Byla 3K-3-236/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno m. savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno m. savivaldybei dėl juridinių faktų nustatymo ir įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.

2Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad jo motina R. D. iki nacionalizacijos, kuri buvo įvykdyta 1940 m. gruodžio 21 d., nuosavybės teise valdė namų valdą Kaune, ( - ), susidedančią iš keturių gyvenamųjų namų ir trijų ūkinių pastatų bei 600 kv. m žemės sklypo, taip pat pusę namų valdos ( - ), susidedančios iš trijų gyvenamųjų namų ir dviejų ūkinių pastatų bei 627,57 kv. m žemės sklypo. Pareiškėjas prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos valdytą turtą buvo pateikęs 1991 metais, tačiau buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises, nes tuo metu pareiškėjas neturėjo Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų ir jis negyveno nuolat Lietuvoje. 2002 metais buvo pakeistas Pilietybės įstatymas ir Pilietybės įgyvendinimo įstatymas, pareiškėjas 2004 m. birželio 29 d. buvo pripažintas Lietuvos Respublikos piliečiu, tačiau jau buvo pasibaigę terminai prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises, taip pat giminystės ryšius su turto savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjas pažymi, kad įstatyme nustatytus terminus jis praleido ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių – įstatymų pasikeitimų, todėl prašo atnaujinti praleistus terminus prašymams ir dokumentams pateikti. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis jis prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. ir R. D. yra jo tėvai, nes Kauno žydų bendruomenės gimimo aktų įrašų knygoje įrašas apie tai, kad ( - ) gimė M. ir R. D. sūnus vardu Beras, priklauso jam, apie kurį tapatybės patvirtinančiame dokumente Lietuvos Respublikos pase nurodytas vardas ir pavardė D. D.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad namų valda Kaune, ( - ), susidedanti iš keturių gyvenamųjų namų ir trijų ūkinių pastatų bei 600 kv. m žemės bei pusė namų valdos Kaune, ( - ), susidedančios iš trijų gyvenamųjų namų ir dviejų ūkinių pastatų bei 627,57 kv. m žemės iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausė R. D.; atnaujinti terminus pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į jo motinai R. D. priklausiusį išlikusį nekilnojamąjį turtą – namų valdą Kaune, ( - ), susidedančią iš keturių gyvenamųjų namų ir trijų ūkinių pastatų bei 600 kv. m nuosavos žemės ir pusę namų valdos Kaune, ( - ), susidedančią iš trijų gyvenamųjų namų ir dviejų ūkinių pastatų ir 627,57 kv. m žemės bei pateikti Lietuvos Respublikos pilietybę ir nuosavybės teises ir giminystės ryšius su turto savininku patvirtinančius dokumentus Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu bylos dalį dėl giminystės santykių nustatymo nutraukė, dėl kitų pareiškėjo reikalavimų pareiškimą atmetė.

8Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo tėvai yra M. D. ir R. K., todėl pareiškėjo prašymas nustatyti giminystės santykius nenagrinėtinas teisme. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis dėl įrašų – gimimo datos ir jo motinos pavardės – ištaisymo turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, o šiai įstaigai neištaisius įrašų, turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo teismas pareiškėjo reikalavimą atmetė; nurodė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ir nepatvirtino jų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje pateiktose archyvinėje ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro pažymose duomenys, kad R. D. iki nacionalizavimo būtų priklausę visos pareiškėjo nurodytos namų valdos su žemės sklypais, yra prieštaringi. Kitų įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, pareiškėjas nepateikė, kaip ir jokių duomenų, kad išlikusio nekilnojamojo turto savininkė yra mirusi, taip pat, kad R. D. ir R. K. yra tas pats asmuo ir kad ji yra pareiškėjo motina, nes jo gimimo liudijime motina nurodyta R. K. Nesant duomenų apie išlikusio nekilnojamojo turto savininkės mirtį, nėra pagrindo manyti, kad prašomo nustatyti valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas pareiškėjui sukurs teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių Lietuvos pilietybę gavo tik 2004 metais, kai tokią teisę Pilietybės įstatymas jam suteikė nuo 2002 m. rugsėjo 17 d., nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų kada nors anksčiau kreipęsis dėl pilietybės pripažinimo iki prašymo atkurti nuosavybę ir dokumentų pateikimo terminų pabaigos ir kad jam būtų atsisakyta suteikti pilietybę. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog įstatymo nustatytus terminus jis pažeidė dėl svarbių priežasčių, taip pat į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, sudariusias pagrindą atmesti kitus pareiškimo reikalavimus, įvertinęs pareiškėjo nurodytų terminų praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nepakankamai rūpestingai – buvo raginamas pateikti papildomus dokumentus, pripažino, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminus, nėra svarbios, o jo prašymą atnaujinti šiuos terminus atmetė.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria byla dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. ir R. D. yra pareiškėjo tėvai, buvo nutraukta, paliko galioti; nustatė faktą, turintį juridinę reikšmę, kad namų valda Kaune, ( - ), susidedanti iš keturių gyvenamųjų namų ir trijų ūkinių pastatų bei 600 kv. m žemės bei pusė namų valdos Kaune, ( - ), susidedančios iš trijų gyvenamųjų namų ir dviejų ūkinių pastatų bei 435,34 kv. m žemės iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausė R. D.; atnaujino pareiškėjui D. D. terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo D. D. motinai R. D. priklausiusį išlikusį nekilnojamąjį turtą – namų valdą Kaune, ( - ), susidedančią iš keturių gyvenamųjų namų ir trijų ūkinių pastatų bei 600 kv. m žemės ir pusę namų valdos Kaune, ( - ), susidedančią iš trijų gyvenamųjų namų ir dviejų ūkinių pastatų ir 435,34 kv. m žemės, pateikti, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybę ir nuosavybės teises ir giminystės ryšius su turto savininku patvirtinantiems dokumentams Kauno m. savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai pateikti.

10Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo motinai priklausiusį išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybę ir nuosavybės teises ir giminystės ryšius su turto savininku patvirtinantiems dokumentams valstybės įgaliotai institucijai pateikti. Pirma, pareiškėjas teisės į Lietuvos pilietybę negalėjo įgyti nuo 2002 m. rugsėjo 17 d., nes tuo metu Pilietybės įstatymas buvo tik priimtas, o jis įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Be to, Vyriausybės 2002 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2081 patvirtintose Pilietybės dokumentų rengimo taisyklėse migracijos tarnyboms nustatytas net šešių mėnesių terminas asmenų prašymams nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino tinkamais ir priimtinais įrodymais pareiškėjo atstovės paaiškinimus, kad pareiškėjas ne vieną kartą žodžiu kreipėsi dėl pilietybės atkūrimo, turėjo surinkti ir pateikti nemažai dokumentų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas per protingą laiką susitvarkė dokumentus dėl Lietuvos pilietybės pripažinimo. Be to, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo motyvas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes netenkintini pareiškėjo prašymai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra nepagrįstas, nes šių klausimų sprendimas vienas nuo kito nepriklauso; atnaujinus terminą, pareiškėjas kartu neįgyja teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tik galimybę teikti prašymus ir dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo amžių, į tai, kad pareiškėjas gyvena užsienio valstybėje, kad pagal įstatymą dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d., o Pilietybės įstatymas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. ir tik nuo 2004 m. spalio 26 d. terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atnaujinamaisiais, nesutiko ir su motyvais, kad pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad svarbu yra tai, jog pareiškėjas siekia pasinaudoti restitucijos galimybe ir atgauti sovietinės valdžios nacionalizuotą turtą, t. y. jis siekia apginti nuosavybės teisę, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje, pripažino, kad pareiškėjas terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį atnaujino (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis (2004 m. spalio 12 d. įstatymas Nr. IX–2490).

11Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad namų valda Kaune, ( - ), susidedanti iš keturių gyvenamųjų namų ir trijų ūkinių pastatų bei 600 kv. m nuosavos žemės bei pusė namų valdos Kaune, ( - ), susidedančios iš trijų gyvenamųjų namų ir dviejų ūkinių pastatų bei 627,57 kv. m žemės iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausė pareiškėjo motinai, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjui nepateikus duomenų, kad R. D. ir R. K. yra tas pats asmuo ir kad ji yra pareiškėjo motina, nes jo gimimo liudijime motina nurodyta R. K., taip pat nepateikus jokių duomenų, kad išlikusio nekilnojamojo turto savininkė yra mirusi, nėra pagrindo manyti, kad prašomo nustatyti valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas pareiškėjui sukurs teisines pasekmes, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateiktu pareiškėjo gimimo liudijimu (T. 2, b. l. 7), iš kurio matyti, kad R. D. yra pareiškėjo motina, bei R. D. vidaus paso kopija, padarė išvadą, kad ji gimė 1895 metais (T. 1, b. l. 28), o Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos III skyriaus 14 punkte nustatyta, kad nereikalaujama pateikti mirties faktą patvirtinančio dokumento, jeigu asmenys yra gimę iki 1897 metų. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš pateiktos Kauno apskrities archyvo 2005 m vasario 28 d. pažymos Nr. V 10-860 (T. 1, b. l. 29) išplaukia, kad R. D. 1939 metais ( - ) nuosavybės teisėmis valdė 600 kv. m žemės sklypą ir mūrinį dviejų aukštų namą ir sandėlį; 1937 m. balandžio 29 d. trečiųjų teismo sprendime (T. 2, b. l. 4) nustatyta, kad teismas išsprendė ginčą dėl nekilnojamojo turto tarp R. D. ir L., taip pat nurodyta, kad pusė ginčo nekilnojamojo turto, t. y. apie 1157 kv. m žemės sklypo su esančiais ant to žemės sklypo trobesiais, esančio ( - ), priklauso R. D.; iš Kauno Vykdomojo komiteto nacionalizuotų namų valdų sąrašų matyti, kad 1940 m. gruodžio 21 d. nacionalizacijos aktu Nr. 953 iš R. D. buvo nacionalizuota vienuolika namų (bendras plotas 1279,02 kv. m), esančių ( - ) (T. 1, b. l. 29); VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymoje (T. 1, b. l. 115) nurodyta, kad šiuo metu yra išlikę keturi gyvenamieji namai ir trys ūkiniai pastatai ir jų adresas yra ( - ). Be to, iš nacionalizuotų namų valdų sąrašų matyti, kad nacionalizacijos aktu Nr. 934 iš R. D. ir P. F. G. 1940 m. gruodžio 31 d. buvo nacionalizuoti aštuoni namai, kurių bendras plotas 627,57 kv. m. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006 m. gegužės 12 d. pažymoje nurodyta, kad buvęs adresas ( - ) atitinka ( - ). Trys gyvenamieji namai ir ūkinis pastatas statyti 1910 ir 1934 metais. Iš Kauno apskrities archyvo pažymos 2005 m. vasario 28 d. Nr. V 10-860 ir pridėto 1940 metų R. D. prašymo Kauno miesto statybos komisijai (T. 2, b. l. 5-6) darytina išvada, kad 435,34 kv. m žemės yra nuosavos, tai patvirtina ir Kauno apskrities viršininko administracijos pažymos „žemė valdoma pirkimo aktu”. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad R. D. su G. namų valdą ( - ) valdė lygiomis dalimis, nes nacionalizacijos akte yra pažymėta, jog namai yra iš jų nacionalizuoti, bet nenurodytos dalys, o pagal Civilinių įstatymų sąvado 543 straipsnį, kuris galiojo Lietuvoje tuo metu, jeigu bendrosios nuosavybės dalininkų dalys nenurodytos, tariama, kad jos yra lygios. Visi namai ( - ) iki karo turėjo vieną numerį. Dabar namai taip pat sudaro vieną namų valdą ( - ). Iš dokumentų matyti, kad šios namų valdos savininkai įvardijami kaip I. D. įpėdiniai, tačiau visus dokumentus kaip savininkė pasirašo R. D. Pateiktose archyvo pažymose nurodyta, kad abiejų valdų žemė yra nuosava ir įgyta pirkimo aktu, paveldėta. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus nėra ir kad pareiškėjui nuosavybės teisės būtų atkurtos, jeigu būtų pripažinta, kad jam atkuriamos nuosavybės teisės į statinius, esančius ant tų žemės sklypų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais ir įvertintais įrodymais, sprendė, kad pareiškėjas įrodė prašomus nustatyti juridinius faktus, todėl jo pareiškimą dėl šių reikalavimų tenkino.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno m. savivaldybė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14Dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimo pagrindų. Remdamasis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, kasatorius nurodė, kad svarbiomis įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik nuo pareiškėjo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, klaidingas įsitikinimas, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, negyvenimas Lietuvoje vertintinos kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepripažintinos svarbiomis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimą, nurodė subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pareiškėjo amžių; tai, kad pareiškėjas gyvena užsienio valstybėje, ir pan.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl termino atnaujinimo laikytina nepagrįsta.

15Dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir įrodymų vertinimo. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, svarbu buvo išsiaiškinti, kiek R. D. priklausiusio turto yra faktiškai išlikę. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį faktiškai svarbiausiu dokumentu pripažindamas Kauno apskrities archyvo 2005 m. vasario 28 d. pažymą (T. 1, b. 1. 29) ir joje esančią informaciją. Apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į Savivaldybės atstovės prieštaravimus, dėl prašomo nustatyti nekilnojamojo turto valdymo fakto nustatymo dalies, nes 1937 m. balandžio 29 d. Trečiųjų teismo nutarime nurodyta, kad žemės sklypas ir pastatai Kaune, ( - ), priklausė keliems bendraturčiams ir kad turtas buvo atidalytas, todėl šis dokumentas, o ne nacionalizuotų namų sąrašas turėjo būti pagrindas, nusakantis buvusiosios savininkės R. D. valdyto turto apimtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas po to, kai pareiškėjo atstovė pateikė papildomus dokumentus (T. 2, b. 1. 5, 7), neišsireikalavo iš Kauno apskrities archyvo likusių dokumentų, susijusių su ginčo turto valdymu bei turto nusavinimu, nors byloje nepateikta įrodymų apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, iš pateiktos bylai medžiagos nematyti, kokiomis dalimis ir kokiu kiekiu ginčo turtas buvo valdytas (T. 1, b. 1. 110; T. 2, b. 1. 31-32); taip pat nebuvo ištirta ir nustatyta, ar pareiškėjo motinai priklausę pastatai yra išlikę. Kasatorius taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybėje tik 2006 m. gruodžio 6 d. gautose iš Kauno apskrities archyvo 1939 m. rugpjūčio 5 d. Mokesčių inspekcijos pateikiamose žiniose apie turto sudėtį ir mokesčius Kauno miesto savivaldybei, nurodyta, jog po 1937 metų turto padalijimo Trečiųjų teisme R. D. priklausė tik vienas dviejų aukštų, mūrinis gyvenamasis namas ir vienas sandėlis bei 600 kv. m žemės sklypas, esantys Kaune, ( - ). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, dokumentų išsireikalavimas iš archyvų yra būtinas (CPK 443 straipsnio 8 dalis); tai patvirtina ir teismų praktika.

16Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad palaiko kasatoriaus argumentus dėl nepagrįstai atnaujinto termino dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti ir taip pat pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvoje vykdomas remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas iki 2001 m. gruodžio 31 d. piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti. Remiantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, termino atnaujinimas galimas asmenims, turėjusiems tokią teisę ir įstatymo nustatytu laikotarpiu, tačiau negalėjusiems šios teisės įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu pareiškėjui teisė pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą atsirado tik pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tik po Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, t. y. tik nuo 2004 m. birželio 29 d. Kadangi iki įstatymo nustatyto termino pareiškėjas apskritai neturėjo teisės paduoti prašymo atkurti nuosavybės teises, tai neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė svarbias priežastis, trukdžiusias asmeniui pasinaudoti jo teise įstatyme nustatytu laikotarpiu.

17Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Kauno apygardos teismas nesiaiškino, kokiomis dalimis ir kokiu kiekiu ginčo turtas buvo valdytas, visai nenagrinėjo klausimo ir netyrė įrodymų, ar pareiškėjo motinai priklausę pastatai yra išlikę. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklausė keturi gyvenamieji namai ir trys ūkiniai pastatai bei 600 kv. m nuosavos žemės; bei pusė namų valdos, susidedančios iš trijų gyvenamųjų namų ir dviejų ūkinių pastatų bei 435,34 kv. m, tačiau nesiaiškino, kaip 6 arų žemės sklype galėjo tilpti septyni pastatai, iš kurių net keturi yra gyvenamieji, arba 4, 3 arų sklype galėjo tilpti penki pastatai, iš kurių trys, pareiškėjo teigimu, gyvenamieji namai.

18Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad kasacinio skundo argumentai dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo yra nepagrįsti, nes Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į nuosavybę, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujino terminą dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti.

19Pareiškėjas atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad teismui pateikti dokumentai neabejotinai įrodo, kad nuo 1937 m. R. D. valda buvo atskirta ir priklausė tik jai, o dokumentai apie nacionalizaciją įrodo, kokia apimtimi valda buvo nacionalizuota (tai, kad nacionalizuota vienuolika pastatų nereiškia, kad visi jie buvo gyvenamieji namai, nes iš 1937 m. trečiųjų teismo sprendimo matyti, kad „išvietė ir skalbykla“ taip pat yra atskiri pastatai). Be to, CPK 347 straipsnyje nustatyta, kad kasaciniame skunde naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, remtis negalima, tačiau kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalį, neišsireikalavo kitų būtinų archyvo dokumentų ir pateikia Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2006 m. gruodžio 6 d. gautą archyvo dokumentą. Vienas iš civilinio proceso principų - proceso koncentracija ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis), įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar pareiškėjo motinai priklausę pastatai yra išlikę. Teismui buvo pateikta VĮ registrų centro Kauno filialo pažyma apie buvusių adresų atitiktį dabartiniams adresams bei unikalius numerius. Kasatorius, kaip suinteresuota bylos baigtimi šalis, ginčydamas šią pažymą, galėjo ir privalėjo pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui pats. Tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose, kasatorius šio klausimo nekėlė ir jokių įrodymų, paneigiančių nurodytą pažymą nepateikė.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Pareiškėjas, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad namų valda (gyvenamieji pastatai, ūkiniai pastatai ir žemė) Kaune, ( - ) bei pusė namų valdos ( - ) iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjo motinai. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šio reikalavimo, tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė nurodytų pastatų (gyvenamųjų namų ir ūkinės paskirties) bei žemės valdymo nuosavybės teise juridinį faktą.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

25Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami pastatų ir žemės sklypų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimai. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK 443 straipsnio 1 dalis), gali nustatyti esant šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą ir pan. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas (veikdamas per atstovą) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl pastatų ir žemės sklypų valdymo nuosavybės teise, siekdamas, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į šiuos objektus pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. VIII-359 (taikant bylos nagrinėjimui aktualią šio įstatymo redakciją). Kartu pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti, taip pat pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė juridinį faktą, kad namų valda (gyvenamieji pastatai, ūkiniai pastatai ir žemė) Kaune, ( - ) bei pusė namų valdos ( - ), iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjo motinai; atnaujino terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku, pateikti.

26CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoti asmenys bylose dėl pastato, žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra atitinkama savivaldybė ir (ar) apskrities viršininko administracija, kiti suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2006 m. gegužės 12 d. pažymėjimo Nr. S-2799-2021 duomenis, pastatai, dėl kurių valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo nagrinėjama byla, yra gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai (T. 1, b. l. 115). Nors, remiantis bylos duomenimis, gyvenamieji namai yra išlikę, tačiau suinteresuotais asmenimis byloje yra įtraukti tik savivaldybė ir apskrities viršininko administracija, o gyvenamųjų namų savininkai ar nuomininkai į bylą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti. Gyvenamųjų namų nuomininkų ar savininkų suinteresuotumas šios kategorijos bylose reiškiasi įgyvendinant garantijas ir lengvatas, įtvirtintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (Įstatymo 15, 20 straipsniai). Nagrinėjant bylas dėl gyvenamųjų namų, jų dalių, butų ar ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir jų priklausinių valdymo nuosavybės teise juridinių faktų nustatymo, būtinumą įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis dabartinio turto valdytojus lemia nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo procedūra, kurios metu turi būti suderinti visų šioje procedūroje dalyvaujančių asmenų interesai.

27Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Minėta, kad byloje, teismo nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje tiesiogiai nepasisakyta dėl nuomininkų ar savininkų teisių ir pareigų, tačiau skundžiamas teismo procesinis sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turi įtakos dabartinių pastatų savininkų ir (arba) nuomininkų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-159/2007). Be to, byloje taip pat nėra duomenų dėl kitų asmenų, kurie galėtų būti pripažįstami suinteresuotais asmenimis ir įtraukiami į bylą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme, sprendžiant dėl pastatų ir žemės sklypų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Dėl nustatytų esminių proceso teisės normų pažeidimų teismų priimti procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis, išskyrus tą procesinių sprendimų dalį, kuria bylos dalis buvo nutraukta, naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).

28Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio aiškinimo, savo išvadas turi grįsti visapusiškai ištirtais įrodymais ir byloje surinktų įrodymų visumos analize, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Bylos duomenimis, pagal 1937 m. balandžio 29 d. trečiųjų teismo sprendimą (T. 2, b. l. 5) pareiškėjo motinai po turto atidalijimo iš bendrasavininkų priklausė 1/2 dalis pastatų buvusioje ( - ), tačiau pagal nacionalizacijos dokumentus valdymo apimtis skirtinga (T. 1, b. l. 29). Dėl to sprendžiant dėl pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto konstatavimo svarbu nustatyti, kokiomis dalimis, kokia apimtimi turtas buvo valdomas ir kokiu pagrindu pasikeitė valdyto turto apimtis iki nacionalizacijos. Byloje surinktų įrodymų visumos analize turi būti remiamasi ir sprendžiant dėl kito pareiškėjo reikalavimo - prašymo atnaujinti terminą giminystės ryšį su turto savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Be to, pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik dėl išlikusių pastatų šiuos santykius reglamentuojančių įstatymų prasme. Paminėtos ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės aiškintinos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

30Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutarties dalis, kuriomis bylos dalis dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. ir R. D. yra pareiškėjo tėvai, nutraukta, palikti nepakeistas.

31Kitas Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutarties dalis panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32

33

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad jo... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu bylos dalį dėl... 8. Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą nustatyti... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno m. savivaldybė prašo apeliacinės... 14. Dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo. Kasatorius nurodo, kad... 15. Dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir... 16. Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija pateikė... 17. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo... 18. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinio... 19. Pareiškėjas atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad teismui... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Pareiškėjas, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą,... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 25. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiami pastatų ir žemės sklypų valdymo... 26. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl... 27. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje... 28. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas nuosavybės... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos... 31. Kitas Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo ir Kauno... 32. ... 33. ... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...