Byla 2-1267-262/2008

3

4Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, sekretoriaujant Astai Šarkuvienei, dalyvaujant ieškovams V. L., S. L., ieškovų atstovui adv. D.Aleksandrovui, atsakovės atstovui Dž.Joneliūnui, vertėjai G.Lavrinovič, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L., S. L. ir V. L. ieškinį atsakovei E. L. dėl sutarties pripažinimo galiojančia ir nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus pripažinimo,

Nustatė

5ieškovai A. L., S. L. ir V. L. patikslintu ieškiniu (b.l. 115-118) atsakovei E. L. (buvusiai Krukovskajai) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti galiojančia sutartį, kuria ieškovai įsipareigojo išlaikyti mirusį atsakovės tėvą T. K. iki jo gyvos galvos, o T. K. perdavė ieškovei A. L. nuosavybės teise 6/24 dalis gyvenamajame name (unikalus numeris: ( - )) ir kiemo statiniuose (unikalus numeris: ( - )), ūkinį pastatą (( - )) ir 284/1603 dalis žemės sklypo (unikalus numeris( - )), esančius ( - ) bei pripažinti ieškovei A. L. 6/24 dalis nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą (unikalus numeris: ( - ) ir kiemo statinius (unikalus numeris: ( - )), nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus numeris: ( - )) ir 284/1603 dalis nuosavybės teisėje į žemės sklypą (unikalus numeris: ( - )), esančius Panevėžio g. 20, Vilniuje, perduotus ieškovei A. L. T. K. pagal sutartį dėl T. K. išlaikymo iki gyvos galvos.

6Nurodė, kad ieškovų šeima gyvena name, esančiame ( - ) 2001 m. šiame name apsigyveno T. K. (a.k. ( - ) Netrukus ieškovai susipažino ir naujasis kaimynas papasakojo, kad gyvenamąją vietą jis pakeitė, pardavęs butą, kurio negalėjo išlaikyti. Sakė, kad tikisi pragyventi iš pinigų, likusių po buto pardavimo. Apie du metus T. K. neprašė materialinės pagalbos, tačiau 2003-iųjų metų pabaigoje prasitarė, kad pinigai baigiasi, įsidarbinti jis negali dėl amžiaus, iki pensijos dar dešimt metų, ir jis nežino, kaip gyventi toliau. Galiausiai, kaimynas pasakė, kad artimesnių už ieškovus žmonių jis neturi, todėl paprašė, kad ieškovai išlaikytų jį iki jo mirties, už ką jis perduotų ieškovams nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Matydami, kad kaimynui ištikrųjų niekas nepadeda, ieškovai sutiko su Tadeušo pasiūlymu. 2003 m. žiemą T. K. perdavė ieškovei A. L. nuosavybės teise jam priklausiusias 6/24 dalis gyvenamajame name (unikalus numeris: ( - )) ir kiemo statiniuose (unikalus numeris: ( - )), ūkinį pastatą (unikalus numeris: ( - )) ir 284/1603 dalis žemės sklypo (unikalus numeris: ( - )), esančius Panevėžio g. 20, Vilniuje, o ieškovai įsipareigojo išlaikyti T. K. iki gyvos galvos. Įgyvendindami savininkų teises, ieškovai remontavo perduotą butą, taip pat prižiūrėjo ir tvarkė perduotą žemės sklypo dalį. Vykdydami sutartį, ieškovai perėmė visus Tadeušo išlaikymo rūpesčius: maitino jį kasdien, skalbė ir taisė jo drabužius, pirko naujus drabužius, pirko malkas krosniai kūrenti, nupirko dvi mašinas juodžemio, pagerindami Tadeušo perduotą žemės sklypo dalį, S. L. padėjo įsidarbinti Tadeušui įmonėje, kurioje pats dirbo.

7Nuo pat 2003 m. žiemos ieškovai kartas nuo karto primindavo Tadeušui apie būtinybę įforminti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos pas notarą, tačiau išlaikytinis vis nerasdavo laiko nueiti su ieškovais į notarinę kontorą. Pasitikėdami Tadeušu, ieškovai į teismą nesikreipė. Tačiau 2006 m. rugpjūčio 17 d. T. K. staiga mirė. Ieškovams palaidojus T. K., paaiškėjo, kad jis turi dukrą E. L.. Abejodami, kad ieškovų nepažįstanti įpėdinė, ieškovams neturint bent rašytinių susitarimo su T. K. įrodymų, sutiks įforminti nuosavybės teisę į T. K. turtą A. L. vardu, nutarė kreiptis į teismą. LR CK 1.93 str. 4 d. pagrindu prašo pripažinti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos galiojančia. Nurodo, kad ieškovai įvykdė sutartį dėl T. K. išlaikymo iki gyvos galvos visiškai, teikdami jam iki pat jo mirties visas išlaikymo paslaugas, o Tadeušas šį įvykdymą priėmė. Tadeušas šią sutartį taip pat visiškai įvykdė, perduodamas ieškovei A. L. nuosavybės teisę į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kitai sutarties šaliai mirus ir ne dėl ieškovų kaltės nesant galimybės įforminti sutartį notarine tvarka, prašo apginti ieškovų teises teisme, pripažįstant sutartį galiojančia. Ieškovai, sutarties sudarymo faktą prašo leisti įrodinėti liudytojų parodymais, remdamiesi LR CK 1.93 str. 6 d., ir ieškinį pilnai tenkinti.

8A. E. L. – mirusiojo T. K. dukra – su ieškiniu nesutiko dėl atsiliepimuose (b.l. 69-71, 121-123) išdėstytų motyvų. Nurodė, kad įstatymas imperatyviai nustato, jog išlaikymo iki gyvos galvos sandoris turi būti sudarytas tik notarine forma, o pati sutartis, pagal kurią rentos gavėjas turi perleisti rentos mokėtojui nekilnojamąjį daiktą, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Sutartis dėl T. K. išlaikymo iki gyvos galvos notarine forma nebuvo sudaryta ir nebuvo įregistruota viešame registre. LR CK 1.93 str. 3 d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Ieškovai ieškinyje pripažįsta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sandoris su ieškovės tėvu nebuvo sudarytas nei rašytine, nei notarine forma, todėl akivaizdu, kad toks žodinis susitarimas išlaikyti T. K. iki gyvos galvos yra negaliojantis. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad išvis buvo toks susitarimas tarp jų ir T. K.. Byloje esanti 2006-11-10 UAB „ASG – Aukštaitijos skardos gaminiai“ pažyma ir VMI Vilniaus skyriaus pateikta Sodros pažyma patvirtina tai, kad T. K. išlaikymas nebuvo reikalingas, nes jis buvo darbingas asmuo ir periodiškai dirbo laikotarpiu nuo 2004 iki 2006 metų.

9Ieškovų teiginys, kad atsakovės tėvas T. K. buvo jiems perdavęs nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą yra nepagrįstas, nes teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šį faktą. Šią sutartį reikėtų laikyti rentos pirkimo-pardavimo sutartimi ir jai taikyti pirkimo-pardavimo sutarčių normas. Sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, jo perdavimas ir priėmimas turi būti įformintas šalių pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje numatytu dokumentu, o prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo atitinkamo dokumento, liudijančio apie daikto priėmimą-perdavimą pasirašymo. Taip pat LR CK 6.398 str. nustato, kad jei viena iš šalių vengia pasirašyti daikto priėmimą-perdavimą liudijantį dokumentą, laikoma, kad viena sandorio šalis atsisako priimti, o kita šalis atsisako perduoti daiktą.

10Ieškovai su T. K. nebuvo sudarę jokio atitinkamo rašytinio dokumento, liudijančio apie rentos gavėjui priklausančio nekilnojamojo daikto perdavimą ir jo priėmimą, todėl turi būti laikoma, kad, nesant tokio dokumento, T. K. jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto ieškovams neperdavė. LR CK 1.93 str. 2 d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Atsakovė nurodė, kad remtis LR CK 1.93 str. 6 d. norma nėra pagrindo, nes ieškovai nenurodė nei vienos iš įstatymo reikalaujamų aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie šių aplinkybių egzistavimą. Todėl atsakovė prašė ieškinį atmesti.

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei A. L. nuosavybės teise priklauso 3/24 pastato Nr. ( - ) 3/24 kitų statinių Nr. ( - ) esančių ( - ). Mirusiam 2006-ųjų rugpjūčio 17 d. (b.l. 42) T. K. nuosavybės teise priklauso 6/24 to paties pastato Nr. ( - ) bei 6/24 kitų statinių Nr. ( - ) ir pastatas – ūkinis pastatas – Nr. ( - ) (b.l. 34-37). Taip pat ieškovei A. L. nuosavybės teise priklauso 419/1603 žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ). Mirusiam T. K. nuosavybės teise priklauso 284/1603 to paties žemės sklypo Nr. ( - ). T. K. mirus, Vilniaus 36-ame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje įstatyminė turto paveldėtoja yra mirusiojo dukra atsakovė E. L. (b.l. 101-102, 107). Ieškovai, nesutikdami su ta aplinkybe, kad mirusiojo T. K. turtą paveldėti pretenduoja jo dukra, prašo pripažinti galiojančia 2003 metais žodžiu sudarytą A. L. ir T. K. sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Ieškovai remiasi LR CK 1.93 str. 4 d. įtvirtinta norma, nustatančia, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Ieškovai, patvirtindami tą aplinkybę, kad jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo faktą nėra, prašo leisti sutarties sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais, remdamiesi LR CK 1.93 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas gali netaikyti LR CK 1.93 str. 2 d. įtvirtinto draudimo remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant paprastos rašytinės formos sandorio buvimą, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai:

131) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

142) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės;

153) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

164) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

17LR CK XXVI skyrius, reguliuojantis rentos ir vieno iš jos porūšių – išlaikymo iki gyvos galvos – teisinius santykius, imperatyviai nustato, kad išlaikymo iki gyvos galvos sandoris turi būti sudarytas tik notarine forma, o pati sutartis pagal kurią rentos gavėjas turi perleisti rentos mokėtojui nekilnojamąjį daiktą, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (LR CK 6.443 str.).

18Kita imperatyvi norma – LR CK 1.93 str. 3 d. nustato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

19Ieškovai siekia pasinaudoti LR CK 1.93 str. 4 d. įtvirtinta galimybe teismo tvarka pripažinti sandorį galiojančiu. Tačiau tam ieškovai turi įrodyti (LR CPK 178 str.), kad jie visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Ieškovai be pagrindo teismo prašo vadovautis LR CK 1.93 str. 6 d. ir leisti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais. Sistemiškai aiškinant LR CK 1.93 straipsnį, darytina išvada, kad šio straipsnio 6 d. nuostatos gali būti taikomos tik įrodinėjant įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės, bet ne notarinės formos sandorio sudarymo faktą. LR CK 1.93 str. 6 d. imperatyviai, be išlygų nurodyta, kad teismas gali netaikyti tik šio straipsnio 2 dalies nuostatų. Gi 1.93 str. 2 dalyje kalbama tik apie paprastą rašytinę formą, nesiejant 1.93 str. antrosios ir šeštosios dalių su trečiąja dalimi, kuri kalba apie imperatyviai įstatymų reikalaujamą notarinę formą. Priešingu atveju, logiška, kad LR CK 1.93 str. 6 dalyje būtų nurodyta ne tik 2-oji, bet ir 3-ioji šio straipsnio dalis. Taigi, seka logiška išvada, kad notarinės formos reikalaujančio sandorio sudarymo faktą galima įrodinėti tik rašytiniais ir kitokiais įrodymais, bet ne liudytojų parodymais. Nei vieno įrodymo, išskyrus liudytojų kaimyno J. G. bei ieškovo S. L. ir mirusiojo T. K. bendradarbių B. S. bei K. G. parodymus (b.l. 148-150) ieškovai nepateikė (CPK 178 str.). Taigi - neįrodė ieškinio.

20Be to, apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties tarp ieškovų ir mirusiojo T. K. nebuvimą liudija ir tos faktinės bylos aplinkybės, kad mirusysis T. K. buvo darbingas asmuo ir iki pat savo mirties dienos dirbo (b.l. 41, 78), todėl išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Kad mirusysis buvo sveikas, jaunas vyras patvirtino ir prisiekusi (b.l. 139) ieškovė V. L. (b.l. 145). Kad ieškovai suprato esant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nesudarytą, patvirtino ieškovė V. L. (b.l. 145), nurodžiusi, kad kai T. K. mirė, šeima buvo Palangoje ir nematė reikalo grįžti, nes tai buvo svetimas žmogus, sutarties pasirašytos nebuvo. Esant sutartiniams santykiams, taip elgtis būtų neprotinga ir nesąžininga (LR CK 1.5 str. 1 d.).

21Ta aplinkybė, kad ieškovai, būdami svetimi žmonės, palaidojo mirusįjį T. K. (b.l. 134) ir turėjo papildomų išlaidų (b.l. 135, 136) gali būti svarbi tik ieškovams reikalaujant iš paveldėtojos atsakovės E. L. atlyginti turėtus nuostolius, bet ne atsirasti nuosavybes teisei į T. K. nekilnojamąjį turtą.

22Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas ieškinį atmeta.

23Žyminis mokestis už pareikštą ieškinį sudaro 4308,38 Lt. Kadangi ieškovai sumokėjo tik 200 Lt žyminio mokesčio (b.l. 28-30), teismas 2006-12-20 nutartimi (b.l. 14-15), kuri buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-01 nutartimi (b.l. 61-62) atidėjo ieškovams A. L., S. L. ir V. L. 4.108,38 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

24Kadangi nuosavybės teisę į mirusiojo T. K. nekilnojamąjį turtą siekė įgyti tik ieškovė A. L., todėl, ieškinį atmetus, atidėtoji žyminio mokesčio dalis priteisiama į valstybės pajamas iš ieškovės A. L. (LR CPK 96 str. 2 d.).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 96, 259, 263, 270 str.,

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Iš ieškovės A. L. (a.k. ( - ) į valstybės pajamas priteisti 4.108,38 Lt žyminio mokesčio ir 45,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso – 4.153,48 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris Lt, 48 ct.).

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
3. ... 4. Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, sekretoriaujant Astai... 5. ieškovai A. L., S. L. ir V. L. patikslintu ieškiniu (b.l. 115-118) atsakovei... 6. Nurodė, kad ieškovų šeima gyvena name, esančiame ( - ) 2001 m. šiame name... 7. Nuo pat 2003 m. žiemos ieškovai kartas nuo karto primindavo Tadeušui apie... 8. A. E. L. – mirusiojo T. K. dukra – su ieškiniu nesutiko dėl... 9. Ieškovų teiginys, kad atsakovės tėvas T. K. buvo jiems perdavęs... 10. Ieškovai su T. K. nebuvo sudarę jokio atitinkamo rašytinio dokumento,... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei A. L. nuosavybės teise... 13. 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo... 14. 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti... 15. 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma... 16. 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas... 17. LR CK XXVI skyrius, reguliuojantis rentos ir vieno iš jos porūšių –... 18. Kita imperatyvi norma – LR CK 1.93 str. 3 d. nustato, kad įstatymų... 19. Ieškovai siekia pasinaudoti LR CK 1.93 str. 4 d. įtvirtinta galimybe teismo... 20. Be to, apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties tarp ieškovų ir mirusiojo... 21. Ta aplinkybė, kad ieškovai, būdami svetimi žmonės, palaidojo mirusįjį T.... 22. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas ieškinį atmeta.... 23. Žyminis mokestis už pareikštą ieškinį sudaro 4308,38 Lt. Kadangi... 24. Kadangi nuosavybės teisę į mirusiojo T. K. nekilnojamąjį turtą siekė... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 88, 96, 259, 263, 270 str.,... 26. ieškinį atmesti.... 27. Iš ieškovės A. L. (a.k. ( - ) į valstybės pajamas priteisti 4.108,38 Lt... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...