Byla 2A-17/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-79-278/2007 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui, A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos advokatūra.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir A. V. prašė: 1. pripažinti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 27 d., 2004 m. gegužės 28 d., 2004 m. rugpjūčio 4 d., 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimis neteisėtai pritaikė procesinės prievartos priemonę – atvesdinimą, pažeidė ir suvaržė BPK garantuotas jo teises, neužtikrino teisių į gynybą bei tuo padarė žalą; 2. pripažinti, kad Kauno apygardos teismas, nepranešdamas ieškovui apie jo skundo nagrinėjimo vietą ir laiką bei 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarties priėmimą ir neišnagrinėdamas jo skundo dėl 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties skirti jam procesinės prievartos priemonę, pažeidė jo teises į teisinę gynybą ir padarė žalą; 3. pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2005 neišnagrinėjo ir neišsprendė jo reikalavimų dėl Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant 2004 m. vasario 27 d., 2004 m. gegužės 28 d., 2004 m. rugpjūčio 4 d., 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartis bei neišnagrinėjimo jo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties ir tuo pažeidė jo konstitucines teises, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tuo jam padarė žalą bei įtakojo jo kasacinio skundo atmetimą 2006 m. balandžio 11 d., nagrinėjant baudžiamąją bylą Lietuvos Aukščiausiame Teisme; 4. pripažinti, kad atsakovas A. V. neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2005, solidariai su Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. padarė jam 500 000 Lt turtinę ir neturtinę žalą; 5. pripažinti, kad A. V. , suklastojęs atstovavimo sutartis ir sumokėto mokesčio už atstovavimą kvitus bei jo tėvo parašus, padarė nusikalstamą veiką ir CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka informuoti apie tai prokurorą; 6. priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir A. V. 500 000 Lt turėtai turtinei ir patirtai neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jog Vilniaus apygardos teismui 2005 m. lapkričio 13 d. padavė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri jam buvo padaryta neteisėtais Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismų veiksmais, pritaikant procesinės prievartos priemonę – jo atvesdinimą į baudžiamosios bylos posėdžius, kai jis dėl ligos privalėjo būti namuose ar ligoninėje, priteisimo. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. , nagrinėdama jo ieškinį, buvo šališka, neleido jam įrodinėti neteisėtų skundžiamų teismų veiksmų, neužtikrino jo teisės į teisminę gynybą, neišsprendė jo reikalavimų ir nepagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovo nuomone, neišspręstas ginčas minėtoje byloje privalo būti išnagrinėtas ir išspręstas priteisiant jam iš valstybės 300 050 Lt žalai atlyginti. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro gydymosi išlaidos dėl neteisėtai paskirtų prievartos priemonių 2004 metais, t.y. 3 240 Lt nekompensuojamos išlaidos pirkti vaistams gydytis nuo inkstų akmenligės, 760 Lt nuo širdies veiklos sutrikimų ir 50 Lt pašto išlaidos, iš viso 4 050 Lt bei 296 000 Lt negautas neturtinės žalos atlyginimas, prašytas priteisti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006. Teigė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. , nagrinėdama civilinę bylą, pažeidė jo teises - trukdė ir neleido įrodinėti neteisėtų Kauno apygardos teismo veiksmų, neišreikalavo prašomų įrodymų, nepaskyrė teismo medicininės ekspertizės, o pareiškus nušalinimus teisėjai, nebuvo nušalinta nuo bylos Nr. 2-1270-41/2005 nagrinėjimo. Nurodė, kad teisėja suvaržė ir pažeidė jo teises, nes pranešė jam tik apie 2006 m. kovo 17 d. parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, kuriame jis įgaliojo atstovauti advokatą A. V. bei, susitarusi su juo, išnagrinėjo bylą iš esmės ir neišsprendė visų reikalavimų, dėl ko jam buvo padaryta 300 050 Lt žala. Nurodė, kad advokatas A. V. suklastojo atstovavimo sutartis, kvitus bei jo tėvo parašus ir nepagrįstai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Dėl patirtų trukdymų ir nepatogumų buvo žalojama ir luošinamo jo, I grupės nevaikštančio invalido, sveikata, pažeista jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu. Minėtais veiksmais advokatas ir teisėja jam padarė 199 950 Lt neturtinę žalą. Nurodė, jog jam padaryta žala iš viso sudaro 500 000 Lt, kurią solidariai privalo atlyginti Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos ir A. V. . Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad teismams buvo žinoma, jog A. B. serga ir negali vaikščioti, ką patvirtina byloje esantys medicinos įstaigų dokumentai. 2003 m. spalio 22 d. baudžiamojoje byloje atliktos komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktu buvo konstatuota, jog į teismo posėdį A. B. pats savarankiškai atvykti negali, gali būti atgabentas specialiomis priemonėmis gulintis. Įvertinus, kad A. B. ir būdamas sveikas neatvykdavo į teismo posėdžius ir tuo vilkino bylos nagrinėjimą, teismas, neturėdamas kitokių galimybių išnagrinėti baudžiamąją bylą, ėmėsi netradicinių priemonių, kurios neprieštaravo įstatymui (BPK 37 str. 1 d. 5 p., 142 str.). Teismo nutartimis A. B. taikytos procesinės prievartos priemonės buvo skundžiamos, kas patvirtinta, jog ieškovas naudojosi įstatymo suteiktomis jam teisėmis. Nors ieškovui nebuvo pranešta apie jo skundo nagrinėjimą 2004 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teisme, tačiau iš Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. lydraščio Kauno apygardos teismui apie bylos išsiuntimą su A. B. skundu dėl 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarties nagrinėjimui bei šio teismo prašymą grąžinti bylą iki 2004 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio matyti, jog A. B. buvo žinoma, kad jo skundas bus nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. B. anksčiau nedalyvaudavo teismo posėdžiuose nagrinėjant jo skundus, padarė išvadą, kad nepranešimas jam apie posėdžio, kuriame dalyvavo jo gynėjas, datą negali būti laikomas esminiu jo teisių pažeidimu ar suvaržymu Kauno apygardos teismas A. B. skundą dėl 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties grąžino Kauno miesto apylinkės teismui dėl praleistų skundo registravimo apylinkės teisme ir jo perdavimo aukštesniam teismui terminų, kas leido teismui padaryti išvadą, jog Kauno apygardos teismo kaltės, neišnagrinėjus skundo, nėra. Be to, ši nutartis nebuvo vykdoma, nes posėdis buvo atidėtas. Teismas nurodė, kad, siekiant nepažeisti BPK reikalavimų bei A. B. teisių ir per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėti baudžiamąją bylą, išklausyti A. B. paaiškinimų dėl jam pareikštų kaltinimų, užtikrinti jo aktyvų dalyvavimą bylos nagrinėjime bei įvertinęs teismui pateiktus medicininius duomenis apie A. B. sveikatos būklę, sprendė, kad teismai pagrįstai taikė procesinę prievartos priemonę. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pritaikant procesinę prievartos priemonę ar nagrinėjant jo skundus baudžiamoje byloje buvo įvykdyti neteisėti teismo veiksmai. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/06 A. B. ieškinį atmetė ir konstatavo, kad procesinės prievartos priemonės ieškovui buvo paskirtos teismo procesiniais sprendimais, kurie baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nebuvo panaikinti. A. B. pareiškimas dėl teisėjos A. R. nušalinimo buvo išspręstas CPK 69 straipsnio nustatyta tvarka teismo 2006 m. kovo 17 d. nutartimi ir atmestas, nenustačius CPK 65, 66 straipsniuose nustatytų pagrindų teisėjai nušalinti. Įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius dėl teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi, teisėjai dirbant prokuratūroje, jam išaiškinus teisėjos neteisėtus veiksmus ir inicijavus baudžiamosios bylos iškėlimą, ieškovas nepateikė. A. B. buvo informuotas, jog parengiamasis teismo posėdis įvyks 2006 m. kovo 17 d. ir jis raštu teismą informavo, jog šiame posėdyje jam atstovaus advokatas A. V. . Atstovavimo sutartyje atskirai nenurodžius, kad klientas įgalioja advokatą atstovauti tik parengiamajame posėdyje, teismas laikė, jog įgaliojimas buvo duotas atstovauti ieškovą nagrinėjamoje byloje. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Parengiamajame teismo posėdyje nutarus pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės, teismui nebuvo pagrindo neleisti atstovui dalyvauti bylos nagrinėjime. A. V. sutikus, jog byla būtų nagrinėjama iškart po parengiamojo posėdžio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo skirti nagrinėti bylą vėlesne data, o ieškovui, atstovaujamam advokato, pranešti apie teismo posėdį ar priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, teismui nereikėjo (CPK 118 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, išreikalavo duomenis apie ieškovo sveikatos būklę ir juos ištyrė. Ieškovas teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimą buvo apskundęs apeliaciniu skundu. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog teisėja, susitarusi su atsakovu A. V. , nepranešė jam apie teismo posėdį. Ieškovui atstovaujant advokatui, teismas turėjo pagrindą nagrinėti bylą iš esmės, nepranešęs apie posėdį ieškovui. Duomenų, jog A. V. ir teisėja A. R. susitarę veikė prieš ieškovą ir savo veiksmais jam padarė turtinę ir neturtinę žalą, byloje nėra. A. B. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad A. V. pažeidė jų tarpusavio susitarimus ir neužtikrino tinkamo ieškovo atstovavimo byloje. Ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiais A. V. veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei Vilniaus apygardos teismo teisėjos, nei A. V. neteisėtų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Kasacinis skundas baudžiamoje byloje yra nagrinėjamas vadovaujantis tik baudžiamoje byloje esančiais įrodymais, o pirmosios instancijos teismo sprendimas negali įtakoti kasacinio proceso. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš valstybės, privalo įrodyti neteisėtus teisėjo, teismo veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6..263 str.), tačiau tokių įrodymų, patvirtinančių teisėjo ar teismo kaltę ieškovas nepateikė. A. V. nėra valstybės tarnautojas ar teismo pareigūnas, todėl advokato neteisėtais veiksmais padaryta žala negali būti atlyginama iš valstybės biudžeto, nes solidari valstybės ir A. V. žalos atlyginimo atsakomybė negalima. Ta aplinkybė, kad A. V. buvo iškelta drausmės byla, vėliau jis buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovui padarymo fakto. Ieškovas reikalavimo pripažinti atstovavimo sutartį negaliojančia šioje byloje nėra pareiškęs ir sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad A. V. yra suklastojęs atstovavimo sutartis bei sumokėto mokesčio už atstovavimą kvitus, jo tėvo parašus, teismui nepateikė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. V. yra suklastojęs minėtus dokumentus ar viršijęs jam suteiktus įgaliojimus ir jo veiksmuose yra nusikaltimo požymių, todėl apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo (CPK 300 str.). V. buvo tik A. B. atstovas, o ne proceso šalis, todėl Teisingumo ministerijos teiginys, kad pakartotinai A. B. nurodytų aplinkybių apie atvesdinimo teisėtumą teismas negali nagrinėti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstas. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: 1. Teismas neišsprendė ieškinio 8 reikalavimo dėl atstovavimo sutarties ir kvitų suklastojimo. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nėra pareiškęs reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3064-2007 Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl atstovavimo sutarties ir sumokėtų mokesčių pajamų kvitų klastojimo (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Teismas, neturėdamas įrodymų, nurodė, kad administracinė byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Teismas, pažeisdamas CPK 179-181 straipsnius, nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus, pagrindžiančius 8 reikalavimą, neužtikrino atsakovo A. V. paieškos (CPK 132 str.) bei netinkamai taikė CPK 300 straipsnį. 2. Teismas pažeidė CPK 18, 42, 45, 137 straipsnius. Jis nesutiko, kad Lietuvos advokatūra, kuriai kaip atsakovui buvo suformuluoti reikalavimai, būtų pakeista. Teismas be ieškovo sutikimo įtraukė Lietuvos advokatūrą trečiuoju asmeniu. Teisėja nepagrįstai 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą ieškinį, nors jame, atsižvelgiant į 2007 m. sausio 2 d. nutartį ir naujai paaiškėjusias aplinkybes, buvo suformuluoti konkretūs reikalavimai atsakovui. Apeliacinis teismas 2007 m. birželio 14 d. nutartimi, pažeisdamas CPK 37 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnį, nutraukė apeliacinį procesą. 3. Nei vienas ieškinio reikalavimas neišnagrinėtas tuo teisiniu pagrindu, kuriuo pareikštas ieškinys šioje byloje, t.y. pagal Konvencijos 3, 6, 13, 14, 41 straipsnius ir Konstitucijos 29, 30 straipsnius. Tai yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. 4. Nagrinėjant bylą, buvo pažeistas CPK 21 straipsnis, kadangi ją išnagrinėjo šališka ir priklausoma teisėja B. V. ir Panevėžio apygardos teismas, kurie buvo šalinami nuo šios bylos nagrinėjimo. Nepatenkinus nušalinimo, buvo pažeistas CPK 132 straipsnis, nes nesiimta veiksmų surasti atsakovą A. V. . 5. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes sprendime nenurodė argumentų, kodėl atmetami įrodymai dėl Kauno miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismo, Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos Respublikai, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ieškovas reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 4 050 litų turtinei žalai ir 296 000 litų neturtinei žalai atlyginti grindžia Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 27 d., gegužės 28 d., rugpjūčio 4 d., rugsėjo 23 d., jo manymu, neteisėtomis ir nepagrįstomis nutartimis, priimtomis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1105/2005, Kauno apygardos teismo veiksmais – nepranešimu apie jo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą (2004 m. rugsėjo 23 d. nutartis), jo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties neišnagrinėjimu. Ieškovas nurodo, kad šio reikalavimo neišsprendė Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006, todėl, siekiant užtikrinti jo teisę į teisminę gynybą, minėti reikalavimai turi būti išspręsti šioje byloje. Konstitucijos 30 straipsnis asmenims, kurių konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, garantuoja teisę kreiptis į teismą. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Asmuo, gindamas savo pažeistą teisę, kreipiasi į teismą paduodamas ieškinį (CPK 5 str. 1 d., 135 str.). Ieškinys yra pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (ypatingos teisenos bylose), o ieškinio teisenos bylose pagal ieškinį (CPK 5 str. 3 ir 4 dalys). Teisė į ieškinį yra materialioji ir procesinė subjektinė teisė. Materialioji subjektinė teisė priklauso nuo teisinio pobūdžio faktų. Teismas, nustatęs visas aplinkybes, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, priima sprendimą. Jeigu ieškinys yra pagrįstas, teismas jo ieškinį patenkina, jeigu nepagrįstas – atmeta. Tuo tarpu teisė į ieškinį, kaip procesinė subjektyvinė teisė, suprantama kaip teisė kreiptis į teismą t. y. teisė pareikšti ieškinį. Tokią procesinę subjektinę teisę asmuo įgyja esant įstatymuose nustatytiems pagrindams. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės teisinio pobūdžio aplinkybės, nuo kurių priklauso, ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismą paduodant ieškinį. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį. Taigi, esant šiai procesinei teisinio pobūdžio aplinkybei, asmuo nebeturi teisės paduoti ieškinio, t. y. kreiptis į teismą.

4Ieškovo reikalavimai, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 27 d., 2004 m. gegužės 28 d., 2004 m. rugpjūčio 4 d. ir 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimis, priimtomis baudžiamojoje byloje Nr. 1-105/2005 neteisėtai jam pritaikė prievartos priemonę – atvesdinimą į teismo posėdį ir taip suvaržė jo teises, neužtikrino teisės į gynybą, kad Kauno apygardos teismas, nepranešęs apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą 2004 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutartį, kad neišnagrinėjo jo skundo dėl 2004 m. lapkričio 9 d. nutarties, ir tuo pažeidė jo teises į teisinę gynybą, ir šiais teismo neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė 4 050 litų žala ir 296 000 litų neturtinė žala, kurią ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, buvo pareikšti 2005 m. lapkričio 23 d. padavus ieškinį Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-1270-41/2006). Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė, bylą išnagrinėjo ir 2006 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Šioje byloje ieškovas reiškia tuos pačius reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas minėtų jo reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006 neišsprendė.

5Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas reglamentuoja Civilinio proceso kodekso III dalies, XVII skyriai. Civilinio proceso kodekso XVI skyrius nustato taisykles, kuriomis vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso XVII skyriaus normos reglamentuoja kasacinės instancijos teismo teises ir pareigas tikrinant pirmosios ir apeliacinės instancijos priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Tokių teisės normų visuma įtvirtinta minėtuose Civilinio proceso kodekso normose sudaro vientisą harmoningą teismų priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės tvarką. Tai reiškia, kad teismo sprendimu ar nutartimi, kurie yra nepanaikinti aukštesnės instancijos teismo, ginčas išsprendžiamas galutinai. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimą, 2006 m. spalio 26 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas dėl 4 050 litų turtinės žalos ir 296 000 litų neturtinės žalos, kurios atsiradimą ieškovas grindžia Kauno apygardos teismo, jo manymu, neteisėtomis nutartimis, atlyginimo yra išspręstas įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/1996. Todėl ieškovas nebeturi teisės paduoti ieškinio dėl 4 050 litų turtinės žalos ir 290 000 litų neturtinės žalos, kurios atsiradimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, atlyginimo (CPK 137 str. 2 d.).

6Teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo spendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo materialinis teisinis reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, pareikštas Lietuvos valstybei dėl 4 050 litų turtinės ir 296 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, yra išnagrinėtas, teismo priimtas sprendimas įsiteisėjęs, šią Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį naikina ir šią bylos dalį nutraukia (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

7Dėl teisinės pagalbos suteikimo susitaria klientas su advokatu sudarydamas rašytinę atstovavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1270-41/2006 advokatas A. V. pateikė teismui atstovavimo sutartį, pagal kurią jam buvo pavesta atstovauti ieškovui A. B. . Šios sutarties pagrindu advokatas A. V. atstovavo ieškovui A. B. nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme 2006 m. kovo 17 d. parengiamajame teismo posėdyje CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu iš parengiamojo teismo posėdžio perėjus į žodinį bylos nagrinėjimą, advokatas A. V. atstovavo ieškovui A. B. nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės, ieškovo A. B. ieškinį atmetė. A. B. , nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, kad advokatui buvo suteikęs teisę atstovauti jam Vilniaus apygardos teisme tik parengiamajame teismo posėdyje, kad advokatas neturėjo įgalinimų atstovauti jam Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant bylą iš esmės, kad jam nebuvo pranešta apie žodinį bylos nagrinėjimo laiką ir tai, ieškovo nuomone, sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 26 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, 2006 m. spalio 7 d. nutartimi apeliacinio skundo motyvus dėl neteisėtų teismo veiksmų (t. y., kad be ieškovo sutikimo teismas nusprendė po parengiamojo teismo posėdžio iš karto bylą spręsti iš esmės), dėl advokato A. V. neteisėto atstovavimo teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, kuriais apeliantas A. B. grindė teismo sprendimo neteisėtumą, pripažino nepagrįstais. Tokią išvadą apeliacinis teismas padarė remdamasis 2006 m. kovo 15 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir advokato A. V. . Apeliacinės instancijos teismas, ir kitus apeliacinio skundo motyvus pripažinęs nepagrįstais, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Kasacinės instancijos teisme byla nagrinėta nebuvo.

8Šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį advokatui A. V. ir Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad advokatą A. V. buvo įgalinęs atstovauti tik parengiamajame teismo posėdyje, kad advokatas neturėjo teisės atstovauti jam bylą nagrinėjant iš esmės, kad teismui pateikė suklastotą atstovavimo sutartį, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką nagrinėjant bylą iš esmės ir šiais veiksmais kartu su Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėjusią bylą, padarė 500 000 litų turtinę ir neturtinę žalą.

9Sprendžiant advokato civilinės atsakomybės klausimą, ieškovas privalo įrodyti ne tik faktą, kad advokatas pažeidė savo profesinę pareigą, bet žalą bei priežastinį ryšį tarp advokato veiksmų ir padarytos žalos. Ieškovas nurodo, kad su advokatu žodžiu tarėsi dėl atstovavimo nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje, tačiau atstovavimo sutarties, kuri buvo pateikta Vilniaus apygardos teismui, nepasirašė, advokatas teismui pateikė sutartį, kuri su juo nebuvo sudaryta. Advokatas A. V. pripažino faktą, kad atstovavimo sutartį pasirašė ne ieškovas A. B. (b. l. 46, t. 4), kad su A. B. buvo sutarta jį atstovauti tik parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 39, t. 6). Advokatas A. V. už Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2 punktų, 22 str. 1 d. ir 4 d. pažeidimus, Advokatų profesinės etikos kodekso 1.3 p., 12.3 p., 12.4 punktų reikalavimų (elgtis dorai bei pilietiškai, laikytis teisinių ir profesinių įsipareigojimų advokato profesijai ir visuomenei, saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos, teisingumo idėjos) pažeidimus 2006 m. lapkričio 23 d. Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo sprendimu pašalintas iš advokatų (b. l. 34-37, t. 4). Taigi, kad advokatas A. V. , atstovaudamas ieškovą A. B. , pažeidė savo profesines pareigas, konstatuota Advokatų garbės teismo sprendimu.

10Ieškovas prašė teismo apie advokato nusikalstamus veiksmus pranešti prokurorui CPK 300 straipsnio numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas nurodė, kad dėl advokato A. V. veiksmų kreipėsi į Kauno miesto prokuratūrą, kad ikiteisminį tyrimą vedė Kauno miesto VPK Centro policijos komisariatas. Iš Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato 2006 m. rugpjūčio 30 d. rašto Lietuvos advokatų tarybai matyti, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A. V. nusikalstamos veiklos (b. l. 22, t. 6). Iš to galima spręsti, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms yra žinomos aplinkybės apie A. V. veiksmus, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., kurios padarymu įtariamas A. V. . Todėl nėra pagrindo teismui pranešti apie tai, kas ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma ir dėl ko buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

11Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkinęs ieškovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla pagal ieškovo skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kur, jo manymu, yra nustatyti prejudiciniai faktai, priims neteisėtą sprendimą, yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškovo skundą 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė A. B. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 1-2127-602-2008).

12Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir spręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Vilniaus apygardos teismui advokatas A. V. pateikė atstovavimo sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktos teisės atlikti atstovaujamojo A. B. vardu visus procesinius veiksmus, numatytus CPK 59 straipsnyje. Tai reiškia, kad pagal teismui pateiktą atstovavimo sutartį advokatas turėjo procesinę teisę parengiamajame teismo posėdyje duoti sutikimą pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Advokatas A. V. neinformavo teismo, kad atstovavimo sutarties su ieškovu nėra pasirašęs, kad sutartį pasirašė ne ieškovas A. B. , o kitas asmuo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių objektyvinių duomenų, kad advokatas A. V. nėra su ieškovu sudaręs rašytinės atstovavimo sutarties (CPK 57 str. 3 d.).

13Ieškovas A. B. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 26 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo negrindė argumentais, kad sutarties, kurią advokatas A. V. pateikė teismui, nėra sudaręs. Ieškovui apeliacinės instancijos teismui nenurodžius minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija taip pat neturėjo jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas su advokatu nėra sudaręs atstovavimo teisme sutarties. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Šiuo atveju ieškovas, apeliacinės instancijos teismui neatskleidęs aplinkybės dėl atstovavimo sutarties su advokatu, jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Taigi ne tik dėl advokato nesąžiningų veiksmų, bet ir dėl ieškovo veiksmų teismas neturėjo duomenų, kad ieškovas su advokatu nėra sudaręs rašytinės sutarties dėl atstovavimo teisme.

14Ieškovas nurodo, kad jis žodiniu susitarimu buvo pavedęs advokatui A. V. atstovauti jam nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje. Advokatas paaiškinimuose Advokatų tarybai taip pat nurodė, kad su ieškovu buvo susitarta tik dėl atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje ir, kad rašytinės sutarties atstovauti ieškovą teisme su ieškovu nebuvo sudaręs ir sutartį, kurią pateikė teismui, pasirašė ne ieškovas.

15Advokato civilinės atsakomybės pagrindai yra jo pareigų, įtvirtintų Advokatūros įstatymo 39 str., Advokatų profesinės etikos kodekse, pažeidimas. Advokatas savo pareigas turi atlikti sąžiningai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Advokatas A. V. , pateikęs Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-1270-41/2006) atstovavimo sutartį atstovauti ieškovui A. B. teisme, suteikiant advokatui visas procesines teises, numatytas CPK 59 str., ir atstovaudamas ieškovą teisme, pažeidė CPK 57 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes, kaip jau buvo pasakyta, A. B. su advokatu nebuvo sudaręs rašytinės sutarties. Kadangi A. V. , atstovaudamas klientui teisme be įstatymo nustatyta tvarka suteiktų įgalinimų, pažeidė savo profesines pareigas, elgėsi nekvalifikuotai ir nerūpestingai, jam atsiranda civilinė atsakomybė (CK 6.245 str.).

16Ieškovas jam padarytą žalą kildina iš nesuteiktos galimybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, nes, iš parengiamojo teismo posėdžio teismui iš karto perėjus į žodinį bylos nagrinėjimą, jis neteko galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Minėta, kad teismas pagal advokato pateiktą atstovavimo sutartį, neturėdamas jokių objektyvių duomenų, kad sutartį yra sudaręs ne ieškovas, turėjo pagrindą iš parengiamojo teismo posėdžio pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Ne dėl teismo, o dėl neteisėtų advokato veiksmų ieškovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, todėl A. V. turi atlyginti neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą. Nors Advokatūros įstatymas nereglamentuoja advokatų atsakomybės, tačiau už advokato padarytą žalą turi atsakyti asmeniškai žalą padaręs advokatas, o ne Advokatų taryba, kaip teigia ieškovas. Ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Minėta, Advokatūros įstatymas nereglamentuoja žalos, padarytos neteisėtais advokatų veiksmais (neveikimu), atlyginimo santykių.

17Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2007 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007, vadovaudamasi 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimu, konstatavo, kad Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatyme nustatyti, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir tą žalą gauti. Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant bylas dėl neturtinės žalos, padarytos advokato, netinkamai jam vykdant profesinę pareigą, atlyginimo, teismas priteisia tiesiogiai taikydamas Konstituciją.

18CK 6.250 straipsnyje nenustatytas baigtinis sąrašas neturtinio pobūdžio netekimų. Neturtinė žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms ir materialinėms vertybėms. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą sieja su jo, kaip ieškovo, pažeista teise, garantuota įstatymu, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Minėta, kad ieškovo teisė dalyvauti nagrinėjant jo ieškinį Vilniaus apygardos teisme buvo pažeista dėl advokato A. V. neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovui, pažeidus jo teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, buvo padaryta 1 000 litų neturtinė žala, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, priteisiama iš atsakovo A. V. .

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, 5 punktu,

Nutarė

20Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. B. reikalavimas priteisti 4 050 litų turtinei ir 296 000 litų neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

21Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. B. reikalavimas priteisti iš atsakovo A. V. žalos atlyginimą, panaikinti ir šią ieškinio dalį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A. V. (a.k. ( - ) ieškovui A. B. (a.k. ( - ) 1 000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus... 4. Ieškovo reikalavimai, kad Kauno apygardos teismas 2004 m. vasario 27 d., 2004... 5. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formas... 6. Teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo spendimas, priimtas... 7. Dėl teisinės pagalbos suteikimo susitaria klientas su advokatu sudarydamas... 8. Šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį advokatui A. V. ir Lietuvos... 9. Sprendžiant advokato civilinės atsakomybės klausimą, ieškovas privalo... 10. Ieškovas prašė teismo apie advokato nusikalstamus veiksmus pranešti... 11. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkinęs... 12. Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad... 13. Ieškovas A. B. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo... 14. Ieškovas nurodo, kad jis žodiniu susitarimu buvo pavedęs advokatui A. V.... 15. Advokato civilinės atsakomybės pagrindai yra jo pareigų, įtvirtintų... 16. Ieškovas jam padarytą žalą kildina iš nesuteiktos galimybės dalyvauti... 17. Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui padarytos moralinės ir... 18. CK 6.250 straipsnyje nenustatytas baigtinis sąrašas neturtinio pobūdžio... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria... 21. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria...