Byla 3K-3-427/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. G. ir A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams G. G. ir A. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarei J. Skrodenytei, dėl dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė L. G. prašė teismo pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2003 m. rugsėjo 10 d. atsakovei G. G. išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. JS-4959 dėl 1/2 dalies bendrosios jungtinės nuosavybės turto paveldėjimo, 2003 m. rugsėjo 10 d. atsakovui A. G. išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. JS-4960 dėl sodo namo paveldėjimo, 2003 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartį Nr. 035/03-0233; pripažinti jai nuosavybės teisę į 33/100 dalis sodo pastato ir paskirti jai naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-6 (7,34 kv. m), 1-8 (7,64 kv. m), 1-10 (17,75 kv. m), 1-11 (1,08 kv. m ), paskirti bendrai naudotis koridorių, pažymėtą indeksu 1-1 (3,23 kv. m), koridorių 1-12 (1,86 kv. m), aikštelę, šulinį ir tvorą, pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį sandėlio 1-7 (1,41 kv. m); 1/2 dalį ūkio pastato, 1/2 dalį šiltnamio, esančių ( - ), pripažinti negaliojančiu 2003 m. liepos 31 d. sodo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Ieškovė nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 8 d. mirė jos brolis J. G. Jo vardu buvo statomas sodo namelis ( - ). Po brolio mirties sodo namą su priklausiniais paveldėjo atsakovai: 1/2 dalį pagal įstatymą paveldėjo atsakovė (brolio sutuoktinė G. G.) ir 1/2 dalį pagal testamentą – atsakovas (brolio sūnus A. G.), kuris 2003 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo dalį namo atsakovei G. G. Nors leidimas statyti namą buvo gautas ieškovės brolio J. G. vardu, tačiau faktiškai statybas vykdė ieškovės sutuoktinis N. I., kuris pirko statybines medžiagas, mokėjo už transportą ir darbininkams už darbą. Vėliau sodo namas bendromis jėgomis buvo rekonstruotas, pastatytas antras aukštas ir pasidalytas su broliu. Kadangi statyba ir bendraturčių dalys turte nebuvo teisiškai įregistruotos, tai atsakovai po brolio mirties sudarė savo vardu pastato priėmimo naudoti aktą ir paveldėjo jį, taip pažeisdami jos, kaip statytojos, teises.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. spalio 21 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: pripažino negaliojančiais Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2003 m. rugsėjo 10 d. atsakovei G. G. išduotą nuosavybės teisės liudijimo dalį dėl 1/2 dalies bendrosios jungtinės nuosavybės turto paveldėjimo, 2003 m. rugsėjo 10 d. išduotą atsakovui A. G. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, pripažino ieškovei L. G. nuosavybės teisę į 33/100 dalis sodo pastato ir paskyrė jai naudotis patalpas, pažymėtas indeksais 1-6 (7,34 kv. m), 1-8 (7,64 kv. m), 1-10 (17,75 kv. m), 1-11 (1,08 kv. m), paskyrė bendrai naudotis koridorių, pažymėtą indeksu 1-1 (3,23 kv. m), koridorių 1-12 (1,86 kv. m), aikštelę, šulinį ir tvorą, pripažino nuosavybės teisę į 1/2 dalį sandėlio 1-7 (1,41 kv. m); 1/2 dalį ūkio pastato, 1/2 dalį šiltnamio, esančius ( - ); ieškinio dalį dėl 2003 m. liepos 31 d. sodo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė faktą, jog už jos pinigus buvo įsigytos statybinės medžiagos, samdyti darbininkai, buvo kitų išlaidų, susijusių su namo statyba, davė pinigų namo rekonstrukcijai, kurią vykdė atsakovas A. G. Be to, atsakovas A. G. pripažino, kad jis ir jo motina buvo pasirašę garantinį įsipareigojimą dėl namo dalies pardavimo ieškovei, 2003 m. buvo pasirašytas patalpų pasidalijimo projektas. Aplinkybę, kad namą statė ieškovės vyras ir jos brolis, patvirtino liudytoja I. T. Namo projektą rengusi architektė patvirtino, kad tarp šalių buvo susiklostę faktinio naudojimo santykiai, kurie nebuvo įteisinti. Teismas konstatavo, kad šalių turtas yra bendras, nes tą faktiškai pripažino abi šalys.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sodo namą statė ieškovės sutuoktinis. Kolegijos nuomone, tai patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie mokėjimą už statybines medžiagas, statybos darbus, taip pat liudytojų parodymai. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai yra reikšmingas sodo bendrijos nario ir asmenų, prisidėjusių prie namo statybos, susitarimas bendrais veiksmais sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Kolegijos nuomone, įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovų šeimos kartu statydamos ir rekonstruodamos sodo pastatus ilgą laiką naudojosi žemės sklypu ir pastatais ir siekė sukurti bendrą turtą. Nors šalys nesudarė rašytinio susitarimo, bet tą aplinkybę, kad sodo namas buvo statomas ir rekonstruojamas kaip ieškovės ir atsakovų šeimų bendroji dalinė nuosavybė įrodo tai, kad atsakovas po savo tėvo mirties sutiko, kad jo, kaip testamentinio įpėdinio 1/2 dalis žemės sklypo būtų parduota ieškovei už nominalią 316 Lt kainą ir bendrai su atsakove (savo motina) pasirašė įsipareigojimą perleisti ieškovei 1/3 dalį sodo pastato ir po 1/2 dalį ūkinio pastato ir šiltnamio už 3000 Lt, nors, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo vertė – 7524 Lt, o sodo pastato - 94 100 Lt. Kolegijos nuomone, testamento turinys nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių, nes sodo namas ir kiti pastatai buvo įteisinti tik po palikėjo mirties. Dėl procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nurodė, kad atsakovas pastabas dėl protokolo pareiškė praleidęs nustatytą terminą, o liudytojų neprašė kviesti nei atsiliepimuose, nei parengiamųjų posėdžių metu.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovai G. G. ir A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstytais išaiškinimais.

112. Teismo išvada, kad atsakovo tėvas ir ieškovės vyras buvo susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, nepagrįsta. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalį remdamasis liudytojų parodymais. Atsakovo sutikimas perleisti ½ dalį žemės sklypo, įsipareigojimas perleisti 1/3 dalį sodo pastato ir ½ dalį ūkinio pastato ir šiltnamio už 3000 Lt nepatvirtina tokio susitarimo. Po atsakovo tėvo mirties susiklostė situacija, kad atsakovas, nebūdamas Lietuvos Respublikos pilietis, negalėjo įgyti žemės nuosavybės teise, o atsakovo motina po vyro mirties išgyveno sunkų psichologinį sukrėtimą. Dėl šių priežasčių atsakovas sutiko, kad šią žemę įsigytų ieškovė, manydamas, kad, pasitaisius jo motinos sveikatai, ieškovė perleis žemę jai. Žemės vertė buvo nustatyta pagal nekilnojamojo turto registro pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 12, 14, 17, 42, 176, 177, 185 straipsnius, neleido atsakovui teikti paaiškinimų apie aplinkybes, susijusias su žemės pardavimu, motyvuodamas, kad atsakovas išeina už apeliacinio skundo ribų, nors šiomis aplinkybėmis grindė savo sprendimą.

123. Byloje nėra įrodymų dėl pastato dalies rinkos vertės, todėl teismo išvada, kad pasiūlyme nurodyta kaina neatitinka rinkos vertės, nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, paneigiančias, kad pasiūlyme nurodyta kaina įrodo susitarimą: ieškovė sutiko pirkti pastatus, o jei būtų susitarimas, ji to nebūtų dariusi; sodo namas pradėtas statyti 1966 metais, todėl, esant susitarimui, ieškovė būtų bandžiusi įteisinti nuosavybę anksčiau; testamentu atsakovo tėvas visą turtą paliko atsakovui, taip pat ir sodo pastatus; ieškovė neskundė testamento per nustatytą vienerių metų terminą.

134. Teismas netinkamai vertino atsakovo tėvo testamentą, kuriuo šis visą savo turtą paliko atsakovui. Teismo nuomone, testamentas nepaneigia susitarimo, nes sodo pastatai testamente neįvardyti ir palikėjo mirties dieną nebuvo įregistruoti. Nuosavybės teisės atsiranda ne nuo įregistravimo momento, ir testamento sudarymo momentu pastatai nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvams. Atsakovo tėvas surašydamas testamentą išreiškė valią ginčo pastatus palikti atsakovui. Kasatoriaus nuomone, testamentas patvirtina, kad atsakovo tėvas ir ieškovės vyras nebuvo sudarę susitarimo.

145. Teismas nenurodė, kodėl vadovavosi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Teismas nevertino liudytojų F. B., P. B., V. B. parodymų, kad sodo namą statė atsakovai.

156. Teismo išvada, kad rekonstrukcija atlikta neturint projekto ir leidimo, nepagrįsta. Teismui buvo pateiktas 1986 metų leidimas, kuris buvo pratęstas iki 2004 m. kovo 13 d., taip pat 1986 m. suderintas projektas.

167. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso normų pažeidimų: teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 6 dalį, neleido atsakovui pateikti klausymų liudytojai I. T.; nepagrįstai atsisakė kviesti liudyti atsakovo nurodytus asmenis, kurie, būdami sodininkų bendrijos nariai, galėjo paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes; pažeisdamas CPK 169 straipsnį, posėdžio protokole neužfiksavo visų bylos nagrinėjimo momentų. Apeliacinės instancijos teismas neiškvietė į teismo posėdį liudytojų, kurie galėjo paliudyti apie padarytus proceso pažeidimus pirmosios instancijos teisme.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. G. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

181. Teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytomis draudimo remtis liudytojų parodymais išimtimis, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais.

192. Atsakovai dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose ir galėjo prašyti iškviesti pageidaujamus liudytojus. Atsakovai galėjo dalyvauti tiriant įrodymus ir pateikti klausimus. Atsakovai neįgyvendino CPK 177 straipsnyje nustatytos teisės pareikšti pastabas dėl protokolo.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Ieškovės L. G. ir ieškovės brolio (atsakovė G. G. - ieškovės brolio žmona, o atsakovas A. G. - ieškovės brolio sūnus) šeimos kartu statė ir rekonstravo sodo pastatus, kartu jais naudojosi. Ieškovė prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/3 dalį sodo pastato, 1/2 dalį ūkinio pastato ir 1/2 dalį šiltnamio.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstytais išaiškinimais, yra nepagrįstas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d. nutartyje nurodė, kad teismai nesiaiškino, ar ginčo šalys siekė įgyti sodo namą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar buvo tinkamai suderinta šalių valia ir kaip ji buvo išreikšta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas analizavo byloje esančius įrodymus, spręsdamas, ar atsakovės vyras ir ieškovės vyras buvo susitarę įgyti daiktus bendrąja daline nuosavybe. Teismas vertino rašytinius įrodymus – ieškovės ir atsakovo garantinį įsipareigojimą, pasirašytą dalyvaujant T. I., I. T. ir O. G., kuriuo konstatuota, kad suinteresuotoms šalims (ginčo šalys byloje) dalijantis vasarnamį ( - ) bus nupirkta (parduota) 1/3 dalis namelio, nurodant konkrečius kambarius, pusė šiltnamio ir pusė daržinės už abiejoms šalims priimtiną kainą. Siekdamas išaiškinti šalių ketinimus ir jų valią kuriant bendrąją nuosavybę, teismas nustatė, kad atsakovė G. G. per Vilniaus miesto 22-ąjį notarų biurą 2003 m. lapkričio 24 d. persiuntė ieškovei L. G. pareiškimą ir pasiūlė jai pirkti 31/100 dalį sodo pastato, nurodant tuos pačius kambarius kaip ir garantiniame įsipareigojime, už simbolinę 3000 Lt kainą, su nurodymais, kaip turi būti atidalytos patalpos, kad netrukdytų vieni kitiems jomis naudotis. Atsakydama į šį atsakovės pareiškimą, ieškovė per tą pačią notarinę kontorą 2003 m. gruodžio 9 d. persiuntė atsakovei pareiškimą, jog ji sutinka padalyti kartu pastatytą sodo namą, ūkinį pastatą ir šiltnamį atsakovės pasiūlytomis sąlygomis (T. 1, b. l. 15-17, 19). Atsakovė G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo sodą reikia parduoti ir ieškovei atiduoti 1/3 dalį pinigų (T. 2, b. l. 45). Taigi apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino visus byloje esančius įrodymus, siekdamas išsiaiškinti, ar egzistavo ginčo šalių susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas įrodinėjant susitarimo sudarymo faktą netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1, 4 punktai). Bylos baigtimi nesuinteresuoti ir asmeniniais santykiais su bylos šalimis nesusiję liudytojai (architektė ir notarė) paliudijo apie šalių elgesį, kuris patvirtina susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę buvimo faktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog toks susitarimas egzistavo yra pagrįsta įrodymais ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

26Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo testamento vertinimo atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, išaiškinta, kad nagrinėjant bylą iš naujo turi būti įvertintas atsakovės vyro (atsakovo tėvo) 2002 m. vasario 26 d. testamentas, kuriuo jis visą jam priklausantį turtą paliko atsakovui (savo sūnui). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad testamente sodo pastatai neįvardyti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti po atsakovo tėvo mirties, padarė išvadą, kad testamento turinys nepaneigia ieškovės nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada pagrįsta. Testamente įvardijus pastatus ir išreiškus valią visus pastatus palikti atsakovui, tokia aplinkybė galėtų patvirtinti tiek tai, kad susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę nebuvo, tiek tai, kad toks susitarimas buvo, bet testatorius jo nesilaikė. Analogiškai nurodymas testamente, kad visas turtas (neišvardijant, koks konkrečiai) paliekamas atsakovui, ir neįvardijimas, kad dalis pastatų paliekama ieškovei, nei patvirtina, nei paneigia fakto dėl susitarimo buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad testamentas turėjo būti vertinamas ne atskirai, o kartu su visais byloje esančiais įrodymais, kaip ir padarė apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimų.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus, jog apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, kad buvo susitarimas sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, nepažeidė teisės normų reikalavimų, nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistus.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. G. prašė teismo pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. 22-ojo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. spalio 21 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovai G. G. ir A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo... 11. 2. Teismo išvada, kad atsakovo tėvas ir ieškovės vyras buvo susitarę dėl... 12. 3. Byloje nėra įrodymų dėl pastato dalies rinkos vertės, todėl teismo... 13. 4. Teismas netinkamai vertino atsakovo tėvo testamentą, kuriuo šis visą... 14. 5. Teismas nenurodė, kodėl vadovavosi vienais įrodymais ir atmetė kitus.... 15. 6. Teismo išvada, kad rekonstrukcija atlikta neturint projekto ir leidimo,... 16. 7. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. G. prašo Vilniaus miesto 1-ojo... 18. 1. Teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytomis draudimo... 19. 2. Atsakovai dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose ir galėjo prašyti... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Ieškovės L. G. ir ieškovės brolio (atsakovė G. G. - ieškovės brolio... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo... 26. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo testamento vertinimo atmestini.... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus, jog apeliacinės instancijos... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. spalio 21 d. sprendimą ir... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...