Byla eA-969-822/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienė, Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – ir UADBB) „RDD“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus (toliau – ir Lietuvos bankas) 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 241-226 ,,Dėl UADBB ,,RDD“ išduotos draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos banko Sprendime nurodytų pažeidimų konstatavimu, vertinimu ir teisiniais pagrindais Sprendimo priėmimui. Nepritarė atsakovo išvadai, kad pateikė Lietuvos Bankui neteisingą priežiūrai skirtą informaciją. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimo priėmimo metu neturėjo skolų mokesčių administratoriui, Valstybinio socialinio draudimo fondui ar darbuotojams. Aiškino, kad atsakovas buvo nurodęs, jog informacijos apie skolos likučių neatitikimus tarp draudimo įmonių bei pareiškėjo pateiktų atsakovui finansinių ataskaitų ketvirčio pabaigai lėmė veiklos ypatumai su fiziniais asmenimis ir/ar smulkiomis – vidutinėmis įmonėmis įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose, tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas visiems atvejams taikydamas formalius standartus, pareiškėjo motyvų nevertino. Įmonė veiklą vykdo įvairiuose Lietuvos regionuose ir pagrindines veiklos pajamas, t. y. draudimo įmokas gauna grynaisiais iš fizinių asmenų bei smulkių – vidutinių verslo subjektų. Pareiškėjo darbuotojų surinktos piniginės lėšos į klientų sąskaitą banke įnešamos kiekvieną penktadienį, todėl turima draudimo įmonės informacija apie skolą atitinkamais laikotarpiais skiriasi nuo duomenų, kurie nurodomi pareiškėjo finansiniuose apskaitos dokumentuose.

93.

10Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, jog skirtingos draudimo įmonės turi skirtingas finansines apskaitos sistemas. Atsakovui buvo pateikti tarpusavio suderinimo aktai su draudimo įmonėmis, kuriuose esantys duomenys patvirtino faktą, jog pareiškėjas su draudimo įmonėmis yra atsiskaitęs. Pareiškėjas nepritarė atsakovo teiginiui, jog iš atskirų banko sąskaitų į kitas draudimo brokerių įmonės banko sąskaitas per 7 mėn. (2017 m. balandžio–spalio mėn.) pervedė apie 315 000 Eur, kadangi toks teiginys reikštų, kad pareiškėjas surinktas draudimo įmokas naudojo kitais, o ne brokerio veiklos tikslais, nors ir vėliau jas grąžino, tačiau taip, anot pareiškėjo, nebuvo. Paaiškino veiklos su smulkiais–vidutiniais juridiniais ir/ar fiziniais asmenimis specifiką ir nurodė, jog tam, kad nebūtų trūkumo klientų lėšų banko sąskaitoje, savo veiklos pajamas (komisinio mokesčio lėšas) pervedė į kliento lėšų banko sąskaitą, skirtą atsiskaityti su draudimo įmonėmis. Kai tokios veiklos lėšos (komisinis mokestis) grąžinamos, t. y. pervedamos atgal į savo veiklai naudojamą atsiskaitomąją sąskaitą, tai nurodoma mokėjimo paskirtyje ir negali būti laikoma teisės aktų pažeidimu, nes draudimo įmokos pareiškėjo veikloje ar santykiuose su kitais asmenimis nenaudojamos.

114.

12Lietuvos banko priimtame Sprendime teigiama, kad išnagrinėjus bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad didelės pinigų sumos nuolat pervedamos UAB ,,LITVESTA“, kurios vadovė yra UADBB ,,RDD“ vadovė D. D., ir UAB ,,Finance Property“, kurios vadovas yra A. D. (Lietuvos banko duomenimis – UADBB ,,RDD“ vadovės D. D. vyras). Pareiškėjas aiškino, kad tai, jog iš jo veiklos sąskaitų (o ne Kliento lėšų banko sąskaitų, skirtų draudimo įmokoms) pervedamos lėšos į kitų ūkio subjektų sąskaitas bankiniais pavedimais, nėra joks nusižengimas vykdant veiklą. Pareiškėjas ir Sprendime nurodytos įmonės veikia draudimo teisinių santykių sferoje ir kartu įgyvendina bendrus projektus, verslo valdymo sistemos programinės įrangos sukūrimui ir įdiegimui.

135.

14Lietuvos banko valdybos 2014 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 03-133 „Dėl Draudimo brokerių įmonių klientų lėšų tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Draudimo brokerių įmonių klientų lėšų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkto reikalavimai skirti ne pareiškėjui, kaip ūkio subjektui, bet jo vadovui, tačiau atsakovas pareiškėjo vadovui, kaip šių nuostatų subjektui, nebuvo skyręs jokios poveikio priemonės, tam, kad būtų išvengta Sprendime nurodytų pažeidimų. Pareiškėjo teigimu, nustatytų pažeidimų šalinimas yra privaloma licencijuojamos veiklos priežiūros kontrolės, vykdant patikrinimus, procedūros dalis, o atsakovas, kaip atsakingas subjektas, nustatęs licencijuojamos veiklos pažeidimus patikrinimo metu, privalėjo inicijuoti pažeidimų pašalinimo procedūrą, t. y. turėjo nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti arba sustabdyti licencijos galiojimą ir atlikti pažeidimų pašalinimo procedūrą. Tik tokiu atveju, jeigu nustatyti pažeidimai nebūtų pašalinami per nustatytą terminą, galėjo būti inicijuojami ultima ratio priemonė – licencijos panaikinimo procedūra.

156.

16Pareiškėjas nesutiko su atsakovu dėl pažeidimo pakartotinumo ir nurodė, kad atsakovas, siekdamas objektyvaus veiklos vertinimo, neturėjo pagrindo laikyti, jog pareiškėjas nuolat daro draudimo rinką reglamentuojančius teisės aktų pažeidimus, už kuriuos yra pagrindas skirti pačią griežčiausią ekonominio poveikio priemonę – licencijos panaikinimą. Jokio sisteminio pažeidimų pakartotinumo, lyginant su 2016 m. spalio 10 d. atsakovo sprendimu, kuriuo buvo taikyta ekonominio poveikio priemonė ir skirta 10 000 Eur bauda, nebuvo. Vien faktas, jog pareiškėjui 2016 m. buvo paskirta bauda, kurios pareiškėjas neskundė, nėra ir negali būti pakankamas pagrindas laikyti, kad jis daro kartotinį pažeidimą, nes 2016 m. pažeidimo padarymo aplinkybės buvo kitokios.

177.

18Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nurodyta, jog licencijos galiojimas panaikintas remiantis Draudimo įstatymo 164 straipsnio 2 dalies 2 punktu, o ne licencijavimo taisyklių 25 punkto redakcijoje. Aiškino, kad tai yra poįstatyminio akto rašymo apsirikimo klaida. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas, kaip institucija, atliekanti draudimo brokerių veika užsiimančių ūkio subjektų priežiūrą, skirdama pareiškėjui ultima ratio priemonę, peržengė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kuriame įtvirtinti tokios priemonės skyrimo principai. Teigė, kad pareigos, nustatytos VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovas tinkamai neįgyvendino.

198.

20Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

219.

22Atsakovas nepritarė pareiškėjui, jog skiriant poveikio priemonę nebuvo įvertinta tai, kad pareiškėjas neturi finansinių įsiskolinimų draudikams ar ginčų dėl skolos su jais, atsiskaitymus vykdo sutartyse su draudikais nustatytais terminais ir kad įsiskolinimas draudimo įmonėms atsirastų tik tada, jei pareiškėjas neatsiskaitytų su draudikais sutartyse nustatytais terminais. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėjo pareigą Lietuvos bankui teikiamose finansinėse ataskaitose nurodyti teisingą informaciją apie pareiškėjo įsiskolinimus draudimo įmonėms ataskaitose nurodyto laikotarpio pabaigoje, o ne nuo to momento, kai sueina atsiskaitymo terminas pagal tarp pareiškėjo ir draudimo įmonės sudarytą sutartį, tačiau to nepadarė. Be to, pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Lietuvos bankui pateikė 2017 m. liepos 28 d., o 2017 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą – 2017 m. spalio 30 d., abiem atvejais praėjus maždaug mėnesiui nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, taigi, turėjo pakankamai laiko tiksliai nustatyti pareiškėjo turimus įsipareigojimus draudimo įmonėms. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 241–205 „Dėl poveikio priemonės taikymo UADBB „RDD“ (toliau – 2016 m. spalio 10 d. Sprendimas) už iš esmės analogiškus teisės aktų pažeidimus pareiškėjui pritaikius poveikio priemonę buvo atkreiptas jo dėmesys, kad tokie veiksmai yra neteisėti, tačiau pareiškėjas, žinodamas apie tai, ir toliau teikė klaidingą priežiūrai skirtą informaciją. Pareiškėjo nurodyti Nuostatai nustato ne pareigą teikti Lietuvos bankui informaciją, o klientų lėšų tvarkymo reikalavimus. Be to, Nuostatų 3.3 papunktyje nustatytas reikalavimas pervesti klientų lėšas sutartyje su draudimo įmone nustatyta tvarka nesuponuoja išvados, kad pareiškėjui pareiga finansinėse ataskaitose nurodyti įsipareigojimus draudimo įmonėms atsiranda tik tada, kai sueina tarp pareiškėjo ir draudimo įmonių sudarytose sutartyse nustatytas apmokėjimo terminas.

2310.

24Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad Lietuvos bankas neįvertino aplinkybės, jog dalis pareiškėjo veiklos vykdoma regionuose ir pagrindinės veiklos pajamos gaunamos grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų bei smulkiųjų ir vidutinių verslo subjektų, todėl pareiškėjo turima informacija apie skolą atitinkamais laikotarpiais skiriasi nuo duomenų, nurodomų finansiniuose dokumentuose. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių negalima laikyti pagrįstomis. Pareiškėjo Lietuvos bankui pateiktais duomenimis, jis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. surinko 2,1 mln. Eur draudimo įmokų, iš kurių tik 157 tūkst. Eur gauta grynaisiais pinigais į kasą, todėl, palyginti su visomis gautomis sumomis, sumos, surinktos grynaisiais pinigais, negali būti laikomos pakankamai reikšmingomis ir nulemti tokio didelio finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų neatitikimo bei lėšų atskirose banko sąskaitose trūkumo.

2511.

26Atsakovas nepritarė pareiškėjui, jog finansines ataskaitas Lietuvos bankui teikė tinkamai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. finansines ataskaitas, nesudaro pagrindo teigti, jog teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti ir finansinės ataskaitos buvo teikiamos tinkamai. Pareiškėjas Lietuvos bankui pateiktose finansinėse ataskaitose nenurodė turėtų įsipareigojimų draudimo įmonei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, nors apie juos žinojo. Be to, pareiškėjas tiek 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos bankui pateiktame rašytiniame paaiškinime, tiek skunde pripažino pateiktų finansinių duomenų neatitikimo faktą (pareiškėjas pats pirmiausia nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. skolos draudimo įmonėms buvo 9,8 tūkst., tačiau 2017 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė jau kitus duomenis, kad 2017 m. birželio 30 d. skola draudimo įmonėms sudarė 85,7 tūkst. Eur), taip pat nurodė šių duomenų ir draudimo įmonių pateiktų duomenų nesutapimo priežastis, susijusias su darbo įmonėje organizavimo trūkumais. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbas draudimo brokerių įmonėje turi būti organizuojamas taip, kad visada būtų laikomasi teisės aktuose draudimo brokerių veiklai keliamų reikalavimų, o šių reikalavimų nesilaikymo pagrindimas su įmonės veiklos organizavimu susijusiomis priežastimis nėra ir negali būti pripažįstamas teisiškai reikšminga aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi.

2712.

28Nesutiko su pareiškėjo tvirtinimu, kad šis visada atsiskaito su draudikais sutartyse su draudikais suderintais terminais ir tvarka, todėl atskiros banko sąskaitos likučio nesutapimas su pareiškėjo teikiamose ataskaitose pateikiamais duomenimis nereiškia teisės aktų pažeidimo. Atsakovas nurodė, kad vien faktas, jog pareiškėjas atsiskaito su draudikais su jais sudarytose sutartyse nustatyta tvarka, nereiškia, kad pareiškėjas tinkamai ir pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus tvarko atskiroje banko sąskaitoje esančias lėšas ir kad to negalima laikyti pagrindu pareiškėjui taikyti atsakomybę. Pažymėjo, kad reikalavimas surinktas draudimo įmokas laikyti atskiroje banko sąskaitoje yra vienas iš esminių draudimo tarpininko veiklai keliamų reikalavimų, kuriuo siekiama, kad draudimo brokerių įmonėms susidūrus su finansiniais sunkumais ar dėl bet kokių kitų priežasčių nekiltų grėsmė prarasti klientams ir draudikams priklausančias lėšas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas didelės surinktų draudimo įmokų sumos nelaikė atskiroje banko sąskaitoje, todėl nuolat kėlė grėsmę klientams ir draudikams prarasti šias lėšas.

2913.

30Pareiškėjas nurodė, jog atskiros banko sąskaitos lėšų likučiai nesutapo su draudimo įmonių pateiktomis įsipareigojimų joms sumomis dėl objektyvių darbo su klientais regionuose priežasčių: kai klientai atsiskaito grynaisiais pinigais, lėšos įmokamos į atskirą banko sąskaitą vėliau. Siekiant išvengti lėšų trūkumo atskirose banko sąskaitose pareiškėjas į šias sąskaitas perveda savo veiklos pajamas, tačiau jas po kurio laiko grąžina į kitas savo banko sąskaitas. Siekdamos išvengti lėšų trūkumo atskiroje banko sąskaitoje draudimo brokerių įmonės gali kredituoti atskiras banko sąskaitas savo lėšomis, tačiau pareiškėjo pateikti argumentai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Nuostatų 3 punktas yra skirtas ne pareiškėjui, o jo vadovui, tačiau Lietuvos bankas netaikė jokių poveikio priemonių pareiškėjo vadovui, kad būtų išvengta 2016 m spalio 10 d. Sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimų. Atsakovas nesutiko su tokiu pareiškėjo argumentavimu, nes 2016 m. spalio 10 d. Sprendime nustatytas ne tik Nuostatų 3 punkto pažeidimas, tačiau ir kitų minėtų teisės aktų nuostatų, kuriuose nustatomos pareigos pareiškėjui, pažeidimai. Draudimo brokerių įmonės vadovas turi organizuoti darbą taip, kad draudimo brokerių įmonė nepažeistų teisės aktų reikalavimų, tačiau atsakomybės taikymas vien tik pareiškėjo vadovui negali užtikrinti, kad pareiškėjas nebedarys teisės aktų pažeidimų. Svarbu ir tai, kad vadovė pati dalyvavo Lietuvos banke svarstant 2016 m. spalio 10 d. Sprendime nustatytus teisės aktų pažeidimus, taip pat pasirašė pareiškėjo 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos bankui siunčiamus raštus dėl paaiškinimų apie klientų lėšų tvarkymą ir duomenų finansinėse ataskaitose neatitikimus, todėl buvo informuota ir žinojo apie susidariusią padėtį, tačiau nesiėmė tinkamų priemonių, kad įmonės veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus.

3114.

32Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad jo veiksmuose nėra sisteminio (pakartotinio) pažeidimo požymių, nes pareiškėjo pažeidimų, už kuriuos 2016 m. spalio 10 d. Sprendimu pareiškėjui buvo taikyta poveikio priemonė (skirta 10 000 Eur bauda), ir pažeidimų, už kuriuos Sprendimu pareiškėjui buvo taikyta poveikio priemonė (draudimo brokerio įmonės veiklos licencijos galiojimo panaikinimas), padarymo aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamu atveju pažeidimų padarymo aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos pažeidimui konstatuoti ir nepaneigė fakto, jog pažeidimai buvo padaryti pakartotinai. Už iš esmės analogiškus teisės aktų pažeidimus (pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė neteisingą priežiūrai skirtą informaciją ir netinkamai tvarkė surinktas draudimo įmokas) pareiškėjui 2016 m. spalio 10 d. Sprendimu pritaikius poveikio priemonę (skyrus baudą) buvo atkreiptas dėmesys, kad tokie veiksmai yra neteisėti, tačiau pareiškėjas, nors ir žinojo, kad tokie jo veiksmai prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, nepaisė jam paskirtos poveikio priemonės ir toliau teikė Lietuvos bankui neteisingą priežiūrai skirtą informaciją (pareiškėjas turėjo didesnius įsipareigojimus draudimo įmonėms, negu buvo nurodęs Lietuvos bankui teiktose finansinėse ataskaitose), taip pat labai reikšmingą dalį surinktų draudimo įmokų tvarkė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, t. y. nelaikė didelės surinktų draudimo įmokų sumos atskiroje banko sąskaitoje. Šios faktinės aplinkybės, atsakovo nuomone, sudarė pagrindą teigti, kad pareiškėjas nepaisė pirmiau taikytos poveikio priemonės ir pakartotinai pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

3315.

34Atsakovas nepritarė pareiškėjui, kad Lietuvos bankas neturėjo sustabdyti licencijos galiojimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas vadovaujasi Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 31 d., tekstu, kuris šiuo metu yra neaktualus. Be to, Veiklos licencijavimo taisyklių 25 punkte nėra rašymo apsirikimo klaidos, nes šiame punkte pateikta nuoroda į tvirtinant Veiklos licencijavimo taisykles, galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos straipsnį. Taip pat pažymėjo, kad 2016 m. spalio 10 d. Sprendime yra nurodyta, kad, nors licencijos atšaukimas yra poveikio priemonė, kurią pritaikius pareiškėjas neturi teisės tęsti savo veiklos, kitų įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymas pareiškėjui būtų neveiksmingas, nes pareiškėjas nepaiso pirmiau taikytos poveikio priemonės ir pakartotinai daro teisės aktų pažeidimus, todėl, pasak atsakovo, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas sugebės veikti saugiai, stabiliai, patikimai ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, teigė, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais padaryti nustatyti pažeidimai, laikytini tyčiniais, nes iš esmės už analogiškus teisės aktų pažeidimus pareiškėjui pritaikius poveikio priemonę buvo atkreiptas jo dėmesys, kad tokie veiksmai yra neteisėti, tačiau pareiškėjas, žinodamas apie tai, ir toliau teikė klaidingą priežiūrai skirtą informaciją ir netinkamai tvarkė iš klientų surinktas lėšas.

3516.

36Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad nėra objektyvių įrodymų ir aiškių argumentų, leidžiančių konstatuoti faktą, kad jis piktnaudžiavo atskirose banko sąskaitose buvusiomis lėšomis, jas naudodamas kitais nei veiklos tikslais. Nurodė, kad konstatuojant Draudimo įstatymo 163 straipsnio 6 dalyje ir Nuostatų 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą nėra svarbu nustatyti, kokiais kitais tikslais pareiškėjas naudojo į atskirą banko sąskaitą surinktas klientų lėšas. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, svarbu tai, kad į atskirą banko sąskaitą pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims, todėl šios lėšos gali būti naudojamos tik atsiskaitymui su minėtais asmenimis, o ne kitais pareiškėjo veiklos tikslais ar tuo labiau ne su pareiškėjo veikla susijusiais tikslais. Kadangi iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad per visą nagrinėtą laikotarpį pareiškėjo atskirose banko sąskaitose lėšų buvo nepakankamai, akivaizdu, kad pareiškėjas šias lėšas naudojo ne atsiskaitymui su minėtais asmenimis, o kitais tikslais, taip pažeisdamas Draudimo įstatymo 163 straipsnio 6 dalyje ir Nuostatų 3 punkte nustatytus reikalavimus.

37II.

3817.

39Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo UADBB „RDD“ skundą atmetė.

4018.

41Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos bankui pateiktose 2017 m. birželio 30 d. (Lietuvos bankui pateikė 2017 m. liepos 28 d.) ir 2017 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos bankui pateikė 2017 m. spalio 30 d.) finansinėse ataskaitose (balansinės ataskaitos 3001 forma) nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. skolos draudimo įmonėms (surinktos draudimo įmokos) buvo 9 772 Eur, o 2017 m. rugsėjo 30 d. – 101 300 Eur. Lietuvos bankas 2017 m. spalio 18 d. raštu Nr. S 2017(21.17–2102)-12-4870 visų draudimo brokerių įmonių paprašė pateikti informaciją apie įmonių banko sąskaitas ir jose laikomų pinigų likučius. Įmonė 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė atsakymą ir nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. skola draudimo įmonėms sudarė 85 657,91 Eur, tačiau ši suma nesutapo su suma, nurodyta anksčiau Lietuvos bankui pateiktoje 2017 m. birželio 30 d. finansinėje ataskaitoje, taip pat teigė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. skola draudimo įmonėms buvo tokia pati, kaip nurodyta 2017 m. rugsėjo 30 d. finansinėje ataskaitoje. Lietuvos bankas 2017 m. spalio 18 d. raštu taip pat kreipėsi į draudimo įmones ir draudimo įmonių filialus, prašydamas iki 2017 m. lapkričio 6 d. pateikti informaciją apie draudimo brokerių įmonių įsipareigojimus draudimo įmonėms. Iš draudimo įmonių 2017 m. spalio 19 d.–2017 m. lapkričio 6 d. gautų atsakymų nustatyta, kad draudimo brokerių įmonė turėjo didesnius įsipareigojimus draudimo įmonėms, negu buvo nurodžiusi Lietuvos bankui teiktose finansinėse ataskaitose: 2017 m. birželio 30 d. – 114 400 Eur, o 2017 m. rugsėjo 30 d. – 120 100 Eur. Lietuvos bankas nustatė, kad surinktos draudimo įmokos turėjo būti laikomos atskiroje banko sąskaitoje ir naudojamos atsiskaitymui su draudimo įmonėmis, tačiau pinigų draudimo brokerių įmonės atskirose sąskaitose buvo tik maža dalis, t. y. 2017 m. birželio 30 d. buvo tik 11 200 Eur, 2017 m. rugsėjo tik 38 800 Eur, iš viso pinigų kasoje ir bankų sąskaitose atitinkamais laikotarpiais buvo tik 15 400 Eur ir 39 000 Eur. 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino UADBB ,,RDD“ Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. N-122 išduotos draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos Nr. 8 galiojimą.

4219.

43Pareiškėjas 2017 m. liepos 28 d. pateikė Lietuvos bankui 2017 m. birželio 30 d. finansinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 2017 m. birželio 30 d. įsipareigojimas skolos draudimo įmonėms buvo 9 772 Eur. Lietuvos bankas 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į visas draudimo brokerių įmones dėl informacijos pateikimo apie banko sąskaitas ir jose laikomų pinigų likučius ir tuomet pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė atsakymą, kad 2017 m. birželio 30 d. skola draudimo įmonėms sudarė 85 657,91 Eur, o 2017 m. rugsėjo 30 d. skolą draudimo įmonėms nurodė tokią pat, kaip nurodyta 2017 m. rugsėjo 30 d. finansinėje ataskaitoje. Tačiau tokius pareiškėjo pateiktus duomenis paneigė Lietuvos bankui pateikusių draudimo įmonių pateikta informacija apie draudimo brokerių įmonių įsipareigojimus draudimo įmonėms. Pareiškėjo įsipareigojimai draudimo įmonėms 2017 m. birželio 30 d. buvo 114 400 Eur, o 2017 m. rugsėjo 30 d. – 120 100 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. spalio 10 d. Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė neteisingą informaciją, nes nurodyti duomenys neatspindėjo tikrosios draudimo brokerių įmonės finansinės padėties, todėl buvo pažeisti Draudimo įstatymo 161 straipsnio 5 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 7 dalies ir Aprašo 5 punkto reikalavimai. 2017 m. spalio 18 d. sprendimu buvo konstatuoti tokie patys pažeidimai kaip ir 2016 m. spalio 10 d. Sprendimu. Teismas pritarė atsakovo išsakytai pozicijai, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Lietuvos bankui pateikė 2017 m. liepos 28 d., o 2017 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą – 2017 m. spalio 30 d., abiem atvejais praėjus maždaug mėnesiui nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, turėjo pakankamai laiko tiksliai nustatyti pareiškėjo turimus įsipareigojimus draudimo įmonėms. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 10 d. Sprendimu nustačius, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybai teikė neteisingą informaciją, pareiškėjas nesiėmė priemonių, užtikrinančių tokių pažeidimų pasikartojimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesilaikė finansų rinką reglamentuojančių teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kelia pagrįstas rizikas dėl tokios veiklos vykdymo stabilumo ir patikimumo. Teismas taip pat pritarė atsakovui, kad darbas draudimo brokerių įmonėje turi būti organizuojamas taip, kad visada būtų laikomasi teisės aktuose draudimo brokerių veiklai keliamų reikalavimų, o šių reikalavimų nesilaikymo pagrindimas su įmonės veiklos organizavimu susijusiomis priežastimis nėra ir negali būti pripažįstamas teisiškai reikšminga aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius dėl to, kad dalį veiklos pareiškėjas vykdo Lietuvos regionuose, kur atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir dėl skunde įvardijamų priežasčių informacija apie skolą atitinkamais laikotarpiais skiriasi nuo duomenų, kurie nurodomi pareiškėjo finansiniuose apskaitos dokumentuose. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad draudimo įmokų pervedimo iš kasos į atskiros banko sąskaitos suma nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. spalio mėn., t. y. iš viso per 7 mėnesius gautų draudimo įmokų į kasą suma sudarė 157 204 Eur. Taigi pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. surinko 2 100 000 Eur draudimo įmokų, iš kurių tik 157 000 Eur gauta grynaisiais pinigais į kasą. Teismas sutiko su atsakovu, kad suma gauta grynaisiais pinigais negali būti laikoma pakankamai reikšminga ir nulemti tokio didelio finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų neatitikimo bei lėšų atskiruose banko sąskaitose trūkumo.

4420.

45Dėl surinktų draudimo įmokų netinkamo vykdymo teismas pažymėjo, jog per visą nagrinėjamą laikotarpį, t. y. 2017 m. balandžio–spalio mėn. pareiškėjas atskirose banko sąskaitose laikė nepakankamai lėšų. Be to, pareiškėjas iš atskirų banko sąskaitų klientų surinktomis lėšomis kreditavo kitas savo banko sąskaitas, kuriose esančias lėšas naudojo kitais, nei atsiskaityti su draudimo įmonėmis, tikslais, o tik po kurio laiko grąžindavo šias lėšas į atskiras banko sąskaitas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tokiais veiksmais sukėlė grėsmę klientams ir draudikams prarasti priklausančias lėšas. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. spalio 10 d. Sprendimu ir 2017 m. spalio 18 d. Sprendimu buvo konstatuoti pažeidimai pagal Nuostatų 3 punktą. Vadinasi, pareiškėjo vadovas jau 2016 m. spalio 10 d. galėjo priimti atitinkamas išvadas ir veiksmus, užtikrinant, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nustatyti pažeidimai daugiau ateityje nepasikartotų, todėl teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės.

4621.

47Dėl pareiškėjo sisteminių (pakartotinių) pažeidimų teismas nurodė, jog pareiškėjas tiek 2016 m., tiek 2017 m. padarė pažeidimą pateikęs neteisingą informaciją ir buvo nustatyta, kad netinkamai tvarkė surinktas draudimo įmokas. Tai, kad pareiškėjas buvo pripažintas padaręs du metus iš eilės analogiškus pažeidimus, rodo sistemiškumą (pakartotinumą). Šiuo atveju pažeidimų padarymo aplinkybės nebuvo teisiškai reikšmingos pažeidimui konstatuoti ir nepaneigė fakto, kad pažeidimai padaryti pakartotinai. Pareiškėjas neužtikrino, kad pirmą kartą nustatyti pažeidimai daugiau nebesikartotų ir būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pažeidimai yra sisteminiai.

4822.

49Dėl Sprendimo panaikinti pareiškėjui licenciją priėmimo teisinio pagrindo teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai taikė pareiškėjui ultima ratio priemonę, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepaisė pirmiau taikytos poveikio priemonės ir pakartotinai darė teisės aktų pažeidimus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjas sugebės veikti saugiai, stabiliai ir patikimai laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad per visą nagrinėtą laikotarpį pareiškėjo atskirose banko sąskaitose lėšų buvo nepakankamai, atsakovas pagrįstai teigė, kad pareiškėjas šias lėšas naudojo ne atsiskaitymui su draudėjais, apdraustaisiais, naudos gavėjais ir nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis, o kitais tikslais, taip pažeidžiant Draudimo įstatymo 163 straipsnio 6 dalyje ir Nuostatų 3 punkte nustatytus reikalavimus.

5023.

51Įvertinęs nustatytas aplinkybes, į ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, kad Lietuvos bankas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

52III.

5324.

54Pareiškėjas UADBB „RDD“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą.

5525.

56Pareiškėjas pažymi, jog teismas vertino tik atsakovo pateiktus klaidinančius duomenis ir neatsižvelgė į jo pateiktą papildomą informaciją bei paaiškinimus. Iš pateiktų duomenų matyti, kiek atsakovas kas mėnesį surinkdavo draudimo įmokų iš klientų, tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas nelaikė surinktų draudimo įmokų iki mėnesio pabaigos, o atsiskaitė su draudimo įmonėmis pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartyse nustatytus terminus ir sutarties sąlygų nepažeidinėjo. Be to, teismas sprendime visiškai nenurodė ir nekomentavo dėl kokių priežasčių nevertino kaip įrodymų pareiškėjo pateiktų dokumentų, kad pareiškėjas jokių mokestinių pažeidimų nėra pateikęs. Pažymi, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, nurodė, jog visi mokėjimai buvo vykdomi tik per banko sąskaitas, ir jokių pažeidimų nenustatė.

5726.

58Teismas, vertindamas pareiškėjo finansinės veiklos atitikimą Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimams, neatkreipė dėmesio į tai, jog pareiškėjui, kaip draudimo brokerio veiklia užsiimančiai įmonei, ši teisės norma taikoma tik iš dalies. Finansinėse ataskaitos pareiškėjas rodo realius draudimo įmonėms įsipareigojimus. Jis niekada nesinaudojo piniginėmis lėšomis (draudimo įmokomis) rodydamas ataskaitose piniginių lėšų srautus, nes tai ne pareiškėjo įmonės pinigai, todėl pareiškėjas nepažeidė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Finansinės atskaitomybės dokumente – balanse atvaizduojama tik pareiškėjo gautos pajamos, t. y. tik komisinis atlyginimas.

5927.

60Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis Lietuvos bankui teikė netikslią ir klaidinančią informacija, nesilaikė reglamentuojančių teisės aktų, ir pažymi, kad jis pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog net ir tuomet, kai jau buvo panaikinta licencija, visiškai pakako piniginių lėšų atsiskaityti su draudimo įmonėmis, kas ir buvo padaryta. Be to, buvo atsiskaityta ir su darbuotojais.

6128.

62Atsakovui teikiamų finansinių įsipareigojimų skirtumai tarp pareiškėjo teikiamų įsipareigojimų ir draudimo įmonių įsipareigojimų susidarydavo todėl, kad kai kurios draudimo įmonės teikia atsakovui informaciją apie sumas, kurios nurodytos pasirašytose draudimo sutartyse, tuo tarpu pareiškėjas teikia atsakovui informaciją apie faktiškai gautas draudimo įmokas. Paskutinę mėnesio savaitę išrašytų draudimo sutarčių įmokos dažniausiai būdavo surenkamos kito mėnesio pradžioje, nes draudimo sutartys klientams išrašomos iš anksto. Todėl likučiai su draudimo įmonėmis derinami vėliau, t. y. praėjus maždaug mėnesiui. Pareiškėjo nuomone, teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti ne kaip klaidingos informacijos teikimą, o kaip ilgametėje verslo praktikoje susiklosčiusius finansinių mokėjimus ir apskaitymų skirtumus.

6329.

64Iš prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų matyti, kad draudimo įmonių pateikti įsipareigojimai pareiškėjui ir atsakovui skiriasi. Dėl kokių priežasčių toks skirtumas susidaro, pareiškėjui nėra žinoma ir jis neturėtų būti baudžiamas už tai licencijos atėmimu. Kita vertus, jeigu pareiškėjas pateiktų atsakovui didesnius įsipareigojimus negu turėjo faktiškai draudimo įmonėmis, gautųsi, kad jis teikia klaidingą informaciją, nes pagal faktą pareiškėjas neturėjo pradelstų įsipareigojimų draudimo įmonėms.

6530.

66Pareiškėjas, nelaikydamas nuosavų piniginių lėšų klientų sąskaitose, nepažeidė jokio teisės akto, nes tokio reikalavimo nenurodė nei atsakovas, nei teismas. Tai, kad pareiškėjo klientai atsiskaitinėdavo grynaisiais pinigais, nėra joks teisės pažeidimas, galintis nulemti licencijos panaikinimą. Iš klientų sąskaitų į ūkines sąskaitas buvo grąžinamos tik nuosavos lėšos, o klientų pervedamos draudimo įmonėms.

6731.

68Pareiškėjas teigia, jog jokio sisteminio pažeidimo pasikartotinumo lyginant su 2016 m., nebuvo. 2016 m. pareiškėjas neteko didelės dalies draudimo brokerių, o lėšų trūkumas klientų sąskaitose atsirado dėl to, kad išeidami darbuotojai tinkamai neatliko jiems priskirtų užduočių. Šiuo atveju situacija yra kitokia, todėl nėra pagrindo esamo laikino lėšų trūkumo ar duomenų neatitikimo laikyti sisteminių (pakartotiniu) pažeidimu.

6932.

70Atsakovas nepagrįstai nesustabdė licencijos galiojimo, bet iškart priėmė Sprendimą licenciją panaikinti. Veiklos licencijos panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatytos sąlygos. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, skirdamas sankciją, peržengė VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

7133.

72Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

7334.

74Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas turėjo pareigą Lietuvos bankui teikiamose finansinėse ataskaitose nurodyti teisingą informaciją apie jo turimus įsiskolinimus draudimo įmonėms ataskaitose nurodyto laikotarpio pabaigoje, o ne nuo to momento, kai sueina atsiskaitymo terminas pagal tarp pareiškėjo ir draudimo įmonės sudarytą sutartį, tačiau to nepadarė. Tai, kad pareiškėjas vėliau padengė savo įsiskolinimus draudimo įmonėms ir tą padarė laikydamasis bendradarbiavimo sutartyse nustatytų terminų, taip pat tai, kad visiškai atsiskaitė su darbuotojais, nėra susiję su Lietuvos banko nustatytais pažeidimais, t. y. kad jis teikė atsakovui neteisingą priežiūrai skirtą informaciją.

7535.

76Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. atskaitą pateikė 2017 m. liepos 28 d., o 2017 m. rugsėjo 30 d. atskaitą – 2017 m. spalio 30 d., t. y. praėjus maždaug mėnesiui nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, todėl turėjo pakankamai laiko tiksliai nustatyti ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimus įsipareigojimus draudimo įmonėms.

7736.

78Pareiškėjas, atsakydamas į Lietuvos banko 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr. S 2017(21.17-2102)-12-4870, adresuotą visoms draudimo brokerių įmonėms ir kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją apie įmonių banko sąskaitas ir jose laikomų pinigų likučius, 2017 m. lapkričio 6 d. rašte nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. skola draudimo įmonėms sudarė 85,7 tūkst. Eur, tačiau ši suma nesutapo su ta suma, kuri buvo nurodyta pirmiau Lietuvos bankui pateiktoje 2017 m. birželio 30 d. finansinėje ataskaitoje, t. y. pareiškėjas nurodė jau didesnę įsipareigojimų draudimo įmonėms sumą, tačiau vis tiek nenurodė įsipareigojimų draudimo įmonei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Be to, aplinkybę, kad jis faktiškai surinko draudimo įmokas, patvirtino prieš tai aptartas atsiskaitymo su draudimo įmone ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ faktas: pareiškėjas su draudimo įmone suderino ir jai pervedė tikslią sumą, gautą iš draudėjų pagal pasirašytas draudimo sutartis. Vis dėlto, nors tai žinojo ir suprato, pareiškėjas minėtos sumos nenurodė kaip įsipareigojimo draudimo įmonei.

7937.

80Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo laikyti papildomas nuosavas lėšas atskiroje sąskaitoje. Tiek Draudimo įstatymo 163 straipsnio 6 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija), tiek Nuostatų 3 punkte nustatyta pareiga draudimo brokerių įmonei klientų lėšas atskirti nuo draudimo brokerių įmonės lėšų, t. y. draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Tai reiškia, kad pareiškėjas atskiroje banko sąskaitoje privalėjo laikyti ne papildomas nuosavas lėšas, o visas iš draudėjų surinktas lėšas.

8138.

82Atsakovas nurodo, jog plačiau nepasisakys dėl pareiškėjo pateiktų argumentų apie VMI atliktą mokestinį patikrinimą, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

83Teisėjų kolegija konstatuoja:

84IV.

8539.

86Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas išduotos draudimo brokerių įmonės veiklos licencija, teisėtumo. Dėl reikalavimo teikti (teisingą) informaciją Lietuvos bankui

8740.

88Byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjas (uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „RDD“) pateikė Lietuvos bankui teisingą informaciją, reikalingą atlikti priežiūros funkciją. Pareiškėjo teigimu, aplinkybės, suponuojančios neva klaidingos informacijos teikimą, turėjo būti interpretuotos kaip ilgametėje verslo praktikoje susiklostę finansinių mokėjimų ir apskaitymų skirtumai. Lietuvos bankas nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą teikti teisingą informaciją apie turimus įsiskolinimus draudimo įmonėms ataskaitose nurodyto laikotarpio pabaigoje, o ne nuo to momento, kai sueina atsiskaitymo terminas pagal tarp pareiškėjo ir draudimo įmonės sudarytą sutartį, o kitos aplinkybės (tai, ar vėliau atsiskaitė, ar neatsiskaitė su draudimo įmonėmis ir darbuotojais) nėra reikšmingos vertinant pareigos pateikti teisingą informaciją (ne)įgyvendinimą.

8941.

90Savo priimto sprendimo teisinio reguliavimo pagrindą ginčijamame sprendime nurodė Lietuvos bankas. Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d.) 161 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai. Lietuvos banko valdyba 2013 m. spalio 3 d. nutarimu yra patvirtinusi aprašą „Dėl draudimo brokerių įmonių finansinių ir statistinių duomenų teikimo“ (toliau – ir Aprašas), kuriame nustatyta draudimo brokerių įmonių Lietuvos bankui teikiamų ataskaitų sudėtis, pateikimo terminai ir būdai, ataskaitų sudarymo ir pildymo reikalavimai (Aprašo 1 p.). Pagal šio Aprašo 5 p. Draudimo brokerių įmonės Lietuvos bankui teikia ketvirčio ataskaitas, sudarytas pagal kalendorinio ketvirčio paskutinės dienos duomenis (kovo 31 d., birželio 30 d. ir rugsėjo 30 d.), ir metines ataskaitas, sudarytas pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis (gruodžio 31 d.). Reikalavimus, keliamus ataskaitoms, taip pat reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas (jo 6 str. 2 d. nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 12 str. – kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> o šie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) bei Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (5 str. 1 d. – finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą; 16 str. 7 d. – iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai).

9142.

92Šių teisės normų kontekste įvertinęs faktines aplinkybes, Lietuvos bankas nusprendė, jog buvo teikiama klaidinga informacija. Iš tiesų, svarstytina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių susidarė neatitiktis tarp Lietuvos banko Priežiūros tarnybai teiktos informacijos ir realios draudimo brokerių įmonės finansinės padėties, yra teisiškai reikšmingos. Iš anksčiau aptartų normų matyti, jog ataskaitos yra grindžiamos objektyvia informacija, atspindinčia konkrečius ataskaitinius laikotarpius ir privalomai turi įtraukti ūkines operacijas bei ūkinius įvykius, susijusius su inter alia turto ar įsipareigojimų dydžio pasikeitimu. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo argumentų, jis neneigia, jog buvo neatitikimų tarp draudimo įmonių ir paties pareiškėjo pateiktų finansinių ataskaitų, tačiau šiuos neatitikimus aiškino įmonės veiklos ypatumais (pvz., įmokų grynaisiais pinigais surinkimu, ilgametėje verslo praktikoje susiklosčiusių finansinių apskaitos sistemų skirtimi). Vis dėlto, nurodyti teisės aktai neleidžia manyti, jog pareiškėjas turi „manevro laisvę“ spręsdamas, kaip sudaryti finansines ataskaitas ir ką į jas įtraukti, vadovaujantis jo verslo praktikoje susiklosčiusiomis tradicijomis (t. y. pareiškėjo „lex mercatoria“ nėra pagrindas nesilaikyti įstatymuose nurodytų reikalavimų, keliamų pareiškėjo teiktinai informacijai). Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tam tikros pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka realybės (pvz., tik nedidelė pinigų suma (157 204 Eur iš 2 100 000 Eur) gauta grynaisiais pinigais, taigi, ji negalėjo sudaryti tokio didelio neatitikimo tarp finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų ir lėšų banko sąskaitose trūkumo), dėl ko manytina, jog Lietuvos bankas pagrįstai galėjo konstatuoti pažeidimą dėl teikiamos informacijos teisingumo. Taip pat pareiškėjas teigė, jog nelaikydavo surinktų draudimo įmokų iki mėnesio pabaigos, o atsiskaitydavo su draudimo įmonėmis pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartyse nustatytus terminus ir sutarties sąlygų nepažeidinėjo. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo Lietuvos bankas, pagal anksčiau aptartus teisės aktus pareiškėjui tenka pareiga pateikti teisingą informaciją apie visus turimus įsipareigojimus konkretaus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, o ne tik tuos, pagal kuriuos yra suėjęs atsiskaitymo terminas (tokia skirtis teisės aktų normose nėra aptarta). Be to, teisingos informacijos pateikimo reikalavimas, manytina, nėra susijęs su vėlesnėmis aplinkybėmis, ar buvo atsiskaityta su draudimo įmonėmis bei darbuotojais, nes teisingos informacijos teikimas konkrečiu laikotarpiu nėra nulemtas vėliau susiklostančių aplinkybių, kai įvykdomi arba neįvykdomi galutiniai įsipareigojimai.

9343.

94Norint pritarti pareiškėjo pozicijai, reikėtų Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį aiškinti taip, kad konkrečiu atveju draudimo brokerių bendrovė neturi į finansinę apskaitą įtraukti tam tikros dalies surinktų draudimo įmokų ir įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai dar nėra suėję. Taip pat reikėtų įvertinti, kodėl Lietuvos bankas lygina pareiškėjo ir draudimo įmonių bei draudimo įmonių filialų pateiktą informaciją apie draudimo brokerių įmonių įsipareigojimus (t. y. jeigu išvada dėl informacijos neteisingumo yra grindžiama pareiškėjo ir draudimo įmonių pateiktos informacijos palyginimu, tuomet yra svarbu, kokiais kriterijais vadovaudamosi informaciją teikia draudimo įmonės). Vis dėlto nėra paneigta, jog draudimo įmonės pateikė objektyvią informaciją, ir nėra pagrįsta, kodėl pareiškėjas laiko, jog turi įtraukti tik tokius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs.

95Dėl netinkamai tvarkomų lėšų

9644.

97Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d.) 163 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos išmokėti šiems asmenims. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų kreditorių reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę teikti privalomus nurodymus dėl lėšų, laikomų atskiroje banko sąskaitoje (nors šiuo metu Draudimo įstatymo 163 str. yra panaikintas, iš esmės analogiškas reikalavimas įtvirtintas 161 str. 6 d.). Be to, atsižvelgtina ir į 2014 m. liepos 31 d. Draudimo brokerių įmonių klientų lėšų tvarkymo nuostatus, patvirtintus Lietuvos banko valdybos nutarimu, kurių 3 punktas įpareigoja draudimo brokerių įmonės vadovą užtikrinti, kad klientų lėšos būtų atskirtos nuo draudimo brokerių įmonės lėšų. To paties aprašo 5 punkte nurodyta, kad draudimo brokerių įmonės sutartyje su banku dėl atskirosios banko sąskaitos turi būti numatyta, kad šioje sąskaitoje laikomos klientų lėšos ir kad tokioms lėšoms taikomos Draudimo įstatymo 164 straipsnio 6 dalies nuostatos, draudžiančios į šias lėšas nukreipti išieškojimus pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles. Pažymėtina, kad toks sąskaitų atskirumo reikalavimas kyla iš 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo, kurios 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog valstybės narės imasi visų būtinų priemonių klientams apsaugoti, kai draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo įmonei arba pervesti pareikalautos išmokėti sumos, arba grąžinti įmokos apdraustajam asmeniui. Tokios priemonės gali būti bet kuria viena ar daugiau iš šių formų <...> c) reikalavimas, kad kliento pinigų sumos būtų pervedamos per griežtai atskirtas kliento sąskaitas ir kad iš tų sąskaitų bankroto atveju nebūtų atsiskaitoma su kitais kreditoriais (kad iš Direktyvos nustatytų priemonių draudimo brokerių įmonės klientams apsaugoti pasirinkta c punkte numatyta priemonė nurodyta ir Draudimo įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte).

9845.

99Tiek Lietuvos bankas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo žongliruojama pinigais tarp skirtingų sąskaitų (t. y. kaip nurodė pats pareiškėjas, tam, kad nebūtų trūkumo klientų lėšų banko sąskaitoje, savo veiklos pajamas jis pervesdavo į kliento lėšų banko sąskaitą, skirtą atsiskaityti su draudimo įmonėmis, o vėliau jas grąžindavo atgal į savo veiklai naudojamą atsiskaitomąją sąskaitą), įvertino kaip įstatymų nuostatų pažeidimą bei grėsmės klientams bei draudikams prarasti priklausančias lėšas kėlimą. Nors pareiškėjas teigia, jog nelaikydamas nuosavų piniginių lėšų klientų sąskaitose jis nepažeidė jokio teisės akto, iš tiesų jo veiklai taikomas reikalavimas yra atskiroje sąskaitoje laikyti tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšas ir draudikų lėšas (t. y. visas iš draudėjų surenkamas lėšas). Šis reikalavimas yra imperatyvus, kylantis iš ES teisės nuostatų, jo tikslas taip pat aiškus – apsaugoti klientus. Nemanytina, kad pareiškėjas pats dėl savo veiklos specifikos ar kitų aplinkybių galėtų į tokią sąskaitą vesti ar iš jos pervesti kitokias lėšas ar kitais tikslais, nei aiškiai nurodyta įstatyme ir detalizuota nuostatuose. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog Lietuvos bankas pagrįstai konstatavo šios įstatymo normos pažeidimą. Vien tai, kad konkrečiu atveju nekilo atitinkamų žalingų padarinių, dar nereiškia, jog pareiškėjo veikla nepažeidė jai keliamų įstatymų reikalavimų. Pažeidimo pakartotinumas ir licencijos panaikinimas

10046.

101Nors pareiškėjas nurodė, jog jo 2016 m. padaryto pažeidimo aplinkybės buvo kitokios nei 2017 m. ir dėl to negalima laikyti, jog pažeidimas buvo pakartotinis, tiek Lietuvos bankas, tiek pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abu pažeidimai buvo susiję su neteisingos informacijos teikimu bei netinkamu surinktų draudimo įmokų tvarkymu.

10247.

103Draudimo įstatymo 164 straipsnyje reglamentuotas licencijos draudimo brokerių įmonės veiklai galiojimo sustabdymas ir panaikinimas. Pagal jį priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą (1 p.). Priežiūros institucija turi teisę panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą, jeigu draudimo brokerių įmonė: 1) pažeidė draudimo tarpininkavimo veiklos sąlygas; 2) pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus; 3) atsisako licencijos; 4) nepradeda vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos per 12 mėnesių nuo draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos išdavimo; 5) nebevykdo draudimo tarpininkavimo veiklos ilgiau kaip 6 mėnesius (2 p.). Sprendimas panaikinti draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu pranešti draudimo brokerių įmonei (3 p).

10448.

105Draudimo įstatymo 204 straipsnyje reglamentuojamos priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės. Minėto straipsnio 13 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija turi teisę šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose ir 3 dalyje, 82 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4–10 punktuose ir 3 dalyje, 164 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose ar 194 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose nustatytais pagrindais panaikinti draudimo veiklos licencijos, perdraudimo veiklos licencijos, draudimo brokerių įmonės veiklos licencijos, leidimo trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai ar trečiosios valstybės nepriklausomų draudimo tarpininkų filialo veiklai Lietuvos Respublikoje galiojimą, visam laikui uždrausti priklausomam draudimo ar perdraudimo tarpininkui vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą. Matyti, jog Draudimo įstatymo 204 straipsnyje išdėstytos poveikio priemonės yra laipsniškai griežtėjančios, vis dėlto, nėra nurodyta, jog straipsnis įtvirtina tam tikrą šių priemonių hierarchiją, dėl ko priežiūros institucija negalėtų skirti griežčiausios priemonės. Žinoma, visada derėtų atsižvelgti į taikomos poveikio priemonės proporcingumą ir atgrasomąjį poveikį. Manytina, kad tam, jog jį būtų galima įvertinti, reikėtų atsižvelgti ir į padaryto pažeidimo sunkumą (inter alia įvertinant tai, kokia yra banko sąskaitų atskirumo reikalavimo prasmė bei priežiūros institucijos galimybė atlikti savo funkciją tik tuomet, jeigu pateikiama teisinga informacija), pakartotinumą (tai, kad pareiškėjas jau buvo baustas dėl panašių pažeidimų), lengvesnės priemonės atgrasomojo poveikio veiksmingumą konkrečioje situacijoje (kai pareiškėjas jau buvo įspėtas ir nubaustas už panašaus pobūdžio veiką). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Lietuvos bankas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas išduotos draudimo brokerių įmonės veiklos licencija, teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes.

10649.

107Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

108Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

109Pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“ apeliacinį skundą atmesti.

110Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

111Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – ir... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Lietuvos banko Sprendime nurodytų... 9. 3.... 10. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino pareiškėjo nurodytų faktinių... 11. 4.... 12. Lietuvos banko priimtame Sprendime teigiama, kad išnagrinėjus bankų... 13. 5.... 14. Lietuvos banko valdybos 2014 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 03-133 „Dėl... 15. 6.... 16. Pareiškėjas nesutiko su atsakovu dėl pažeidimo pakartotinumo ir nurodė,... 17. 7.... 18. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nurodyta, jog licencijos galiojimas... 19. 8.... 20. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį... 21. 9.... 22. Atsakovas nepritarė pareiškėjui, jog skiriant poveikio priemonę nebuvo... 23. 10.... 24. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad Lietuvos bankas neįvertino... 25. 11.... 26. Atsakovas nepritarė pareiškėjui, jog finansines ataskaitas Lietuvos bankui... 27. 12.... 28. Nesutiko su pareiškėjo tvirtinimu, kad šis visada atsiskaito su draudikais... 29. 13.... 30. Pareiškėjas nurodė, jog atskiros banko sąskaitos lėšų likučiai nesutapo... 31. 14.... 32. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad jo veiksmuose nėra sisteminio... 33. 15.... 34. Atsakovas nepritarė pareiškėjui, kad Lietuvos bankas neturėjo sustabdyti... 35. 16.... 36. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad nėra objektyvių įrodymų ir aiškių... 37. II.... 38. 17.... 39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu... 40. 18.... 41. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos bankui pateiktose 2017 m.... 42. 19.... 43. Pareiškėjas 2017 m. liepos 28 d. pateikė Lietuvos bankui 2017 m. birželio... 44. 20.... 45. Dėl surinktų draudimo įmokų netinkamo vykdymo teismas pažymėjo, jog per... 46. 21.... 47. Dėl pareiškėjo sisteminių (pakartotinių) pažeidimų teismas nurodė, jog... 48. 22.... 49. Dėl Sprendimo panaikinti pareiškėjui licenciją priėmimo teisinio pagrindo... 50. 23.... 51. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, į ginčo klausimą reglamentuojančius... 52. III.... 53. 24.... 54. Pareiškėjas UADBB „RDD“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 55. 25.... 56. Pareiškėjas pažymi, jog teismas vertino tik atsakovo pateiktus... 57. 26.... 58. Teismas, vertindamas pareiškėjo finansinės veiklos atitikimą Įmonių... 59. 27.... 60. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis Lietuvos bankui teikė... 61. 28.... 62. Atsakovui teikiamų finansinių įsipareigojimų skirtumai tarp pareiškėjo... 63. 29.... 64. Iš prie apeliacinio skundo pateiktų duomenų matyti, kad draudimo įmonių... 65. 30.... 66. Pareiškėjas, nelaikydamas nuosavų piniginių lėšų klientų sąskaitose,... 67. 31.... 68. Pareiškėjas teigia, jog jokio sisteminio pažeidimo pasikartotinumo lyginant... 69. 32.... 70. Atsakovas nepagrįstai nesustabdė licencijos galiojimo, bet iškart priėmė... 71. 33.... 72. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą... 73. 34.... 74. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas turėjo pareigą Lietuvos bankui... 75. 35.... 76. Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. atskaitą pateikė 2017 m. liepos 28 d.,... 77. 36.... 78. Pareiškėjas, atsakydamas į Lietuvos banko 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr.... 79. 37.... 80. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo laikyti papildomas nuosavas lėšas... 81. 38.... 82. Atsakovas nurodo, jog plačiau nepasisakys dėl pareiškėjo pateiktų... 83. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 84. IV.... 85. 39.... 86. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos... 87. 40.... 88. Byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjas (uždaroji akcinė draudimo... 89. 41.... 90. Savo priimto sprendimo teisinio reguliavimo pagrindą ginčijamame sprendime... 91. 42.... 92. Šių teisės normų kontekste įvertinęs faktines aplinkybes, Lietuvos bankas... 93. 43.... 94. Norint pritarti pareiškėjo pozicijai, reikėtų Įmonių finansinės... 95. Dėl netinkamai tvarkomų lėšų... 96. 44.... 97. Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d.) 163 straipsnio... 98. 45.... 99. Tiek Lietuvos bankas, tiek pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus,... 100. 46.... 101. Nors pareiškėjas nurodė, jog jo 2016 m. padaryto pažeidimo aplinkybės buvo... 102. 47.... 103. Draudimo įstatymo 164 straipsnyje reglamentuotas licencijos draudimo brokerių... 104. 48.... 105. Draudimo įstatymo 204 straipsnyje reglamentuojamos priežiūros institucijos... 106. 49.... 107. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 108. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 109. Pareiškėjo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „RDD“... 110. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą... 111. Nutartis neskundžiama....