Byla 2A-465-510/2012
Dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltisches Haus“ ieškinį atsakovui Kauno rajono centrinio vartotojų kooperatyvui, trečiajam asmeniui N. S., dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Baltisches Haus“ ieškinyje nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. įgijo nuosavybės teisę į 0,7464 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus numeris: ( - ). Ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo faktas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas 2006 m. spalio 19 d. Žemės sklypo dalis pagal 2004 m. spalio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2004-077 buvo išnuomota atsakovui Kauno rajono centriniam vartotojų kooperatyvui. Ieškovas, įgydamas nuosavybės teisę į žemės sklypą, kartu įgijo visas teises ir pareigas pagal minėtą nuomos sutartį. Atsakovas 2010 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 525 informavo ieškovą, jog atsisako mokėti ieškovui 2007 m. ir 2008 m. žemės nuomos mokestį, motyvuodamas tuo, jog nebuvo informuotas apie nuomojamo žemės sklypo savininko pasikeitimą ir 2007 m. bei 2008 m. žemės nuomos mokestį sumokėjo Kauno rajono savivaldybei. Tuo pačiu raštu atsakovas informavo ieškovą, jog už žemės nuomą 2010 m. mokės tą pačią nuomos mokesčio sumą, kokią mokėjo ir ankstesniais laikotarpiais. Pagal nuomos sutartį atsakovas nuomoja iš ieškovo 0,7210 ha ploto žemės sklypo dalį iš 0,7464 ha. Žemės nuomos mokesčio dydis yra 746,25 Lt. Nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki gruodžio 31 d. Ieškovas 746,25 Lt dydžio nuomos mokestį skaičiavo 2007, 2008 ir 2009 metais. Atsakovo teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie žemės sklypo savininko pasikeitimą, yra neteisingas. Informacija apie tai, jog žemės sklypo savininku tapo ieškovas, Nekilnojamojo turto registre yra registruota nuo 2006 m. spalio 19 d. Be to, prieš ieškovui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą, atsakovas buvo informuotas apie parduodamą žemės sklypą. Ta aplinkybė, jog atsakovas 2007 m. ir 2008 m. žemės nuomos mokestį sumokėjo Kauno rajono savivaldybei, vertintina kaip atsakovo neapdairumas. Skaičiuodamas nuomos mokestį 2010 metams, ieškovas, vadovaudamasis nuomos sutarties 10 punktu, perskaičiavo žemės sklypo vertę. Žemės sklypo vertės nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 (2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija) „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Kaip apskaičiuoti privataus žemės sklypo vertę nuomos mokesčiui apskaičiuoti, šis Vyriausybės nutarimas nereglamentuoja, tačiau šio nutarimo 5.3 punkte numatyta, jog nuo 2003 m. sausio 1 d. žemės mokestis skaičiuojamas nuo nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu sudarant žemės verčių žemėlapius pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas Žemės verčiu žemėlapių sudarymo taisykles. Žinant, jog žemės mokesčio objektas yra privati žemė ir nesant jokio kito teisės akto, numatančio kaip nustatyti privataus žemės sklypo vertę nuomos mokesčiui apskaičiuoti, yra teisinga vadovautis įstatymo analogija ir laikyti, jog tvarka nustatyti žemės sklypo vertę žemės mokesčiui apskaičiuoti ir žemės sklypo vertę nuomos mokesčiui apskaičiuoti turi būti tokia pati. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. pagal valstybės įmonės Registrų centro pateikiamą informaciją yra 347000 Lt. Atsakovo nuomojamos žemės sklypo dalies (0,721 ha iš 0,7464 ha) vidutinė rinkos vertė yra 335192 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutartyje yra numatytas 3 procentų nuo žemės sklypo vertės nuomos mokesčio tarifas, žemės nuomos mokesčio dydis 2010 metais atsakovui yra 10056 Lt. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10802,25 Lt žemės nuomos mokesčio, kurį sudaro 746,25 Lt nesumokėtas 2007 metų žemės nuomos mokestis, 746,25 Lt nesumokėtas 2008 metų žemės nuomos mokestis bei 9309,25 Lt nesumokėta 2010 metų žemės nuomos mokesčio dalis, o taip pat priteisti 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

4Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas priteisė iš ieškovo valstybei 20,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad tretysis asmuo N. S. pranešė apie numatomą žemės sklypo perleidimą ir pasiūlė atsakovui, turinčiam pirmumo teisę, pirkti sklypą. Atsakovas sumokėjo žemės nuomos mokesčius už 2007-2008 metus Kauno rajono savivaldybei. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo. Jis, 2006 m. rugsėjo 26 d. įgijęs nuosavybės teises į žemės sklypą, nepranešė apie tai atsakovui. Atsakovas neprivalėjo tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis, kas susiję su išlaidomis, ir nevertina atsakovo elgesio kaip neapdairumą. Ieškovas pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą, nes neįvykdė pareigos informuoti atsakovą apie nuomotojo pasikeitimą, todėl turi prisiimti neigiamų nepranešimo padarinių riziką. Sutarties 10 punktas numato nuomotojo teisę kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Žemės nuomos sutartyje numatyta nuomotojo teisė perskaičiuoti žemės sklypo vertę, tačiau joje nenumatyta nuomotojo teisė, pasikeitus žemės sklypo vertei, vienašališkai keisti žemės sklypo nuomos mokestį. Sutarties šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl konkretaus mokesčio dydžio – 746,25 Lt per vienerius metus. CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Ieškovas po sklypo įgijimo 2006 m. rugsėjo 29 d. nesitarė su atsakovu dėl nuomos sutarties pakeitimo, šalys nekeitė nurodytu susitarimu nustatytų nuomos sutarties sąlygų, todėl ieškovas neturi teisės vienašališkai keisti žemės sklypo mokestį.

5Ieškovas UAB „Baltisches Haus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįvykdė pareigos informuoti atsakovą apie nuomotojo pasikeitimą. Teismas neteisingai pareigą informuoti nuomininką perkelia naujam žemė sklypo savininkui - ieškovui. Tokia pareiga žemės sklypo įgijėjui nėra numatyta nei Civiliniame kodekse, nei 2006 m. liepos 12 d. Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje. Pagal CK 6.560 straipsnį pareiga informuoti žemės sklypo nuomininką numatyta tik esamam žemės sklypo savininkui. Tuo metu buvusi žemės sklypo savininkė N. S., prieš parduodama žemės sklypą ieškovui, informavo atsakovą apie numatomą žemės sklypo pardavimą. Aplinkybė, kad atsakovas žinojo apie žemės sklypo pardavimą, nebuvo paneigta. CK 6.487 straipsnio 4 dalis numato galimybę šalims susitarti ne tik dėl fiksuoto nuomos mokesčio - šalys gali nustatyti kitokį nuomos mokesčio apskaičiavimo būdą. Valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkte šalys yra sutarusios, jog nuomotojas turi teisę kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Sutarties 17 punktu šalys sutarusios, jog įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Aiškinant tikruosius šalių ketinimus, negalima suteikti prioriteto sutarties 11 punkte numatytai nuostatai dėl konkretaus nuomos dydžio nustatymo. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas ne aukciono tvarka. Net ir pasikeitus žemės sklypo savininkui, sutartyje numatyti šalių ketinimai turi būti aiškinami taip pat: tiek nuomotojas - valstybė, tiek ir nuomotojas - privatus asmuo turi tokią pačią galimybę įgyvendinti sutartyje numatytą teisę - vienašališkai keisti žemės nuomos mokestį.

6Atsakovas Kauno rajono centrinis vartotojų kooperatyvas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš valstybės yra išsinuomojęs net kelis žemės sklypus ir neprivalo reguliariai tikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, kad įsitikinti, jog nepasikeitė jo nuomos teise valdomų žemės sklypų savininkas. Atsakovas žino, kad apie žemės sklypo savininko pasikeitimą jis privalo būti informuotas raštu. Duomenų tikrinimas kiekvienu atveju yra apmokestinamas ir atsakovas patirtų nemažų finansinių sąnaudų. Atsakovas tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškė, kad žemės sklypo pardavėjai apie sudarytą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir jo perdavimo priėmimo aktą atsakovo raštu neinformavo, tuo pažeidė CK 6.560 straipsnį. Atsakovas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka informuotas apie žemės nuomotojo pasikeitimą, todėl teisėtai mokėjo žemės nuomos mokestį pirminiam nuomotojui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo, jog žemės nuomos sutartyje numatyta nuomotojo teisė perskaičiuoti žemės sklypo vertę, tačiau joje nenumatyta nuomotojo teisė, pasikeitus žemės sklypo vertei, vienašališkai keisti žemės sklypo nuomos mokestį. Apeliantui neiniciavus procedūros dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos pakeitimo (CK 6.223 straipsnis), apeliantas vienašališkai sutarties nuostatų negali pakeisti. Apelianto sugalvota žemės nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo formulė yra neteisėta.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltisches Haus“ 2006 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 4-9) nupirko iš N. S. 0,7464 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ). 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo pasirašytas turto perdavimo priėmimo aktas (b. l. 9), o nuosavybės teisė ieškovo vardu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2006 m. spalio 19 d. (b. l. 13).

10Minėto žemės sklypo dalį (0,7210 ha) 2004 m. spalio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N52/2004-0077 (b. l. 10-12) Lietuvos Respublikos valstybė 20 metų terminui buvo išnuomojusi atsakovui Kauno rajono centriniam vartotojų kooperatyvui. Šios sutarties 11 punkte buvo numatytas 746,25 Lt žemės nuomos mokesčio dydis.

11Kai žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). Taigi ieškovui žemės nuomos sutartis įsigaliojo 2006 m. spalio 19 d.

12Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį už 2007 ir 2008 metus

13Atsakovas žemės nuomos mokestį už 2007 m. ir 2008 m. mokėjo Kauno rajono savivaldybei (b. l. 31-35).

14Ieškovas, prašydamas priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovo už 2007 ir 2008 metus, ir ieškinyje, ir apeliaciniame skunde teigė, kad buvusi žemės sklypo savininkė N. S., prieš parduodama žemės sklypą ieškovui, informavo atsakovą apie numatomą žemės sklypo pardavimą. Apelianto manymu, apylinkės teismas neteisingai pareigą informuoti nuomininką perkėlė naujam žemės sklypo savininkui - ieškovui. Šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

15CK 6.560 straipsnis numato, kad prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą arba jį įkeisdamas ar kitaip teises į jį suvaržydamas, nuomotojas privalo pranešti žemės sklypo įgijėjui ir būsimam įkaito turėtojui apie nuomos sutartį, o nuomininkui - apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą. Byloje esantis buvusios žemės sklypo savininkės N. S. 2006 m. kovo 15 d. pareiškimas (b. l. 71) patvirtina, kad ji kreipėsi į atsakovą pareikšti norą arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą. Atsakovas šį pareiškimą gavo 2006 m. kovo 16 d. (b. l. 72). Atsakovas, gavęs šį pareiškimą, sužinojo, kad žemės sklypo savininkė yra N. S., ir kad ji ketina žemės sklypą perleisti, tačiau vertinant apeliacinio skundo argumentus, būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2006 m. liepos 22 d., priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2006 m. rugsėjo 29 d., o nuosavybės teisė ieškovo vardu įregistruota tik 2006 m. spalio 19 d. Taigi nuo pareiškimo įteikimo atsakovui iki nuosavybės teisės įregistravimo praėjo net 7 mėnesiai.

16Kaip minėta, ieškovui 2004 m. spalio 19 d. žemės nuomos sutartis įsigaliojo 2006 m. spalio 19 d., kai ieškovui nuosavybės teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. CK 6.4 straipsnis numato, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). 2006 m. liepos 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2. p. (b. l. 6) yra pažymėta, kad 0,721 ha plotas yra išnuomotas atsakovui Kauno rajono centriniam vartotojų kooperatyvui. Taigi ieškovui apie nuomos sutartį buvo žinoma dar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, žinodamas apie nuomos sutarties su atsakovu egzistavimą ir būdamas apdairus bei rūpestingas, privalėjo nedelsdamas informuoti atsakovą apie tai, jog įregistravo nuosavybės teisę į žemę, net jei CK normos to tiesiogiai ir nenumato. Tokia ieškovo pareiga kyla iš aukščiau paminėtų CK 6.4 bei CK 6.38 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad ieškovas pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą, nes neįvykdė pareigos informuoti atsakovą apie nuomotojo pasikeitimą, todėl turi prisiimti neigiamų nepranešimo padarinių riziką.

17Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės nuomos mokesčio perskaičiavimu

182004 m. spalio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2004-0077 11 punkte buvo numatytas 746,25 Lt žemės nuomos mokesčio dydis. Sutarties 10 punktas numatė, kad nuomotojas turi teisę kas 3 metus Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo galimybė pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai taip pat numatyta ir sutarties 17 punkte.

19Apeliantas ir ieškinyje, ir apeliaciniame skunde teigė, kad pagal įstatymo analogiją už 2010 metus turi būti nustatytas žemės nuomos mokestis, perskaičiuojant nuomojamos žemės sklypo dalies vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 (2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija) „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Apelianto manymu, atsakovas privalo mokėti tris procentus nuo perskaičiuotos nuomojamos žemės sklypo dalies vertės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai yra teisiškai neapgrįsti.

20CPK 3 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 (2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija) „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pagal analogiją negali būti taikomas. Pirma, minėtas nutarimas privačios žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos nereglamentuoja. Antra, nors 2004 m. spalio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2004-0077 11 punkte numatytas 746,25 Lt žemės nuomos mokesčio dydis faktiškai sudaro 3 procentus nuo tuometinės indeksuotos kainos (24875 Lt), tačiau nuomos kaina sutartyje yra nustatyta fiksuota suma, o ne procentine išraiška. Konkretus nuomos mokesčio procentinis dydis nuo kokiu nors būdu apskaičiuotos sklypo rinkos vertės nėra numatytas, todėl patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų pakeista pati sutartis. Pažymėtina, jog perskaičiavus žemės nuomos mokestį ieškovo nurodyta tvarka, jo dydis palyginus su 2004 m. spalio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytu dydžiu, padidėtų daugiau kaip 13 kartų, kas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo sąžiningumo ir protingumo principams.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

23Apeliacinį skundą atmesti.

24Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas UAB „Baltisches Haus“ ieškinyje nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29... 4. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. sprendimu nusprendė... 5. Ieškovas UAB „Baltisches Haus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 6. Atsakovas Kauno rajono centrinis vartotojų kooperatyvas atsiliepime į... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltisches Haus“ 2006 m.... 10. Minėto žemės sklypo dalį (0,7210 ha) 2004 m. spalio 19 d. valstybinės... 11. Kai žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos... 12. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį už 2007 ir 2008... 13. Atsakovas žemės nuomos mokestį už 2007 m. ir 2008 m. mokėjo Kauno rajono... 14. Ieškovas, prašydamas priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovo už 2007... 15. CK 6.560 straipsnis numato, kad prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas... 16. Kaip minėta, ieškovui 2004 m. spalio 19 d. žemės nuomos sutartis... 17. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės nuomos mokesčio... 18. 2004 m. spalio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2004-0077 11... 19. Apeliantas ir ieškinyje, ir apeliaciniame skunde teigė, kad pagal įstatymo... 20. CPK 3 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 23. Apeliacinį skundą atmesti.... 24. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti...