Byla 2-28-490/2012

Dėl pažeistų teisių gynimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant ieškovo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ pirmininkui Viktorui Stackevičiui, ieškovo atstovei advokatei A. C., atsakovo Sodininkų bendrijos „Bartonys“ pirmininkui Edvardui Vidmantui Jaloveckui, atsakovo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Kristinai Reicenštein, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus atstovei Jūratei Sutkutei – Ambrazienei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros atstovui Kęstučiui Celiešiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Bartonys“, tretiesiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūrai dėl pažeistų teisių gynimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas Sodininkų bendrija „Žvirgždė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-3, 39-40) prašydamas įpareigoti atsakovą Sodininkų bendriją „Bartonys“ leisti imtis priemonių pralaidos per Jasnogurkos upelį padidinimui paklojant dar vieną vamzdį arba ją visiškai panaikinant ir atstatant natūralią Jasnogurkos upelio vagą, o taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ pirmininkas Viktoras Stackevičius patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašė įpareigoti atsakovą panaikinti pralaidą per Jasnogurkos upelį bei atstatyti natūralią Jasnogurkos upelio vagą.

5Ieškovas nurodė, kad Sodininkų bendrija „Žvirgždė“ yra įsikūrusi tarp dviejų vandens telkinių, t.y. tarp ūkininko M. D. vandenvietės ir Sodininkų bendrijos „Bartonys“ vandens telkinio Jasnogurkos upelio vagoje. Jau apie 10 metų požeminiams vandenims vis labiau kylant į viršų pavasarinio polaidžio metu yra užliejami sodų bendrijoje esančių namų rūsiai, garažai, žemesnės sodų vietos, taip pat ir gatvelės, soduose džiūsta vaismedžiai, žolę stelbia samanos, virsta medžiai. Tokia situacija susidarė dėl to, kad ūkininkas M. D. užtvenkė šalia tekančio Barsukynės upelio vagą ir jo vandenis nukreipė į savo turimą vandens telkinį, o atsakovas ant įtekančio į Nerį Jasnogurkos upelio nutiesė kelią, upelį palikdamas pratekėti pro vamzdį. Pavasarinio polaidžio metu dėl neteisėtai ir netinkamai pastatytos pralaidos vanduo nespėja ištekėti į Nerį, dėl ko vandens lygis vietovėje pakyla apie 50 cm. Jonavos rajono savivaldybės pastangomis Barsukynės upelis buvo numelioruotas ir išvalyta jo pralaida į Nerį, tačiau problemos dėl atsakovo įrengtos pralaidos nebuvo išspręstos. Nors atsakovas ir leidžia padidinti pralaidą papildomai paklojant dar vieną vamzdį, tačiau ieškovas nesutinka to daryti, kadangi pageidaujant atlikti tokius darbus yra būtinas projektas, kurio parengti ieškovas neturi galimybių dėl lėšų stokos, o be to, tokiu atveju ieškovas turėtų parengti ir atsakovo neteisėtai pastatytos pralaidos projektą, kas sudarytų prielaidas jos įteisinimui.

6Atsakovas Sodininkų bendrija „Bartonys“ su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, jog iš esmės atsakovas sutinka su tuo, jog pralaida būtų didinama, tačiau minėtus darbus turėtų atlikti ieškovas, o planuojamų atlikti darbų aprašymas bei projektas turėtų būti pateiktas atsakovui, kad jis įvertintų galimas pasekmes. Nurodė, kad žemės sklypas sodininkų bendrijai įkurti Valstybinio sąjunginio surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų ir nerūdijančių medžiagų tresto gamybinių įmonių kombinatui buvo suteiktas 1983 m. liepos 30 d. Kadangi per sklypą tekėjo upelis, tai eksploatuojant žvyro karjerą buvo įrengtas kelias ir pralaida, kuriais po to naudojosi ir sodo bendrijos nariai. Tuo metu jokių dokumentų minėtiems darbams atlikti nereikėjo, todėl jokių dokumentų ir nėra išlikę. 28 metus veikusi pralaida niekam neužkliuvo ir niekas jokių pretenzijų dėl jos nereiškė, kadangi dėl jos įrengimo nebuvo pažeistos niekieno teisės.

7Tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes, tačiau su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo pareikštas reikalavimas dėl pralaidos panaikinimo negali būti tenkinamas, nes tai dar labiau padidins tvenkinio vandens lygį. Kadangi teismui yra pateiktas aktas, kuriame kompetentingi specialistai yra nurodę galimą problemos sprendimo variantą, t.y. papildomo reguliuojamo vandens pralaidos vamzdžio įrengimą, todėl tokį reikalavimą palaikytų, tačiau nesant atsakingų specialistų nuomonės dėl visiško pralaidos panaikinimo toks reikalavimas netenkintinas. Todėl tretysis asmuo mano, kad sodininkų bendrija ar abi sodininkų bendrijos bendru susitarimu turėtų įrengti papildomą pralaidą arba padidinti esamą pralaidą, kadangi galimai esama pralaida ir neatitinka visų keliamų techninių reikalavimų, nes pastatyta nesant leidimo.

8Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyrius su ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis sutinka, pareikšto reikalavimo nepalaiko, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai, todėl laikytina, kad bendrijos teritorijoje esančios vandens perlaidos priežiūrą turi atlikti pati sodininkų bendrija. Žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2179-5313, kadastrinis Nr. 5630/0033:271, esantis Sodininkų bendrijos „Bartonys“ teritorijoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 1983 m. birželio 30 d. valstybiniu žemės naudojimo teisės aktu suteikta žemė (žemės sklypas, esantis Sodininkų bendrijos „Bartonys“ teritorijoje) darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui. Taigi sodininkų bendrija „Bartonys“ yra valstybinio žemės sklypo naudotojai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 str., sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, tačiau kelio, kuriame yra įrengta ginčo pralaida, kadastriniai matavimai nėra atlikti. Minėtas kelias, kuriame yra įrengta ginčo pralaida, priklauso Lietuvos Respublikai, o naudotojai yra Sodininkų bendrija „Bartonys“. Nei kelias, kuriame yra įrengta pralaida, nei pati pralaida nėra užfiksuota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Šie duomenys užfiksuoti plane.

9Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūra iš dalies sutinka su ieškovo ieškiniu. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ta ieškinio dalimi, kurioje yra nurodytos aplinkybės, susijusios su semiama teritorija, rūsiais, tačiau su ieškinio reikalavimu panaikinti pralaidą nesutinka, kadangi, išgriovus pralaidą, pakils vandenes lygis. Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog vandenes lygio kilimui įtakos turi ir Neris, liūtys, kadangi tiek po liūčių, tiek po Neries upės kilimų pakyla gruntiniai vandenys. Anksčiau gruntiniai vandenys tekėjo viena vaga, o dabar gali būti ir taip, kad pasikeitė grunto sudėtis, keičiasi vaga. Be konkrečių geologinių tyrimų konkreti išvada negali būti padaryta. Taip pat neatlikus išsamių tyrimų negalima nustatyti, iš kur atsirado pratekėjimas. Taigi be papildomų tyrimų negalima konkrečiai atsakyti, kad būtent pralaidos įrengimas turi tam įtakos. Pralaidą turi eksploatuoti Sodininkų bendrija „Bartonys“, kadangi jos teritorijoje minėti įrenginiai įrengti, todėl jie turėtų imtis visų priemonių pralaidai tinkamai prižiūrėti, nustačius, kad ji užnešta, išvalyti. Trečiojo asmens atstovas taip pat negali nurodyti, ar pralaida yra tinkamai eksploatuojama, kadangi tai nepriklauso jų kompetencijai. Ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, kad toje vietoje nebuvo natūralios upelio vagos, ten nėra upelio, kadangi net ir sovietiniais laikais niekas neleido eksploatuoti karjero upelio teritorijoje. Tekėjimas susiformavo po to, kai buvo baigtas eksploatuoti karjeras. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis pralaida pastatyta ne ant Jasnogurkos upelio, tai nėra minėto upelio atšaka, kadangi pats upelis yra fiksuojamas aukščiau, SB „Inkaras“ teritorijoje. Upelio vaga yra aiškiai nubrėžta, o čia yra savaime atsiradęs vandens tekėjimas, kuris tikėtina nesusisiekia su Jasnogurkos upeliu, o išteka iš miške esančios pelkės.

10Ieškinys atmestinas

11Ieškovas Sodininkų bendrija „Žvirgždė“ kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą panaikinti pralaidą per Jasnogurkos upelį bei atstatyti natūralią Jasnogurkos upelio vagą, kadangi neteisėtai įrengta ir pakelta pralaida įtakoja vandens lygio kilimą, dėl ko užliejant ieškovui priklausančią teritoriją, jo narių turtą yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Ginčas civilinėje byloje yra kilęs dėl, kaip nurodyta ieškovo ieškinyje, pralaidos per Jasnogurkos upelį. Minėta pralaida yra įrengta ties Sodininkų bendrijos „Bartonys“ teritorijoje esančiu tvenkiniu, skirta ištekėti pertekliniam vandeniui iš minėto tvenkinio ir nutekėti jam į Nerį. Minėta pralaida yra įrengta per kelią, esantį atsakovo teritorijoje. Ir nors oficialiuose dokumentuose nei minėtas kelias, nei minėta pralaida nėra fiksuojami, duomenų apie leidimą įrengti pralaidą nėra, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog minėta pralaida objektyviai egzistuoja ir ji yra atsakovo teritorijoje, atsakovas ją prižiūri, naudojasi, su ja elgiasi kaip su savo nuosavybe, teismas laiko, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl galimo jo teisių pažeidimo dėl minėtos pralaidos atsakovu nurodant būtent Sodininkų bendriją „Bartonys“. Kadangi atsakovas su ginčo objektu esančia pralaida elgiasi kaip savininkas, o duomenų apie tai, kad minėta pralaida nuosavybės teise priklausytų kitam subjektui nėra, ieškovas pagrįstai manydamas Sodininkų bendriją „Bartonys“ esant minėtos pralaidos savininku jį byloje nurodė atsakovu.

12Atsakovas teigia, jog kelias, per kurį yra įrengta pralaida, o kartu ir pati pralaida nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Nustatyta, kad 2010 m. spalio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž5-430 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Jonavos r.)“ (b.l. 92-93) buvo patvirtinti valstybinės žemės sklypo, esančio Bartonių k., Dumsių sen., Jonavos r., Sodininkų bendrijoje „Bartonys“, kadastro duomenys. Nustatyta, kad sklypo plotas yra 7.7745 ha ir jo pobūdis yra sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo. Taigi, nors minėtas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-2179-5313, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise minėtas sklypas perduotas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau jo teritorija atitinka Sodininkų bendrijos „Bartonys“ teritoriją ir tikrasis bei faktinis šio žemės sklypo naudotojas yra būtent atsakovas (b.l. 90-91). Remiantis byloje esančia 2004 m. rugpjūčio 18 d. registravimo pažymėjimo Nr. 001490 kopija (b.l. 94) nustatyta, kad Sodininkų bendrija „Bartonys“, juridinio asmens kodas 157009557, kaip juridinis asmuo įregistruotas 1999 m. rugsėjo23 d., t.y. vėliau nei kad 1983 m. birželio 30 d. buvo priimtas Valstybinio žemės naudojimo teisės aktas ? Nr. 00374, kuriuo Kauno miesto vykdomajam komitetui buvo suteiktas neterminuotam ir neatlygintinam naudojimui darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui žemės sklypas (b.l. 95-97). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, minėto akto pagrindu buvo suformuotas Valstybinio sąjunginio surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų ir nerūdinių medžiagų tresto gamybinių įmonių kombinato kolektyvinis sodas, kurio planas yra pateiktas byloje. Naudotojas, kuriam paminėto akto pagrindu buvo suteiktas žemės sklypas, šiuo metu nėra išlikęs, tačiau valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, kaip jau buvo minėta, naudoja Sodininkų bendrija „Bartonys“, todėl minėtos bendrijos nariai ir laikytini faktiniais šios žemės naudotojais, kurie privalo racionaliai naudoti jiems suteiktus žemės sklypus ir neturi teisės atlikti savo žemės sklype veiksmų, kuriais pažeidžiami kitų žemės sklypų naudotojų interesai.

13Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas Sodininkų bendrija „Bartonys“ tiek su keliu, per kurį įrengta pralaida, tiek su pačia pralaida elgiasi kaip minėto turto savininkai. Kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, atsakovas, net ir šiuo metu teigdamas, kad jis nėra nei kelio, nei pralaidos savininkas, sprendė klausimą, ar leisti ieškovui atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su pralaidos padidinimu, nurodė, jog kilusį ginčą sprendė gražiuoju, taigi elgėsi kaip tikrasis pralaidos savininkas. Pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas net nurodė, kad sodininkų prašymu buvo įrengtas kelias ir jame ginčo pralaida, nors teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes neigė ir liudytojo G. M. parodymais remdamasis įrodinėjo, kad minėtas kelias ir ginčo pralaida įrengti siekiant tinkamai eksploatuoti žvyro karjerą. Remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-40) 7 str. 1 d. sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Nesant duomenų apie tai, kad ginčo pralaida nuosavybės teise priklausytų Jonavos rajono savivaldybei ar kitiems asmenims, laikytina, jog atsakovas, būdamas jos faktinis naudotojas, su ja elgdamasis kaip su savo turtu ir yra atsakingas už tinkamą pralaidos priežiūrą ir naudojimą.

14Remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-40) 6 str. 1 d. nuostatomis bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus, perima ir tvarko savivaldybės administracija, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Duomenų apie tai, kad būtų atlikti kelio, per kurį įrengta ginčo pralaida, kadastriniai matavimai ir jis būtų perimtas Jonavos rajono savivaldybės administracijos, byloje nėra. Taigi kelias, per kurį yra įrengta pralaida, yra valstybės nuosavybė.

15Nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, ginčo dėl to, ar yra užliejami Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ teritorijoje esantys žemės sklypai bei juose esantys pastatai, jų rūsiai, pagalbinės patalpos, nekyla. Su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl užliejamos teritorijos ir egzistuojančios problemos sutinka ir jas pripažįsta tiek atsakovas, tiek ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, tiek ir jas patvirtina byloje esantys pateikti įrodymai (b.l. 5, 124-130), liudytojų parodymai. Ir nors UAB „Geodara“ pateiktoje pažymoje nėra tiksliai nurodyta, kokios sodų bendrijos žemiausias žemės paviršiaus taškas yra matuotas kartu su kitais minėtoje pažymoje minimais taškais, tačiau atsakovui neginčijant šio pažymos tikėtina, jog joje nurodytas Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ žemiausias žemės paviršiaus taškas, t.y. 34.85 m, kuris yra 0.15 m žemiau, nei kaip kad nurodyta pažymoje – Jasnogurkos upės tvenkinio pralaidos apačia – 35 m(b.l. 5). Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl semiamų paviršių patvirtina ir byloje pateiktas 2012 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie jo pateiktos fotonuotraukos, tačiau negalima sutikti su tuo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pateiktos nuotraukos patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog būtent dėl neteisėtai įrengtos pralaidos yra semiama jo teritorija. Kaip matyti iš byloje pateikto 2012 m. sausio 18 d. antstolio A. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, antstolis 2012 m. sausio 17 d. vykdė Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ atstovo, valdybos pirmininko Viktoro Stackevičiaus pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes, iš kurių viena buvo konstatuoti aplinkybę dėl iškelto pralaidos vamzdžio, kuris išleidžia Bartonių tvenkinio vandenį į Neries upę. Antstolis nustatė, kad iš Bartonių tvenkinio vanduo teka 50 cm diametro vamzdžiu, nutiestu po keliu. Vandens lygis vamzdyje yra ~15 cm, o likusi vamzdžio dalis iškilusi virš vandens. Upelis praleistas pralaidos vamzdžiu ir teka link Neries upės žemyn. Vandens lygis nuo upelio dugno 35 cm. Minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra konkrečiai nurodyta, jog ginčo pralaidos vamzdis yra iškeltas, kada tokie veiksmai, jei jie ir buvo atlikti, buvo padaryti, jog ieškovo teigimu galimai iškeltas pralaidos vamzdis yra vienintelė priežastis, lemianti jo teritorijos ir joje esančių pastatų bei statinių apsėmimą. Kaip ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagal LR CPK 635 str. nuostatas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Kai antstolis nustatinėja faktus veikdamas kitu pagrindu, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paprastas, o ne prima facie rašytinis įrodymas (2009-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Kaip jau buvo nurodyta, antstolis A. Š. faktines aplinkybes nustatinėjo ne teismo, o ieškovo atstovo pavedimu, todėl jis nelaikytinas prima facie įrodymu. Ieškovas jokių kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo teisių pažeidimus būtent dėl neturint leidimo įrengtos ar ieškovo nurodymu pakeltos ginčo pralaidos nepateikė.

16Priešingai, kaip galima spręsti iš byloje nustatytų aplinkybių, vandens lygio kilimą galėjo įtakoti ir kitos priežastys. Kaip galima spręsti iš byloje pateikto 2010 m. balandžio 2 d. Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ narių prašymo, adresuoto Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos valstybinės gamtos apsaugos Kauno regiono Jonavos skyriui (b.l. 7-8), ieškovas kaip vienintelę priežastį, dėl kurios yra užliejamų minėtos sodų bendrijos teritorija, nurodė 2009 m. Sodininkų bendrijoje „Bartonys“ teritorijoje esančios vandens pralaidos savavališką pakėlimą 1 m, dėl ko, ieškovo manymu, buvo dirbtinai sukeltas vandens lygis tvenkiniuose ir teritorija pradėta semti vandens. Ieškovas minėtame rašte yra nurodęs, kad vanduo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ teritorijos nesėmė jau 15 metų, todėl pagrįstai galima manyti, kad ir anksčiau minėtos sodų bendrijos teritorija būdavo apsemiama. Aplinkybes, jog sodininkų bendrijos teritorija buvo semiama ir anksčiau patvirtino ir liudytojai A. M., S. K., kurie nurodė, jog sodų bendrijos teritoriją pradėjo semti prieš 5-6 metus, t.y. dar prieš 2009 m., kuriais ieškovo teigimu atsakovas neleistinai pakėlė pralaidą. Paminėtina, kad liudytojų, Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ narių parodymai dėl to, kada buvo pradėti semti sodai nėra tikslūs ir nuoseklūs, kadangi liudytojai A. F. ir A. V. patvirtino, jog sėmimas prasidėjo iš 2009 m. į 2010 m., o tuo tarpu liudytojas A. S. nurodė, kad vandens padidėjimas prasidėjo apie 1998-1999 m., tuo tarpu prieš 2-3 metus jau buvo maksimalus vandens lygis, kokio anksčiau nebūdavo. Be to, liudytojas G. M. taip pat patvirtino, kad jo kaimyno sodą semia jau apie 8 metus. Taigi atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog jau 10 metų požeminiai vandenys vis labiau kyla į viršų, negalima sutikti su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovo galimai 2009 metais pakelta pralaida yra vienintelė priežastis, lemianti jų teritorijos apsėmimą.

17Paminėtina, kad kituose savo raštuose, adresuotose kompetentingoms institucijoms, Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ pirmininkas kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių yra semiama sodų bendrijos teritorija, nurodė ne tik galimai neteisėtai įrengtą pralaidą, esančią Sodininkų bendrijos „Bartonys“ teritorijoje, ant, kaip nurodo ieškovas, Jasnogurkos upelio, bet ir neteisėtai užtvenktą Barsukynės upelį, kur tokiu būdu ūkininkas M. D. siekė pakelti vandens lygį jam priklausančiame vandens telkinyje (b.l. 10-13). Taigi net pas ieškovas kaip galimas jo teritorijos užliejimo priežastis nurodė šias dvi priežastis, taip pat taip nurodyta ir ieškinyje, tačiau dėl ūkininko M. D. tvenkinio reikalavimo nereiškia, kadangi Barsukynės upelis buvo išvalytas, melioracijos įrenginiai Jonavos rajono savivaldybės iniciatyva sutvarkyti. Tačiau kaip vieną iš priežasčių, lemiančių ieškovo teritorijos apsėmimą vandeniu, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius nurodė ir ūkininko M. D. ežerą (b.l. 22). Ir nors ieškovas teigia, kad šiuo metu vienintelė priežastis, dėl kurios yra apsemiamos Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ teritorija, yra neteisėta pralaida, esanti atsakovo teritorijoje, tačiau tai patvirtinančių neginčytinų įrodymų nepateikia. Priešingai, kaip galima daryti išvadą iš ieškovo teismui pateikto 2011 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto Nr. (22-1)-D8-3363 „Dėl sodininkų bendrijos pirmininko pareiškimo“ (b.l. 18-21), kompetentinga komisija viena iš priežasčių, lemiančių pakilusį gruntinio vandens lygį, nurodė aukštą Neries upės vandens lygį 2010 m. ir 2011 m. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad ginčo pralaida yra įrengta seniai ir paskutiniu metu ji nebuvo pertvarkyta ar perstatyta. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas 2009 m. pakėlė pralaidą 1 m aukštyn, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, jokių pralaidos pertvarkymų ar perstatymų apžiūros metu nebuvo nustatyta. Tuo tarpu ieškovas nepateikia teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę dėl ginčo pralaidos pakėlimo 1 m. Minėtame rašte taip pat kaip viena iš priežasčių, galinčių stabdyti vandens nutekėjimą iš apsemtų teritorijų, yra nurodyta užsinešusi pralaida, tačiau šių įrenginių jiems esant apsemtiems komisija negalėjo įvertinti. Tačiau bet kokiu atveju ir ši komisija nerekomendavo panaikinti ginčo pralaidos ją išardant ar kitokiu būdu panaikinant, o tik siūlė galimybę pažeminti vandens telkinio lygį įrengiant papildomą reguliuojamą vandens pralaidos vamzdį. Taigi konkrečios Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ teritorijos apsėmimo priežastys nebuvo nustatytos, o įrodymų, patvirtinančių iš esmės tik atsakovo kaltę dėl atsiradusių padarinių ieškovas teismui nepateikia.

18Konkrečiai vien tik atsakovo kaltės dėl ieškovo apsėmimo neįrodo ir 2011 m. gegužės 4 d. VĮ Valstybės žemės fondo raštas Nr. V5-123 „Dėl Jonavos r. sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ valdybos pirmininko pareiškimo“ (b.l. 16-17), kuriame nurodyta, kad dirbtinai sukeltas vandens lygis vandens telkinyje, nuosavybės teise priklausančiame M. D., V. D., S. P., F. D. ir A. T., įtakoja aukštą vandens lygį kai kuriuose sodų bendrijos „Žvirgždė“ ir „Giraitė“ sklypuose. Taip pat kaip vieną iš priežasčių, įtakojančių aukštą vandens lygį tvenkinyje, esančiame SB „Bartonys“ ir SB „Žvirgždė“ teritorijose, ir aplinkiniuose sklypuose nurodo ginčo vandens pertekliaus pralaidą, šią problemą pasiūlydami spręsti tarpusavio susitarimų būdu nustatant aukščiausią leistiną vandens lygį tvenkinyje bei atitinkamai perstatant vandens pralaidą. Jokių duomenų apie tai, kad būtina išardyti minėtą pralaidą ir atstatyti natūralią vandens tėkmę šiame rašte nėra nurodyta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjams buvo rekomenduota teritorijoje įrengti atrankinį drenažą su paviršinio vandens nuleistuvais, tačiau duomenų apie tai, kad minėti darbai būtų padaryti, taip pašalinant bet kokias galimas priežastis sodų bendrijos teritorijai užlieti, nėra.

19Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos LR CPK XIII skyriuje, kur pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (LR CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

20Civilinėje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas kokiais nors savo neteisėtais veiksmais, pažeidžiančiais bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.), susijusiais priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, esant jo kaltei būtų vienasmeniškai nulėmęs vandens lygio kilimą ir tuo pačiu Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ apsėmimą. Esant duomenų apie tai, kad vandens lygio kilimą bei Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ apėmimą gali lemti ir kitos priežastys, nesant moksliškai pagrįstų ir neginčijamų įrodymų dėl atsakovo kaltės, nesant pašalintoms abejonėms dėl tikrųjų priežasčių, lemiančių vandens lygio kilimą, teismas mano, kad ieškovo pateikti įrodymai neleidžia daryti labiau tikėtinos išvados apie tai, jog atsakovo pralaidos galimai netinkama priežiūra, pakėlimas ar kitos ieškovo nurodytos galimos su pralaidos eksploatavimu susijusios priežastys yra vienintelės ir lemia ieškovo teisės pažeidimus.

21Ieškovas prašo panaikinti ginčo pralaidą kaip neteisėtai pastatytą. Duomenų apie tai, kad minėtos pralaidos įrengimui būtų išduoti atitinkami leidimai nėra. Ieškovo atstovės advokatės A. Cirulienės manymu, yra aiškus priežastinis ryšys tarp neteisėtai, neturint techninio projekto įrengtos pralaidos ir vandens lygio kilimo ieškovo sodų teritorijoje, tačiau, kaip jau buvo pirmiau paminėta, tokių neginčijamų ir tiesioginių įrodymų byloje nėra pateikta. Nors civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ir buvo nustatyta, kad ginčo pralaida yra įrengta, neturint tam leidimų, techninių projektų ir kitos reikalingos dokumentacijos, tačiau net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota savavališka statyba, dar nebūtų teisinio pagrindo ieškovo prašomiems veiksmams, t.y. pralaidos panaikinimui, nes savavališkos statybos faktas turi būti konstatuojamas statybos priežiūrą kontroliuojančių institucijų, po to tiekiami nurodymai statytojui, o šiam jų nevykdant, tokios statybos teisinių pasekmių klausimai galėtų būti sprendžiami teisme. Ginčo pralaidos savavališkos statybos faktas tinkama forma nėra užfiksuotas, todėl paskesni veiksmai dėl įpareigojimo panaikinti pralaidą ir šalinti galimai savavališkos statybos pasekmes teisme dar negali būti svarstomi, nes nesilaikyta ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros.

22Taip pat pasisakytina ir dėl ieškovo pareikšto reikalavimo panaikinti pralaidą bei atstatyti natūralią Jasnogurkos upelio vagą. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nei vienas iš trečiųjų asmenų atstovų nesutiko su tokiu ieškovo reikalavimu, kadangi, jų manymu, patenkinus ieškinį ir panaikinus pralaidą, būtų dar labiau pakeltas vandens lygis, o tai galimai pažeistų ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimai būtų padaryta žala gamtai. Ieškovui kreipiantis į kompetentingas institucijas be išimties buvo siūloma susidariusią situaciją spręsti, nustatant maksimalų leistiną vandens lygį Bartonių tvenkinyje bei padidinant pralaidą. Nei viena iš kompetentingų institucijų kaip galimo susidariusios situacijos sprendimo varianto nesiūlė visiško pralaidos panaikinimo. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo bendrijos narių sodų sklypų užliejimą vandeniu galima pašalinti tokiu būdu, kaip yra nurodoma ieškinyje, kartu nepadarant žalos kitiems asmenims ar gamtai. Ieškovas, prašydamas priimti atsakovo atžvilgiu įpareigojantį sprendimą – panaikinti pralaidą per Jasnogurkos upelį bei atstatyti natūralią Jasnogurkos upelio vagą, ieškinyje savo reikalavimų turinio iš esmės neatskleidė ir nedetalizavo, kokius būtent konkrečius veiksmus ir kaip turėtų atlikti atsakovas ieškinio patenkinimo atveju, nepateikė atitinkamos srities specialistų parengto atliktinų darbų projekto. Toks dokumentas, esant šalių ginčui, būtų leidęs vertinti, kokie darbai konkrečioje vietovėje ir konkrečiomis sąlygomis yra priimtini ir galimi, kad jie nepadarytų neproporcingos žalos nei vienos iš bendrijų nariams ar aplinkai, ypač atsižvelgiant į vietovės, kurioje yra abi sodininkų bendrijos, landšafto ypatumus. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad tokias aplinkybes šiuo atveju turėjo įrodyti ieškovas. Teismų praktikoje (2011 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-328-464/2011) tokiu atveju darom išvada, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti pralaidą per Jasnogurkos upelį bei atstatyti natūralią Jasnogurkos upelio vagą iš esmės yra neinformatyvus ir sunkiai įgyvendinamas, tokio sprendimo be neabejotinai kilsiančių ginčų jo vykdymo procese nebūtų galima ir įvykdyti, be to, net ir įvykdymo atveju taip pat galimi ginčai, ar pralaidos panaikinimas ir upelio vagos atstatymas yra pakankamas ir tinkamas. Taigi ieškinio dalyko (ieškovo reikalavimų) ydingumas taip pat sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

23Kaip jau buvo minėta, esant tokiai situacijai, kai ieškovo reikalavimas suformuluotas ydingai, net ir patenkinus ieškinį galimai kiltų ginčų dėl teismo sprendimo įvykdymo. Paminėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą iškilo abejonių ir dėl to, ar ginčo pralaida yra įrengta būtent ar Jasnogurkos upelio. Ir nors daugelyje raštų, susijusių su ginčo dalyku nurodyta pralaida ant Jasnogurkos upelio, tačiau, kaip paaiškino trečiųjų asmenų atstovai, tikėtina, kad tokia terminija minėtuose dokumentuose buvo naudojama tik dėl to, kad būtų aiškiau pareiškėjams (ieškovui). Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros atstovo Kęstučio Celiešiaus nurodytos aplinkybės, taip pat byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ginčo pralaida yra įrengta būtent ant Jasnogurkos upelio. Kaip jau buvo nurodyta, minėtą aplinkybę paneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2011 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus rašte Nr. 6B-17-2132, adresuotame Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ pirmininkui V. Stackevičiui nurodyta, kad: „Bartonių tvenkinys buvo įrengtas prieš daugelį metų ne ant Jasnogurkos upelio, o ant iškasto sodų griovio, kuris nėra melioracijos griovys ir jokių šio tvenkinio įrengimo ir eksploatacijos projektų Jonavos rajono savivaldybė neturi...“ (b.l. 22). Tai, jog ginčo pralaida yra įrengta ne ant Jasnogurkos upelio patvirtina ir ieškovo teismui pateikto žemėlapio kopijos ištrauka (b.l. 4), iš kurios matyti, jog Jasnogurkos upelis teka šalia šalių sodų bendrijų teritorijų, o savaiminio pratekėjimo, bevardžio upelio (pratakos), kuris išteka iš Bartonių tvenkinio ir ant kurio yra įrengta ginčo pralaida, tik ranka yra įrašytas pavadinimas Jasnogurka, kai tuo tarpu pačiame žemėlapyje minėtas pavadinimas nėra nurodytas. Analogiški duomenys, jog minėta atšaka nėra Jasnogurkos upelis yra nurodyti ne tik VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2010 m. sausio 1 d. parengtame Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės Kauno apskrities Jonavos rajono savivaldybėje žemėlapyje (kurio ištrauką kaip tik ir pateikė ieškovas (b.l. 4)), bet ir Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje skelbiamame Lietuvos upių baseinų rajonų ortofoto žemėlapyje http://gis.gamta.lt/baseinuvaldymas/#x=510941&y=6101608&l=9. Taigi, nesant įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo pralaida yra įrengta būtent ant Jasnogurkos upelio, ieškovo prašymas atkurti natūralią Jasnogurkos upelio vagą išardant ginčo pralaidą negali būti tenkinamas. Nesant įrodymų, jog tai yra Jasnogurkos upelio atšaka, net ir patenkinus ieškovo ieškinį dėl pralaidos panaikinimo būtų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi, pralaidai nesant įrengtai ant Jasnogurkos upelio, nebūtų įmanom atkurti ir jo natūralios vagos.

24Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo pareikštas ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, pareikštas reikalavimas suformuluotas netinkamai, ieškovo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“ ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo netenkintinas.

25Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 64, 65, 131) nustatyta, kad atsakovas už atstovavimą ir procesinio dokumento surašymą 2011 m. lapkričio 3 d. yra sumokėjęs 1000,00 Lt. Kadangi ieškinys atmestinas, remiantis LR CPK 93 str. 1 d. nurodytos išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.

26Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 16,44 Lt, todėl, kadangi ieškovo ieškinys yra atmestas, minėtos išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 str., 259-270 str., teismas

Nutarė

28Ieškinį atmesti.

29Priteisti atsakovui Sodininkų bendrijai „Bartonys“, juridinio asmens kodas 157009557, Bartonys, Dumsių sen., Jonavos r., SB „Bartonys“, iš ieškovo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“, juridinio asmens kodas 302327904, Bartonys, Dumsių sen., Jonavos r., SB „Žvirgždė“, 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš ieškovo Sodininkų bendrijos „Žvirgždė“, juridinio asmens kodas 302327904, Bartonys, Dumsių sen., Jonavos r., SB „Žvirgždė“, valstybei 16,44 Lt (šešiolika litų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

31Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.