Byla 2A-106/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovei E. P. , ieškovės atstovei adv. Zitai Vizbarienei, atsakovo atstovėms B. P. M. ir adv. Daliai Zeleckienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1196-565/2008 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikai dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo,

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2004 m. liepos 1 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo ortopedas traumatologas tretysis asmuo A. P. atliko jai planinę dešinio klubo sąnario protezavimo operaciją, po kurios jos dešinė koja pailgėjo 3 cm, išsivystė dešinės kojos šeivikaulio ir blauzdikaulio motorikos ir jutimų sutrikimai. Dėl pablogėjusios sveikatos teko patirti dvasinius išgyvenimus įvairiose gydytojų komisijose pasakojant apie problemas ir skausmus, patirtus po operacijos, beviltiškumo jausmą gaunant tikrovės neatitinkančias medikų išvadas, nepilnavertiškumo jausmą dėl estetinių išvaizdos pakitimų, negalėjimo dirbti ir realizuoti kitus poreikius.

5Bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą ateityje teikti ieškovei visą reikiamą medicininę ir reabilitacinę pagalbą, būtiną dešinio klubo sąnario operacijos neigiamų pasekmių pašalinimui ar sušvelninimui nutraukta 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atliktos ekspertizės išvadas nusprendė, kad dešinės kojos klubo sąnario protezavimo operacija ieškovei buvo atlikta tinkamai, naudojant reikiamą operacijos techniką, pagrindine po operacijos nustatyto šeivinio ir blauzdinio nervų pakenkimo priežastimi buvo esami ieškovės susirgimai, apie ką ieškovė buvo tinkamai informuota prieš operaciją, ieškovei buvo laiku diagnozuota pooperacinė šeivinio ir blauzdinio nervų neuropatija ir taikytas savalaikis bei tinkamas gydymas. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad operacija ieškovei buvo atlikta ir po operacijos ieškovė buvo gydoma nededant maksimalių atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo pastangų, ieškinys buvo atmestas.

7Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:

81. Teismas, remdamasis byloje atlikta deontologine ekspertize ir medicinine literatūra, nepagrįstai nustatė, kad planinė dešinės kojos klubo sąnario protezavimo operacija, po kurios išsivystė dešinės kojos šeivinio ir blauzdinio nervų neuropatija, buvo atlikta tinkamai, o alerginis šokas yra labai retas, todėl, nesant duomenų apie ieškovės jautrumą medikamentams, nėra būtina prieš operaciją atlikti specialius tyrimus. Apeliantė pažymėjo, kad eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismui nėra privalomas. Be to, teismo posėdžio metu ekspertas negalėjo nurodyti, kodėl ieškovei išsivystė ar buvo sukeltas alerginis šokas, negalėjo atsakyti apie šeivinio ir blauzdinio nervo pakenkimą, kur jis galėjo atsirasti, ar tai įvyko operacijos metu, ar dėl kitų aplinkybių. Ekspertas tik padarė prielaidas, kad tai galėjo būti ankstesni ieškovės susirgimai. Esant tokiai ekspertizės išvadai, teismas turėjo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, toks prašymas teismui buvo pareikštas, tačiau jis nebuvo patenkintas. Teismas, atsisakęs atlikti papildomą ekspertizę, neatskleidė bylos esmės.

92. Po atliktos operacijos ieškovė yra ligonė, privalo nešioti ortopedinę avalynę. Ieškovės sveikatos būklę patvirtino eksperto licenciją turintis Greitosios pagalbos gydytojas Purvaneckas, kuris nustatė būtinybę nešioti ortopedinę avalynę bei konsultuotis dėl operacinio gydymo. Iš teismo sprendimo taip pat nėra aišku, kokiu kriterijumi remdamasis teismas nustatė, kad ieškovės koja po operacijos pailgėjo 1 cm, nors kiti medikai buvo nustatę 2 ir 5 cm kojos pailgėjimą.

103. Dėl būtinybės nešioti ortopedinę avalynę ieškovė kompleksuoja, jaučiasi nepilnavertė, dešinės kojos blauzda yra plonesnė, silpnas refleksas. Tai, kad ieškovei dar ateityje gali tekti daryti pakartotinę operaciją, reiškia, kad operacija ir pooperacinis gydymas buvo nekokybiškas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių išsivystė šeivinio ir blauzdinio nervų pakenkimai, ar visuomet prieš operaciją turi būti tiriamas jautrumas vaistams.

114. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės išlaidas atsakovo advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo turi būti atleista dėl sunkios materialinės padėties, o be to, atsakovas turi juridinį skyrių, kuris galėjo atsakovui atstovauti, todėl jam ši pagalba nebuvo būtina.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal CPK nuostatas teismas skiria papildomą ekspertizę tais atvejais, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ir išsami bei ją pavedama atlikti tam pačiam ekspertui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad posėdžio metu teismas, apklausdamas ekspertą, išsamiai aiškinosi kiekvieną atliktos ekspertizės punktą, uždavė ekspertui papildomus klausimus. Pakartotinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo arba kaip yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris leistų abejoti eksperto išvados teisingumu. Nors ieškovė teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu kelis kartus prašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, šių savo prašymų ji visiškai nemotyvavo, nepateikė klausimų, kurie galėtų būti užduoti ekspertui. Į klausimą, kokia yra dabartinė ieškovės sveikatos būklė ir dėl ko ji tokia yra, atsakė jau atlikta ekspertizė. Teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad po operacijos ieškovės koja pailgėjo 1 cm, nes ši koja ir prieš operaciją buvo ilgesnė. Be to, ieškovės kojų skirtumas buvo išmatuotas, ieškovė dėl to pretenzijų neturėjo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad kojos pailgėjimas yra reikšmingas tik tuomet, kai jis viršija 4 cm. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismas neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių apeliantei išsivystė šeivinio ir blauzdinio nervų pakenkimai. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti teismas ištyrė apeliantės medicininius dokumentus, pateiktą medicininę literatūrą, paskyrė deontologinę ekspertizę.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. P. ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 120 000 Lt neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl netinkamai jai atliktos dešinės kojos sąnario endoprotezavimo operacijos, atlyginimo.

15Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 1 d.) yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283 str., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 str.), konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 str. 1 d.).

16Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004, 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D., A. D. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005, ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

17Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Formalios teisinės gydytojo atsakomybės ribos apibrėžtos įstatymų. Šiuo metu galiojančiame įstatyme (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2361 redakcija) yra pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų kaltės apibrėžtis: laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (įstatymo 14 straipsnis).

18Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms, bylos Nr. 3K-3-408/2009).

19Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, buvimo, ieškovei E. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas yra klausimas, kuriam reikalingos specialios medicinos žinios. CPK 212 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę, ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Apeliantė E. P. apeliacinį skundą iš esmės grindė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos ieškinio reikalavimus, iš esmės vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. paskirtos deontologinės ekspertizės išvadomis, kuriose vienareikšmiškai nenustatyta, dėl kokių priežasčių ieškovei po 2004 m. liepos 1 d. atliktos dešinės kojos sąnario endoprotezavimo operacijos išsivystė šeivinio ir blauzdinio nervo (sėdimojo nervo šaknų) neuropatija. Apeliantės manymu, tokiu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti pakartotinę arba papildomą deontologinę ekspertizę.

20Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gauta eksperto išvada neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimų, numatančių, jog eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus, 2008 m. spalio 14 d. nutartimi paskyrė pakartotinę deontologinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutui, pakartotinai pateikiant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu suformuluotus klausimus bei papildomus klausimus, kurie, teisėjų kolegija manymu, reikalingi bylai tinkamai išspręsti (1 t., b.l. 191-192).

21Ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Kita vertus, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas (CPK 218 str.)

22Mykolo Romerio universitetas Teismo medicinos instituto ekspertizės aktu Nr. EDG 30(174)/09 (01)-R 62/08 konstatuota, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filiale ieškovei E. P. atlikta dešinės kojos klubo sąnario endoprotezavimo operacija ir skirtas pooperacinis gydymas buvo tinkami. Šiame ekspertizės akte vienareikšmiškai konstatuota, kad ieškovei po šios operacijos išsivysčiusi šeivinio ir blauzdinio nervo (sėdimo nervo šaknų) neuropatija buvo sąlygota ankstesnių stuburo juosmeninės-kryžmeninės dalies degeneracinių ligų – osteochondrozės, spondyliozės, spondilipartrozės. Operacijos metu dešinės kojos nervų vientisumo pažeidimo nebuvo. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad ieškovei E. P. pooperacinė šeivinio ir blauzdinio nervo (sėdimo nervo šaknų) neuropatija buvo diagnozuota laiku, o pritaikytas gydymas, specialistų konsultacijos, reabilitacijos priemonės bei rekomendacijos, išrašant E. P. , buvo adekvačios ir savalaikės (1 t., b.l. 205-224).

23Šias ekspertizės įstaigos išvadas patvirtina ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paskirtos deontologinės ekspertizės, kurią atliko VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų profesorius R. J. K. , išvados. Nors jo 2007 m. gruodžio 27 d. ekspertizės išvada, suformuluota kaip atsakymas į civilinės bylos Nr. 2-2324-55/07 pateiktus klausimus dėl E. P. neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, keliamų eksperto išvadai, tačiau ją galima vertinti kaip rašytinį įrodymą, kuris pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gautas atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Byloje esantys R. J. K. 2007 m. gruodžio 27 d. atsakymai į teismo klausimus taip pat patvirtina, kad E. P. dešinės kojos klubo sąnario endoprotezavimo operacija buvo atlikta tinkamai. Po operacijos ieškovei neurologinė simptomatika išryškėjo dėl iki 2004 m. liepos 1 d. diagnozuotos stuburo patologijos – stuburo juosmens osteochondrozės ir radikuliopatijos (1 t., b.l. 84-86).

24Minėtas aplinkybes, jog ieškovei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filialo gydytojų konsiliumas, susidedantis iš septynių specialistų, 2006 m. rugpjūčio 10 d. įvertinęs E. P. sveikatos būklę, konstatuodamas ieškovei nervų pakenkimą, kuris išsivystė pooperaciniame periode po 2004 m. liepos mėnesį atliktos dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, savo išvadose nurodė, kad „šių nervų pakenkimo pagrindinė priežastis – stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė ir spondiloartrozė, kuri šias komplikacijas sukėlė atliekamos operacijos ir kitų minėtų lydinčių faktorių fone. Nervų pažeidimo ar patempimo faktas operacijos metu atmestinas, nes minėti nervai lokalizuoti pakankamai giliai ir toli nuo operacinio lauko, operacija atlikta pagal nustatytą metodiką“ (asmens sveikatos istorija, b.l. 95-97).

25Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi E. P. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, vertinant 2004 m. liepos 1 d. atliktos operacijos tinkamumą, 2008 m. rugsėjo 8 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-193(K-611) konstatavo, kad 2004 m. birželio 30 d. – 2004 m. liepos 12 d. E. P. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filiale teiktos ortopedijos traumatologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos (1 t., b.l. 180-183).

26Atsižvelgiant į ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Centro filiale ieškovei E. P. atlikta dešinės kojos klubo sąnario endoprotezavimo operacija ir skirtas pooperacinis gydymas buvo tinkami, o ieškovei po šios operacijos išsivysčiusi šeivinio ir blauzdinio nervo (sėdimo nervo šaknų) neuropatija buvo sąlygota ankstesnių jai diagnozuotų susirgimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atlikus Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi paskirtą deontologinę ekspertizę R. J. K. iškeltos versijos, kad ieškovės dešinės kojos šeivinio ir blauzdinio nervų neuropatijos išsivystymui galėjo turėti įtakos anafilaksinis šokas, tikimybės laipsnis nėra pakankamas teisiniam priežastiniam ryšiui konstatuoti. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas, jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Be to, ieškovei suteiktų gydymo paslaugų tinkamumo įvertinimas apima įvertinimą, ar nagrinėjamu atveju buvo būtina imtis specialių priemonių galimam ieškovės jautrumui vaistams ar kitoms medžiagoms nustatyti. Ieškovė nepaneigė teismo paskirtos ekspertizės aktu ir kitais rašytiniai įrodymais nustatytos aplinkybės, kad operacija ir jai suteiktas pooperacinis gydymas buvo tinkami.

27Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad E. P. ligos istorijoje esantis 2006 m. birželio 30 d. E. P. sutikimas dėl chirurginės operacijos patvirtina, jog ją operavęs gydytojas A. P. išsamiai ir suprantamai paaiškino apie pacientės ligą, jos eigą ir chirurginės operacijos reikalingumą, galimas pasekmes, jeigu chirurginės operacijos atsisakytų, apie numatomą chirurginės operacijos eigą, trukmę, apimtį, gydymą po chirurginės operacijos, galimas komplikacijas operacijos metu ar po jos (tame tarpe dešinės pusės sėdimo nervo pažeidimą „senos ligos fone“), paaiškino, kad chirurginės operacijos išeitis priklauso nuo dabartinės pacientės sveikatos būklės bei kitų ligų, kuriomis pacientė sirgo tiriamuoju laikotarpiu (tame tarpe – stuburo osteochondroze su radikulopatija). Pacientė sutiko, kad dėl dešinio klubo sąnario artrozės ją operuotų gydytojo A. P. vadovaujama specialistų grupė ir atliktų dešinio klubo sąnario protezavimą (1 t., b.l. 181, gydymo stacionare ligos istorija Nr. 8271, b.l. 23). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jog ji prieš operaciją nebuvo įspėta dėl nervo funkcijos sutrikimo rizikos, ar tai, jog jai 2006 m. birželio 30 d. pasirašant minėtą sutikimą dėl chirurginės operacijos jis nebuvo užpildytas.

28Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizės akte Nr. EDG 30(174)/09 (01)-R 62/08 konstatuota, kad E. P. kojų ilgio skirtumas sudaro 1,5 cm. Pažymėtina, jog toks pat ieškovės kojų ilgio skirtumas buvo užfiksuotas 2004 m. birželio 30 d. prieš operaciją (2004 m. birželio 30 d. išrašas iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Konsultacijų poliklinikos medicininių dokumentų). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog ekspertų išvada yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes jie yra patyrę gydytojai, įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą (1 t., b.l. 206).

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 120 000 Lt neturtinei žalai... 5. Bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą ateityje teikti... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškinį atmetė.... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės... 8. 1. Teismas, remdamasis byloje atlikta deontologine ekspertize ir medicinine... 9. 2. Po atliktos operacijos ieškovė yra ligonė, privalo nešioti ortopedinę... 10. 3. Dėl būtinybės nešioti ortopedinę avalynę ieškovė kompleksuoja,... 11. 4. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės išlaidas atsakovo advokato... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Vilniaus universiteto... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. P. ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl... 15. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo... 17. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra... 18. Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir... 19. Sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės... 20. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo pirmosios... 21. Ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės... 22. Mykolo Romerio universitetas Teismo medicinos instituto ekspertizės aktu Nr.... 23. Šias ekspertizės įstaigos išvadas patvirtina ir bylos nagrinėjimo... 24. Minėtas aplinkybes, jog ieškovei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos... 25. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos,... 26. Atsižvelgiant į ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus,... 27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad E. P. ligos istorijoje... 28. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizės akte Nr.... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti...