmė ir dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Reikalavimo dydis yra nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais dokumentais.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Namų vadyba“ atsakovei AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 1 461,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Namų vadyba“ trečiajam asmeniui UAB „Viršuliškių būstas“ 360,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Namų vadyba“ valstybei 13,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovei UAB „Namų valdyba“ 283,83 Eur žyminio mokesčio.
  1. Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi konstatavus, kad tarp šalių pasirašyta 2013 m. vasario 7 d. sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra nepiniginio pobūdžio, todėl pasirinktas netinkamas pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovė reiškė reikalavimą tai pačiai atsakovei dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės keisti nesutiko.
  1. Ieškovei ir atsakovei pasirašius 2013 m. vasario 7 d. įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį, nuo pat sutarties vykdymo pradžios, t. y. 2013 m. kovo mėnesio kilo ginčas dėl atsakovės įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu nevykdymo. Atsakovės gauta informacija iš ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Viršuliškių būstas“ apie gyvenamųjų namų galimą dvigubą administravimo paslaugų teikimą, sukėlė abejones dėl su ieškove pasirašytos sutarties vykdymo teisėtumo ir pagrįstumo.
  1. Teismas sutiko su ieškove, kad teikdamas 2013 m. kovo 5 d. raštą informavo atsakovę apie sudarytas jungtinės veiklos sutartis bei įgalioto asmens teikti administravimo paslaugas pasirinkimą, tačiau tuo pačiu metu, 2013 m. kovo mėnesį atsakovė buvo gavusi ir kitą informaciją iš trečiojo asmens, jog ginčo namų administravimą tęsia UAB „Viršuliškių būstas“, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30-406 buvo panaikintas 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 30-316, tokiu būdu grąžinant ginčo namų administravimą UAB „Viršuliškių būstas“. Daugiabučių namų administravimo perdavimo-priėmimo aktas atsakovei pateiktas nebuvo.
  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu, vertindamas Konkurencijos tarybos 2013 m. liepos 17 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, teisėtumą, konstatavo, kad nors daugiabučių namų gyventojai sudarė jungtinės veiklos sutartis, o UAB „Namų valdyba“ su jungtinės veiklos dalyviais pasirašė sutartis dėl namų administravimo, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimas pasibaigė tik formaliai, nes nebuvo įvykęs faktinis administravimo priėmimas ir perdavimas, kadangi administratoriaus teisių ir pareigų vykdymo pradžia yra siejama su perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo diena, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių šis aktas nepasirašytas. Vadinasi, atsakovė, neturėdama administravimo perdavimo-priėmimo akto bei žinodama, kad yra priimtas 2013 m. vasario 13 d. įsakymas, kuriuo administravimas grąžintas UAB „Viršuliškių būstas“, pagrįstai sustabdė sutarties vykdymą, kilus abejonėms dėl UAB „Namų valdyba“ administravimo teisėtumo. Ginčas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo teisėtumo buvo išspręstas tik 2014 m. vasario 28 d.
  1. Teismas pažymėjo, kad kiekvienam verslo subjektui yra keliami didesnio atidumo, rūpestingumo, standartai, vykdant sutartis. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai atsakovė sutartimis buvo įsipareigojusi paskirstyti pinigines lėšas gautas iš gyventojų tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atžvilgiu, tačiau įvertinus informaciją, kad nors Juridinių asmenų registre yra įregistruotos keturių namų jungtinės veiklos sutartys bei pasirašytos sutartys dėl administravimo su ieškove, tačiau atsakovei nėra pateikiamas reikalaujamas namų administravimo perdavimo-priėmimo aktas, teisme sprendžiamas ginčas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo, kilus abejonėms dėl surinktų butų savininkų parašų autentiškumo bei turint duomenis, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnį dėl jungtinės veiklos sutarčių sudarymo ir galimo parašų klastojimo, nevykdė ieškovės atžvilgiu sutarties, neleidžia teigti, kad tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus. Kiekvienai šaliai kyla ne tik sutarties privalomumas, bet ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nebuvus išspręstam ginčui dėl administravimo fakto tarp ieškovės ir trečiojo asmens, atsakovei disponavus informacija, kad administravimo paslaugas keturiems daugiabučiams namams de facto tebeteikia UAB „Viršuliškių būstas“, atsakovės veiksmus teismas įvertino, kaip atitinkančius bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  1. Pačios ieškovės veiksmai taip pat lėmė sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą. Ieškovei galimai pradėjus teikti administravimo paslaugas ginčo daugiabučiams gyvenamiesiems namams, atsakovei nebuvo pateiktas administravimo perdavimo – priėmimo aktas, leidžiantis neabejotinai vertinti ieškovės administravimo veiksmų faktą ir teisę gauti paskirstytas gyventojų įmokas. Pasirašyta sutartimi ieškovė taip pat įsipareigojo informuoti apie sutartis pasirašytas su mokesčių rinkėjais (sutarties 3.2.2 p.), tačiau kaip byloje nustatyta, tokios sutartys nei pasirašytos, nei pateiktos atsakovei nebuvo. Nors įmokos keletą dienų buvo skirstytos ir be minėto įsipareigojimo įvykdymo, tačiau tai nepaneigia ieškovės sutartinio įsipareigojimo nevykdymo bei sutarties vykdymo sustabdymo pagrindo.
  1. Ieškovė pateikė jos sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais, kurios patvirtina, kad ieškovė susitarė su paslaugų teikėjais dėl liftų priežiūros, komunalinių atliekų išvežimo bei tam tikrų gedimų šalinimo darbų atlikimo. Šių sutarčių pagrindu ieškovei PVM sąskaitos-faktūros už paslaugų suteikimą išrašė UAB „VSA Vilnius“, UAB „Grinda“, UAB „Kone“, UAB „Sanrem“, tačiau duomenų dėl minėtų sąskaitų-faktūrų apmokėjimo, atsiskaitymo su paslaugų teikėjais byloje nėra pateikta. Ieškovė remiasi į bylą pateiktais apyvartos žiniaraščiais pagal adresus už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio iki liepos pabaigos, kurie patvirtina, kad minėtu laikotarpiu, kai atsakovė nevykdė sutarties paskirstyti gyventojų įmokas, ieškovė išrašė keturių daugiabučių namų gyventojams sąskaitų už 16 522,01 Eur (57 047,20 Lt). Ieškovė neteikė į bylą duomenų, kokios ieškovės gyventojams išrašytos sąskaitos (mokėjimo pranešimai) bei pagal jas galimai sumokėtos įmokos buvo paskirstytos ne ieškovės, bet trečiojo asmens naudai. Ieškovė patvirtino, kad minėtuose mokėjimų žiniaraščiuose nurodytos sumos grafoje „sumokėta“ yra sumokėtos ne mokesčių rinkėjams su kuriais bendradarbiauja atsakovė, bet tiesiogiai ieškovei per AB „Swedbank“ arba „Perlo“ terminalą, sudarius su minėtais subjektais sutartis ir dėl šių sumokėtų gyventojų įmokų ginčo nėra. Kitų objektyvių duomenų apie keturių daugiabučių namų gyventojų valią atsiskaityti už teikiamas paslaugas su ieškove už jo teiktas paslaugas byloje nėra.
  1. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo, su kuriuo atsakovė taip pat buvo sudariusi įmokų paskirstymo sutartį, irgi teikė administravimo paslaugas ginčo laikotarpiu tapatiems daugiabučiams namams. Akivaizdu, kad susiklosčius faktinei situacijai, kai namų gyventojai rinkosi, kuriam administratoriui mokėti už suteiktas paslaugas, teigti, kad ieškovės patirtą žalą sudaro trečiajam asmeniui paskirstyta suma, nėra faktinio pagrindo. Tai, kad atsakovė paskirstė 16 025,89 Eur UAB „Viršuliškių būstas“ neleidžia teigti, kad tapati suma, nebuvus ginčo dėl administravimo fakto teisėtumo, būtų paskirstyta ir ieškovei. Atitinkamų pajamų gavimą sąlygoja ne vien išrašytų sąskaitų dydis, kuriuo grindžia nuostolių dydį, tačiau ir faktinis įmokų sumokėjimas. Teismo abejones dėl negautų pajamų realumo, įrodytinumo kelia ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog buvo teiktos tapačios administravimo paslaugos, kurias teikė ir UAB „Viršuliškių būstas“. Byloje esančios administratorių (ieškovės, trečiojo asmens) ir paslaugų teikėjų sudarytos sutartys patvirtina, kad ieškovė nebuvo sudariusi sutarties su AB „Lesto“, teikiančios elektros energiją bendrosioms patalpoms, taip pat nėra duomenų dėl valymo paslaugų teikimo, kai tokios paslaugos buvo teiktos UAB „Viršuliškių būstas“ . Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės įrodinėta žala pagrįsta tik tikėtinomis pajamomis, įrodinėjant negautas pajamas dėl sutarties šalies veiksmų, todėl pripažino ją neįrodyta.
  1. Teismas pažymėjo, jog priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtinus prievolės neįvykdymo padarinius. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, paskirstant įmokas ieškovui, nebuvo pakankama ieškovės nuostolių atsiradimo priežastimi. Ieškovės negautas pajamas tiesiogiai įtakojo ginčas tarp ieškovės bei trečiojo asmens dėl keturių daugiabučių namų administravimo teisėtumo, trečiojo asmens administravimo paslaugų gyventojams teikimas bei paties ieškovo veikimas - administravimo paslaugų teikimas, neperėmus perdavimo-priėmimo aktais administravimo iš trečiojo asmens, tokiu būdu prisiimant savo veiklos bei pajamų gavimo riziką. Taigi šiuo atveju teigti, kad tik atsakovės veiksmai sąlygojo ieškovės nuostolių atsiradimą (pajamų negavimą) nėra faktinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Namų vadyba“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pagrindinė teisinė problema, į kurią teismas visiškai neatsižvelgė, buvo ta, jog atsakovė ieškovės gautinas pinigines lėšas susiejo ne su ieškovės veiksmais ar neveikimu, tačiau išimtinai su trečiojo asmens sprendimu nepasirašyti administruojamų namų perdavimo-priėmimo aktų. Buvo sukurta problema, jog iki tol, kol trečiasis asmuo nepasirašys administruojamų daugiabučių namų perdavimo-priėmimo akto, pinigai bus skirstomi tik UAB „Viršuliškių būstas“ naudai. Tik vienas administratorius teisėtai galėjo administruoti ginčo daugiabučius namus tuo pačiu laikotarpiu. Tai reiškia, jog tik vienas administratorius galėjo gauti iš gyventojų už administravimo paslaugas surinktas lėšas. Atsakovė nuo nieko nepriklausomai ir valingai sprendė, kurio administratoriaus veiksmai laikytini teisėtais, kuris administratorius – trečiasis asmuo ar ieškovė – turėjo teisę gauti apmokėjimą už daugiabučių namų administravimo paslaugas.
    1. Įstatymai yra skirti visiems teisės subjektams. Jei CK 4.84 straipsnio 10 dalyje yra nurodyta, jog savivaldybės skirtas administravimas pasibaigia, daugiabučio namo bendraturčiams sudarius jungtinės veiklos sutartis, tai reiškia, jog nuo to momento savivaldybės skirto administratoriaus įgaliojimai pasibaigė, jie negali būti pratęsti ar atnaujinti. Tik teismas sprendimu galėjo konstatuoti priešingai, tačiau toks sprendimas niekada nebuvo priimtas. Savivaldybės skirtam administratoriui be teisinio pagrindo vykdžius dvigubą administravimą, tokie veiksmai negalėjo legalizuoti atsakovės, kaip UAB „Viršuliškių būstas“ partnerės ir pagalbininkės sprendimų. Teismo nurodyti pavyzdiniai administravimo nuostatai ir juose nurodyta perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo tvarka yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. UAB „Viršuliškių būstas“ minėtų nuostatų apskritai nesilaikė. Įstatymas administratorių įgaliojimų nesieja su perdavimo - priėmimo aktų pasirašymu. Šie įgaliojimai siejami su jungtinės veiklos sutarčių sudarymo diena. Be to, vieno administratoriaus neteisėtas atsisakymas pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą negali pratęsti šio administratoriaus įgaliojimų ar teisės teikti atitinkamas paslaugas.
    2. Įsiteisėjusiais ir prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais nustačius, jog UAB „Viršuliškių būstas“ vykdyta administravimo veikla laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. nebuvo teisėta, turi kilti visos neigiamos pasekmės šalims, kurios UAB „Viršuliškių būstas“ vykdytą administravimą laikė teisėtu ir pažeidinėjo ieškovės interesus. Atsakovės civilinė atsakomybė turėtų kilti vien dėl to, jog būdama protinga ir apdairia šalimi, sužinojusi apie kilusį dvigubą administravimą, atsakovė nestabdė lėšų išmokėjimo ginčo situacijoje, tačiau ginčo lėšas pervesdavo tik UAB „Viršuliškių būstas“. Todėl, negaudama iš gyventojų surenkamų pinigų ir negalėdama atsiskaityti su komunalinių paslaugų teikėjais, ieškovė apskritai buvo pašalinta iš administravimo rinkos.
    1. Teismas nurodė, jog atsakovę saistė 2013 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-406. Tačiau savivaldybės įsakymai pagal hierarchiją turi neprieštarauti įstatymams. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17911-566/2013 sustabdė šio įsakymo galiojimą, todėl nebeliko jokio pagrindo savivaldybės skirtam administravimui.
    1. Teismas rėmėsi byla pagal ieškovės skundą dėl Konkurencijos tarybos sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą, tačiau minėtos bylos dalykas buvo grynai administracinio pobūdžio ginčas dėl Konkurencijos įstatyme numatytų pareigų atlikimo (neatlikimo). Ieškovė reikalavo institucijos atlikti bent preliminarų situacijos tyrimą, tačiau joks tyrimas nebuvo atliktas. Byloje su Konkurencijos taryba šalys apsikeitė tik nuomonėmis, kurios buvo perkeltos į teismo sprendimą. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nebuvo ieškovės bylos su Konkurencijos taryba šalimis, todėl teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai rėmėsi prejudicijos šiai bylai neturinčiu teismo sprendimu.
    1. Ginčo dėl administravimo fakto nebuvo ir jo negalėjo būti, jei būtų tinkamai įvertintos CK 4.84 straipsnio 10 dalies sąlygas atitinkančios aplinkybės. Būtent minėtų aplinkybių vertinimo atsakovė neatliko. Protingumo kriterijus galėjo atitikti atsakovės sprendimas apskritai sustabdyti visus mokėjimus ieškovei ir trečiajam asmeniui, tačiau protingumo kriterijų neatitinka atsakovės sprendimas pasirinkti tą administratorių, kurio įgaliojimai pagal CK 4.84 straipsnio 10 dalį akivaizdžiai pasibaigė, kuris vilkindamas laiką atsisakė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Akivaizdu, jog atsakovės sprendimas niekaip negalėjo būti pateisintas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai kontekste.
    1. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie atsiskaitymą su paslaugų teikėjais, kadangi tai nebuvo šios bylos dalykas. Sutartis su paslaugų teikėjais ieškovė sudarė savo vardu, tačiau minėti paslaugų teikėjai paslaugas teikė ne ieškovei, tačiau daugiabučių namų gyventojams. Atitinkamai, iš gyventojų surinktas lėšas ieškovė turėjo pervesti paslaugų teikėjams. Atsiskaitymas su paslaugų teikėjais negalėjo įvykti anksčiau, negu bus surinkti gyventojų pinigai šiam atsiskaitymui, tačiau atsakovei sutrikdžius ieškovės pinigų srautus ir nepervedus ieškovei priklausančių pinigų, paslaugų teikėjai pradėjo teismuose kelti reikalavimus dėl ieškovės apmokėjimo už gyventojams suteiktas paslaugas. Ieškovė teismui aiškiai nurodė, jog visi duomenys apie ieškovės atsiskaitymą su dalimi paslaugų teikėjų matyti iš LITEKO duomenų bazės, kadangi ginčas dėl atsiskaitymo už atliekų tvarkymą pagal ieškovės UAB „VSA“ ieškinį buvo spręstas atskiroje civilinėje byloje. Su liftų priežiūros įmone UAB „Kone“ ir avarijų likvidavimo įmone UAB „Grinda“ buvo atsiskaityta, pastariesiems pareiškus pretenzijas.
    2. Teismas visiškai klaidingai nurodė, jog ieškovė neteikė į bylą duomenų, kokios ieškovės gyventojams išrašytos sąskaitos (mokėjimo pranešimai) bei pagal jas galimai sumokėtos įmokos buvo paskirstytos ne ieškovės, bet trečiojo asmens naudai. Ieškovė negalėjo tokių duomenų pateikti, kadangi tokiais duomenimis nedisponavo. Tokiais duomenimis nedisponavo ir atsakovė, kuri apdoroja tik atsiskaitymo knygelės numerį ir gautas pinigų sumas. Visą kitą duomenų apdorojimą atlieka daugiabučio namo administratorius, skaičiuodamas daugiabučio namo atskiriems butams (pagal atsiskaitymo knygelės numerį identifikuojamiems klientams) pateiktų mokėjimo pranešimų ir gautų pajamų balansą.
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė ir byloje nėra kitų objektyvių duomenų apie keturių daugiabučių namų gyventojų valią atsiskaityti už teikiamas paslaugas su ieškove. Su tokia argumentacija taip pat negalima sutikti, kadangi gyventojai visais atvejais privalo apmokėti jiems pateiktas daugiabučio namo administravimo sąskaitas (nepriklausomai nuo administravimo kilmės). Natūralu, jog gyventojams gavus dvi konkuruojančias administratorių sąskaitas, tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens, gyventojai rinkosi, kurio administratoriaus sąskaitas apmokėti. Toks pasirinkimas gyventojams nebūtų kilęs, jei pasibaigus įgaliojimams, trečiasis asmuo būtų nutraukęs savo administravimą, arba jei atsakovė būtų tinkamai sureguliavusi pinigų srautus (įvykdžiusi savo pareigas ieškovei). Klaidingas gyventojų pasirinkimas, taip pat galėjo būti ištaisytas, jei atsakovė būtų teisingai ir tinkamai atlikusi savo pareigas ir paskirsčiusi gyventojų sumokėtas sumas ieškovei.
    1. Aplinkybė, jog ieškovė neteikė gyventojams valymo paslaugų nešalina ieškovės teisės reikalauti gauti apmokėjimą už kitas suteiktas paslaugas. Ieškovės ir trečiojo asmens tapačių administravimo ir sistemų priežiūros tarifai taip pat skyrėsi (ieškovės tarifai buvo mažesni). Nagrinėjamu atveju svarbesnis yra klausimas, ar UAB „Viršuliškių būstas“ turėjo teisę gyventojams teikti apskritai kokias nors paslaugas ir gauti už jas apmokėjimą, po savo įgaliojimų pasibaigimo. Tokios teisės trečiasis asmuo apskritai neturėjo, dėl to aplinkybė dėl skirtingų administravimo paslaugų paketų sudėties neturi bylai jokios reikšmės. Sutarties su AB „Lesto“ buvimas ar nebuvimas taip pat bylai jokios reikšmės neturi. Gyventojų bendroms reikmėms suvartota elektros energija yra apskaitoma atskiru plombuotu apskaitos prietaisu. Atsiskaitymą už gyventojams suteiktas paslaugas seka AB „Lesto“, kuri per daugiabučio namo administratorių gyventojams visais atvejais būtų pateikusi apmokėti bendroms reikmėms.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ prašo ieškovės skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, jog būtent už ieškovės suteiktas paslaugas gyventojai mokėjo įmokas. Tokių įrodymų neturi ir atsakovė, todėl gyventojų įmokas nukreipė administratoriui – trečiajam asmeniui, turinčiam sutartis su mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Ieškovė ir trečiasis asmuo galėtų pagal gyventojams pateiktas sąskaitas nustatyti, kiek kuriam iš jų priklauso gauti gyventojų įmokų. Pagal tokius duomenis atsakovė galėtų padaryti sumokėtų gyventojų įmokų perskirstymą ieškovei ir trečiajam asmeniui ir tarp jų ginčo neliktų. Atsakovė, paskirstydama gyventojų įmokas, privalo vykdyti gyventojų valią, tai yra nukreipti įmokas konkretiems gyventojams paslaugas suteikusiai įmonei. Ieškovės pateiktuose žiniaraščiuose nėra nurodyta, kiek faktiškai yra sumokėta gyventojų įmokų, todėl nei teismas, nei atsakovė negali nustatyti, kaip turi būti perskirstytos gyventojų įmokos. Todėl atsakovė negali būti atsakinga už tai, dėl ko vyksta netiesioginis piniginis ginčas tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Šalių sudarytos sutarties galiojimo laikotarpiu mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos pervedė trečiajam asmeniui 12 562,00 Eur gyventojų sumokėtų įmokų. Teisinis tokio veiksmo pagrindas buvo atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog būtent už ieškovės suteiktas paslaugas gyventojai mokėjo įmokas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“ prašo ieškovės skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė bando pateikti faktą, kad trečiasis asmuo paslaugas teikė neteisėtai. Jokių įrodymų, jog paslaugos buvo teikiamos neteisėtai ir be bendraturčių valios išraiškos byloje nėra. UAB „Viršuliškių būstas“ paslaugų teikimo teisėtumo klausimas nėra šio ieškinio dalykas. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie realiai pagrįstų jos patirtus nuostolius ir jų dydį. Ieškovė pateikė komunalinių paslaugų teikėju sąskaitas, tačiau privalo pateikti ir apmokėjimo dokumentus, pagrindžiančius, jog realiai buvo patirtos išlaidos, už kurias turi mokėti bendraturčiai. Vien sąskaitų- faktūrų pateikimas nereiškia jų apmokėjimo. Visi argumentai, jog buvo iškeltos bylos ir apmokėjimai atlikti po gautų pretenzijų nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškovė net nesiteikė jų pateikti. Šioje byloje svarbiausia yra vartotojų (namų bendraturčių valia), o ne ieškovės turtiniai interesai. Ieškovės reikalaujama suma nėra tolygi trečiojo asmens gautai sumai. Net ir pripažinus teisės aktų nustatyta tvarka, iog vartotojai mokėdami UAB „Viršuliškių būstas“ elgėsi neteisėtai, vis tik jų mokėtina suma turi būti grąžinta ir pervesta ne atsakovei, o patiems vartotojams.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės faktinio daugiabučių namų administravimo perėmimo iš trečiojo asmens, įmokas už suteiktas paslaugas paskirstančios įmonės galimai netinkamo sutarties vykdymo, gyventojų sumokėtas įmokas paskirstant ankstesniam administratoriui, bei naujojo administratoriaus teisės reikalauti iš atsakovės šių įmokų atlyginimo.
  1. Byloje nustatyta, kad keturių daugiabučių namų, esančių ( - ), savininkai 2012 m. spalio 1 d. sudarė šių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, pagal kurias butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė patys administruoti jiems priklausančius bendro naudojimo objektus, dalį šių funkcijų pavesdami ieškovei (t. I, b. l. 12-20). Iki tol daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administravimą atliko Vilniaus miesto savivaldybės paskirtas administratorius, t. y. trečiasis asmuo UAB „Viršuliškių būstas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-316 iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo išbraukė pastatus ( - ) (t. I, b.l. 25), o 2013 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30-406 panaikino minėtą įsakymą (t. I, b.l. 26).
  1. Atsakovė ir trečiasis asmuo, UAB „Viršuliškių būstas“, 1999 m. kovo 23 d. buvo sudarę Įplaukų už gyventojams suteiktas energetines, ryšių, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį Nr. 125-74 (t. V, b.l. 81-82). Taip pat atsakovė ir ieškovė 2013 m. vasario 7 d. sudarė Įmokų už gyventojams suteiktas energetines, komunalines paslaugas bei kitų įmokų paskirstymo ir informacijos teikimo sutartį Nr. 125-817, pagal kurią atsakovė įsipareigojo paskirstyti surinktas mokesčių rinkėjų įmokas ir teikti ieškovei informaciją apie gyventojų įmokas už jiems paslaugų teikėjų suteiktas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už suteiktas paslaugas (t. I, b.l. 29-31).
  1. Atsakovė 2013 m. kovo 14 d. ieškovei ir trečiajam asmeniui pranešė, jog konstatuoja, kad pagal abiejų bendrovių jai pateiktus dokumentus namų faktinis administravimo perdavimas-priėmimas yra neįvykęs ir yra ginčo tarp ieškovės ir trečiojo asmens objektas. Todėl atsakovė įmokas už namų gyventojams suteiktas paslaugas nukreips į trečiojo asmens sąskaitą iki tol, kol trečiasis asmuo atliks visas pareigas, nustatytas 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 752 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 14 punkte. Taip pat prašė, išsprendus ginčą, nedelsiant pateikti perdavimo-priėmimo aktą, kuris patvirtins namų administravimo faktą (t. I, b.l. 159).
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17911-566/2013 sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 30-406 dalies, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 30-316 dėl daugiabučių namų ( - ) išbraukimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašo, vykdymą iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas.
  1. Po šios nutarties atsakovė 2013 m. balandžio 12 d. informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį, jog nuo 2013 m. balandžio 12 d. gyventojų įmokos bus nukreipiamos į ieškovės sąskaitą (t. I, b.l. 37), tačiau jau 2013 m. balandžio 22 d. pranešime nurodė, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens nėra pasirašyti bendrųjų namų naudojimo objektų priėmimo-perdavimo aktai, todėl atsakovė sustabdanti gyventojų įmokų duomenų apdorojimą ir informacijos apie įmokų paskirstymą teikimą (t. I, b.l. 38). Atsakovė 2013 m. gegužės 13 d. raštu pranešė, jog nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutraukia šalių 2013 m. vasario 7 d. sutartį (t. I, b.l. 48). Atsakovė 2013 m. liepos 30 d. taip pat siūlė raštu trečiajam asmeniui susitarti su ieškove ir Vilniaus miesto savivaldybe dėl namų administravimo teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kaip bus išspręstas klausimas atsakovė priims sprendimą, kuriai bendrovei nukreipti gyventojų lėšas (t. I, b.l. 161).
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 30-406 dalį, kuria panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 30-316 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ( - ) išbraukimo iš UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų sąrašo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1205-392/2014 minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad tik vienas administratorius teisėtai galėjo teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas tuo pat metu. Tačiau, vertinant atsakovės sutartinę atsakomybę, itin svarbi aplinkybė yra ta, jog praėjus tik šešioms dienoms po sutarties sudarymo Vilniaus miesto savivaldybė priėmė 2013 m. vasario 13 d. įsakymą, kuriuo vėl suteikė trečiajam asmeniui teisę teikti ginčo daugiabučiams administravimo paslaugas. Taigi, tarp ieškovės ir trečiojo asmens kilo ginčas dėl teisės teikti administravimo paslaugas, kuris truko iki 2014 m. vasario 28 d., tai yra vyko ir po to, kai atsakovės iniciatyva sutartis su ieškove buvo nutraukta.
  1. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė dar iki sutarties su ieškove sudarymo teikė tokias pačias įmokų paskirstymo paslaugas kitoms daugiabučius gyvenamuosius namus administruojančioms įmonėms bei daugiabučių namų savininkų bendrijoms (t. IV, b.l. 12-24). Taip pat atsakovė pagal 1999 m. kovo 23 d. sutartį tokias pačias paslaugas buvo įsipareigojusi teikti ir trečiajam asmeniui, tai yra paskirstyti įmokas už UAB „Viršuliškių būstas“ administruojamų namų gyventojų sumokėtas įmokas. Todėl atsakovei buvo svarbu tiksliai žinoti, kas turi realią ir neginčijamą teisę teikti ginčo gyvenamiesiems namams administravimo paslaugas. Pažymėtina, kad priešingai, negu apeliaciniame skunde teigia ieškovė, atsakovė negalėjo iš viso sustabdyti mokėjimų paskirstymų, nes mokėjimus atlikdavo namų gyventojai, mokėdami už komunalines paslaugas, kurias pagal administratorių sudarytas sutartis šias paslaugas įvairios įmonės teikė nepertraukiamai ir turėjo teisę laiku iš administratoriaus gauti atlyginimą. Be to, atsakovė taip pat buvo sudariusi galiojančią sutartį dėl įmokų paskirstymo ir su trečiuoju asmeniu. Ši sutartis buvo galiojanti ir todėl turėjo būti vykdoma.
  1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5532-596/2013 buvo išnagrinėtas ieškovės skundas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tačiau trečiaisiais asmenimis byloje dalyvavo ir atsakovė, ir trečiasis asmuo, UAB „Viršuliškių būstas“. Taip pat teismas minėtoje byloje vertino tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusią teisinę situaciją. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šioje nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais bei padarytomis teisinėmis išvadomis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog nors daugiabučių namų gyventojai sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, o pareiškėja su jungtinės veiklos dalyvių įgaliotiniais pasirašė sutartis dėl namų administravimo, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimas pasibaigė tik formaliai, nes nebuvo įvykęs faktinis administravimo priėmimas ir perdavimas, kadangi administratoriaus teisių ir pareigų vykdymo pradžia yra siejama su perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo diena, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių šis aktas nepasirašytas (CK 4.48 straipsnio 10 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 15 punktas, nutarimo 2.3 it 2.4 punktai). Teismas taip pat pažymėjo, jog Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo daryti ir išvados, kad atsakovė, atsisakydama tenkinti ieškovės prašymą, pateiktą kaip daugiabučio namo administratoriaus, dėl už paslaugas gautų įmokų nukreipimo ieškovei, būtų galimai atlikusi neteisėtus veiksmus ieškovės ar vartotojų atžvilgiu.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, trečiasis asmuo nepagrįstai vengė sudaryti su ieškove administravimo perdavimo-priėmimo aktą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė aktyviais veiksmai ar teisminiu būdu būtų gynusi savo teises ir reikalavusi iš trečiojo asmens vykdyti savo pareigą. Be to, tuo pačiu metu buvo kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2013 m. vasario 13 d. įsakymo teisėtumo. Tuo tarpu atsakovė jau 2013 m. kovo 14 d. raštu reikalavo, jog ieškovė nedelsiant pateiktų perdavimo-priėmimo aktą, kuris patvirtins namų administravimo faktą (t. I, b.l. 159). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus.
  1. Ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovės 16 025,89 Eur, kuriuos atsakovė paskirstė trečiajam asmeniui nuo 2013 m. kovo 1 d. iki rugsėjo 1 d. (t. 5, b. l. 14-17). Tačiau byloje yra duomenys, jog ir ieškovė, ir trečiasis asmuo nurodytu laikotarpiu teikė ginčo daugiabučiams namams administravimo paslaugas (t. V, b.l. 81-82; 120-131). Tačiau iš ieškovės pateiktų duomenų nėra galima tiksliai nustatyti, kokios vertės administravimo paslaugos buvo faktiškai suteiktos gyventojams. Todėl pripažintina pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašoma priteisti žala yra pagrįsta tik tikėtinomis pajamomis, todėl nėra įrodyta. Pažymėtina, kad pati atsakovė tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutiko perskirstyti sumokėtas gyventojų įmokas ieškovei ir trečiajam asmeniui, jeigu ieškovė ir trečiasis asmuo pagal gyventojams pateiktas sąskaitas nurodytų, kiek kiekvienai iš jų priklauso gauti gyventojų įmokų. Be to, ieškovė nurodomu žalos atsiradimo laikotarpiu žinojo, jog jai trečiasis asmuo nėra perdavęs namų administravimo, tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės vyksta ginčas dėl administruojamų pastatų perdavimo, todėl paslaugas daugiabučių namų gyventojams teikė savo rizika.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
  1. Atsakovė ir trečiasis asmuo neprašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimą, bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė, todėl atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

8Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai