Byla 1A-307-64-2009

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Vaclovo Iždono, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, gynėjams advokatams Virginijai Pluščiauskienei, Genadijui Lukminui, nuteistiesiems A. V., S. Š., civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovui J. V.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V., nukentėjusiųjų A. D. ir L. R. bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo J. V. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

4S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.

5Priteista iš UAB „( - )“ A. D. 30000 Lt neturtinės žalos, L. R. 30000 Lt neturtinės žalos. Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys dėl 5250 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas. Priteista iš A. V. A. D. 750 Lt ir L. R. 250 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Priteista iš S. Š. A. D. 750 Lt ir L. R. 250 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. V. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas ( - ) rajono UAB „( - )“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 str. 4 d. ir 11 str. būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 15 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 7 p. ir 9 p. reikalavimus, t.y. neparengus saugos ir sveikatos darbe priemonių plano vykdant labai pavojingus darbuotojų saugai ir sveikatai darbus, keliančius užgriuvimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, bei neparengus darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriuose būtų numatyti saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodyti bendrieji saugos ir sveikatos darbe principai ir reikalavimai, 2005 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, davė nurodymą bendrovės darbų vadovui S. Š. su jam pavaldžiais darbuotojais vykdyti ( - ) esančios H. B. priklausančios karvidės griovimo darbus, ko pasekoje 2005 m. balandžio 12 d. apie 15 val. 30 min. ( - ) virsdama griaunamos karvidės arkinė atrama mirtinai sužalojo prie nuimtų betoninių plokščių rietuvės krano veikimo teritorijoje stovėjusį bendrovės vairuotoją V.J. D..

9S. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas ( - ) rajono UAB „( - )“ darbų vadovu ir pagal bendrovės direktoriaus A. V. nurodymą 2005 m. balandžio mėnesį, vadovaudamas ( - ) esančios H. B. priklausančios karvidės griovimo darbams, t.y. pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 str. 3 d. būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą darbų vykdymo vietoje, pažeidė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 14 str. 1 d. (neįrengė darbo vietos taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų); 25 str. 1 d. 6 p. (neinstruktavo bendrovės darbuotojo vairuotojo V.J. D. saugos ir sveikatos klausimais darbo vietoje); 25 str. 1 d. 4 p. (nesuteikė V.J. D. visapusiškos informacijos apie esančią ir galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti) reikalavimus; Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statybose DT 5-00 9 p. reikalavimus (neaptvėrė apsauginiais aptvarais pavojingų zonų, kuriose buvo vykdomi griovimo ir krovinių perkėlimo kranais darbai); Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės bei aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 64.1 p. (nesiėmė tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų, kai pastato griovimas gali sukelti pavojų); 65.2 p. (nesiėmė priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams) reikalavimus, ko pasekoje 2005 m. balandžio 12 d. apie 15 val. 30 min. ( - ) virsdama griaunamos karvidės arkinė atrama mirtinai sužalojo prie nuimtų betoninių plokščių rietuvės (krano veikimo teritorijoje) stovėjusį bendrovės vairuotoją V.J. D..

10Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė ir savo kaltę neigia, teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Teigia, jog faktiškai nedirbo UAB „( - )“ direktoriumi, nebuvo paskirtas atsakingu už darbo saugą. Teismas jo kaltę grindė 2004-05-03 UAB „( - )“ valdybos posėdžio protokolu, nors akivaizdžiai šis protokolas yra suklastotas, nes tokio valdybos posėdžio visiškai nebuvo, valdyba nesprendė klausimo dėl jo paskyrimą UAB „( - )“ direktoriumi, protokolo data atspausdinta atbuline data, dėl ko protokolas nebuvo įregistruotas dokumentų registracijos žurnale, pasirašytas tik dviejų iš penkių valdybos narių (valdybos nariais buvo išrinkti: D. T., A. K., G. B., S. Š., J. V.), 2004-05-03 protokole nurodoma, kad posėdyje dalyvavo valdybos nariai J. B. ir A. V. (valdybos protokole nurodyti 3 valdybos nariai), nors Tauragės rajono Registrų centro pažymą - A. V., J. B. 2004-05-04 nebuvo valdybos nariais, protokolą pasirašė sekretoriaujantis S. Š. ir pirmininkaujantis J. B.. UAB "( - ) " valdyba buvo išrinkta 2003 vasario 11d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Teigia, kad posėdžio protokolas suklastotas ir kad jį suklastojo J. B. ir S. Š., nes jie atgaline data pasirašė suklastotą, niekur neregistruotą dokumentą, vengdami atsakomybės. Nuo 2003-02-12 nei įsakymu, nei pagal pareigybines instrukcijas jis nebuvo atsakingas už darbų saugą, kadangi jis dirbo komercijos direktoriumi, su juo, kaip direktoriumi, nebuvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Respublikos DK 93, 94, 95,99 str.), pagal UAB „( - )“ direktoriaus J. B. įsakymus 2003-2004-2005 metais maždaug 3-4 mėnesius per metus pavadavo direktorių J. B., taigi, J. B. nuo 2003-02-21 iki 2006-01-03 buvo UAB „( - )“ direktoriumi. Be to, jis pagal direktoriaus J. B. įsakymą turėjo teisę pasirašyti finansiniuose dokumentus, banke, mokesčių inspekcijoje ir visus dokumentus susijusius su įmonės veikla, laikinai pavaduodavo direktorių po įvykio, todėl dalyvavo Šiaulių apskrities darbo inspekcijoje, tiriančioje V. D. žūties aplinkybes darbe, dėl ko nepagrįstai teismas teigia, kad jis įvykio metu buvo įmonės direktorius. Teismas nuosprendyje neteisingai vertina Tauragės rajono prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2004-05-03 UAB „( - )“ valdybos posėdžio protokolo suklastojimo, nes ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad buvo išnaudotos visos procesinės galimybės ir nebuvo galima nustatyti, kas suklastojo dokumentą, nes Klaipėdos apygardos teismas 2008-04-10 nutartyje nurodė, jog „byloje yra duomenų, kuriuos galima vertinti kaip patvirtinančius pareiškėjo parodymus“, t.y. teismas netiesiogiai pripažino valdybos protokolo suklastojimo faktą, todėl bylą nagrinėjęs teismas valdybos posėdžio protokolą turėjo vertinti kaip niekinį, pasirašytą ne valdybos narių, neregistruotą, prieštaraujantį Tauragės rajono Registro centro duomenims. Teismas neįsigilina į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko H. B. fermoje, kad faktiškai visiems darbams vadovavo H. B. vyras J. B., nes jis skubino ir ragino statybininkus pradėti dirbti greičiau, liepdamas ardyti fermą, pagrasindamas atleidimu iš darbo.

11Taip pat skunde teigia, kad teismas neteisingai iš UAB „( - )“ priteisė neturtinės žalos atlyginimą žuvusiojo V.J. D. vaikams L. R. ir A. D., nes jo nuomone, neturtinė žala pilnai buvo atlyginta VSDFV išmokėjus žuvusiojo žmonai E. D. maksimalią 99000 Lt sumą. Teisme E. D. parodė, kad jai šios sumos pilnai pakanka, sau pasiliko 10000 Lt, o 89000 Lt padalijo savo vaikams L. R. ir A. D.. Žuvusiojo vaikai gyveno atskirai, turėjo savo šeimas, buvo sveiki, neišlaikomi žuvusiojo. CK 6.284 str. nurodoma, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi (nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai išlaikytiniai), o CK 6.290 str. nurodoma, kad socialinio draudimo išmokos, mokomos gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nukentėjęs V.J. D. buvo labai neatsargus, nes jis, nedirbdamas statybos objekte, pats, savavališkai, be jokio būtinumo, įėjo be leidimo į krano veikimo zoną, kur įvyko nelaimingas atsitikimas. CK 6.282 str. numato, kad atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kranistas M. N. matė, kad juda griaunamos fermos atrama, jis šaukė be reikalo vaikštinėjančiam V.J. D., kad šis pasišalintų iš krano veikimo zonos, už kurią atsako kranistas, tačiau V.J. D. neklausė kranisto, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas. Kranistas M. N. nebuvo iškviestas ir nebuvo apklaustas teismo posėdyje, nors toks prašymas buvo pateiktas, dėl ko mano, kad byla išnagrinėta vienpusiškai, tendencingai, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Nurodo, kad jam padaryta didelė moralinė žala neteisingai apkaltinus, byla buvo tiriama daugiau kaip 4 metus ir per šį laikotarpį, dėl nervinės įtampos tapo neįgalus, darbingumas siekia tik 30 procentų, gauna nedarbingumo pašalpą, kurios neužtenka net vaistų įsigijimui.

12Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. D. ir L. R. prašo 2009 m. kovo 26 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: nuteistiesiems A. V. ir S. Š. paskirti griežtesnę bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę sankcijoje numatytose ribose, padidinti neturtinės žalos dydį ir jiems priteisti iš UAB „( - )“ kiekvienam po 120000 Lt, A. D. priteisti 120000 Lt. neturtinės žalos atlygimą, kurios reikalavimą buvo pateikusi E. D., iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti išvadas, kad nelaimingam atsitikimui atsitikti įtakos turėjo V.J. D. didelis neatsargumas. Nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuteistiesiems paskirtos aiškiai per švelnios bausmės bei neteisingai išspręstas civilinis ieškinys. Mano, kad teismas netinkamai įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytas aplinkybes, dėl ko nuteistiesiems paskyrė per švelnias bausmes. Nesutinka su teismo išvada, švelnesnės bausmės parinkimui įtakos turi tai, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš ketverius metus, priešingai, nuteistieji A. V. ir S. Š. bet kokiomis priemonėmis ir būdais bandė išvengti tiek baudžiamosios, tiek civilinės atsakomybės, abu nuteistieji visą laiką neigė savo kaltę, išsisukinėjo, nurodydami vis kitas aplinkybes ir keisdami parodymus, nuteistasis A. V. iškėlė keletą civilinių bylų, neigdamas savo kaltę ir nurodydamas, kad jis nebuvo darbdavio UAB „( - )“ vadovu ir nėra atsakingas už atsitikusią nelaimę, abu nuteistieji nesirūpino laidotuvėmis, nebandė kokiu nors būdu padėti E. D. ir jiems (nukentėjusiesiems), bet ir užgauliojo juos teismo posėdžiuose, juos ignoravo, tyčiojosi, visą laiką bandė apkaltinti V.J. D., kad jis pats kaltas dėl atsitikusio nelaimingo atsitikimo. Teigia, kad A. V. ir S. Š. veiksmuose nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jie abu buvo padaryto nusikaltimo vykdytojais, padarytas nusikaltimas yra baigtas, savo veiksmais ir elgesiu po nusikaltimo padarymo, nuteistieji įrodė, kad jie nekritiški savo atžvilgiu ir nepadarė jokių išvadų dėl savo veiksmų, dėl ko, atsižvelgiant į tikrai sunkias nusikaltimo pasekmes, t.y. dėl neteisėtų A. V. ir S. Š. veiksmų žuvo žmogus ir esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, jiems turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žuvusiojo V.J. D. veiksmuose buvo akivaizdžiai didelis neatsargumas, nes teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė tokią išvadą, be to, jokių įrodymų byloje, kurie patvirtintų, kad žuvusysis V.J. D. duotoje situacijoje būtų demonstravęs didelį neatsargumą ir būtų kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, nėra - V.J. D. nebuvo instruktuotas darbo vietoje, nebuvo tinkamai organizuojami darbai, už kurių organizavimą nukentėjęs nebuvo atsakingas, nebuvo darbdavio ar jo įgalioto atstovo įvertintos galimos rizikos atliekant griovimo darbus, nenumatytos priemonės rizikoms pašalinti, objekte nebuvo aptvertos pavojingos zonos atsakingo už darbų saugą asmens buvimo vietoje metu, nebuvo sutrukdyta V.J. D. patekti į krano veikimo zoną, neaptvėrus krano veikimo zonos, V.J. D. pats neprivalėjo žinoti kur jam galima eiti ir kur negalima, ir pan. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog atsakingas už darbų saugą nuteistasis S. Š. sėdėjo automobilyje, kai V.J. D. ėjo aiškintis kaip pastatyti automobilį, kad būtų galima pakrauti plokštes. Teigia, kad V.J. D. veiksmuose nėra nei akivaizdaus, nei neakivaizdaus neatsargumo. Mano, kad tokį V.J. D. neatsargumą, jeigu jis būtų buvęs, turėjo nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe tyrę pareigūnai, tačiau 2005-05-02 Nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nurodyta jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad V.J. D. veiksmuose būta kokio nors neatsargumo.

13Taip pat skunde nurodo, kad neturtinės žalos sumažinimas yra nepagrįstas. Teismo išvada, kad neturtinės žalos dydis sumažintas pripažinus didelį V.J. D. neatsargumą (vaikščiojo krano veikimo teritorijoje be šalmo, nors jam nebuvo pavesta vykdyti darbo funkcijas teritorijoje) yra nepagrįsta, nes V.J. D. neatliko jokių neatsargių veiksmų, kurie sąlygotų nelaimingo atsitikimo atsiradimą: V.J. D. pagal jam pavestas darbines funkcijas turėjo pastatyti automobilį plokščių pakrovimui ir kadangi už darbų saugą atsakingas darbuotojas - darbų vykdytojas S. Š. ramiai poilsiavo savo automobilyje ir nenurodė kur pastatyti automobilį, pastarasis buvo priverstas domėtis kaip jam atlikti pavestą užduotį, be to, krano veikimo teritorija buvo neaptverta, kaip to reikalauja įstatymai ir į ją patekti galėjo bet kas ir bet kokiu metu. Nurodo, kad jų dvasinių išgyvenimų ribos negali būti nustatomos ir nėra išmatuojamos absoliučiai jokia pinigine suma, o jų pareikštas civilinis ieškinys yra tik tam tikra išraiška dalies mūsų patirtų išgyvenimų ir mano, kad turėjo būti patenkinta visiškai. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad prieš V.J. D. žūtį, jų šeima gyveno labai darniai, palaikė vieni kitus, nuolat nuoširdžiai bendravo, tėvai jiems buvo ne tik genetiniais tėvais, bet ir draugais, patarėjais, rėmėjais, jų tėvai iki to įvykio buvo sveiki, tačiau žuvus V.J. D. E. D. iš karto pasiligojo, ją ypatingai skaudžiai veikė laidotuvės ir nesibaigiantis teismo procesas, kas privedė ją prie visiško išsekimo, pasibaigusio jos mirtimi, todėl teigia, kad dėl V.J. D. žūties, netekus ir savo mamos E. D. netiesiogine prasme yra kalti nuteistieji ir V.J. D. buvęs darbdavys UAB „( - )“. Nagrinėjant bylą teisme, civiliniu atsakovu buvo patrauktas UAB „( - )“, iš kurio priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kadangi UAB „( - )“ turi nekilnojamojo turto, jokių duomenų apie bendrovės sunkią materialinę padėtį teismui nepateikta, todėl mano, kad civilinis atsakovas UAB „( - )“ yra finansiškai pajėgus jiems atlyginti ženkliai didesnę neturinę žalą, negu yra priteista nuosprendžiu. Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi ir E. D., kuri proceso metu mirė, pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį šioje dalyje atmetė, nurodydamas, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju įstatymas nenumato teisių perėmimo. Su šiais teismo argumentais nesutinka, kadangi E. D. pareiškus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai mirus, atsiranda teisių perėmimas bendrais pagrindais ir E. D. pareikštas ieškinys 120000 Lt neturtinei žalai atlyginti, turėjo būti patenkintas.

14Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas J. V. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį dalyje, susijusioje su civiliniu ieškiniu. Nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas iš įmonės priteistas neteisėtai ir neteisingai bei neteisingai kaltais pripažinti buvę UAB „( - )“ darbuotojai A. V. ir S. Š.. Nurodo, kad UAB „( - )“ esamų dokumentų, byloje esamos medžiagos matyti, jog prieš nelaimingą 2005-04-12 įvykį, kuriuo metu žuvo V.J. D., UAB direktoriumi buvo J. B., kuris niekada nebuvo, kaip teigiama nuosprendyje, UAB valdybos pirmininku, nuo 2003-02-11 A. V. dirbo UAB direktoriumi komercijai. Nei A. V., nei S. Š. UAB direktoriaus J. B. įsakymais nebuvo paskirti atsakingais už darbo saugą. Teismas neįsigilino į byloje esamą medžiagą, dėl ko padarė klaidingas, tikrovės neatitinkančias išvadas apie tariamą A. V. direktoriavimą ir tariamą S. Š. vadovavimą vykdomų darbų objekte. Nepagrįstai teismas nuosprendyje remiasi UAB „( - )“ 2004-05-03 protokolu, kuris neįregistruotas dokumentų registracijos žurnale, pasirašytas 2 asmenų - protokolą pasirašė S. Š. ir pirmininkaujantis J. B., protokole nurodyta, jog posėdyje dalyvavo A. V., kai tuo tarpu, UAB „( - )“ nariais buvo D. T., A. K., G. B., S. Š., J. V., pagal Tauragės rajono Registrų centro pažymą A. V., J. B. 2004-05-04 nebuvo valdybos nariais, taip pat protokolas surašytas atgaline data, neįregistruotas registracijos žurnale, dėl ko laiko, kad protokolas yra fiktyvus, negaliojantis dokumentas ir teismas, juo, kaip įrodymu, negalėjo remtis. Yra įsitikinę, kad faktiškai valdybos posėdžio nebuvo, direktoriumi A. V. 2004-05-04 nebuvo paskirtas. UAB „( - )“ nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog A. V. buvo UAB „( - )“ direktoriumi ar S. Š. įsakymu ar pagal pareigybines instrukcijas būtų atsakingi už darbų saugą. UAB buhalterijoje nuo 2003 iki 2006 metų nėra A. V. darbo sutarties apie jo paskyrimą dirbti UAB „( - )“ direktoriumi. Tai, kad J. B. buvo UAB direktoriumi įrodo jo įsakymai paskirti laikinai eiti direktoriaus pareigas A. V., jį pasirašyti bankiniuose dokumentuose, mokesčių inspekcijoje, atstovauti po nelaimingo įvykio Šiaulių apskrities darbo inspekcijoje, tiriančioje V.J. D. žūties aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu ne visi dokumentai, esantys UAB „( - )“ buhalterijoje buvo išreikalauti, o esami byloje vertinami vienpusiškai ir tendencingai. Taip pat teismas neįsigilino į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko H. B. fermoje, kad faktiškai visiems darbams vadovavo H. B. vyras J. B., nei J. B., nei H. B., kaip griaunamos fermos savininkai, nepasirūpino leidimu griauti fermą, nors tai turėjo padaryti. teigia, kad UAB „( - )“, kaip civiliniam atsakovui, yra labai svarbu, kad byla dėl V.J. D. žūties būtų teisingai išnagrinėta, kad nebūtų nuteisti nekalti asmenys, kadangi įmonė turės regreso teisę išieškoti iš kaltų asmenų iš jų priteistą žalos atlyginimą. Žinant, kad UAB direktoriumi buvo J. B., reikalauti žalos atlyginimo iš nekaltų asmenų būtų amoralu.

15Taip pat nurodo, kad teismo nuosprendyje neteisingai iš UAB „( - )“ priteista neturtinės žalos atlyginimo žuvusiojo V.J. D. vaikams L. R. ir A. D. po 30000 Lt. Teigia, kad neturtinė žala pilnai buvo atlyginta VSDFV išmokėjus žuvusiojo žmonai E. D. maksimalią 99000 Lt sumą. Teisme E. D. parodė, kad jai šios sumos pilnai pakanka, sau pasiliko apie 10000 Lt, o 89000 Lt padalijo vaikams L. R. ir A. D.. Žuvusiojo vaikai gyveno atskirai, turėjo savo šeimas, buvo sveiki, neišlaikomi žuvusiojo. CK 6.284 str. nurodoma, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi (nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai išlaikytiniai), o CK 6.290 str. nurodoma, kad socialinio draudimo išmokos, mokomos gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Nukentėjęs V.J. D. buvo labai neatsargus, nes jis, nedirbdamas statybos objekte, pats, savavališkai, be jokio būtinumo, įėjo be leidimo į krano veikimo zoną, kur įvyko nelaimingas atsitikimas. CK 6.282 str. numato, kad atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Mano, kad byla išnagrinėta vienpusiškai, tendencingai, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, neteisingai išspręstas civilinis nukentėjusiųjų ieškinys, nes jų teigimu, žala nukentėjusiesiems A. D. ir L. R. yra pilnai atlyginta VSDFV sumokėjus 99000 Lt.

16Atsiliepime į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas J. V. teigia, kad dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės palieka spręsti teismui, jog prašymas iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinti išvadą, jog nelaimingam atsitikimui įtakos turėjo V.J. D. didelis neatsargumas, yra nepagrįstas, nes ardant fermą V.J. D. turėjo būti savo automobilyje, stovėjusiame atokiau nuo griaunamas fermos, į krano veikimo zoną jis atėjo be jokio reikalo, kranistas jį perspėjo ir reikalavo, kad jis išeitų iš krano veikimo zonos, tačiau V.J. D. nepaisė kranisto M. N. perspėjimo ir savavališkai, tarsi tyčia ignoruodamas jį, priėjo prie pat ardomos kolonos, kuri išjudinta krano, nugriuvo. teigia, kad tokius žuvusiojo veiksmus galima vertint kaip didelį jo paties neatsargumą. Šie faktai UAB „( - )“ yra žinomi iš paties M. N. pasakojimo po įvykio, dėl to mano, kad padarė teisingą išvadą, pripažindamas, kad nelaimingam įvykiui turėjo įtakos didelis nukentėjusiojo V.J. D. neatsargumas. Taip pat mano, kad nukentėjusiųjų prašymo padidinti priteistą neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes UAB „( - )“ iš savo lėšų už savo darbuotoją V.J. D. iki įvykio mokėjo VSDVF draudimo įmokas, todėl, jam žuvus, žuvusiojo žmonai E. D. buvo išmokėta maksimali 99000 Lt žalos atlyginimo suma, kurią ji pasidalijo su savo vaikais L. R. ir A. D., kurie gyveno atskirai, buvo sukūrę savo šeimas ir mirusiojo nebuvo išlaikomi. UAB „( - )“ papildomai laidotuvėms skyrė 3000 Lt, padėjo laidotuvėse, todėl mano, kad žala nukentėjusiesiems yra atlyginta.

17Atsiliepime į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nuteistasis A. V. teigia, kad nesutinka su nukentėjusiųjų prašymu griežtinti jam paskirtą bausmę, nes jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs, pripažinti kaltę jis negalėjo ir negali, nes nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 176 str. l d., kadangi nebuvo UAB „( - )“ direktoriumi, nebuvo atsakingas už darbo saugą todėl negali būti nusikaltimo subjektu. UAB „( - )“ padėjo organizuoti laidotuves, visi darbuotojai juose dalyvavo, UAB „( - )“ laidotuvėms skyrė 3000 Lt, kuriuos įteikė žuvusiojo žmonai E. D., tačiau E. D. atsisakius paimti pinigus, jie pagal kasos išlaidų orderį buvo išmokėti A. D.. Be to, laidojimui prisidėjo kiek galėjo: nuvežė žuvusiojo lavoną į Šiaulius ekspertizei, iškasė duobę, klausė, ar reikia padėti daugiau. Niekada teismo posėdžių metu, nesityčiojo iš E. D. ir jos vaikų. Tai niekuo nepagrįstas nukentėjusiųjų teiginys. Proceso byloje nevilkino ir pats norėjo, kad byla būtų kuo greičiau teisingai išspręsta. Jautė didelę nervinę įtampą dėl neteisingo kaltinimo ir proceso metu jį ištiko infarktas, dėl ko Kauno klinikose buvo atlikta širdies operacija, neteko 70 procentų darbingumo, yra invalidas. Teigia, kad nepripažinti kaltę ir gintis jis turiu teisę, kadangi gerai žino, kas kaltas dėl šio įvykio, kas dirbo UAB „( - )“ direktoriumi. Taip pat teigia, kad V.J. D. iš tikro buvo labai nerūpestingas ir neatsargus, įeidamas be leidimo ir be jokio reikalo į krano veikimo zoną, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl nukentėjusiųjų prašymas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti išvadas, kad nelaimingam atsitikimui atsitikti įtakos turėjo V.J. D. didelis neatsargumas, yra nepagrįstas. Jis pats po įvykio kalbėjosi su kranistu M. N., kuris papasakojo, kad V.J. D. turėjo būti savo automobilyje, stovėjusiame atokiau nuo griaunamas fermos, į krano veikimo zoną jis atėjo be jokio reikalo, kranistas jį perspėjo ir reikalavo, kad jis išeitų iš krano veikimo zonos, tačiau V.J. D. ignoravo kranisto perspėjimus ir savavališkai, niekieno nesiunčiamas, matyti iš smalsumo, priėjo prie pat ardomos kolonos, kuri išjudinta krano, nugriuvo. Šį teiginį galėtų patvirtint liudininkas M. N., kuris nepaisant prašymų, teisme nebuvo apklaustas. Be V.J. D. neatsargumo yra ir kitų priežasčių, lėmusių jo žūtį: UAB „( - )“ direktorius J. B. nesirūpino darbo saugos klausimais savo vadovaujamoje įmonėje, J. B. pasirašė sutartį fermos ardymui, H. B. turėjo paruošti fermos ardymo technologinį projektą, tačiau to nepadarė, kadangi direktoriumi dirbo jos vyras ir šis projekto, kaip reikalauja įstatymas, iš savo žmonos nereikalavo, J. B. įsakė kuo skubiau ardyti fermą, grasindamas S. Š. atleisti iš darbo. Jį (nuteistąjį A. V.) iš komercijos direktoriaus pareigų, už jo (J. B.) nurodymų nevykdymą, buvo atleidęs du kartus: 2004-01-11 ir 2006-03-03; be to, fermos ardymo darbus organizavo pats J. B., jis atvežė S. Š. į fermą, aptarė jos ardymo darbų organizavimą, skubino kuo greičiau ardyti fermą. Nukentėjusiųjų prašymas padidinti neturtinės žalos dydį nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybės, nei įstatymu.

18Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė A. V. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis S. Š. ir jo gynėja prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio ieškovo atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismas teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant A. V. ir S. Š. kaltės klausimus, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. Nuteistasis S. Š. savo kaltės neneigia, tačiau nuteistasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ginčija, nes jis nebuvo įmonės direktorius, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų. Teismas atkreipia civilinio ieškovo atstovo dėmesį į tai, kad, sutinkamai su LR BPK 312 str. 3 d., civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Iš civilinio atsakovo UAB “( - )” atstovo apeliacinio skundo matyti, jog civilinis atsakovas nesutinka su nuosprendžiu dalyje ne tik dėl civilinių ieškinių, bet ir dėl nuteistųjų nuteisimo. Taigi, kolegija, sutinkamai su LR BPK 312 str. 3 d., civilinio atsakovo “UAB ( - )” atstovo apeliacinį skundą nagrinėja tik dėl civilinių ieškinių ir ne. Be to, civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti tokie patys argumentai dėl nuteistojo A. V. nepagrįsto nuteisimo kaip ir paties nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde. Dėl LR BK 176 str. 1 d. numatytos veikos subjekto

19LR BK 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, nei vienas iš apeliantų neneigia, jog buvo padaryti darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe aktų pažeidimai, dėl ko įvyko nelaimingas atstitikimas darbe – žuvo darbuotojas. Tačiau nuteistasis A. V. ginčija, jog to nelaimingo atsitikimo metu, jis nebuvo UAB „( - )“ direktoriumi, kuris yra LR BK 176 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu. Pagal teismų praktiką minėtamos nusikalstamos veikos subjektu gali būti pakaltinamas, ne jaunesnis nei 16 metų amžiaus darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. numatyta, jog darbdavys – tai bet kokios rūšies įmonės savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. O darbdavio įgaliotu asmeniu yra laikomas įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ar specialistas, taip pat darbdavio paskirtas darbuotojas ar netgi ne iš įmonės darbuotojų samdomas šios srities specialistas, atsakingas už saugias ir sveikas darbo įmonėje sąlygas. Nors nuteistasis A. V. tvirtina buvęs tik komercijos direktoriumi, tačiau iš byloje esnčių duomenų visumos matyti, jog būtent nuteistasis A. V. buvo UAB „( - )“ direktorius.

20Byloje esantis 2004-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kurio nuteistasis neginčija, patvirtina, kad buvo išrinkta nauja bendrovės valdyba – J. B., G. B. ir A. V. bei nutarta, kad direktorius J. B. bus atsakingas už kadrus ir finansus, o direktorius A. V. už gamybą ir komerciją (b.l. 57-59, t. 1), t.y. A. V. buvo atsakingas praktiškai už visą įmonės veiklą - kaip darbdavys sudarinėjo darbo sutartis su darbuotojais, kaip direktorius sudarinėdavo sutartis dėl darbų atlikimo, tvirtindavo bendrovės nuostatus, įstatus, pasirašinėjo įsakymus, kaip direktorius tvarkė dokumentus ir juos pasirašinėjo bendradarbiaudamas su bankais, VMI, VSDFV ir t.t., nes J. B., kaip direktoriaus funkcijos buvo gana ribotos – jis buvo atsakingas tik už kadrus ir finansus. Be to, iš visų pateiktų byloje dokumentų – darbo laiko apskaitos žiniaraščio, išrašytų pažymų, paties rašyto pasiaiškinimo darbo inspecijai, sutartyje tarp H. B. ir UAB „( - )“ matyti, jog A. V. minėtuose dokumentuose ne tik pasirašė kaip UAB „( - )“ direktorius, bet ir pats save įvardijo direktoriumi (b.l. 22, 23, 50-51, 54, 71, 77, 85, 90, 105, t. 1). Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog įmonėje direktoriumi buvo A. V., su juo buvo derinami visi darbai ir iš karto po nelaimingo atsitikimo apie įvykį buvo pranešta būtent jam. Taigi, A. V. vadovavo bendrovei, organizuodamas kasdienę jos veiklą, priėmė ir atleido darbuotojus, sudarė ir nutraukė su jais darbo sutartis, vykdė kitas jam įstatymų ir įstatų pavestas funkcijas. Taip pat nustatyta, kad A. V. pagal įsakymus pavadavo direktoriumi dirbusį J. B. tik nuo 2003-11-24 iki 2004-02-01 ir nuo 2004-02-10 iki 2004-06-01, kitų direktoriaus pavadavimą patvirtinančių duomenų nėra pateikta ar nustatyta. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-10-20 sprendimu, patvirtintu Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-28 nutartimi, nustatyta, kad 2005-04-12 UAB “( - )“ direktoriumi faktiškai buvo A. V. (b.l. 107-112, 113-115, t. 3) ir teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiuose teismų priimtuose sprendimuose teismų padarytomis išvadomis dėl A. V. buvimo įmonės direktoriumi. Be to, nuteistasis A. V. nepagrįstai teigia, kad UAB “( - )” 2004-05-03 valdybos posėdžio protokolas suklastotas, nes iš 2007-11-12 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas dokumentų suklastojimo faktas, taigi 2004-05-03 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo faktas nėra įrodytas (LR CPK 178 str.). Todėl tiek pirmosios instancijs teismas, tiek ir kolegija, neturi pagrindo netikėti minėtu valdybos posėdžio protokolu, kuriuo A. V. buvo paskirtas direktoriumi.

21Nors 2005-02-21 sutarties tarp H. B. ir UAB „( - )“ dėl nebaigtos statyti galvijų fermos nuardymo 1 p. nurodyta, jog atsakingu už darbų organizavimą ir saugą paskirtas S. Š. (b.l. 54, t. 1), tačiau tai nereiškia, jog S. Š. yra vienas atsakingas už nelaimingą atsitikimą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog S. Š. buvo supažindintas su minima sutartimi. Iš direktoriaus pareigybinės instrukcijos matyti, kad jis kartu su darbų vykdytojais kontroliuoja ir darbo apsaugą (b.l. 91, t. 1). Taigi, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 str. UAB „( - )“ direktorius buvo atsakingas už bendrą darbuotojų saugą ir sveikatą, nes konkretus atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą asmuo bendrovėje paskirtas nebuvo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. pripažino LR BK 176 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu, o A. V. parodymus vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio ir apeliantą išteisinti iš kaltinimo pagal LR BK 176 str. 1 d. Dėl V.J. D. didelio neatsargumo

22Nukentėjusieji nepagrįstai prašo iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl nukentėjusiojo V.J. D. kaltės. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjęs V.J. D. UAB „( - )“ dirbo vairuotoju, buvo supažindintas su jo pareigybiniais nuostatais. Tiesiogiai įvykio metu buvę asmenys – nuteistasis S. Š. bei liudytojas M. N. parodė, jog vairuotojas V.J. D. nebuvo priskirtas prie nenaudojamų karvidžių ardymo darbų, dėl to jis nebuvo instruktuotas. Tai, kad teritorija nebuvo aptverta, nukentėjęs nebuvo instruktuotas, neleidžia teigti, jog buvo galima vaikščioti bet kur vykstant ardymo darbams, nukentėjęs pats turėjo imtis elementarių saugumo priemonių – nevaikščioti krano strėlės veikimo zonoje ar prie griaunamo pastato. Tiek nuteistasis S. Š., tiek liudytojas M. N. parodė, jog matė, kad nukentėjęs vaikščiojo po laukus, derino patogesnę privažiavimo vietą, o kranistas tęsus darbus, nukentėjęs turėjo grįžti į automobilį ir laukti nurodymo privažiuoti pakrovimui. Nuteistasis S. Š. parodė, kad sėdėdamas automobilyje matė, kaip V.J. D. vaikščiojo aplink fermą, o vienu metu pamatė virstančią siją ir išgirdo šaukiant kranininką. Taip pat patvirtino, kad karvidės griovimo darbus organizavo jis savarankiškai, V.J. D. jis nedavė nurodymo eiti padėti griauti fermos, pastarasis po teritoriją vaikščiojo savo iniciatyva. Tad, jeigu būtų imtasi visų elementarių saugumo priemonių, tikėtina būtų išvengta nelaimingo atsitikimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl didelio nukentėjusio neatsargumo.

23Nuteistojo A. V. argumentas, jog liudytojas M. N. nukentėjusį įspėjo pasišalinti iš krano veikimo zonos, yra nepagrįstas. Nors liudytojas M. N. teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog pats nuteistasis A. V., kaip ir kiti proceso dalyviai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant minėtam liudytojui, kadangi jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir sudėtinga jį iškviesti į posėdį. Dėl šios priežasties M. N. parodymai, duoti ikiteisminiio tyrimo metu, buvo perskaityti. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. N. parodymų matyti, jog jis neminėjo aplinkybės, kad būtent jis įspėjo nukentėjusį pasišalinti iš krano veikimo zonos, o nukentėjęs tokį perspėjimą ignoravo. Liudytojas parodė, jog jie kartu apžiūrėjo patogesnį privažiavimą pakrovimui, po ko jis įsėdo į kraną ir nematė, kur buvo nukentėjęs, tik nukritus sijai ir išgirdus duslų garsą, pastebėjo, kad sija prispaudė nukentėjusį, dėl ko ėmėsi priemonių, jog sija būtų nedelsiant pakelta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ėmėsi visų primonių, kad nusikalstamos veikos aplinkybės būtų išnagrinėtos ir patikrintos, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta neobjektyviai, nevisapusiškai. Dėl paskirtų bausmių

24Nepagrįstai nukentėjusieji prašo griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. V. ir S. Š. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, į kaltinamųjų kaltės formas ir rūšis, į kaltinamųjų asmenybes bei į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

25Iš bylos matyti, kad padarytas sunkus neatsargus nusikaltimas, sukėlęs sunkias neatsatatomas pasekmes – nukentėjusio mirtį. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes: abu yra neteisti, darbdavio charakterizuojami teigiamai, turi šeimas, į tai, kad nenustatytos nuteistųjų nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieš ketverius metus, nepripažinta nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nepagrįstas nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas dėl šios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl pateisinamų objektyvių priežasčių – atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl galimo dokumento suklastojimo, dėl nuteistojo A. V. ligos. Teismas nenustatė, jog nuteistieji būtų vengę atsakomybės – nuteistasis S. Š. iš dalies pripažino kaltę, o tai, kad nuteistasis A. V. kaltės nepripažino ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo dokumento suklastojimo ar civilinių bylų pradėjimo nelaikytina atsakomybės vengimu, nes asmuo turi teisę teisėtais būdais įrodinėti savo nekaltumą. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog nuteistieji būtų tyčiojęsi iš nukentėjusiųjų, juos žeminę ar ignoravę.

26LR BK 176 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – bauda ir laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyta, jog už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda iki 75 MGL dydžio, o nuteistiesiems paskirtos baudos savo dydžiu yra artimos baudos dydžiui – nuteistajam A. V. paskirtos baudos dydis yra net gi nežymiai viršijantis vidurkį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl bausmių rūšies ir dydžio nuteistiesiems ir nemano, jog jiems paskirtos aiškiai per švelnios bausmės. Taigi, nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl bausmių griežtinimo nuteistiesiems.

27Pastebėtina, kad nukentėjusieji teisminio bylos nagrinėjimo metu neišreiškė konkrečios nuomonės dėl kaltiems asmenims skirtinų bausmių rūšies ar dydžio, šį klausimą paliko spręsti teismui, kas rodo, jog jie pasitikėjo teismu. Dėl neturtinės žalos

28Apeliaciniuose skunduose nuteistasis ir civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad nepagrįstai nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala, nes nukentėjusiojo sutuoktinei E. D. iš VSDFV buvo išmokėta maksimali išmoka žuvus V.J. D., kas jų manymu apima ir neturtinę žalą. Tačiau Socialinio draudimo įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo apdraustajam, nes išmokant vienkartinę draudimo išmoką kompensuojami tik nukentėjusiųjų turtiniai nuostoliai, todėl neturtinė žala nukentėjuseisems turi būti atlyginama nepriklausomai nuo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo (LR CK 6.284 str., DK 250 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2004). Taigi, nuteistojo A. V. ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai netenkintini.

29Neturinę žalą LR CK 6.250 str. 1 d. apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (LR CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (LR CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad V.J. D. mirė nelaimingo atsitikimo darbe metu. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir žuvusiojo santykiai buvo itin artimi ir draugiški, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu: jie gyveno kartu, nors nebuvo materialiai išlaikomi, emociniu tvirtumu ir nuoširdumu iki pat V.J. D. mirties, po ko jie patyrė ne tik dvasinių išgyvenimų, bet ir neteko labai artimo žmogaus. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos žuvus V.J. D. nukentėjusieji L. R. ir A. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

30Nustatyta, kad nukentėjusieji L. R. ir A. D. yra žuvusiojo V.J. D. vaikai, jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė LR CK 6.250 str. 1 d. numatytus padarinius. Kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko V.J. D. darbo metu nuteistiesiems einant savo darbines pareigas, todėl pagal teismų praktiką, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir konkretaus darbuotojo kaltės, sutinkamai su LR CK 6.264 str., atlyginti neturtinę žalą privalo darbdavys, t.y. UAB „( - )“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-27/2006). Taigi, pagrįstai neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš civilinio atsakovo.

31Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, kančias, nepatogumus ir pan., bet ir į paties nukentėjusiojo elgesį nelaimingo atstitikimo metu. Nustatyta, kad nukentėjęs vaikščiojo krano veikimo teritorijoje be šalmo, nors jam nebuvo pavesta vykdyti darbo funkcijas nurodytoje teritorijoje, pats nesiėmė būtinų bei elementrių saugumo priemonių, V.J. D. mirtį sąlygojo neatsargi nuteistųjų nusikalstama veika, padaryta turtinė žala yra pilnai atlyginta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, atsižvelgė į tai, kad per bylos nagrinėjimą mirė nukentėjusioji E. D., bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais padarė pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiųjų prašomos neturtinės žalos dydžiai yra nepagristi, todėl juos sumažino. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nenurodyti nauji duomenys, kurie leistų apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog jiems priteistos neturtinės žalos dydis yra neteisingas, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat nekeistinas.

32Nukentėjusieji prašo priteisti ir jų motinos E. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos, nes nukentėjusysis A. D. yra jos teisių perėmėjas. Kaip pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, gyvybė yra asmeninė neturtinė vertybė, neatsiejamai susijusi su jos turėtoju, ir negali būti perduodama kitiems asmenims (LR CK 1.115 str.). Nukentėjusioji E. D. prašė priteisti neturtinę žalą, kuri buvo padaryta nusikaltimu atėmus gyvybę V.J. D. ir kaip žuvusiojo sutuoktinė galėjo turėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nukentėjusiajam A. D., kuris paveldėjimo pagrindu yra mirusios E. D. teisių ir pareigų perėmėjas, neperėjo teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą E. D., atsiradusią atimant gyvybę jos sutuoktiniui, nes neturtinė žala atsirado pažeidus asmenines neturtines vertybes (gyvybę), kurios yra neatsiejamai susijusios su žalą patyrusiu asmeniu. Šiuo atveju žalą atimant gyvybę patyrė žuvusiojo sutuoktinė E. D., ši žala neatsiejamai yra susijusi su jos asmeniu ir teisės reikalauti atlyginti tokio pobūdžio žalą jos teisių ir pareigų perėmėjui A. D. įstatymas nenumato (LR CK 5.1 str. 3 d., 1.115 str., 6.284 str.). Iš bylos matyti, jog nukentėjusysis A. D. už dėl tėvo netekties patirtus išgyvenimus pats pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris yra priteistas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dalyje dėl 120000 Lt žuvusiojo V.J. D. sutuoktinei E. D. padarytos neturtinės žalos atlyginimo jos teisių perėmėjui A. D. netenkino.

33Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais nėra pagrindo jo naikinti ar keisti.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

35nuteistojo A. V., nukentėjusiųjų A. D. ir L. R. bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovo J. V. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1... 4. S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1... 5. Priteista iš UAB „( - )“ A. D. 30000 Lt neturtinės žalos, L. R.... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ... 8. A. V. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas... 9. S. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis,... 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo nuosprendį panaikinti ir jį... 11. Taip pat skunde teigia, kad teismas neteisingai iš UAB „( - )“... 12. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. D. ir L. R. prašo 2009 m. kovo 26 d.... 13. Taip pat skunde nurodo, kad neturtinės žalos sumažinimas yra nepagrįstas.... 14. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas J. V.... 15. Taip pat nurodo, kad teismo nuosprendyje neteisingai iš UAB „( - )“... 16. Atsiliepime į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą civilinio atsakovo UAB... 17. Atsiliepime į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą nuteistasis A. V. teigia,... 18. Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė A. V. apeliacinį... 19. LR BK 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris būdamas... 20. Byloje esantis 2004-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kurio... 21. Nors 2005-02-21 sutarties tarp H. B. ir UAB „( - )“ dėl nebaigtos... 22. Nukentėjusieji nepagrįstai prašo iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios... 23. Nuteistojo A. V. argumentas, jog liudytojas M. N. nukentėjusį įspėjo... 24. Nepagrįstai nukentėjusieji prašo griežtinti nuteistiesiems paskirtas... 25. Iš bylos matyti, kad padarytas sunkus neatsargus nusikaltimas, sukėlęs... 26. LR BK 176 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – bauda ir... 27. Pastebėtina, kad nukentėjusieji teisminio bylos nagrinėjimo metu... 28. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis ir civilinio ieškovo atstovas nurodo, kad... 29. Neturinę žalą LR CK 6.250 str. 1 d. apibūdina kaip asmens fizinį skausmą,... 30. Nustatyta, kad nukentėjusieji L. R. ir A. D. yra žuvusiojo V.J. D. vaikai,... 31. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ne tik į... 32. Nukentėjusieji prašo priteisti ir jų motinos E. D. pareikštą civilinį... 33. Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 35. nuteistojo A. V., nukentėjusiųjų A. D. ir L. R. bei civilinio atsakovo UAB...