Byla 2A-1283-605/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Skirmantei Sitkaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Ritus“ atstovei advokatei R. U., atsakovės UAB „Daivanta“ atstovams D. G., advokatei A. B., trečiojo asmens I.R. ir B. J. firma atstovei advokatei S. R. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ritus“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2218-713/2011 pagal ieškovės UAB „Ritus“ ieškinį atsakovams UAB „Daivanta“, AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims I.R. ir B. J. firmai, UAB „Hanza lizingas“ ir UAB „Autofėja“ dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovė prašė (1 t., b.l. 3-9, 2 t., b.l. 15; 4 t., b.l. 15, 42, 105) priteisti iš atsakovių UAB „Daivanta“ ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai: 1) 36670,32 Lt žalos atlyginimo; 2) 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2008-01-15 lizingu įsigijo automobilį TOYOTA RAV 4, valstybinis Nr. ( - ) 2008-02-13 ieškovė ir atsakovė UAB „Daivanta“ sudarė sutartį dėl automobilio automatinės pavarų dėžės testavimo ir vožtuvo keitimo. 2008-02-28 atsakovė atliko testavimo darbus, o 2008-04-28 informavo ieškovę, kad nustatytas automatinės pavarų dėžės elektroninio valdymo bloko gedimas ir darbai bus atlikti I.R. ir B. J. firmoje. 2008-09-24 automobilio remonto darbai buvo baigti. 2008-11-06 ieškovė pervedė atsakovei 5000 Lt pagal sąskaitą – faktūrą Nr. DAV 001937 už automobilio remontą. 2008-11-17 atsakovė perdavė ieškovei automobilio remonto darbų ataskaitą. 2008-11-19 UAB „Autotoja“ atliko automobilio patikrą ir nustatė, jog automatinės greičio dėžės darbas yra techniškai netvarkingas, pavaros persijungia netolygiai, o pavaros perjungimo metu atsiranda papildomas bildesys. 2008-11-27 UAB „Autotoja“ atliko automobilio patikrą ir nustatė pavaros perjungimo solenoido „B“ gedimą (klaidos kodas: P0755). Atsakovė UAB „Daivanta“ ir jos pasitelkta I. R. IR B. J. firma automobilį remontavo nuo 2008-02-13 iki 2008-11-17, daugiau nei devynis mėnesius. Protingas terminas testavimo darbams atlikti buvo 2008-02-20, o remonto darbams atlikti - 2008-03-20. Netrukus po automobilio remonto darbų priėmimo buvo nustatytas iš esmės toks pats gedimas, dėl kurio pašalinimo ir buvo kreiptasi į atsakovę. Atsakovė remonto darbus vykdė nepagrįstai ilgai, o atlikti remonto darbai yra nekokybiški. Dėl per ilgo remonto laikotarpyje nuo 2008-03-20 iki 2009-09-21 ieškovė patyrė iš viso 29006,72 Lt nuostolį, kurį sudaro palūkanos už išperkamą turtą ir turto nuvertėjimas 4082,17 Lt, draudimo įmoka 2909,05 Lt, išlaidos alternatyvios transporto priemonės nuomai 6372,45 Lt, akumuliatoriaus ir signalizacijos netekimas 420,00 Lt, išlaidos patikroms 318,00 Lt, netinkamai atlikti darbai, už kuriuos ieškovė sumokėjo 5000 Lt. Atsakovė UAB „Daivanta“ yra apsidraudusi civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“, todėl sutinkamai su CK 6.254 str. ieškovė prašo nuostolius priteisti iš atsakovių solidariai.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu (4 t., b.l. 155-159) ieškinį atmetė. Priteisė UAB „Daivanta“, į.k. 134102130, iš UAB „Ritus“, į.k. 300605671, 4397,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, į.k. 191666625, iš UAB „Ritus“ į.k. 300605671, 13,47 Lt už automobilio ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-2218-713/2011 (ankstesnis Nr. 2-130-713/2010). Priteisė valstybei iš UAB „Ritus“, į.k. 300605671, 71,00 Lt pašto išlaidų.

5Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovė UAB „Ritus“ pagal lizingo sutartį Nr. LT067406 2008-01-15 iš UAB „Autofėja“ įsigijo panaudotą automobilį Toyota RAV4, pirmos registracijos data 2002 m. už 9644,35 EUR (2 t., b.l. 96, 106, 4 t., b.l. 134). Pardavėjas automobilį ieškovei perdavė 2008-01-16 pagal Turto perdavimo-priėmimo aktą (1 t., b.l. 48), kurio 5 punktu nustatyta visus reikalavimus, atsirandančius iš pirkimo - pardavimo sutarties, pirkėjas turi teisę reikšti tiesiogiai pardavėjui. 2008-02-13 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl automobilio Toyota RAV-4 ( - ) automatinės pavarų dėžės testavimo ir vožtuvo keitimo, atlikus testavimo darbus, 2008-02-28 šalys sudarė Pavarų dėžės defektinį aktą – sąmatą (1 t., b.l. 26-28). Šalių pasirašytos sutarties 1.8 p. nurodyta, jog rangovas neatsako už kompiuterio remontą. Rangovas – atsakovė – automobilio mechaninės dalies remontą atliko 2008 m. balandžio mėn. Ieškovės direktorė K. B. pati pasirašė pavarų dėžės defektinį aktą-sąmatą, todėl laikytina, jog ieškovė buvo informuojama apie atliekamus darbus, automobilio gedimus. Atsakovės atstovas neneigia, jog ieškovei siūlė įsigyti naują kompiuterį, kainuojantį 4000 Lt, ir jį įdėti į automobilį (4 t., b.l. 51-52), tačiau ieškovė nutarė kompiuterį remontuoti, prašė kontaktinių telefonų. Ieškovės atstovas pateikė I.R. ir B. J. firmos telefoną, po kiek laiko pas atsakovę atvyko šios firmos darbuotojas A. B. (4 t., b.l. 52) ir toliau su ieškovės direktore K. B. sprendė automobilio kompiuterio remonto klausimus. Byloje apklaustas liudytoju A. B. patvirtino, jog dirba J. J. firmoje vadybininku, remontuoja radioelektroniką, ieškovės atstovės K. B. asmeniškai paprašytas ieškojo kito kompiuterio (4 t., b.l. 56). Trečiojo asmens I.R. ir B. J. firmos savininkas B. J. nenuneigė fakto, jog jo firmoje dirba liudytojas A. B., o firma turi diagnostikos įrangą, atlieka automobilio elektros įrangos kompiuterinę diagnostiką. Trečiojo asmens atstovas B. J. neigė, jog siuntė sąskaitą-faktūrą atsakovei UAB „Ritus“ už kompiuterinio valdymo bloko automatinės pavarų dėžės dalies remontą, tačiau pripažino, kad faksu siųstoje sąskaitoje (1t., b.l. 103, 168) parašas panašus į jo parašą. Ieškovės liudytoja B. A. patvirtino, jog kompiuterį pasiėmė iš firmos, kurios pavadinimo neprisimena (4 t., b.l. 55). Teismas konstatavo, jog automatinės pavarų dėžės kompiuterinės dalies remontą ieškovės direktorės K. B. paprašytas atliko I.R. ir B. J. firmos darbuotojas A. B., atsakovė UAB „Daivanta“ neatliko automatinės pavarų dėžės kompiuterinės dalies remonto, nurodoma diagnostikos „klaida“ yra susijusi su automobilio elektroninio valdymo bloko (kompiuterio) gedimu. Iš byloje esančio 2008-11-27 UAB „Autotoja“ rašto Nr. 308 seka, kad atlikus automatinės dėžės patikrą nustatytas gedimo kodas – PO755 (pavaros perjungimo selenoido „B“) gedimas, kurį gali įtakoti pagrindinio valdymo kompiuterio gedimas (2 t., b.l. 72). Byloje buvo skirta teismo ekspertizė, kurią atliko Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyrius (4t., b.l. 67-72) ir iš esmės patvirtino UAB „Autotojos“ išvadas. Ekspertizės išvadas teismo posėdyje patvirtino byloje davęs paaiškinimus vyresnysis valstybinis inspektorius A. A. (4t., b.l. 108-111). Teismas laikė nustatytu, jog automobilis turėjo automatinės pavarų dėžės valdymo bloko (kompiuterio) gedimą, kurio atsakovė UAB „Daivanta“ neremontavo. Atsakovė apie atliekamus darbus ieškovę informavo sutinkamai su Sutarties 8 punktu, palaikė ryšį, pateikė ataskaitą, tarp šalių vyko apsikeitimas raštais (1 t. , b.l. 27, 28, 32-37, 176,179), todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove. Automobilis nebuvo galutinai suremontuotas per trumpiausią laiką ne dėl atsakovės UAB „Daivanta“ kaltės, automatinės pavarų dėžės valdymo bloko remontą, o ne jo keitimą, pasirinko ieškovė. Teismo nuomone, šalims sutartyje neaptarus darbų pabaigos ar tarpinių darbų atlikimo terminų (CK 6.724 str., 6.652 str. 1 d.), atsakovė per protingai trumpą laiką – 2 mėnesius, atliko sutartyje numatytus darbus ir nepažeidė prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis). Teismui nustačius, jog atsakovė neremontavo automatinės pavarų dėžės valdymo bloko, kitus darbus pagal sutartį atliko kokybiškai, byloje nenustačius civilinės atsakomybės pagrindų (CK 6.246 – 6.249 straipsniai) negalimas reikalavimo dėl žalos atlyginimo patenkinimas (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys atmestas. Byloje nenustatyta, kad atsakovės vykdė bendrą veiklą ar bendrai teikė paslaugas ieškovei. UAB „Daivanta“ ir AB „Lietuvos draudimas“ siejo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo santykiai, atsiradę iš sutarties turinio ir jos vykdymo (2 t., b.l.118, 119), bet ne iš deliktinių santykių. AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė gali būti tik sutartinė, todėl bendrovė neprivalo atsakyti solidariai.

6Ieškovė UAB „Ritus“ apeliaciniu skundu (4 t., b.l. 167-172) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1) teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovė UAB „Daivanta“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir savo veiksmais nepadarė ieškovei žalos, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas nepagrįstai viršenybę suteikė atsakovės atstovų parodymams, nevertindamas, kad šie parodymai yra prieštaringi. Iš liudytojo A. B. parodymų matyti, kad ne ieškovės atstovė K. B. susirado A. B. kaip kompiuterio meistrą, o būtent jį nurodė atsakovės atstovas A. G.. Teismo išvada, kad automatinės pavarų dėžės kompiuterinės dalies remontą ieškovės direktorės K. B. paprašytas atliko L.R. ir B. J. firmos darbuotojas A. B., prieštarauja liudytojo A. B. parodymams bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o taip pat ir logikos dėsniams. Be to, teismas savo išvadas grindžia sąskaita, kurios padaryta šviesokopija yra neaiški, padaryta vien todėl, kad joje esantis parašas yra panašus. Teismas, remdamasis tokiu įrodymu, pažeidė CPK 202 str., 184 str. nuostatas, kadangi apie įrodymo suklastojimą nepranešė prokurorui; 2) teismo išvada, kad atsakovė UAB „Daivanta“ neatliko automatinės pavarų dėžės kompiuterinės dalies remonto, nurodoma diagnostikos „klaida“ yra susijusi su automobilio elektroninio valdymo bloko (kompiuterio) gedimu, padaryta neįvertinus liudytojo A. B. parodymų ( 4 t., b.l. 56), kad jis remontavo kompiuterį paprašytas A. G., kurį pažinojo asmeniškai, ir kad tai nebuvo specialus užsakymas, o faktą, kad gedimas yra kompiuterinis, nustatė UAB „Daivanta“. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad būtent UAB „Daivanta“ pasitelkė trečiąjį asmenį A. B., o ne pati ieškovė susirado liudytoją A. B. ir su juo susitarė; 3) teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės, kurią atliko Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyrius, aktu, kadangi teismo posėdyje ekspertas A. A. pripažino, kad jis yra byloje atsakovės UAB „Daivanta“ direktoriaus A. G. pusbrolis, A. G. mama yra A. A. teta, be to, jis turėjo verslo reikalų su savo pusbrolio įmone „Daivanta“. Teismas ekspertizę Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriui paskyrė būtent UAB „Daivanta“ prašymu, šiai įmonei žinant, kad šiame skyriuje dirba direktoriaus A. G. pusbrolis A. A.. Be to, teismas vadovavosi eksperto išvada, kuri surašyta teismo paskirtam asmeniui neprisiekus; 4) teismo išvada, kad atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko tinkamai, sutarties sąlygų nepažeidė, sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimo terminas, tačiau atsakovė juos atliko per protingą terminą - 2 mėnesius, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams - sąskaitai faktūrai, kurią atsakovė išrašė tik 2008 m. rugsėjo 30 d., kas patvirtina, kad tik tada atsakovė pabaigė darbus arba apie jų pabaigimą pranešė ieškovei. Atsakovė sutinkamai su sutarties 8 punktu neteikė ieškovei informacijos apie automobilio remonto eigą, ką patvirtina ieškovės 2008-10-13 raštas atsakovei ir atsakovės pateikta 2008-10-28 ataskaita, iš kurios matyti, kad ji pateikta tik po to, kai buvo gauti ieškovės raštai, praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams po sutarties sudarymo. Todėl teismo išvada, kad atsakovė apie atliekamus darbus ieškovę informavo sutinkamai su Sutarties 8 punktu, palaikė ryšį, pateikė ataskaitą, tarp šalių vyko apsikeitimas raštais, yra nepagrįsti. Nepagrįstai teismas nurodo ir tai, kad automobilis nebuvo galutinai suremontuotas per trumpiausią laiką ne dėl atsakovės UAB „Daivanta“ kaltės. Automatinės pavarų dėžės valdymo bloko remontą, o ne jo keitimą, pasirinko ieškovė, kadangi atsakovė, matydama, jog negali pašalinti gedimo, apie tai neinformavo ieškovės ir negrąžino automobilio, o automobilį grąžino tik po nevienkartinių ieškovės pretenzijų; 5) pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovė UAB „Daivanta“ nei sutartyje, nei paraiškoje - užsakyme nenurodė užsakymo atlikimo laiko, kas patvirtina, kad ji pažeidė savo pačios automobilių remonto paslaugų tiekimo tvarkos taisyklių 3.3 p., kuris numato, kad turi būti nurodamas įvykdymo terminas. Teismas taip pat nevertino, kad UAB „Daivanta“ atliktas remontas neatitiko atsakovės pateiktų standartų, liudytojų P. B. ir A. B. parodymų, kad atsakovė pati išimdavo ir įdėdavo valdymo bloką į kompiuterį, kas paneigia atsakovės teiginius, jog ji prie kompiuterio nesilietė. Teismas nevertino ir tai, kad atsakovės UAB „Daivanta“ veiksmai neatitiko automobilių remonto paslaugų teikimo nustatytos tvarkos; 6) atsakovė UAB „Daivanta“ vėlavo atlikti diagnostiką, remonto darbus ir tokiu būdu pažeidė CK 6.38 str. 1 dalyje numatytą pareigą vykdyti savo prievolę, be to, nekokybiškai atliko testavimo ir remonto darbus, tuo pažeisdama Sutarties 1.6. p. ir CK 6.663 str. 1 d. reikalavimus.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Daivanta“ (4 t., b.l.179-181) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Skundas įrodymų vertinimo dalyje grindžiamas kitokiu, apeliantui palankiu įrodymų vertinimu, tačiau ta aplinkybė, jog teismas liudytojų parodymus įvertino kitaip nei juos vertina apeliantas, savaime nereiškia CPK 185 str. nustatytų taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas liudytojo A. B. parodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais: kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojos B. A. parodymais bei rašytiniais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas nėra atsakingas už kompiuterio remontą, kadangi šios automatinės pavarų dėžės dalies remontą atliko trečiojo asmens darbuotojas apelianto direktorės prašymu. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus atliktos ekspertizės išvadas, kurios iš esmės patvirtino UAB „Autotoja“ išvadas, jog atsakovas UAB „Daivanta“ darbus pagal sutartį atliko kokybiškai. Nesutikti su ekspertizės išvada teismui nebuvo jokio pagrindo, kas motyvuotai nurodyta ir skundžiamame sprendime. Apelianto argumentai dėl ekspertizės atlikimo principo pažeidimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio, tačiau iš esmės ekspertizės akte išdėstytų išvadų nepaneigia. Teismas ekspertizę paskyrė atlikti Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, o ne jos skyriui, tačiau ši įmonė pati nusprendė ekspertizės atlikimą paskirti Vilniaus skyriui. Ieškovas skirti pakartotinę ekspertizę neprašė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas darbus pagal sutartį atliko kokybiškai.

8Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (4 t., b.l. 182-184) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Daivanta“ dėl ieškovės automobilio automatinės pavarų dėžės „kompiuterio“ remonto su kitais asmenimis jokių sutarčių nesudarinėjo ir faktiškai jo remontuoti nevežė. Kadangi I. R. ir B. J. firmos savininkas paneigė išrašęs sąskaitą, niekas jos neapmokėjo, o originalo nėra, todėl logiška laikyti jos nebuvimą įrodytu. UAB „Daivanta“ visada deklaravo, kad neužsiima automatinės pavarų dėžės elektrinės dalies („kompiuterio“) remontu, automatinės pavarų dėžės „kompiuterio“ remontuoti nevežė ir už jo remontą niekam nemokėjo. Informacijos ieškovės atstovei suteikimas apie galimas „kompiuterio“ remonto įmones (asmenis) ar net padėjimas susisiekti su tomis įmonėmis (asmenimis) nėra ir negali būti laikoma remonto užsakymu iš UAB „Daivanta“ pusės. Apeliantas nenurodo, kuo ydingas ekspertizės turinys ir jos išvados. Ekspertizę atlikęs asmuo neprisiekė raštu ekspertizės akto tekste, tačiau tai jis padarė teismo posėdyje. Ekspertizė buvo pavesta atlikti kompetentingai institucijai - Valstybinei ne maisto prekių inspekcijai prie LR ūkio ministerijos, o ne konkrečiam fiziniam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad automatinės pavarų dėžės mechaninės dalies remontas buvo atliktas per protingą tokiam remontui reikalingą laiką. Daikto sulaikymo laikotarpį laikyti jo remonto laikotarpiu nėra jokio faktinio pagrindo. Apeliantas teigia, kad UAB „Daivanta“ yra atsakinga, jog su ieškove sudarytoje sutartyje nebuvo užsakymo atlikimo terminų, tačiau šalys yra privatūs juridiniai asmenys – verslininkai ir dėl sutarties turinio yra vienodai atsakingos. Automatinės pavarų dėžės mechaninė dalis po UAB „Daivanta“ remonto veikė tinkamai, o pats remontas buvo atliktas per tokiam remontui protingą laiką (atsižvelgiant į tai, kad dalis automatinės pavarų dėžės mechaninės dalies agregatų buvo siunčiami remontui į Vokietiją). Ieškovas nepagrįstai teigia, jog kad protingas laikotarpis automatinės pavarų dėžės remontui yra vienas mėnuo.

9Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo ir trečiojo asmens atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, atsakovų atstovai - atmesti.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viršenybę suteikė atsakovės atstovų parodymams, daro išvadą, jog šiuo atveju įrodymų vertinimo taisykles nustatančios procesinės teisės normos nepažeistos. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas objektyviai vertino ieškovės, atsakovės atstovo, trečiojo asmens I.R. ir B. J. firmos atstovo, o taip pat ir liudytojų A. B., B. A. parodymus, kuriuos pagrįstai susiejo tarpusavyje bei su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisingai juos įvertino viseto aspektu. Tuo tarpu apeliantė, siekdama paneigti teismo išvadą, jog automatinės pavarų dėžės kompiuterinės dalies ieškovės direktorės K. B. paprašytas atliko I.R. ir B. J. firmos darbuotojas A. B., apeliaciniame skunde nepagrįstai liudytojo A. B. parodymus vertina ieškovei palankiu aspektu, savaip juos interpretuoja ir atsieja nuo kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija, neatkartodama skundžiamame sprendime atliktos įrodymų analizės, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automatinės pavarų dėžės kompiuterinės dalies remontą ieškovės direktorės K. B. paprašytas atliko I.R. ir B. J. firmos darbuotojas A. B., atsakovė UAB „Daivanta“ neatliko automatinės pavarų dėžės kompiuterinės dalies remonto, nurodoma diagnostikos „klaida“ yra susijusi su automobilio elektroninio valdymo bloko (kompiuterio) gedimu. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino trečiojo asmens atstovo B. J. parodymus, kuriais jis neigė siuntęs sąskaitą – faktūrą IRB Nr. 5410167 atsakovei UAB „Ritus“ už kompiuterinio valdymo bloko automatinės pavarų dėžės dalies remontą, tačiau pripažino, kad faksu siųstoje sąskaitoje parašas panašus į jo parašą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, remdamasis tokiu įrodymu, pažeidė CPK 184 str., 202 str. nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas prašymas nelaikyti šį įrodymą įrodinėjimo priemone, priešingai, kaip matyti iš 2009-03-23 parengiamojo teismo posėdžio protokolo, atsakovo atstovė 2009-03-23 parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas šios sąskaitos – faktūros originalo neturi, nes ją gavo faksu, ir prašė šį faksu gautą dokumentą prijungti prie bylos ir laikyti daiktiniu įrodymu, ieškovo atstovė bei trečiojo asmens atstovas pareikštiems prašymams neprieštaravo, teismas nutarė šią sąskaitą - faktūrą laikyti faksograma ir prijungti prie bylos (2 t., b.l. 35-36), 2009-04-29 parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad sąskaitos – faktūros kopija (b.l. 17) yra netinkamas dokumentas ir negali būti laikomas įrodymu byloje, nes tai tik „popieriaus lapas“ (2 t., b.l. 158), tačiau jokių pareiškimų apie įrodymų suklastojimą nepateikė. Lietuvos Respublikos CPK 202 straipsnis reglamentuoja, jog esant pateiktoms tik rašytinių dokumentų kopijoms dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šio straipsnio nuostatų nepažeidė.

13Vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra tas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės, kurią atliko Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyrius, aktu, kadangi teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas A. A. yra atsakovės UAB „Daivanta“ direktoriaus A. G. pusbrolis, be to, jis turėjo verslo reikalų su UAB „Daivanta“, ekspertizės aktas surašytas teismo paskirtam asmeniui neprisiekus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „ Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004; 2009-11-16 nutartį civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. H. P .B, bylos Nr. 3K-3-503/2009). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2010-05-28 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. 7 VS-10-55-52, kurio išvadose konstatuota, jog atsakovė automatinės pavarų dėžės remonto darbus atliko kokybiškai, automatinės pavarų dėžės elektriniai vožtuvai ir mechaninės detalės dirbo nepriekaištingai, todėl automatinės pavarų dėžės gedimai buvo pilnai pašalinti, automobilis turi automatinės pavarų dėžės valdymo bloko (kompiuterio defektą), pagal gamyklos gamintojos reikalavimus šie blokai neremontuojami, o keičiami naujais, rėmėsi pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti vadovautis šiuo rašytiniu įrodymu, kadangi šio akto išvadas teismo posėdyje patvirtino ekspertas A. A., kuris įstatymų nustatyta tvarka teismo posėdyje prisiekė (4 t., b.l. 108). Be to, šio ekspertizės akto išvadas patvirtina ir 2008-11-27 UAB „Autotoja“ raštas Nr. 308 (2 t., b.l. 72). Minėto rašytinio įrodymo išvados galėjo būti paneigtos bylos nagrinėjimo metu kitais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovė jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė. Apelianto argumentai dėl ekspertizę atlikusio eksperto šališkumo yra tik deklaratyvaus pobūdžio, dėl ko laikyti minėto ekspertizės akto išvadas nepagrįstomis pagrindo nėra. Pažymėtina, kad skirti pakartotinę ekspertizę ieškovė neprašė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Eksperto giminystė su atsakovo atstovu nepaneigia šio eksperto kaip specialisto žinių reikšmės.

14Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo išvados nepagrįstumo, kad atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko tinkamai, sutarties sąlygų nepažeidė, sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimo terminas, tačiau atsakovė juos atliko per protingą terminą - 2 mėnesius, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė savaip vertina tarp šalių vykusį susirašinėjimą, tačiau paties atsakovės ir ieškovės bendradarbiavimo fakto neneigia. Atsižvelgus į tai, kad automatinės pavarų dėžės valdymo bloko remontą, o ne jo keitimą pasirinko pati ieškovė, be to, sutartyje nebuvo numatytas darbų atlikimo terminas, o taip pat į tai, kad dalis automatinės pavarų dėžės mechaninės dalies agregatų buvo siunčiami remontui į Vokietiją, dviejų mėnesių terminą automobilio automatinės pavarų dėžės remontui laikyti neprotingu pagrindo nėra. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad protingas laikotarpis tokiam remontui atlikti yra vienas mėnuo. Bylos medžiaga patvirtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės pastangas imtis priemonių, kad automobilis būtų suremontuotas kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis.

15Apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovė UAB „Daivanta“ nei sutartyje, nei paraiškoje - užsakyme nenurodė užsakymo atlikimo laiko, kas patvirtina, kad ji pažeidė savo pačios automobilių remonto paslaugų tiekimo tvarkos taisyklių 3.3 p., vertinant sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą reikšmės neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju termino nenurodymas dokumente, sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimą, yra nesvarbus.

16Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo UAB „Daivanta“ atstovo informacijos apie automobilio „kompiuterio“ remonto įmonę ar specialistą suteikimą ieškovės atstovei, pažymi, kad informacijos ieškovės atstovei suteikimas apie galimas „kompiuterio“ remonto įmones, jų darbuotojus ar net padėjimas susisiekti su tomis įmonėmis, jų darbuotojais nėra ir negali būti laikoma atsakovo UAB „Daivanta“ remonto užsakymu.

17Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko tinkamai, sutarties sąlygų nepažeidė ir kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusiomis pasekmėmis - nekokybišku automobilio automatinės pavarų dėžės valdymo bloko (kompiuterio) remontu, kitomis ieškovės turėtomis išlaidomis, apeliacinio skundo argumentai dėl atitinkamų bylos aplinkybių nevertinimo bei dėl CK 6.38 str. 1 d., 6.663 str. 1 d. reikalavimų, sutarties 1.6. punkto pažeidimų laikytini nepagrįstais.

18Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

19Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei UAB „Daivanta“ iš ieškovės priteistina 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (4 t., b.l.192, CPK 98 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš UAB „Ritus“, įmonės kodas 300605671, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Daivanta“, įmonės kodas 134102130, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė prašė (1 t., b.l. 3-9, 2 t., b.l. 15; 4 t., b.l. 15, 42, 105)... 3. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2008-01-15 lizingu įsigijo automobilį... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu (4 t., b.l.... 5. Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovė UAB „Ritus“ pagal lizingo... 6. Ieškovė UAB „Ritus“ apeliaciniu skundu (4 t., b.l. 167-172) prašo Kauno... 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Daivanta“ (4 t.,... 8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (4 t.,... 9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo ir trečiojo asmens atstovė... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas... 13. Vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra tas, kad teismas nepagrįstai... 14. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo... 15. Apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje... 16. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo UAB „Daivanta“ atstovo informacijos... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus pagrįstomis pirmosios instancijos... 18. Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 19. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei UAB „Daivanta“ iš ieškovės... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš UAB „Ritus“, įmonės kodas 300605671, 1000 Lt (vieną...