Byla 2A-894-221/2015
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-324-571/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei D. S., tretiesiems asmenims E. E., L. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 22 690,84 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. dėl asmens, vairavusio atsakovei priklausančią, tačiau VĮ „Regitra“ E. E. vardu registruotą transporto priemonę „VW Transporter“ (valstybinis Nr. ( - )) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „VW Transporter“ (valstybinis Nr. ( - )) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi minėtas eismo įvykis įvyko Austrijoje ir jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), eismo įvykio valstybės – Austrijos – nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 6 571,72 Eur (22 690,84 Lt) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos – nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnį ir į Austrijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Austrijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 6 571,72 Eur (22 690,84 Lt). Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsniu, prašė priteisti sumokėtą sumą iš atsakovės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė ieškinį. Sprendė, kad nors Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-564/2013, nėra nurodytas ginčo automobilis, tačiau D. S. nusikalstami veiksmai, įsigyjant ir perleidžiant transporto priemones, yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu), šie veiksmai buvo tęstiniai, D. S. su E. E. nusikaltimus darė ir toliau, todėl 2010 m. sausio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimas ir pateikimas VĮ „Regitra“ yra civilinis teisinis padarinys, kad šios sutarties pagrindu automobilis buvo užregistruotas D. S. vardu. Pažymėjo, kad teismo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad E. E., tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė transporto priemonės „VW Transporter“ registracijos liudijimą ir šio suklastoto dokumento pagrindu 2010 m. kovo 30 d. buvo surašyti notarinė panaudos sutartis, įgaliojimas ir nuosprendžiu suklastota pripažinta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis su L. D. Nurodė, kad įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog D. S. niekada nedirbo, yra registruota darbo biržoje, ji, prašoma užsienio piliečių, už atlygį tik pasirašydavo automobilių pirkimo–pardavimo sutartis kaip pirkėja, nors realiai niekada nepirko automobilių ir nemokėjo pinigų. Nustatęs aplinkybę, jog D. S. netapo automobilio „VW Transporter“ (valstybinis ( - )) savininke, padarė išvadą, kad ji negalėjo parduoti minėto automobilio E. E., o jis pirkti ir parduoti ar perduoti L. D. Sprendė, kad duomenys viešame registre nepatvirtina, jog atsakovė D. S. eismo įvykio dieną (2010 m. rugsėjo 8 d.) buvo automobilio „VW Transporter“ (valstybinis Nr. ( - )) savininkė, nes D. S. nesudarė pirkimo–pardavimo sandorio, kurio pagrindu ji būtų įsigijusi automobilį, o galimai suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad automobilio „VW Transporter“ (valstybinis Nr. ( - )) savininku buvo L. D., kuris eismo įvykio metu 2010 m. rugsėjo 8 d. vairavo šį automobilį. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog D. S. eismo įvykio dieną buvo automobilio savininkė, turinti pareigą drausti automobilį privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl atmetė ieškinį (CPK 178 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Nepagrįstai konstatuota, kad D. S. suklastojo 2010 m. sausio 11 d. transporto priemonės „VW Transporter 524“ (valstybinis Nr. ( - )) pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu transporto priemonė Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota D. S. vardu. VĮ „Regitra“ Lietuvoje įregistruodama transporto priemonę „VW Transporter 524“ (valstybinis Nr. ( - )) jos savininke nurodant D. S., įvertinusi jai pateiktus dokumentus, nenustatė kliūčių, dėl ko to nebūtų galima padaryti. Taigi iki šiol „VW Transporter 524“ (valstybinis Nr. ( - )) pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu šios transporto priemonės savininke tapo D. S., nebuvo nuneigta teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, bandydamas pagrįsti šią savo išvadą, pats teismas abejoja, nes nurodo, kad D. S. minėtą sutartį nesuklastojo, o tik „galimai suklastojo“, pripažino, jog ši aplinkybė nebuvo vertinama priimant 2013 m. sausio 7 d. baudžiamąjį įsakymą.

122. Neteisinga išvada, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. eismo įvykio metu transporto priemonės „VW Transporter 524“ (valstybinis Nr. ( - )) savininku buvo L. D. L. D. negalėjo įsigyti transporto priemonės iš E. E., nes 2013 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuota, kad pastarasis niekada nebuvo transporto priemonės savininkas. L. D. byloje nei pats asmeniškai, nei raštu (užtikrinant savo parašo tikrumą) nepatvirtino transporto priemonės įsigijimo fakto ir savo nuosavybės teisės į ją 2010 m. rugsėjo 8 d. eismo įvykio metu. Net ir tuo atveju, jeigu E. E. būtų įsigijęs minėtą transporto priemonę iš D. S. (t. y. ši aplinkybė nebūtų buvusi paneigta baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-564/2013), jis minėtą transporto priemonę įregistravo VĮ „Regitra“, nurodydamas save minėtos transporto priemonės savininku 2010 m. kovo 30 d. 13:01 val., t. y. jau po tariamai 2010 m. kovo 30 d. 11:15 val. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje savininku nurodytas L. D.

133. Netinkamai ir neišsamiai įvertinti byloje surinkti įrodymai, ignoruotos 2013 m. sausio 7 d. teismo baudžiamajame įsakyme nustatytos aplinkybės, sprendimas grįstas D. S. ir E. E., t. y. suinteresuotų išvengti atsakomybės neteisėtą veiklą vykdžiusių asmenų, paaiškinimais.

144. Priėmus sprendimą, nesant tariamo transporto priemonės savininko L. D. patvirtinimo apie transporto priemonės įsigijimą ir jo aplinkybes, nukrypta nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotų teisės aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1251-273/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1268-265/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-394-125/2014).

155. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimus, elgėsi netikėtai visiems proceso dalyviams. Patikslintas ieškinys atsakovei D. S. (kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones) teismui buvo pateiktas 2014 m. balandžio 10 d., tačiau teismas tik 2014 m. lapkričio 25 d. priėmė nutartį patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje pripažino pagrįstu ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones D. S. ir jas pritaikė, jau 2014 m. gruodžio 15 d., priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė, kad D. S. yra netinkama atsakovė byloje. Dėl to svarstytinas teisės teorijoje keliamas „procesinių staigmenų draudimo“ klausimas, kai ginčo teisinį santykį teismas vertina tokiu aspektu, kurio proceso dalyviai neįžvelgė ir kuris teismo posėdyje nebuvo svarstomas. Tokio pobūdžio nutarties priėmimas laikytinas prieštaraujančiu ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems principams.

16Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl 2010 m. rugsėjo 8 d. Austrijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovui E. E. nuosavybės teise priklausantis, jo vardu iki 2011 m. balandžio 12 d. įregistruotas, privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdraustas automobilis „VW Transporter“ (valstybinis Nr. ( - )) bei kito asmens vairuojamas automobilis “Chrysler Voyager“ (valstybinis Nr. ( - )), buvo padaryta žala; kaltu dėl eismo įvykio pripažintas automobilio „VW Transporter“ vairuotojas. Austrijos transporto priemonių draudikų biuras yra išmokėjęs žalos atlyginimą. Šią išmoką ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras regresiniu reikalavimu siekia prisiteisti iš neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį asmens – patikslinus reikalavimus – iš atsakovės D. S., kaip automobilio savininkės. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad D. S. eismo įvykio dieną nebuvo automobilio savininkė.

20Transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.) ir tai lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant (TPVCAPDĮ 1 str. 2 d.). O už draudimo sutarties sudarymą atsakingas yra transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 str. 2 d.). Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, t. y. savininkas, keli savininkai ar asmenys, naudojantys automobilį pagal lizingo sutartį, ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

21Austrijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Austrijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d., Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89). Biuro, kaip subjekto, išmokėjusio išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - Austrijos nacionaliniam draudikų biurui), atgręžtinio reikalavimo teisė įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose - TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014).

22Byloje kilo ginčas, kas turi atsakyti dėl padarytos žalos eismo įvykio metu neįvykdžius pareigos sudaryti automobilio draudimo sutartį, t. y., kas eismo įvykio metu buvo automobilio savininkas.

23Pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, gali gintis sandorio sudarymo faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Jei toks asmuo įrodo, jog automobilį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010).

24Byloje nustatyta, jog automobilis autoįvykio metu draustas nebuvo. Pažymėtina, kad tuo metu, kai automobilis buvo perduotas naudotis L. D., dar galiojo automobilio draudimas, tačiau jam pasibaigus, nei VĮ „Regitra“ savininku nurodytas E. E., nei automobilio valdytojas L. D. nesudarė naujos draudimo sutarties. Tačiau tai neatleidžia automobilio savininko nuo atsakomybės. Pažymėtina, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

25Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas pradinį ieškinį reiškė būtent VĮ „Regitra“ automobilio savininku nurodytam E. E., tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. baudžiamajame įsakyme nustatyta, kad E. E. niekada neįgijo ginčo automobilio ir nebuvo jo savininkas, o tik suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad jis automobilį įgijo iš D. S., pripažino, kad E. E. nebuvo automobilio savininkas ir reikalavimą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą pareiškė D. S. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad D. S. eismo įvykio metu buvo automobilio savininkė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iš visų byloje esančių įrodymų visumos padaryta išvada. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad D. S. „galimai suklastojo“ pirkimo–pardavimo sutartį ir pasak apelianto, nepaneigta, kad D. S. tapo transporto priemonės „VW Transporter 524 “ (valstybinis Nr. ( - )) savininke, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. baudžiamajame įsakyme nustatyta, jog D. S., tęsdama savo nusikalstamą veiką 2010 m. sausio 11 d. Marijampolės mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, kaip pirkėja pasirašė automobilio įsigijimo dokumentą – pirkimo–pardavimo sutartį –, kurioje buvo surašyti žinomai melagingi duomenys, kad ji transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš piliečio H. įgijo automobilį „Audi A4“, identifikavimo numeris ( - ), 120 eurų vertės, nors automobilio niekada neįgijo, po to, tęsdama nusikalstamą veiką 2010 m. vasario 1 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pateikė VĮ „Regitra“, kur šio dokumento pagrindu jos vardu buvo užregistruota minėta transporto priemonė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nurodytą automobilio identifikacinį numerį – ( - ), t. y. ginčo automobilio „VW Transporter 524“ indentifikacinis numeris. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog D. S. automobilį, minėtu identifikaciniu numeriu įsigijo 2010 m. sausio 11 d. iš piliečio H. Įvertinant tai, kad pats ieškovas baudžiamajame įsakyme nustatytas aplinkybes pripažįsta, jas vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, kad minėtą dieną iš piliečio H. D. S. įsigijo ginčo automobilį (b. l. 125-126), kuris būtent 2010 m. vasario 1 d. buvo registruotas jos vardu (b. l. 123), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos, o ne tik iš D. S. ir E. E. paaiškinimų, kaip teigia apeliantas, padarė teisingą išvadą, kad D. S. nebuvo automobilio savininkė, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.

26Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

27Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl naikinti teismo sprendimą ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

29Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 22 690,84 Lt nuostoliams atlyginti,... 5. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. dėl asmens, vairavusio atsakovei... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Nepagrįstai konstatuota, kad D. S. suklastojo 2010 m. sausio 11 d.... 12. 2. Neteisinga išvada, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. eismo įvykio metu transporto... 13. 3. Netinkamai ir neišsamiai įvertinti byloje surinkti įrodymai, ignoruotos... 14. 4. Priėmus sprendimą, nesant tariamo transporto priemonės savininko L. D.... 15. 5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimus, elgėsi... 16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl 2010 m. rugsėjo 8 d. Austrijoje... 20. Transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270... 21. Austrijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus... 22. Byloje kilo ginčas, kas turi atsakyti dėl padarytos žalos eismo įvykio metu... 23. Pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, kurio vardu registre yra... 24. Byloje nustatyta, jog automobilis autoįvykio metu draustas nebuvo.... 25. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas pradinį ieškinį reiškė būtent... 26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto... 27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 29. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą...