Byla A-146-65-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Broniui Varsackiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E.B. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas E.B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) patikslintu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo:

71) pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracija (toliau – ir Lukiškių TI-K) pažeidė jo teises ir įpareigoti nedaryti tokių veiksmų;

82) pripažinti, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1-38, kuriuo patvirtinta Suimtųjų, nuteistųjų, ir nuteistųjų areštu dienotvarkė ir garsiniai signalai, pažeidžia jo teises, ir panaikinti šį įsakymą.

9Paaiškino, kad 2006 m. liepos 20 d. jis apie 11.40 val. buvo etapuotas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų į Lukiškių TI-K. Apie 13.55 val. buvo patalpintas į 105-ąją kamerą, kurioje buvo 2 žmonės. Naktį šioje kameroje miegojo penkiese, o 2006 m. liepos 24 d. buvo apgyvendinti dar 2 asmenys. Mano, kad tokiais veiksmais Lukiškių TI-K administracija pažeidė Kardomojo kalinimo įstatymo 18 straipsnį, Lietuvos higienos normos HN 76:1999 (toliau – ir Higienos norma HN 76:1999) reikalavimus, kuriuose numatyta, kad vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose turi tekti 5 m2 kameros ploto, o taip pat pažeidė jo teisę į normalias kalinimo sąlygas.

10Nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 1-38 (toliau – ir Įsakymas Nr. 1-38), kuriuo patvirtinta Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė ir garsiniai signalai (toliau - ir Dienotvarkė), pietūs numatyti nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Dėl tokios Dienotvarkės suimtieji, nuteistieji ir nuteistieji areštu, kurie atvežami į Lukiškių TI-K vėliau, lieka nevalgę pietų. 2006 m. liepos 20 d. po etapavimo iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų į Lukiškių TI-K jis buvo patalpintas į 105-ąją kamerą apie 13.55 val., t.y. pasibaigus Dienotvarkėje numatytam pietų laikui, todėl buvo pamaitintas tik 16.30 val. Mano, kad Įsakymu Nr.1-38 patvirtinta Dienotvarkė pažeidžia jo, taip pat kitų nuteistųjų teises. Dėl minėtų pažeidimų jis kreipėsi į TI-K administraciją ir Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau į jo prašymus nebuvo tinkamai reaguota.

11Atsakovas - Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad Dienotvarkė yra sudaryta remiantis Kardomojo kalinimo įstatymu, Bausmių vykdymo kodeksu ir kitais teisės aktais. Maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas taisykles. Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtinta Dienotvarkė nepažeidė šių Taisyklių 12 punkto, nustatančio, kad maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos, reikalavimų. Nurodė, kad asmenys, dėl įvairių priežasčių negavę maisto Dienotvarkėje numatytu laiku, turi iš karto kreiptis į pareigūnus su prašymu dėl maitinimo (pusryčių, pietų, vakarienės). Tokiais atveju maistas išduodamas. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra perpildytas, todėl ne visada įmanoma laikytis Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimo, nustatančio, jog vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietoje, turi būti skiriama 5 m2 kameros ploto. Pareiškėjas 2006 m. liepos 20-24 dienomis buvo laikomas 6 vietų kameroje Nr.105. Šiuo laikotarpiu kameroje laikomų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei 6 kalinamieji.

12Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde teismui išdėstytų faktų ir aplinkybių buvo pateikęs skundą Kalėjimų departamentui. Išnagrinėjus 2006 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjo skundą, remiantis surinkta tyrimo medžiaga, raštu Nr. 2S-1445 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintą Dienotvarkę pietūs pateikiami nuo 12.30 val. iki 13.30 val., taip pat paaiškinta, kad atskiras nuteistųjų ir kalinamųjų maitinimas nenumatytas. Be to, iš surinktos medžiagos buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl atskiro pietų maitinimo į administraciją nei raštu, nei žodžiu nesikreipė. Paaiškino, kad Dienotvarkė yra sudaryta laikantis Kardomojo kalinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse bei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl naikinti šį teisės aktą nėra jokio pagrindo.

13Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K perpildytas, todėl įstaigos administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 5 m2 ploto.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo E.B. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo esmė - ar Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1-38 yra teisėtas ir pagrįstas, ar E.B. laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko higienos normas.

16Vadovaudamasis Kardomojo kalinimo įstatymu, Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 „Dėl kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo", Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo", Lietuvos higienos norma HN 76:199, teismas priėjo išvados, kad Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į kardomojo kalinimo uždavinius, turėjo teisę ginčo įsakymu (2005 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1-38) patvirtinti suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu pasivaikščiojimo tvarką bei dienotvarkę, taip pat numatyti garsinius signalus jai vykdyti. Nurodė, kad šiame teisės akte nėra nuostatų, kurios prieštarautų įstatymams. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad dėl Įsakymu Nr. 1-38 nustatytos Dienotvarkės jis 2006 m. liepos 20 d. liko nevalgęs pietų ir, kad skundžiamas įsakymas neatitinkama įstatymų reikalavimų. Konstatavo, kad pagal atsakovo paaiškinimus suimtieji, kurie dėl atitinkamų priežasčių nustatytu Dienotvarkėje laiku negavo maisto, gali iš karto kreiptis į pareigūnus su prašymu ir maistas tokiu atveju būna išduodamas, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis žodžiu ar raštu kreipėsi į atsakovą dėl to, kad 2006 m. liepos 20 d liko nevalgęs pietų ir šis jo prašymas buvo atmestas.

17Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad 2006 m. liepos 20 -24 d. pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K 105-oje kameroje neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:199 reikalavimų. Pažymėjo, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo raštu informavo pareiškėją apie tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistai 2006 m. rugsėjo mėnesį tikrino laikymo sąlygas Lukiškių TI-K 104-123-je kamerose ir nustatė, kad kamerų higieninė būklė patenkinama, šiluminės aplinkos parametrai (oro temperatūra, santykinis oro drėgnumas ir oro judėjimo greitis) atitinka Lietuvos higienos normas HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas", taip pat atitinka šiluminės aplinkos šaltuoju metų laikotarpiu nustatytus dydžius. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro rašte Lukiškių TI-K administracijai buvo nurodyta vykdyti Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus, nuolat užtikrinti ploto normas kamerose, eiliškumo tvarka atlikti kapitalinį remontą. Įvertinęs įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad E.B. laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:1999 reikalavimus.Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo teiginiu dėl Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 numatyto ploto (5 m2) vienam asmeniui trūkumo Lukiškių TI-K ir pažymėjo, kad šią aplinkybę iš dalies pripažino atsakovo atstovė, paaiškindama, kad Lukiškių TI-K administracija pastoviai siekia pagerinti suimtųjų laikymo sąlygas (nuolat atliekami kamerų kapitaliniai remontai; ploto trūkumas iš dalies kompensuojamas pasivaikščiojimais).

18Remdamasis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

19III.

20Pareiškėjas E.B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

21Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes ir jo reikalavimų esmę. Pažymėjo, kad ginčo esmė yra ne tai, ar Įsakymas Nr. 1-38, kuriuo patvirtinta Dienotvarkė, yra teisėtas ir pagrįstas, ir ne tai, ar jo (E.B.) laikymo sąlygos šioje įstaigoje atitiko higienos normas, o tai, kad minėtu įsakymu ir jo (E.B.) laikymo sąlygomis kalėjime, pažeidžiamos jo (E.B.) žmogaus teisės. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu sprendė ne tai ką jis skundė ir ko prašė, o nagrinėjo jo teisių pažeidimo priežastis.

22Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo atsiliepimu, neatsižvelgė į jo argumentus kodėl jis 2006 m. liepos 20 d. negavo pietų.

23Apeliantas teigia, kad yra akivaizdu, jog yra pažeidžiamos jo teisės. Jis ne kartą skundėsi dėl to, kad buvo ir yra laikomas antisanitarinėmis, nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, bet ir tarptautines konvencijas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublika 1995 metais ratifikavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, o 1998 metais - Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos protokolu Nr. 11, su papildomai protokolais Nr. 1, 4, 6, ir 7 (Roma, 1950 metų lapkričio 4 diena) 1 straipsnis numato pareigą gerbti žmogaus teises, o 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Tai draudžia ir Europos kalinimo įstaigų taisyklės, priimtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymas (1996 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. 1-1175) ir Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178, taip pat numato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį. Visur nurodoma, kad viena iš kalinių laikymų sąlygų yra tai, jog tardymo izoliatorių patalpų gyvenamojo ploto normos yra šios: tardymo izoliatoriaus kamera - ne mažiau kaip 5 m2 vienam kalinamajam, o tardymo izoliatoriaus karcerio kamera - ne mažiau kaip 4,5 m2 vienam kalinamajam. Pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis buvo laikomas kamerose, kuriose jam tekdavo net mažiau kaip 4,5 m2 kameros ploto. Tai reikštų, kad, vadovaujantis Kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, jis piktybiškai pažeidė režimo reikalavimus, nevykdė savo pareigų arba nesilaikė draudimų ir buvau laikomas tardymo izoliatoriaus karcerio kameros sąlygomis. Teigia, kad tokiu atveju buvo dar labiau pažeistos jo teisės, nes pagal Europos kalinimo įstaigų taisyklių 36 taisyklės 3 punktą nė vienas kalinamasis negali būti baudžiamas prieš tai neinformavus jo apie nusižengimą, kuriuo jis yra įtariamas, ir nedavus galimybės apsiginti.

24Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

25Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, 2007 m. balandžio 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pirmos instancijos teismui skundė, jog 2006 m. liepos 20 d. jam atvykus iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų į Lukiškių TI-K, jis šioje įstaigoje negavo pietų, taip pat nurodė, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimų (vienam asmeniui esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti 5 m2 kameros ploto). Pareiškėjas minėtame skunde taip pat teigė, kad 2005 m. gegužės 30 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-38 patvirtinta Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė pažeidžia jo ir kitų asmenų teises, todėl minėtas įsakymas turi būti panaikintas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes bei į jo reikalavimų esmę, neteisingai išnagrinėjo jo skundą, nes jis prašė teismo įvertinti, ar Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymas Nr. 1-38 kuriuo patvirtinta Dienotvarkė, taip pat, ar laikymo sąlygos Lukiškių TI-K nepažeidė jo, kaip žmogaus teisių, o ne tirti, ar šis įsakymas yra teisėtas, ir vertinti, ar pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko higienos normas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ginčo esmę, kadangi nenustačius, ar atitinkamas teisės aktas (šiuo atveju – Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1-38) yra teisėtas ir pagrįstas, būtų neįmanoma vertinti ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

27Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

28IV.

29Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

30Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktai). Pareiškėjo reikalavimas nurodomas skunde (prašyme), kuris turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnyje išdėstytus formos ir turinio reikalavimus, taip pat šio įstatymo 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Jei skundas (prašymas) neatitinka šių reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Jei pareiškėjas pašalina skundo (prašymo) trūkumus ir skundas (prašymas) priimamas nagrinėti, konkretus galutinis skundo (prašymo) reikalavimas nurodomas teisminių ginčų metu (ABTĮ 82 straipsnio 7 dalis).

31Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjui terminą 2006 m. lapkričio 24 d. pateikto skundo, kuris neatitiko ABTĮ 23,24,39 straipsnių reikalavimų (nebuvo nurodyti atsakovai; konkretūs skundžiami veiksmai ar aktai; nenurodyti konkretūs reikalavimai) trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2006 m. gruodžio 18 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriame pareiškė atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui du reikalavimus: 1) pripažinti, kad Lukiškių TĮ-K pažeidė jo (pareiškėjo) teises ir įpareigoti nedaryti tokių veiksmų; 2) pripažinti, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 1-38, kuriuo patvirtinta Suimtųjų, nuteistųjų, ir nuteistųjų areštu dienotvarkė ir garsiniai signalai, pažeidžia jo (pareiškėjo) teises, ir panaikinti šį įsakymą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo patikslintą skundą priėmė (b.l.1). Iš 2007 m. kovo 26 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje palaikė teismo priimto nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus. Taigi, pareiškėjo patikslinto skundo galutiniai reikalavimai teismo posėdyje nekito.

32Skunde (prašyme) pareikšti atsakovui reikalavimai turi būti konkretūs, tiksliai apibrėžiantys suinteresuoto subjekto prašomų apginti teisme jo pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų ribas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinį ginčą pagal suinteresuoto asmens skundą (prašymą), pateiktą realizuojant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis gynybos į teismą, gali priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų (jei nenustatoma pagrindo nutraukti bylą, ar skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą). Jei yra skundžiamas aktas, teismas gali jį panaikinti nustatęs vieną iš ABTĮ 89 straipsnyje numatytų pagrindų. Pareiškėjo reikalavimai, kuriais buvo prašoma pripažinti, kad atsakovas Lukiškių TI-K pažeidė jo teises ir įpareigoti nedaryti tokių veiksmų, taip pat pripažinti, kad Įsakymas Nr. 1-38, kuriuo patvirtinta Dienotvarkė, pažeidžia pareiškėjo teises, nelaikytini reikalavimais, kuriais siekiama išspręsti administracinį ginčą. Šiais reikalavimais pareiškėjas prašė administracinio teismo priimti įstatymu (ABTĮ 88 straipsnis) nenumatytą sprendimą - konstatuoti atitinkamus pareiškėjui reikšmingus jo teisių pažeidimo faktus, kurių patikslinto skundo reikalavimuose pareiškėjas konkrečiai net neapibrėžė. Tik iš visos bylos medžiagos (pareiškėjo patikslinto skundo teismui, skundų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentui bei kitų bylos dokumentų (b.l.3-4, 9,10,23-55,65-66,68-71,73-77) galima spręsti, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė dėl 2006 m. liepos 20-24 d. Lukiškių TI-K faktų, kurie, pareiškėjo teigimu, pažeidė jo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo aiškinimu, 2006 m. liepos 20 d. buvo pažeista jo teisė gauti pietus, nes po etapavimo iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų į Lukiškių TI-K, jis į 105-ąją kamerą buvo patalpintas 13.35 val., t.y. praėjus Dienotvarkėje numatytam pietų laikui (nuo 12.30 val. iki 13.30 val.); o laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 20 d. iki 2006 m. liepos 24 d. jo laikymo 105-ojoje kameroje sąlygos neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punkto reikalavimo, nustatančio, kad vienam asmeniui kameroje tektų ne mažiau kaip 5 m2 ploto. Remiantis konkrečiais faktais apie kalinamo asmens teisės į normalias kalinimo sąlygas pažeidimą skunde (prašyme) teismui turi būti išdėstyti konkretūs reikalavimai dėl pažeistos teisės gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Jei pažeistoji teisė realiai nebegali būti apginta užtikrinant galimybę ja pasinaudoti (pvz., pareiškėjo nurodytas 2006 m. liepos 20 d. negavimo pietų atvejis), gali būti reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškė. Nustatyta, kad reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento ir Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, jam kilo dėl normalių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo (ne mažiau kaip 5 m2 ploto vienam asmeniui), tame tarpe ir dėl jo laikymo 2006 m. liepos 20 - 24 d. 105-ojoje kameroje netinkamomis sąlygomis, pareiškėjas reiškė kitoje administracinėje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byla Nr.I-522-18/07, b.l. 101-104), t.y. kitoje byloje teisės į normalias kalinimo sąlygas pažeidimą 2006 m. liepos 20-24 d. pareiškėjas nurodė kaip motyvą, kuriuo remdamasis pareiškė konkretų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, pareiškėjas teisę kreiptis teisminės gynybos dėl galimo jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo Lukiškių TI-K 2006 m. liepos 20-24 d., realizavo kitoje byloje pateikdamas reikalavimą Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartis adm. byloje Nr.A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr.1(11), 2007, 206-213 psl.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo reikalavimu pripažinti, jog Lukiškių TĮ-K pažeidė jo teises ir įpareigoti nedaryti tokių veiksmų, taip pat reikalavimu pripažinti, kad Lukiškių TI-K direktoriaus Įsakymas Nr. 1-38, kuriuo patvirtinta Dienotvarkė, pažeidžia pareiškėjo teises, nebuvo siekiama išspręsti administracinio ginčo ir neprašoma konkrečiu būdu apginti galimai pažeistas atitinkamas pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, o tik prašoma konstatuoti neapibrėžtų teisių pažeidimo faktą, šie pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų turėjo konstatuoti, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų ir šioje dalyje atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis) kaip neatitinkantį ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 5,6 ir 7 punktų reikalavimų. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimų, kurie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34Pareiškėjo reikalavimas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. Įsakymo Nr. 1-38 panaikinimo yra konkretus ir galėjo būti nagrinėjamas ta apimtimi, dėl kurios pareiškėjas skundžiasi asmeniškai, nes atstovauti kitus asmenis pareiškėjas nebuvo įgaliotas. Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas Įsakymą Nr. 1-38 skundžia tuo aspektu, jog dėl šiuo įsakymu patvirtintos Dienotvarkės, kurioje pietūs numatyti nuo 12.30 val. iki 13.30 val., 2006 m. liepos 20 d. jis negavo pietų, nes po etapavimo iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų į Lukiškių TI-K buvo patalpintas į 105-ąją kamerą 13.35 val., t.y. pasibaigus pietų laikui.

35Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, ar pareiškėjas nėra praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino paduoti skundą dėl skundžiamo akto. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K 2006 m. liepos 20 d. atvyko iš kitos įstaigos (|Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų) ir byloje nėra duomenų apie tai, kad jis buvo supažindintas su 2005 m. gegužės 30 d. Įsakymu Nr. 1-38, taip pat atsižvelgus į 2006 m. liepos 25 d. - 2006 m. spalio 19 d. susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento turinį, laikytina, kad pareiškėjas termino paduoti skundą dėl Įsakymo Nr. 1-38 nėra praleidęs.

36Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje ir Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta nuteistųjų ir kalinamųjų pareiga laikytis bausmių atlikimo įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose nustatytos tvarkos. Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, priimtų įgyvendinant Kardomojo kalinimo įstatymą, 72 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtinama kalinamųjų dienotvarkė, kurioje nurodomas rytinio kėlimosi, kamerų tvarkymo, tualeto, valgymo, patikrinimo, darbo, pasivaikščiojimo, išvedimo pas parengtinį tyrimą atliekančius pareigūnus, gynėjus, kultūrinių, sportinių, auklėjamųjų ir kitų priemonių, laisvalaikio bei nepertraukiamo (8 valandų) miego laikas. Dienotvarkei užtikrinti tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu nustatoma sutartinių garsinių signalų ir komandų davimo tvarka. Lukiškių TI-K nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.168, 17.8 punktu nustatyta, kad Lukiškių TI-K direktorius pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Lukiškių TI-K direktorius turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą patvirtinti suimtųjų ir nuteistųjų Dienotvarkę, kurioje turėjo būti numatytas ir pietums skirtas laikas. Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad Įsakymas Nr. 1-38 yra priimtas kompetentingo subjekto, nesukuria ir nenustato jokių naujų teisių ar pareigų, o tik numato nuteistųjų ir kalinamųjų, esančių Lukiškių TI-K, teisių ir pareigų, įtvirtintų aukštesnės galios teisės aktais, įgyvendinimo dienotvarkę. Pietums skirto laiko (nuo 12.30 val. iki 13.30 val.) nustatymas Dienotvarkėje pats savaime negali pažeisti ir nepažeidžia šioje įstaigoje esančio kalinamojo ar nuteistojo teisės gauti pietus. Priešingai, pietums skirto laiko Dienotvarkėje nustatymas užtikrina nuteistųjų ir kalinamųjų teisę gauti pietus nustatytu laiku ir intervalais, kurie tarp pusryčių, pietų ir vakarienės nebūtų ilgesni kaip 7 valandos. Pareiškėjo nurodytas faktas, kad jis 2006 m. liepos 20 d. negavo pietų, susijęs ne su tuo, kad atsakovo Įsakymu Nr. 1-38 patvirtintoje Dienotvarkėje nustatytas pietų maitinimui skirtas laikas, o su konkrečia situacija, kad minėtą dieną pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių TI-K iš kitos įstaigos (Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų) ir patalpintas į 105-ąją kamerą pasibaigus Dienotvarkėje numatytam pietų laikui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kiekvienu konkrečiu atveju dėl kalinamojo ar nuteistojo, kuris dėl kokių nors priežasčių negavo pietų Dienotvarkėje numatytu laiku, maitinimo turi būti sprendžiama individualiai pagal asmens pateiktą prašymą. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas 2006 m. liepos 20 d. negavo pietų galėjo būti motyvas reiškiant konkretų reikalavimą dėl pasekmių, kurias pareiškėjui sukėlė (jei sukėlė) faktas, kad jis 2006 m. liepos 20 d. negavo pietų, tačiau nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkini pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Įsakymo Nr. 1-38 panaikinimo nagrinėjama apimtimi, kuria šiuo įsakymu patvirtintoje Dienotvarkėje buvo patvirtintas pietums skirtas laikas. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl Įsakymo Nr. 1-38 panaikinimo išsprendė iš esmės teisingai.

37ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje į pirmosios instancijos teismą kreipėsi tik dėl 2006 m. liepos 20-24 d. laikotarpio, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidžiama nuolat. Esant pagrindui, įstatymu nustatyta tvarka teismui gali būti paduotas naujas skundas.

38Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu,140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjo E.B. apeliacinį skundą atmesti.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr.1- 38 panaikinimo, palikti nepakeistą. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Broniui Varsackiui, viešame... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas E.B. (toliau – ir pareiškėjas,... 7. 1) pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracija... 8. 2) pripažinti, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d.... 9. Paaiškino, kad 2006 m. liepos 20 d. jis apie 11.40 val. buvo etapuotas iš... 10. Nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės 30 d.... 11. Atsakovas - Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas pateikė atsiliepimą,... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos... 13. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K perpildytas, todėl įstaigos administracija... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu... 16. Vadovaudamasis Kardomojo kalinimo įstatymu, Bausmių vykdymo kodeksu,... 17. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad 2006 m. liepos 20 -24 d.... 18. Remdamasis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismas nusprendė,... 19. III.... 20. Pareiškėjas E.B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į objektyvias... 22. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo... 23. Apeliantas teigia, kad yra akivaizdu, jog yra pažeidžiamos jo teisės. Jis ne... 24. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti... 25. Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos... 26. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, 2007 m. balandžio 5 d. Vilniaus... 27. Teisėjų kolegija,... 28. IV.... 29. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136... 30. Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai,... 31. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 32. Skunde (prašyme) pareikšti atsakovui reikalavimai turi būti konkretūs,... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių... 34. Pareiškėjo reikalavimas dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2005 m. gegužės... 35. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, ar pareiškėjas nėra... 36. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje ir Kardomojo kalinimo įstatymo 22... 37. ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti... 38. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Pareiškėjo E.B. apeliacinį skundą atmesti.... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....