Byla e2S-137-544/2017

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „( - )“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr.e2-1206-400/2016 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „( - )“ ieškinį atsakovams UAB „( - )“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys: UAB „( - )“, UAB „( - )“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė UAB „( - )“ Panevėžio miesto apylinkės pareiškė ieškinį atsakovams UAB „( - )“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl 132 kv. ploto kelio servituto nustatymo, dėl kompensacijos už kelio servitutą priteisimo. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Panevėžio mieste, kuris ribojasi su atsakovei UAB „( - )“ priklausančiu žemės sklypu, per kurį, remiantis šių sklypų detaliojo planavimo dokumentais, numatytas įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą. Ieškovė šiuo metu neturi įteisinto patekimo (servituto) į jai priklausantį žemės sklypą.
  2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinį dėl servituto nustatymo, įpareigojimo pakoreguoti detaliojo planavimo dokumentus pagal ieškovės UAB „( - )“ ieškinį atsakovams UAB „( - )“, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, tretiesiems asmenims UAB „( - )“, UAB „( - )“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui paliko nenagrinėtu. Šia nutartimi teismas taip pat nutarė grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei UAB „( - )“ 18,10 Eur žyminio mokesčio dalį.
  3. 2016 m. spalio 31 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas trečiojo asmens UAB „( - )“ pareiškimas priimti papildomą sprendimą ir jo naudai priteisti patirtas 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, tačiau neišsprendė trečiojo asmens UAB „( - )“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nors prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku ir nustatyta tvarka.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5

  1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „( - )“ iš ieškovės UAB „( - )“ 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „( - )“, byloje buvo atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos „( - )“, byloje buvo pateikti atsiliepimai į ieškovo patikslintą ieškinį, atstovas advokatas A. V. dalyvavo 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžiuose. Pagal byloje esančius duomenis šių trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1089 Eur.
  3. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog pagal CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas bei formuojamą teismų praktiką trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje, ieškovei be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, ir dėl to ieškinį palikus nenagrinėtą, trečiojo asmens UAB „( - )“ patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad, ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nors ir nesudarius taikos sutarties, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Šioje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „( - )“ buvo įtrauktas į bylą ieškovo prašymu ir iniciatyva. Teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad kurios nors iš šalių procesinis elgesys buvo netinkamas. Ieškovei po nuosavybės teisių perleidimo į žemės sklypą ir be pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdį, konstatuota, kad trečiojo asmens UAB „( - )“ bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės pradėto teisminio proceso ir jos iniciatyvos įtraukti UAB „( - )“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
  5. Teismas sprendė, kad UAB „( - )“ byloje patirtų (1089 Eur) bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 Įsakymo Nr. 1R-77 Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2., 8.16, 8.20. punktuose nustatyto dydžio. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo UAB „( - )“ 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl to, kad buvo priversta atsikirtinėti į ieškovės pareikštą ieškinį, o byla buvo užbaigta nepriimant sprendimo dėl bylos esmės, teismas trečiojo asmens patirtas ir rašytiniais įrodymais pagristas 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas jam priteisė iš ieškovės (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „( - )“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. papildomą nutartį civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens UAB „( - )“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės UAB „( - )“.
  2. Ieškovė nurodo, kad atsakovės veiksmai 2016 m. spalio 31 d. teismo posėdyje laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei nesąžiningumu, o pirmosios instancijos teismo pozicija ir nutartis, kuria nebuvo leista iki galo išspręsti šią bylą taikiai ir nuspręsta palikti ieškinį nenagrinėtu, esant aiškiam ir pagrįstam ieškovės prašymui atidėti bylos nagrinėjimą bei esant taikios bylos baigties įrodymams, negali būti pripažinta pagrįsta. Negana to, ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nors ir nesudarius taikos sutartis, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, dėl ko negalima daryti išvados, jog teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors ir šalių naudai. Dėl šių aplinkybių, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas dėl atsakovės išdėstytų argumentų bei pozicijos, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovė, yra nepagrįsti.
  3. Kartu ieškovė pabrėžia ir tai, jog aplinkybę, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas būtent dėl atsakovės pozicijos, patvirtina tai, kad atsakovė 2015 m. gruodžio 2 d. rašte nurodė, jog nesutinka su servitutu per atsakovės sklypą, nes ieškovė tariamai turi teisę naudotis šalia esančia automobilių stovėjimo aikštele, kuri priklauso trečiajam asmeniui UAB „( - )“. Būtent atsakovė nurodė, kad patekimas į ieškovės žemės sklypą turi būti nustatytas per UAB „( - )“ žemės sklypą, todėl trečiasis asmuo atsiliepinėjo į atsakovės atsiliepimuose išdėstytus argumentus.
  4. Atsiliepimu atsakovė UAB „( - )“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
  5. Nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovę piktnaudžiavus procesu, nes ieškovė iš esmės nebepalaikė ieškinio, kadangi turtą (žemės sklypą) pardavė kitam asmeniui. Negana to, ieškovė privalėjo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „( - )“, nes pagal teritorijų planavimo dokumentus išvažiavimas iš ieškovės turėto žemės sklypo buvo nustatytas būtent į trečiojo asmens nuosavybės teise turimą žemės sklypą. Taigi servituto nustatymas būtų turėjęs įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.
  6. Papildomai atsakovė pabrėžia, kad ji elgėsi sąžiningai, o ieškovė vis teikė naujus įrodymus, keitė ieškinio reikalavimus bei juos didino, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovės kaltės.
Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
  3. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis bei nepagrįstai trečiajam asmeniui priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
  4. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „( - )“ byloje buvo atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos „( - )“, byloje buvo pateikti atsiliepimai į ieškovo patikslintą ieškinį, atstovas advokatas A. V. dalyvavo 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžiuose. Pagal byloje esančius duomenis trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1089 Eur. Tokios trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl turi būti atlyginamos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog šios išlaidos UAB „( - )“ turi būti atlyginamos, neginčija ir pati ieškovė, tik mano, kad tas išlaidas turi atlyginti ne ji. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtinumas bei jų pagrįstumas plačiau nenagrinėjami.
  5. Esminis klausimas nagrinėjamu atveju yra tas, ar UAB „( - )“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstai priteistos iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent ieškovė turi atlyginti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovės ieškinys šioje byloje buvo paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdį. Kadangi nutartis įsiteisėjusi, atskirojo skundo argumentai, susiję su nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, nevertinami.
  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu vertinimu, jog, ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nors ir nesudarius taikos sutarties, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, o bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
  8. Nagrinėjamu atveju tiek iš byloje esančių duomenų, tiek iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašų nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „( - )“ buvo įtrauktas į bylą ieškovės prašymu ir iniciatyva, kad į 2016 m. spalio 31 d. teismo posėdį be pateisinamų priežasčių neatvyko būtent ieškovė, dėl kurios pradėto teisminio proceso ir susidarė trečiojo asmens UAB „( - )“ bylinėjimosi išlaidos. Taigi šių aplinkybių visuma, priešingai nei atskirajame skunde nurodo ieškovė, sudaro pagrindą išvadai, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti būtent ieškovė, kadangi ji yra atsakinga už pradėtą teisminį procesą ir būtent tokią jo pabaigą. Šių išvadų nekeičia ir atskirojo skundo argumentai, jog trečiasis asmuo į procesą buvo įtrauktas dėl atsakovės atsiliepimo argumentų, kadangi tokiu būdu būtų analizuojamas ir vertinamas nebe procesinis, o materialusis šios civilinės bylos aspektas, kuris, ieškinį palikus nenagrinėtu įsiteisėjusia teismo nutartimi, nebegali būti analizuojamas.
  9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  10. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje yra nurodyta, jog trečiojo asmens prašymas yra tenkinamas iš dalies, tačiau tokia formuluotė, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus bei rezoliucinę dalį, į tai, kad trečiajam asmeniui priteisiama visa jo prašyta patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (1089 Eur), laikytina rašymo apsirikimu, nedarančiu įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

11Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai