Byla 2A-264-267/2008

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Petro Rimanto Brazio, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovėms V. S. ir advokatei Valerijai Audronei Varšinskaitei, atsakovui H. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui H. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Arytis“ dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas V. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo jam padarytą žalą 11960 Lt, 3072 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas - 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 3232 Lt už skelbimų patalpinimą spaudoje apie bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti palūkanas. Ieškovas nurodė, kad vietinėje spaudoje 1994 m. rado skelbimą, kad UAB „Arytis“ priima pinigus, moka geras palūkanas, todėl 1994-07-07 jis su UAB „Arytis“ direktoriumi H. K. sudarė Investavimo sutartį Nr. J136, kuria ieškovas trijų mėnesių laikotarpiui investavo 2000 Lt į bendrovės „Arytis“ ūkinę – komercinę veiklą už 96 procentus metinių palūkanų. Ieškovas 1994-07-29 sudarė antrą Investavimo sutartį Nr. B009, kuria ieškovas trijų mėnesių laikotarpiui investavo dar 9600 Lt į UAB „Arytis“ ūkinę – komercinę veiklą už 108 procentus metinių palūkanų. Nurodė, kad pinigus priėmė asmeniškai atsakovas, tačiau abiem atvejais neišdavė jokio kasos kvito apie pinigų priėmimą. Teigė, jog pinigus patikėjo 3 mėnesiams, tačiau jau po trijų dienų sužinojo, kad įmonė bankrutavo. Ieškovo manymu, atsakovas sukčiavo, nes UAB „Arytis“ kasos knygoje nėra įrašyti jo įmokėti 11600 Lt. Atsakovas nei dividendų, nei palūkanų nesumokėjo, įmokėtų pinigų negrąžino. Nurodė, kad H. K. yra atsakingas kaip vadovas, jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Atsakovas buvo įmonės vadovas, todėl turi atsakyti už ieškovui padarytą žalą. Iškėlus baudžiamąją bylą atsakovui, šis policijai neatidavė dokumentų, juos atitinkamai sutvarkė, neatidavė ir įmonės antspaudo. Ieškovo manymu, atsakovo veiksmai nuo pat pradžios bei vėlesni jo veiksmai rodo, kad įmonė dirbo nuostolingai, atsakovas padarė viską, kad įmonė žlugtų, būtų paimti žmonių pinigai. Nurodė, kad atsakovas tuo metu vadovavo UAB „Arytis“, pasirašinėjo sutartis, priėmė pinigus, todėl ieškinį reiškė bendrovės direktoriui kaip fiziniam asmeniui.

5Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, o bylą dalyje dėl palūkanų priteisimo nutraukė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo V. S. 600 Lt atstovavimo išlaidų bei 258 Lt procesinių dokumentų kopijavimo išlaidų atsakovo H. K. naudai. Priteisė iš ieškovo V. S. 30,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimams spręsti taikytinos 1964 m. CK normos. Pažymėjo, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas juridinio asmens dalyviui. Nurodė, jog iš civilinėje bei baudžiamoje byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas H. K. 1994-01-25 įgijo dalį UAB „Arytis“ akcijų bei buvo paskirtas trečiojo asmens UAB „Arytis“ direktoriumi. Dėl atsakovo galimai padarytos nusikalstamos veikos 1994 m. jam buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 40-1-1575-94 pagal tuomet galiojusio BK 274 str. 3 d., t.y. kad jis, būdamas UAB „Arytis“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 1994 m. vasario mėn. iki 1994 m. rugsėjo mėn., piktnaudžiaudamas skolinusių pinigus asmenų pasitikėjimu, apgaule užvaldė svetimą turtą stambiu mastu, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, ūkinės veiklos, komercinės būklės rezultatų (BK 322 str.) bei atsakovas buvo kaltinamas pagal BK 329 str., t.y. kad jis nurodytu laikotarpiu sudarinėjo investavimo sutartis ir rinko iš fizinių asmenų pinigines lėšas užsienio valiuta. Baudžiamoji byla teisminio nagrinėjimo metu 2004-12-07 teismo nutartimi buvo nutraukta, nepriėmus nuosprendžio, neišsprendus atsakovo kaltės klausimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovo civilinis ieškinys, kaip ir kitų nukentėjusių, civilinių ieškovų ieškiniai, pareikštas šioje byloje, buvo paliktas nenagrinėtas, paliekant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Ieškovo argumentą, kad ieškovo lėšas atsakovas pasisavino, neišduodamas jam kasos kvito apie piniginių lėšų priėmimą, teismas laikė nuneigtu baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Teismas nurodė, kad abi baudžiamojoje byloje atliktos dokumentinės revizijos nustatė UAB „Arytis“ pasiskolintą iš fizinių asmenų sumą, nustatė skolinusių asmenų skaičių, todėl pripažino, kad gautos lėšos buvo apskaitytos. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovo paimtos iš ieškovo pagal sutartis sumos buvo įtrauktos į apskaitą, pateko į UAB „Arytis“ kasą ir nebuvo pasisavintos atsakovo. Pažymėjo, kad tuo metu galioję įstatymai nedraudė įmonėms skolintis piniginių lėšų už palūkanas, ką numatė 1990-08-01 redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 12 str. 2 d. 6 p. bei vėlesnė įstatymo redakcija - 1994-07-05 13 str. 2 d. 6 p.. Nurodė, jog atsakovas buvo UAB „Arytis“ direktorius, todėl remiantis akcinių bendrovių įstatymu bei įmonės įstatais turėjo teisę sudarinėti sandorius. Be to, teismas pažymėjo, kad iš baudžiamosios bylos bei civilinės bylos matyti, kad už dalį įmokėtų pinigų, t.y. 2000 Lt ieškovas įgijo 200 vnt. UAB „Arytis“ akcijų ir tapo UAB „Arytis“ akcininku. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovas aiškino, jog akcijų pirkimo sutarties nepasirašė, tačiau nenuginčijo jos, atsisakė grafologinės ekspertizės, pasiūlius ją atlikti. Pažymėjo, kad apie grafologinės ekspertizės būtinumą buvo nurodyta ir Šiaulių apygardos 2000-02-24 nutartyje. Todėl teismas laikė, kad dalį paskolintos sumos ieškovas yra investavęs į UAB „Arytis“ veiklą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas įmokėtus pinigus pasisavino ar būtų panaudojęs savo reikmėms, nes šie investuoti pinigai buvo panaudoti UAB „Arytis“ ūkinei komercinei veiklai. Baudžiamojoje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai vadovavo atsakovas, įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo veiksmai nebuvo pripažinti nusikalstamais, baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties. Nurodė, jog byloje esančiais dokumentinės revizijos bei ekspertizės aktais buvo nustatyta, kad atsakovo vadovaujamame UAB „Arytis“ netinkamai buvo vedama buhalterinė apskaita, pažeidžiant eilę norminių aktų. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog ekspertizės aktas patvirtino, kad galima iš dalies nustatyti UAB „Arytis“ ūkinę – finansinę veiklą tiriamuoju laikotarpiu, išskyrus nerealizacines pajamas, tarpininkaujant nekilnojamojo turto prekyboje, t.y. nenustatant, kokį finansinį rezultatą bendrovė turėjo tarpininkaujant nekilnojamojo turto prekyboje. Konstatavo, kad tai neįrodo, jog šie pažeidimai sąlygojo įmonės negalėjimą įvykdyti ieškovui prisiimtus įsipareigojimus. Teismas laikė, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, kad atsakovo veiksmai sąlygojo UAB „Arytis“ negalėjimą įvykdyti ieškovui prisiimtus įsipareigojimus. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

6Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apelianto motyvai yra tokie:

71. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Arytis“ direktoriumi, nesukčiavo, vykdė veiklą tinkamai ir iš ieškovo paskolintų lėšų nepasisavino, neatitinka baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams.

82. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovo ieškinys yra kilęs iš baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju. Baudžiamoji byla buvo iškelta būtent H. K. pagal LR BK 129 str., 274 str. 3 d., 322 str. Todėl teismas nepagrįstai patraukė trečiuoju asmeniu UAB „Arytis“, ko pasekoje ieškovas patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties. Tačiau joje esančios nutartys dėl sankcijų, kuriose atsakovas H. K. įvardintas kaip asmuo nusikalstamu būdu padaręs žalą, yra galiojančios, nors baudžiamoji byla nesibaigė nuosprendžiu.

9Atsiliepimu į ieškovo V. S. apeliacinį skundą atsakovas H. K. prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.

10Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovo pinigų asmeniškai neėmė, ieškovas atsakovui neskolino, o visi ieškovo investuoti pinigai buvo panaudoti UAB „Arytis“ veiklai plėtoti. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto motyvas, kad piniginės lėšos nebuvo tinkamai apskaitytos buhalterijoje.

122. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad UAB „Arytis“ vykdė ūkinę veiklą ir nebuvo sukurta tik tam, kad surinkti iš žmonių pinigus. Jokių įrodymų, kad atsakovas tuos pinigus būtų pasisavinęs, ieškovas nepateikė, o tai, jog atsakovas buvo baudžiamojoje byloje suimtas ir atsakovui buvo pareikšti įtarimai, dar nereiškia, kad atsakovas yra kaltas.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Vadovaujantis šiomis nuostatomis skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl bylos nutraukimo pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Tačiau, spręsdamas šalių ginčą žalos atlyginimo dalyje, pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, esmingai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Todėl skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas ( LR CPK 329 str. 1 d.).

15Remiantis surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

16Atsakovas H. K., dirbdamas UAB „Arytis” direktoriaus pareigose 1994 metais, trūkstant piniginių lėšų įmonės komercinei veiklai vystyti, iš fizinių asmenų skolinosi pinigines lėšas už palūkanas. Tokiu būdu H. K. vadovaujamoje bendrovėje buvo sudarytos 366 sutartys ir pasiskolinta 879310 Lt. Buvo grąžinta indėlių - 272519 Lt, išmokėta palūkanų – 109467 Lt (prijungta baudžiamoji byla b. l. 83 - 85 t. 1; b. l. 3 - 28 t. 2). Būdamas įmonės vadovu H. K. disponavo iš fizinių asmenų pasiskolintais pinigais, investavo juos į UAB „Arytis” ūkinę - komercinę veiklą, tačiau nesėkmingai. UAB „Arytis” du kartus (1994-04-14 ir 1994-08-25) išvežė į Rusiją Barnaulo miestą ir pardavė Rusijos firmai „Lord” iš R. Vaišvilos įmonės pirktus sportinius kostiumus ir apatinį trikotažą, kurių bendra vertė itin didelė – 491912 Lt, tačiau abu kartus už parduotas prekes nebuvo sumokėta (prijungta baudžiamoji byla t. 1 b. 1. 81, 152 - 157, 173 - 175, 192 - 195). Įmonė dirbo nuostolingai, sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, indėlininkai kreipėsi į teisėsaugos organus. 1994-10-03 Šiaulių miesto VPK, remiantis piliečių pareiškimais ir vadovaujantis LR policijos įstatymo 37 str., pradėjo UAB „Arytis” finansinės – ūkinės veiklos patikrinimą ir įmonės veiklą sustabdė, o 1994-11-09 H. K. buvo iškelta baudžiamoji byla Nr.40-1-1575-94 (toliau baudžiamoji byla) t. 1 b. l. 1, 17 - 18, 20 - 31, 33 - 35). Baudžiamoji byla, kurioje H. K. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „Arytis” direktoriumi, 1994 m. vasario – 1994 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, piktnaudžiaudamas skolinusių pinigus asmenų pasitikėjimu, apgaule užvaldė svetimą turtą stambiu mastu, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir pažeidė operacijų užsienio valiuta taisykles. Jo veika baudžiamoje byloje kvalifikuota pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 274 str. 3 d., 322 str., 329 str. 2004 m. gruodžio mėn. 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla H. K. atžvilgiu buvo nutraukta. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, civiliniams ieškovams paliekant teisę kreiptis į teismą dėl jų patenkinimo civilinio proceso nustatyta tvarka. Nutartyje nurodyta, kad baudžiamasis procesas H. K. atžvilgiu nutraukiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 2 - 12 t.1).

17Nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovui H. K. pareiškė vienas iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nutrauktoje baudžiamojoje byloje – V. S.. Ieškinys grindžiamas 1994 m. liepos 7 d. ir 1994 m. liepos 29 d. investavimo sutartimis ir 2004-12-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-12/2004 (b. l. 2-12, 15,16; prijungta baudžiamoji byla b. l. 239, 240 t. 7). Pagal šias sutartis ieškovas paskolino UAB „Arytis”, vadovaujamai direktoriaus H. K., 11600 Lt už dideles metines palūkanas, atitinkamai 96 ir 108 procentų. Nors sutartys įvardintos investicinėmis, byloje nustatyta, kad šių sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad jis paskolino pinigus UAB „Arytis”, o atsakovas aiškina, kad tai buvo sutartis dėl pinigų investavimo į įmonės veiklą. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas H. K. aiškino, kad šias sutartis galima vadinti ir paskolos sutartimis, nurodė, kad nematė skirtumo tarp indėlio ir investicijos (b. l. 69, 70, 73 t. 2).

18Ieškovas V. S. nurodo, kad dėl atsakovo H. K. neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta materialinė žala, kurią ir prašo priteisti. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad patyrė žalą dėl juridinio asmens – UAB „Arytis” – dalyvio, įmonės direktoriaus H. K. neteisėtų veiksmų, kurių neteisėtumą patvirtina prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga.

19Įvertinant šia aplinkybes matyti, kad turtinė žala ieškovui atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl jo nuostatos ir taikytinos, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą (1964 m. CK 483 straipsnis ir 494 straipsnis). CK 483 straipsnyje (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija galiojusi žalos padarymo metu), nustatyta, kad žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti pilnutinai, jeigu neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.

20Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo atsikirtimus grindžia tuo, kad teismui pateiktos sutartys pasirašytos su juridiniu asmeniu – UAB „Arytis”, o jis pats tik atstovavo bendrovę ir nepasinaudojo nei ieškovo, nei kitais investuotais pinigais.

21Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimą grindė 1964 m. CK 483 straipsniu ir CPK 178 straipsniu, nurodydamas, kad H. K. veiksmai nebuvo pripažinti nusikalstamais, o ieškovas neįrodė, kad atsakovas įmokėtus pinigus pasisavino ar būtų panaudojęs savo reikmėms. Teismas laikė, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, kad atsakovo veiksmai sąlygojo įmonės negalėjimą įvykdyti ieškovui prisiismtus įsipareigojimus.

22Kolegijos vertinimu, apeliantas yra visiškai teisus, teigdamas, jog teismas neįvertino, kad byloje pareikštas ieškinys yra kilęs iš baudžiamosios bylos, kuri H. K. atžvilgiu buvo nutraukta dėl senaties, t. y. nereabilituojančiu pagrindu.

23Aplinkybė, kad UAB „Arytis” direktoriaus H. K. veiksmai baudžiamojoje byloje nuosprendžiu nebuvo pripažinti nusikalstamais, negali būti vertinama kaip atleidžianti atsakovą nuo deliktinės civilinės teisinės atsakomybės. Tačiau, aiškinantis, ar galima taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį ir kaltę:

24Dėl turtinės žalos ir jos dydžio.

26Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui buvo padaryta turtinė žala, sutartyje nustatytu terminu negrąžinus į UAB „Arytis” veiklą investuotų pinigų. Aplinkybė, kad ieškovui padaryta turtinė žala konstatuota ir prijungtoje baudžiamojoje byloje, kurioje V. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (prijungta baudžiamoji byla t.7 b. l. 243, 245). Reikalavimo priteisti 3072 Lt palūkanų ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė (b. l. 13, 16 t. 2). Prašomos priteisti žalos dydis – dvi negrąžintos paskolos: 2000 Lt ir 9600 Lt. Ginčo šalys pripažįsta, kad UAB „Arytis” sutartinių įsipareigojimų V. S. neįvykdė ir pinigų negrąžino, tačiau atsakovas aiškina, kad ieškovas 2000 Lt skolą panaudojo pirkdamas įmonės akcijas ir tai, jo teigimu, patvirtina 1994-07-28 akcijų pasirašymo sutartis Nr. 41 ir Sertifikatas Nr. 43-S (b. l. 122, 123 t. 2 t.). Ieškovas V. S. ir jo atstovės šią aplinkybę neigia, nurodo, kad V. S. jokių akcijų nepirko, o jo parašas gali būti suklastotas (b. l. 36 t. 1; b. l. 129, 108-110 t. 2, baudžiamoji byla t. 7 b. l. 242).

27Kolegijos vertinimu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas už dalį įmokėtų pinigų, t. y. 2000 Lt, įgijo 200 vnt. įmonės akcijų ir tapo UAB „Arytis” akcininku. Ieškovas neigia šio sandorio sudarymo faktą. Nepatvirtintą akcijų pasirašymo sutarties fotokopiją teismui pateikė atsakovo atstovas advokatas E. Onaitis (b. l. 124 t. 1). Šio dokumento originalo prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija 2008-09-08 nutartimi buvo įpareigojusi ginčo šalis pateikti teismui 1994-07-28 akcijų pirkimo sutarties originalą. Ieškovas raštu informavo teismą, kad jokių akcijų nepirko, tad ir akcijų pirkimo sutarties neturi, kaip ir akcininko pažymėjimo (b. l. 107 t. 2). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė negalįs pateikti šios sutarties originalo (b. l. 72, 108-110 t. 2). Nesant byloje sutarties originalo, teismas negali skirti grafologinės ekspertizės parašo tikrumui nustatyti.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutarties sudarymo faktą ieškovas V. S. įrodė, jis pateikė teismui rašytinių sutarčių originalus. Tuo tarpu paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti atsakovas, kuris teisme pareiškė nerandąs akcijų pasirašymo sutarčių originalų (b. l. 72 t. 2).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėję asmenys A. B., A. J., L. K., R. V., V. Č., A. L., G. A. D., S. R., A. L., V. S. V. ir kiti niekada neišreiškė valios tapti UAB “Arytis” akcininkais, tačiau H. K. bandė fiktyviai paversti juos įmonės akcininkais (baudžiamoji byla t. 1, b. l. 113 - 115). H. K. veiksmų neteisėtumą, sudarant akcijų pardavimo sutartis, patvirtina ir dokumentinės revizijos akto duomenys, kuriuose nurodyta, kad H. K. išmokėjo pinigus už akcijų pirkimą asmenims, kurie nėra bendrovės akcininkai (baudžiamoji byla t. 2 b. l.7).

31Todėl, nesant byloje akcijų pirkimo sutarties originalo, ieškovui neigiant akcijų pirkimo sutarties sudarymo faktą, įvertinusi sutarčių pasirašymo laiką, dokumento (sertifikato) originalo neįteikimo akcininkams faktą (prijungta baudžiamoji byla t. 2 b. l. 47 - 95, 152 - 195), baudžiamojoje byloje apklaustų nukentėjusiųjų L. A. K., L. K., N. R., R. V., B. K. P. ir kt. parodymus dėl akcijų pirkimo sutarčių sudarymo aplinkybių (prijungta baudžiamoji byla b. l. 113 t.1; b. l. 161, 174 t. 5; b. l. 244 t. 6; b. l.69 t.7; b. l. 152 t. 8), teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas H. K. nepateikė tinkamų įrodymų LR CPK 178 str. prasme, pagrindžiančių jo teiginius, kad ieškovas V. S. buvo įgijęs 200 UAB „Arytis” akcijų.

32Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas žalos dydžio dalyje (11 600 Lt ) yra įrodytas.

33Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio ir kaltės.

35Turtinė žala ieškovui atsirado, galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui, kuriame, priešingai nei dabar galiojančiame 2000 m. Civiliniame kodekse (CK 2.50 str.) tiesiogiai nebuvo numatyta juridinio asmens dalyvių atsakomybė už juridinio asmens prievoles. Tačiau 1964 m. CK 483 str. 1 dalyje buvo įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, o šio Kodekso 494 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, bendrai padarę žalą, atsako nukentėjusiajam solidariai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, turi būti svarstomas atsakovui pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimas, vertinant juridinio asmens UAB „Arytis”, dalyvio – vienasmenio valdymo organo, direktoriaus H. K. – veiksmų, sudarant ginčo sutartis ir jas vykdant, teisėtumo klausimą.

36Teisėjų kolegija, spręsdama šį klausimą, vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006 pagal K. J. J. ieškinį atsakovams J. B. ir V. K. dėl žalos atlyginimo. Šioje nutaryje nurodyta, kad įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Šioje nutartyje taip pat akcentuojama, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti ir būti taikoma tik tada, kai nustatoma, kad asmuo padarė neteisėtus veiksmus.

37Ieškinys šioje byloje pareikštas UAB „Arytis” direktoriui H. K., kurio kaltų veiksmų neteisėtumas ir jų priežastinis ryšys su ieškovui V. S. atsiradusia žala yra įrodyti prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga.

38Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad H. K. buvo ne tik UAB „Arytis” akcininkas, bet ir vienasmenis šios įmonės vadovas nuo 1994 m. vasario 1 d. iki įmonės veiklos sustabdymo (b. l. 53, 54 t. 1; prijungta baudžiamoji byla b. l. 45 - 51, 54 t. 1). Pats atsakovas pateikė teismui dokumentus, kad atleistas iš vadovo pareigų buvo tik 1996-04-01 (b. l. 120, 121 t. 1).

39Iš bylos medžiagos matyti, kad, V. S. sudarant abi paskolos sutartis, UAB „Arytis” veiklai vadovavo ir šias sutartis pasirašė atsakovas H. K..

40Įmonės direktorius (nagrinėjamu atveju H. K.) yra atsakingas už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo vadovu momento įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Remiantis prijungtos baudžaimosios bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad atsakovas H. K. savo, kaip vadovo, pareigas vykdė aplaidžiai, o jo elgesį, sudarant su V. S. ginčo sutartis, teisėjų kolegija vertina ir kaip nesąžiningą.

41Per 1994 m. pirmą pusmetį UAB „Arytis” iš savo veiklos patyrė 74282 Lt nuostolį. Tai patvirtina 1994-07-01 balanso ir pelno/nuostolio/ ataskaitų duomenys prijungtoje baudžiamojoje byloje (prijungta baudžiamoji byla t. 1 b. l. 33-35). Nepaisant to atsakovas ir toliau melagingai skelbė spaudoje, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Arytis” priima indėlius ir moka dideles palūkanas. Skelbimuose nurodoma, kad garantija – nekilnojamasis turtas ir trejų metų darbo patirtis, nors nekilnojamojo turto įmonė neturėjo. Vienintelis įmonei priklausantis nekilnojamasis turtas - 2 bendrabučio kambariai, esantys ( - ), 1994-06-23 buvo įkeisti A. Ž. paskolos užtikrinimui (baudžiamoji byla t. 9 b. l. 44). UAB „Arytis”, įregistruota miesto valdyboje 1991-12-10, nuo įregistravimo datos iki 1994 m. sausio mėnesio Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai teikė pažymas, kad veiklos nevykdo (b. l. 46, 47 t. 2; prijungta baudžiamoji byla b. l. 35 t. 1, 105-109 t. 2; b. l. 447a t. 14).

42H. K., sudarydamas sutartis su V. S. neatskleidė tikrosios įmonės finansinės būklės, nuslėpė faktus, kad 357445 Lt vertės krovinys 1994-04-11 išvežtas į Rusijos Barnaulo m. (baudžiamoji byla t. 1 b. l . 81), liko neapmokėtas, kad indėlininkams nemokami dividentai, nėra galimybių viesiems reikalaujantiems grąžinti indėlius, nes iš gyventojų surenkamos lėšos naudojamos paskoloms grąžinti. Atsakovas nuslėpė nuo atsakovo ir tai, kad jo vadovaujama įmonė nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, kuri pateisintų V. S. lūkesčius gauti iš paskolos dideles palūkanas. Nors įmonė vykdė įstatuose numatytą veiklą – komercinį tarpininkavimą, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, teikė konsultacijas, tačiau iš šios veiklos gauti pinigai daugumoje atvejų į įmonės kasą nepatekdavo ir nebuvo apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje. Ištyrus UAB „Arytis” pateiktus dokumentus, kasos pajamų orderius ir kasos knygą, ekspertė nustatė, kad įmonėje užregistruota 141 komercinio tarpininkavimo sutartis, perkant – parduodant nekilnojamąjį turtą. Už tarpininkavimą pagal visas šias sutartis UAB „Arytis” turėjo gauti nerealizacinių pajamų, tačiau įmonėje užpajamuota tik 3312,56 Lt pajamų pagal 11 sutarčių ir 590 Lt už sutarčių projektus. Nesant pajamas patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti įmonės nerealizacinių pajamų, tarpininkaujant nekilnojamojo turto prekyboje (baudžiamoji byla t. 11 b. l. 366 - 382).

43Faktą, kad UAB „Arytis” iš gyventojų surinktas lėšas tik du kartus 1994-02-28 ir 1994-03-31 panaudojo įmonės veiklai vystyti, beje nesėkmingai, (433000 Lt išmokėta iš įmonės kasos

44H. K. prekių užpirkimui ir medžiagų įsigijimui) patvirtina dokumentinės revizijos akto duomenys. Visos kitos iš gyventojų surinktos lėšos, tame tarpe ir ieškovo V. S. paskola, buvo panaudotos paskolų grąžinimui, dividentų mokėjimui, labdarai, ūkinėms išlaidoms, t. y. veiklai, dėl kurios įmonė galėjo patirti tik nuostolį (baudžiamoji byla b. l. 3 - 28 t. 2). Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. investuoti pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, tikintis dirbti pelningai.

45Atsakovo H. K. veiksmų neteisėtumas, vadovaujant UAB „Arytis” ūkinei – komercinei veiklai, įrodytas 1994-11-03 ir 1995-04-25 dokumentinės revizijos aktų duomenimis, 1998-01-13 ekspertizės aktu (prijungta baudžiamoji byla b. l. 82 - 85 t. 1; b. l. 3 - 43 t. 2; b. l. 366 - 382 t. 11). Juose nurodyta, kad dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo negalima realiai įvertinti šios bendrovės veiklos ir finansinių rezultatų. Pažeidžiant LR Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio nuostatas, UAB „Arytis” įstatinis kapitalas neteisėtai 1994 m. birželio ir rugsėjo mėn. buvo didinamas iš skolintų lėšų. UAB „Arytis” nebuvo buhalterio pareigybės, visas buhalterines operacijas atliko direktorius H. K.. Todėl buvo nustatyta eilė grubių 1992-04-29 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublkos akcinių bendrovių įstatymo (1994-07-05 Nr. 12528) pažeidimų - Bendrovės kasoje neužpajamuota 19080 Lt, gautų pagal tarpininkavimo sutartis, 9750 Lt pagal investavimo sutartis. Laikotarpiu nuo 1994 m. vasario mėn. iki 1994 m. rugsėjo mėn. direktorius H. K. neteisėtai nurašė be pateisinamų dokumentų 34170,70 Lt ir pan.

46Todėl įmonės vadovo – atsakovo H. K. – veiksmus teisėjų kolegija vertina, kaip neatitinkančius tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr.I-528 redakcija), 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, UAB „Arytis” įstatų, įmonės interesų.

47Kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Bylos medžiaga leidžia kolegijai spręsti, kad atsakovas H. K. taip nesielgė. Jis, vadovaudamas UAB „Arytis”veiklai, ne tik elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, bet ir nuslėpė nuo ieškovo Vl. Staugos faktus apie tai, kad jo vadovaujama įmonė dirba nuostolingai.

48Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas UAB „Arytis” direktoriumi, ir žinodamas tikrąją jo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, 1994 m. liepos 7 ir 29 dienomis, sudarydamas su V. S. paskolos sutartis, žadėdamas itin didelius dividendus, elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai, o tuo pačiu ir neteisėtai. Jo neteisėtas elgesys suklaidino ieškovą V. S., kuris patikėjęs įmonės vadovu, investavo į nuostolingai dirbančios įmonės veiklą 11600 Lt ir juos prarado.

49Nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog H. K. veiksmai, sudarant su ieškovu V. S. pininigų investavimo sutartis, nors ir nebuvo pripažinti nusikalstamais, tačiau neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato ir sukėlė sunkias pasekmes – ne tik ieškovui V. S. buvo negrąžinti paskolinti pinigai – 11600 Lt, bet liko nepatenkinti dar 208 indėlininkų civiliniai ieškiniai beveik 200000 Lt sumai (b. l. 2 - 12; prijungta baudžiamoji byla b. l.142 t. 10; b. l. 28 t.2). Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, t. y. ieškovo patirtų nuostolių.

50Nustatydama priežastinio ryšio, kaip dar vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, buvimo faktą, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad civilinėje teisėje įtvirtinta lanksčiojo priežastinio ryšio doktrina. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys yra pakankama, nors ir ne vienintelė, žalos atsiradimo priežastis.

51Pasisakant dėl atsakovo kaltės, kaip dar vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal 1964 m. CK 483 str. 2 d. nuostatas žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, t. y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

52Bylos nagrinėjimo eigoje atskovas H. K. jo kaltę paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Tik įrodinėjo, kad yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

53Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pasisakė, kad H. K., vadovaudamas UAB „Arytis” veiklai, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, organizuojant ir vykdant rizikingą įmonės veiklą – investuojant iš gyventojų paskolintus pinigus į komercinę įmonės veiklą. Dėl tokių neatsakingų vadovo veiksmų, kaip pakartotinis didelės vertės prekių, pirktų už skolintas lėšas išvežimas į Rusiją 1994 m. rugpjūčio mėn., negavus apmokėjimo už 1994 m. balandžio mėn. išvežtas prekes, įmonė patyrė didelius nuostolius ir negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta ir atsakovo kaltė dėl ieškovo patirtų nuostolių.

54Atsakovo H. K. neteisėti ir nesąžiningi veiksmai lėmė tai, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Arytis” negalėjo įvykdyti sutartinės prievolės ieškovui V. S., todėl H. K., būdamas juridinio asmens dalyviu, turi atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu, nes yra nustatytos visos būtinosios sąlygos jo civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. žala, neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė.

55Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys žalos atlyginimo dalyje yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas (1964 m.CK 483 str., 494 str.).

56Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ir šalių pateiktus argumentus reikalavimo dalyje dėl 11600 Lt žalos atlyginimo, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas keistinas ir šioje reikalavimo dalyje V. S. pareikštas ieškinys tenkintinas (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58Ieškovą ir atsakovą byloje atstovavo advokatai, kurių teisine pagalba buvo naudojamasi bylos nagrinėjimo eigoje. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas V. S. turėjo 1000 Lt (t. 1, b. 1. 90, t. 2 b. l. 10), o atsakovas H. K. - 1420 Lt (t. 1 b. l. 119, 171) atstovavimo išlaidų. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 790 Lt, o atsakovui iš ieškovo 297 Lt atstovavimo išlaidų.

59Ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo atleistos nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Byloje nustatyta, kad atsakovas, pateikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neapmokėjo 50 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 3 d.). Todėl teismui patenkinus ieškovo reikalavimus 79,06 %, iš atsakovo H. K. priteistinas 398 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 93 str.).

60Pagal pažymą matyti, jog dokumentų įteikimas kainavo 51,01 Lt (t. 1, b.1. 39, 41, 46, 79, 80, 85, 86, 87, 106, 107, 108, 115, 116, 117, 118, 135, 164; t. 2 b. l. 6, 23, 54, 95). Tenkinant 79,06 % ieškovo reikalavimų, iš atsakovo priteisiama 40 Lt, o iš ieškovo 11 Lt pašto išlaidų valstybei.

61Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 853,09 Lt (t. 2 b. l.9, 25, 45, 57). Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 674 Lt (CPK 93 str.)

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

63

64Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo mėn. 31 d. sprendimą.

65Ieškinį reikalavimo dalyje dėl 11 600 Lt žalos atlyginimo tenkinti.

66Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 11600 (vienuolika tūkstančių šešis šimtus ) Lt iš atsakovo H. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )).

67Sprendimą dalyje dėl bylos nutraukimo palikti nepakeistą.

68Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) iš atsakovo H. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) Lt atstovavimo išlaidų ir 674 (šešis šimtus septyniasdešimt keturis) Lt bylinėjimosi išlaidų.

69Priteisti iš H. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 398 (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio ir 40 (keturiasdešimt) Lt pašto išlaidų valstybei.

70Priteisti iš V. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 297 (du šimtus devyniasdešimt septynis) Lt atstovavimo išlaidų H. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) ir 11 (vienuolika) Lt pašto išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas V. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 5. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto... 7. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai, kad atsakovas,... 8. 2. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovo ieškinys yra kilęs iš... 9. Atsiliepimu į ieškovo V. S. apeliacinį skundą atsakovas H. K. prašo... 10. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:... 11. 1. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovo pinigų... 12. 2. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad UAB „Arytis“ vykdė... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio... 15. Remiantis surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais byloje nustatytos... 16. Atsakovas H. K., dirbdamas UAB „Arytis” direktoriaus pareigose 1994 metais,... 17. Nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovui H. K. pareiškė vienas iš... 18. Ieškovas V. S. nurodo, kad dėl atsakovo H. K. neteisėtų veiksmų jam buvo... 19. Įvertinant šia aplinkybes matyti, kad turtinė žala ieškovui atsirado... 20. Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo atsikirtimus grindžia tuo, kad teismui... 21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimą grindė 1964 m.... 22. Kolegijos vertinimu, apeliantas yra visiškai teisus, teigdamas, jog teismas... 23. Aplinkybė, kad UAB „Arytis” direktoriaus H. K. veiksmai baudžiamojoje... 24. Dėl turtinės žalos ir jos dydžio.... 26. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui buvo padaryta turtinė žala,... 27. Kolegijos vertinimu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada,... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutarties sudarymo faktą... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėję asmenys A. B., A. J., L. K.,... 31. Todėl, nesant byloje akcijų pirkimo sutarties originalo, ieškovui... 32. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo... 33. Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio ir kaltės.... 35. Turtinė žala ieškovui atsirado, galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui,... 36. Teisėjų kolegija, spręsdama šį klausimą, vadovaujasi ir Lietuvos... 37. Ieškinys šioje byloje pareikštas UAB „Arytis” direktoriui H. K., kurio... 38. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad H. K. buvo ne tik UAB „Arytis”... 39. Iš bylos medžiagos matyti, kad, V. S. sudarant abi paskolos sutartis, UAB... 40. Įmonės direktorius (nagrinėjamu atveju H. K.) yra atsakingas už įmonės... 41. Per 1994 m. pirmą pusmetį UAB „Arytis” iš savo veiklos patyrė 74282 Lt... 42. H. K., sudarydamas sutartis su V. S. neatskleidė tikrosios įmonės... 43. Faktą, kad UAB „Arytis” iš gyventojų surinktas lėšas tik du kartus... 44. H. K. prekių užpirkimui ir medžiagų įsigijimui) patvirtina dokumentinės... 45. Atsakovo H. K. veiksmų neteisėtumas, vadovaujant UAB „Arytis” ūkinei –... 46. Todėl įmonės vadovo – atsakovo H. K. – veiksmus teisėjų kolegija... 47. Kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu)... 48. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas UAB „Arytis”... 49. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog H. K. veiksmai, sudarant... 50. Nustatydama priežastinio ryšio, kaip dar vienos iš būtinųjų civilinės... 51. Pasisakant dėl atsakovo kaltės, kaip dar vienos iš būtinųjų civilinės... 52. Bylos nagrinėjimo eigoje atskovas H. K. jo kaltę paneigiančių įrodymų... 53. Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pasisakė, kad H. K., vadovaudamas UAB... 54. Atsakovo H. K. neteisėti ir nesąžiningi veiksmai lėmė tai, kad jo... 55. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys... 56. Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ir šalių... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 58. Ieškovą ir atsakovą byloje atstovavo advokatai, kurių teisine pagalba buvo... 59. Ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo atleistos nuo žyminio mokesčio (CPK 83... 60. Pagal pažymą matyti, jog dokumentų įteikimas kainavo 51,01 Lt (t. 1, b.1.... 61. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas bylinėjimosi... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 63. ... 64. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo mėn. 31 d.... 65. Ieškinį reikalavimo dalyje dėl 11 600 Lt žalos atlyginimo tenkinti.... 66. Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 11600 (vienuolika... 67. Sprendimą dalyje dėl bylos nutraukimo palikti nepakeistą.... 68. Priteisti ieškovui V. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) iš atsakovo H. K.... 69. Priteisti iš H. K. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 398 (tris šimtus... 70. Priteisti iš V. S. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) 297 (du šimtus...