Byla 2A-879-123/2009
Dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo

2Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, dalyvaujant ieškovei D. K., trečiajam asmeniui D. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D.K. ieškinį atsakovei UAB „Respublikos leidiniai“, trečiasis asmuo D. Č., dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę išspausdinti dienraštyje „Respublika“ pirmame puslapyje (paryškinus žodį „Paneigimas“) jos 2008-03-19 pateiktą paneigimą. Dienraščio „Respublika“ 2008-03-15 numeryje, 7 puslapyje straipsnyje „Temidė šypsosi ne tėvams, o medikams“ pastraipoje „Neteko kojų ir rankų“ yra paskleisti tikrovės neatitinkantys ir jos garbę bei orumą žeminantys duomenys: „dėl sunkiai po operacijos gijusios žaizdos kilo komplikacijų“, „vos patekus į ligoninę, T. ištiko koma“, „D. K. įtarta dėl netinkamo gydymo“.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti teiginiai: „dėl sunkiai po operacijos gijusios žaizdos kilo komplikacijų“ ir „vos patekus į ligoninę, T. ištiko koma“, yra apie T. S., jo sveikatos būklę. Teismas nurodė, kad esminių skirtumų tarp ieškovės teiginio, kad ji buvo kaltinama dėl to, jog laiku nenuvežė į ligoninę ir netaikė tinkamo gydymo, ir straipsnyje nurodytos formuluotės ? „įtarta dėl netinkamo gydymo“ nėra. Ieškovė yra viešasis asmuo, o viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, atsižvelgdamas į tai, jog dienraščio „Respublika“ straipsnyje aprašyta bylos eiga, nurodyta, ką konstatavo teismas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog teismo posėdžiuose dalyvavo pats trečiasis asmuo ir straipsnį rašė teismo posėdžio metu išgirstos informacijos pagrindu, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė ar trečiasis asmuo pasielgė nesąžiningai. Teismas nurodė, kad nei sąvokos „įtariamasis“, nei „kaltinamasis“ naudojimas nereiškia, jog asmuo yra nuteistas, jam yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl konstatavo, kad ieškovės argumentas, kad jai straipsnyje priimtas nuosprendis, nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog teiginyje „D. K. įtarta dėl netinkamo gydymo“ yra paskleisti duomenys, žeminantys ieškovės garbę bei orumą.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-24 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas ieškinio neišnagrinėjo, iškraipė ieškinio esmę bei jos paaiškinimus teismo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teiginiai: „dėl sunkiai po operacijos gijusios žaizdos kilo komplikacijų“ ir „vos patekus į ligoninę, T. ištiko koma“, neliečia jos. Nurodo, kad ji nebuvo kaltinama dėl netinkamo gydymo, nes ji taikė tinkamą gydymą. Nesutinka su teismo išvada, kad ji yra viešasis asmuo.

6Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

9Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl garbės ir orumo pažeidimo, dienraštyje išspausdintų teiginių paneigimo laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

10Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra įtvirtinta LR Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. LR visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti kitų asmenų teises. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta, jeigu tai nepažeidžia kito asmens teisių. Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė.

11Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

12Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, todėl teismas privalo nustatyti, ar yra minėtų faktų visuma, leidžianti taikyti CK 2.24 straipsnyje numatytus garbės ir orumo gynimo būdus.

13Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad dienraštyje „Respublika“ straipsnyje „Temidė šypsosi ne tėvams, o medikams“ išspausdinti teiginiai: „dėl sunkiai po operacijos gijusios žaizdos kilo komplikacijų“ ir „vos patekus į ligoninę, T. ištiko koma“, liečia ją ir žemina jos garbę bei orumą. Išaiškintina, kad pagrindė sąlyga ieškiniui pareikšti yra ta, kad paskleistos žinios tiesiogiai liestų ieškovą, teiktų informaciją apie jo veiklą, darbą, moralines savybes ir pan. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimus, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovės prašomi paneigti kaip tikrovės neatitinkantys ir jos garbę ir orumą žeidžiantys teiginiai „dėl sunkiai po operacijos gijusios žaizdos kilo komplikacijų“ ir „vos patekus į ligoninę, T. ištiko koma“ tiesiogiai neliečia ieškovės, šie teiginiai yra apie sirgusio berniuko T. sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs, kad nurodyti teiginiai yra apie ieškovę, pagrįstai jų tikrumo bei pobūdžio netyrė.

14Apeliantė teigia, kad ji nebuvo kaltinama dėl netinkamo gydymo, nes ji taikė tinkamą gydymą, todėl dienraštyje išspausdintas tikrovės neatitinkantis teiginys: „D. K. įtarta dėl netinkamo gydymo“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės teiginiu. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka juos paskleidusiam asmeniui – atsakovei, o kad šie duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą – ieškovei (CK 2.24 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė buvo kaltinama tuo, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešosios įstaigos Klaipėdos miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja pediatrė, teikdama viešąsias paslaugas, netinkamai atliko savo pareigas, nevykdė 2002-08-07 VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo patvirtintos Kokybės sistemos procedūros Nr. 6.2.1.7 (punktas 5.5.3.4) - neįvertino paciento nusiskundimų, tinkamai nesurinko anamnezės, nepatikslino, kada paskutinį kartą kreipėsi pagalbos dėl šio susirgimo, neįvertino objektyvaus tyrimo duomenų, nesiaiškino, nepakankamai įvertino simptomus, neįvertino blogėjančios berniuko sveikatos būklės, ligos progresavimo - atsiradusių naujų simptomų, neužtikrino savalaikio greitosios medicinos pagalbos paslaugų tęstinumo, netransportavo paciento į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-22 nuosprendis, baudž. b. Nr. 1-453-201-2006, Klaipėdos apygardos teismo 2008-03-14 nutartis, badž. b. 1A-7-382/2008). Iš atsakovės straipsnio matyti, kad atsakovė dienraščio publikacijoje aprašė tikrovę atitinkančias minėtais teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes, informavo visuomenę apie baudžiamosios bylos eigą. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, mano, kad atsakovė, paskelbdama ginčo žinias, nesiekė įžeisti apeliantės, o tik siekė sąžiningai informuoti visuomenę, neiškraipė informacijos, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Duomenys, kad straipsnyje pateikta informacija sumenkino gerą ieškovės vardą, suformavo neigiamą nuomonę apie ją, kaip gydytoją, sumažėjo jos, kaip gydytojos, iškvietimų į namus, sumažėjo jos darbo krūvis, jokiais įrodymais nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, kad dienraštyje išspausdintas teiginys ? „D. K. įtarta dėl netinkamo gydymo“ ? atitiko tikrovę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo paskleisti duomenys, žeminantys ieškovės garbę bei orumą.

15Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra viešasis asmuo. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės (VIĮ 2 str. 60 d.). Viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Remiantis bylos medžiagą ieškovė yra Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja. Ieškovė, būdama gydytoja, neturi viešojo administravimo įgaliojimų bei neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo (VAĮ 2 str. 1 d., 22 d.), ji neteikė viešųjų paslaugų VAĮ 2 straipsnio 20 dalyje nurodytos normos prasme. Nors ieškovės užimamos pareigos bei veikla yra svarbios daugeliui žmonių, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo ją priskirti viešųjų asmenų kategorijai VIĮ įtvirtintos viešųjų asmenų sąvokos prasme. Pažymėtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovę pripažino viešuoju asmeniu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, teisingai pritaikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.) ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.), todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-21 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai