Byla 2A-666-230/2015
Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. įstatyminės atstovės V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-374/2014 pagal ieškovės R. R. įstatyminės atstovės V. R. ieškinį atsakovei J. P., trečiajam asmeniui Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarei D. L. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės R. R. atstovė pagal įstatymą V. R. patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) panaikinti 2013-04-08 Marijampolės 1-ame notarų biure sudarytą žemės sklypo ir pastato-pieno supirkimo punkto dovanojimo sutartį, pagal kurią R. R. padovanojo J. P. pastatą-pieno supirkimo punktą ir 0,0767 ha žemės sklypą, esančius ( - ); 2) taikyti restituciją. Ieškinyje nurodė, jog R. R. 2014-03-24 Marijampolės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia ir V. R. paskirta jos globėja. 2013 m. Viešosios įstaigos „Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2013 m. gegužės 27 d. išduotoje pažymoje yra aiškiai nurodyta, kad R. R. buvo apžiūrėta gydytojo psichiatro 2013 m. kovo 18 d. ir jai buvo nustatyta nepatikslinta demencija su vidutiniu kognityvinių funkcijų sutrikimu. Taip pat pateikta aiški, konkreti ir vienareikšmiška išvada, kad jos sveikatos būklė gali įtakoti priimant juridinius sprendimus. Apie tuo metu buvusią R. R. sveikatos būklę patvirtina ir išrašas iš Marijampolės ligoninės medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2013 gegužės 17 d. ji buvo gydoma Marijampolės ligoninėje, visos gydymo eigos metu buvo dezorientuota, psichiatras nustatė demenciją. Atsakovė J. P., žinodama apie R. R. sveikatos būklę ir tuo pasinaudodama, įkalbėjo ją sudaryti dovanojimo sutartį ir padovanoti jai minėtą turtą. Ši dovanojimo sutartis neišreiškė tikrosios R. R. valios, nes ji pagal savo sveikatos būklę nesuprato atliekamų pas notarą veiksmų reikšmės.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės R. R. atsakovei J. P. 700 Lt advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas ir 40 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovės ginčijamas sandoris sudarytas 2013-04-08, o į teismą ieškovė kreipėsi 2013-06-13. Teismas sutiko, jog ekspertizės akte kitoje byloje yra konstatuotas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija, kurią patvirtina psichinės būklės aprašymai ir galvos smegenų kompiuterinis tyrimas. Šiam psichikos sutrikimui būdinga kintami simptomai, o tiriamajai neaprašyti pastoviai išreikšti ir gilūs demensiniai pokyčiai. Priešingai, nurodoma, kad tiriamoji teisingai orientuota savyje, vietoje, laike dezorientuota, atmintis prasta, tačiau mąstymas konkretus, lėto tempo. Byloje, kurioje buvo sprendžiamas R. R. neveiksnumo nustatymo klausimas, ją atstovaujančiam advokatui taip pat kilo abejonių – jo nuomone, susitikimo su R. R. metu, R. R. buvo sąmoninga, atsakymai aiškūs, kas leidžia abejoti jai nustatyta būsena. Be to, ekspertizė atlikta praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2013-12-10 – 2014-01-08. Teismo sprendime, kuriuo ieškovė pripažinta neveiksnia ir kuriuo savo ieškinį grindžia ieškovė, nieko nepasisakoma apie ieškovės gebėjimą suprasti savo veiksmus prieš metus. Kiti ieškovės pateikti medicininiai dokumentai taip pat nepatvirtina ieškovės negebėjimo suprasti savo veiksmus ginčijamu laikotarpiu. Byloje pateiktas 2013-01-24 priimtas nuosprendis, kuriuo ieškovė R. R. pripažinta kalta pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nuteista 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teismui šios bylos nagrinėjimo metu taip pat nekilo jokių įtarimų dėl kaltinamosios psichinės būsenos. Byloje apklausti liudytojai Č. R., L. V., L. K. taip pat nurodė, kad ne iš karto suprato, jog R. R. nesupranta savo veiksmų prasmės, su ja buvo galima bendrauti, ji kurį laiką gyveno viena. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės negalėjo nesuprasti savo veiksmų, be to, notarė prieš tvirtindama sandorį įsitikino jos sugebėjimu suprasti savo veiksmus.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovės R. R. atstovė pagal įstatymą V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, įpareigoti teismą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę ir užduoti ekspertui klausimą, ar ieškovė suvokė savo veiksmus sandorio sudarymo metu. Grįsdama savo reikalavimus, apeliantė nurodo šiuos skundo argumentus:

  1. Teismas savo sprendime rėmėsi 2014-03-24 nutartimi, kuria ieškovė buvo pripažinta neveiksnia, tačiau netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su šia išnagrinėta byla. Iškviestas ekspertas į šią bylą paaiškino, kad ieškovė jau du metus serga nepatikslinta demencija. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo teigti, kad sandorio sudarymo metu ji jau sirgo šia liga. Medicininiuose dokumentuose nepatikslinta demencija jai nustatyta 2013-03-18. VĮ „Marijampolės ligoninė“ 2013-03-05 radiologijos skyriuje atlikus tyrimus nustatyta smegenų atrofijos požymiai. Epikrizėje nurodyta, jog nuo 2011 m. diagnozuota lėtinė smegenų išemija, o nuo 2013 m. diagnozuota – demencija. Be to, 2013-05-27 Marijampolės PSPC pažymoje yra nurodoma, kad yra duomenų, jog psichikos sveikatos būklė gali įtakoti jos juridinius sprendimus. Tačiau teismas savo sprendime daugiau rėmėsi liudytojų parodymais, o neanalizavo rašytinių įrodymų, kurie turi didesnę įrodomąją galią šioje byloje.
  2. Teismo sprendime padaryta išvada, kad tiriamajai neaprašyti pastoviai išreikšti ir gilūs demensiniai pokyčiai, niekuo nepagrįsta. Toks teiginys negali paneigti ir priešingos išvados, kad ir sandorio sudarymo metu ieškovei galėjo pasireikšti nustatytos ligos požymiai. Akcentuotina ir tai, kad jeigu ekspertizės akte nustatyta ta pati diagnozė (nepatikslinta demencija su vidutiniu kognityviniu funkcijų sutrikimu), kuri jai jau buvo nustatyta 2013-03-18, t. y. iki sandorio sudarymo, ir kurios pagrindu ieškovė buvo pripažinta neveiksnia, tai ši diagnozė negali būti kitaip vertinama sandorio sudarymo metu. Kadangi teismas remiasi 2014-03-24 nutartimi, mano, kad liko neatskleista bylos esmė, kadangi teismas pats turėjo būti iniciatyvus arba pasiūlyti bylos dalyviams užduoti ekspertams klausimą, ar ieškovė galėjo suprasti savo veiksmus sandorio sudarymo metu.

9Atsakovė J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog ieškovei pagrindžiant aplinkybes, kad R. R. sandorio sudarymo metu dėl savo sveikatos būklės nesuprato atliekamų pas notarę veiksmų reikšmės, šias aplinkybes turėjo įrodyti pati ieškovė, tačiau šių aplinkybių ji neįrodė. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad atsakovė prieš pasirašant minėtą dovanojimo sutartį su ieškove artimai bendravo, su ja kartu gyveno bei prieš sandorio sudarymą ir po jo pas R. R. dažnai atvykdavo, o nebūnant su ja, ieškovė dar ilgą laiką gyveno viena. Tik prasidėjus ginčui ieškovė, o vėliau ieškovės atstovė V. R. kreipėsi į teismą dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl R. R. prieš 2013-04-08 sandorio sudarymą nei vienas iš artimųjų nesikreipė į medicinos darbuotojus ar ekspertus dėl R. R. gydymo (psichikos sveikatos sutrikimo) ir jos pripažinimo neveiksnia. Taip pat teismas teisingai įvertino tai, kad ieškovė R. R. buvo sudariusi ne vieną sandorį bei buvo sudariusi dovanojimo sutartį, kuria jai padovanojo kitą žemės sklypą. Be to, R. R. buvo ne vieną kartą pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, o paskutinį kartą, t. y. 2013-01-24, ieškovė R. R. buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d., ir nuteista 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Nagrinėjant šią bylą ir atliekant bausmę nei teismui, nei probacinės tarnybos darbuotojams nekilo jokių įtarimų dėl R. R. psichinės būklės. Dėl R. R. psichinės būsenos nekilo abejonių nei notarei D. L., kuri pateikė ieškovei pasirašyti 2013-04-08 žemės sklypo ir pastato-pieno supirkimo punkto dovanojimo sutartį ir su ja bendravo prieš sutarties pasirašymą, nei advokatui, kuris su ieškove po 2013-04-08 dovanojimo sandorio pasirašymo sudarė teisinių paslaugų sutartį bei davė ieškovei R. R. pasirašyti 2013-06-13 ieškinį dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Ekspertizės aktas buvo surašytas ir R. R. psichinė būklė buvo tiriama praėjus daugiau kaip po 8 mėnesių ginčijamo dovanojimo sandorio pasirašymo, todėl nėra jokio pagrindo vertinti tai, kad jos tokia sveikatos būklė buvo ir 2013-04-08, kai buvo pasirašyta žemės sklypo ir pastato-pieno supirkimo punkto dovanojimo sutartis. Nesutinka, kad byla būtų perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir būtų atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė, kadangi ieškovė tai galėjo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

10Trečiasis asmuo notarė D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog dovanotoja R. R. 2013 m. balandžio 8 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį sudarė laisva valia, pilnai suprasdama savo veiksmų reikšmę ir pasekmes ir aiškiai norėdama, kad 0,0767 ha žemės sklypas ir pieno supirkimo punktas atitektų vaikaitei J. P.. R. R. atliko įvairius aktyvius veiksmus, kuriuos ji suprato, sudarė kitus sandorius, pilnai suprasdama šių veiksmų reikšmę ir pasekmes, buvo apklausiama baudžiamojoje byloje, taip pat sudarė sutartį su ją atstovaujančiu advokatu, pasirašė ieškininį pareiškimą, kurie šioje byloje neginčijami. Visos šios aplinkybės ir faktai tinkamai ir visapusiškai ištirti ir įvertinti civilinės bylos nagrinėjimo metu.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Byloje pareikštas reikalavimas pripažinti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį negaliojančiu, teigiant, kad asmuo (dovanotojas) jį sudarė tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kaip neįrodytą, o ieškovės įstatyminės atstovės nuomone, teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir faktiškai neatskleidė bylos esmės.

14Dėl sandorio, sudaryto asmeniui esant tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pripažinimo negaliojančiu ir šį pagrindą patvirtinančių įrodymų vertinimo

15CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3–335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3–588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3–316/2010; kt.).

17Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Kadangi iškėlus bylą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė (dovanotoja) R. R. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l. 90–91) buvo pripažinta neveiksnia, todėl pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš ieškinį pagrindžiančių įrodymų, vertino byloje dėl R. R. pripažinimo neveiksnia atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės aktą (civilinės bylos Nr. 2-364-896/2014 b. l. 30–31). Šį įrodymą apylinkės teismas pagrįstai vertino kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste, ir išvadas grindė įrodymų visumos analize. Nurodytu ekspertizės aktu R. R. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – nepatikslinta demencija, dėl kurios R. R. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ekspertizė atlikta praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo ir šiuo ekspertizės aktu nėra konstatuota R. R. psichinė būklė būtent ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu (2014-04-08). Pirmosios instancijos teismas vertindamas šį aktą, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nurodytu ekspertizės aktu R. R. nebuvo konstatuoti pastovūs ir aiškiai išreikšti gilūs demenciniai pokyčiai, ekspertizės nustatyta, kad tiriamoji teisingai orientuota savyje ir vietoje, dezorientuota laike, mąstymas konkretus ir lėto tempo, atmintis prasta ir pan. Tai, kad R. R. dar 2013-03-18 psichiatro buvo nustatyta faktiškai ta pati diagnozė – nepatikslinta demencija su kognityvinių funkcijų sutrikimu (b. l. 17), atsižvelgiant į įrodymų visumą, nelaikytina pakankamu įrodymu, kuris leistų spręsti, kad R. R. dovanojimo sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminiai medicininiai duomenys apie šią diagnozę atsirado arba beveik prieš pat sudarant sandorį (nurodyta pažyma apie psichiatro konsultaciją 2013-03-18), arba iš karto po sandorio sudarymo, sužinojus apie jį, ir po šios bylos iškėlimo kreipusis dėl R. R. pripažinimo neveiksnia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino liudytojų parodymus apie R. R. psichinę būklę, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad sandoris buvo patvirtintas notarės (b. l. 6–3). Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 straipsniai). Todėl notarės paaiškinimai apie dovanotojos gebėjimus suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sandorio sudarymo metu taip pat patvirtina jos tinkamo suvokimo aplinkybes. Ieškovės R. R. iki ginčijamo sandorio sudarymo ir vėliau atliktų juridinių veiksmų visuma taip pat rodo, kad iki tol (ginčijamo sandorio sudarymo) nebuvo jokių abejonių dėl jos veiksmų suvokimo. Vertinant įrodymus atsižvelgtina ir į tai, kad R. R. iškeldama šią bylą pati sudarė atstovavimo sutartį su advokatu (b. l. 19), iškėlus ir nagrinėjant bylą dėl jos pripažinimo neveiksnia, ji, atstovaujama advokato, neigė savo neveiksnumą (civilinės bylos Nr. 2-364-896/2014 b. l. 50, 65–66), be to, ir anksčiau buvo sudariusi dovanojimo sutartį atsakovei (b. l. 46–49), kas patvirtina jos gerus santykius su atsakove, iš dalies ir ginčo sandorio pagrįstumą. Be to, R. R. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu (b. l. 102–105) buvo nuteista už nusikaltimo padarymą, kas patvirtina, kad ir tuomet nebuvo jokių abejonių dėl jos suvokimo galimybių. Todėl pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų visumos padarė labiausiai tikėtiną ir pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pateikta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė R. R. ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato tokių savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Kadangi apylinkės teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas rėmėsi tik liudytojų parodymais, o nevertino ir neanalizavo rašytinių įrodymų.

18Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

19Apeliantė teigia, kad buvo neatskleista bylos esmė, kadangi teismas neišsiaiškino, ar ieškovė R. R. galėjo suprasti savo veiksmus sandorio sudarymo metu, nors teismui buvo žinoma, kad buvo inicijuota byla dėl jos neveiksnumo. Tačiau šiuo atveju pareiga įrodyti, kad ginčo sandoris buvo sudarytas ieškovei negalint suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalint jų valdyti, tenka ieškovei (šiuo atveju ieškovės įstatyminei atstovei), o ne teismui. Būtent ieškovės įstatyminė atstovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 178 straipsnyje, privalėjo teikti ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės nesugebėjimu suvokti savo veiksmų sudarant ginčo sandorį esmę ir nesugebant jų valdyti. Todėl būtent ieškovės įstatyminė atstovė turėjo reikšti prašymą teismui skirti byloje teismo psichiatrijos ekspertizę ieškovės R. R. psichinei būklei, buvusiai sandorio sudarymo metu, nustatyti, tačiau tokio prašymo savalaikiai, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir įpareigoti teismą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę nurodytam klausimui atsakyti, prieštarauja procesinėms teisės normoms, įpareigojančioms ieškovę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (CPK 178 straipsni) bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7, 12, 17 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenumatyta teismo teisė, o juo labiau pareiga rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl apeliantė šiuo atveju nepagrįstai perkelia teismui jai pačiai numatytą įrodinėjimo pareigą.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės R. R. atstovė pagal įstatymą V. R. patikslintu ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovės R. R. atstovė pagal įstatymą V. R. apeliaciniu skundu prašo... 9. Atsakovė J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 10. Trečiasis asmuo notarė D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Byloje pareikštas reikalavimas pripažinti nekilnojamojo turto dovanojimo... 14. Dėl sandorio, sudaryto asmeniui esant tokios būsenos, kai jis negalėjo... 15. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių... 18. Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ... 19. Apeliantė teigia, kad buvo neatskleista bylos esmė, kadangi teismas... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 21. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą...