Byla 2-1052-750/2011
Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,

2sekretoriaujant Eglei Ignotaitei,

3dalyvaujant ieškovui M. Š., jo atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovo atstovui A. P.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo,

Nustatė

5Ieškovas prašo pripažinti, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymu Nr. 2010 ir Klaipėdos apskrities viršininko 1999-06-04 įsakymu Nr.1117 yra pažeistos ieškovo turtinės teisės į žemę, panaikinti įsakymu Nr.2010 patvirtinto Vilkyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 1999-06-04 įsakymu Nr. 1117, dalį dėl pažymėto kelio, kertančio ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 8884-0005-0001, ginant ieškovo teises į nekilnojamąjį turtą, uždrausti atsakovui suformuoti kelią, kertantį minėtą ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1996-07-17 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 33-1463 dėl nuosavybės teisės atstatymo, Klaipėdos apskrities valdytojo administracija nusprendė atstatyti ieškovo nuosavybės teisę į 1 ha miško ir 15 ha žemės, viso 16 ha bendro ploto Vilkyčių k. ir Šilininkų k., Saugų sen., Šilutės r. Grąžinta žemės ūkio paskirties žemė (unikalus Nr. 8884-0005-0001), kaip nurodoma kadastro registracijos dokumentuose, yra vientisa, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovo žemėje nėra numatyta jokio kelio, tik keliukas privažiuoti iki jo namo, tačiau vietiniai žmonės jo žemėje pasidarė kelią ir pradėjo juo važinėtis, trukdo naudotis savo žeme, nes negali kelio suarti. Toks kelias kadastriniuose matavimuose bei ieškovui išduotuose dokumentuose nenumatytas, servitutas nenustatytas, todėl jo žemėje jokio kelio oficialiai nėra. Šiuo metu tai tapo aktualija, nes keliuku praktiškai naudotis negalima, nes jis duobėtas ir sugadintas visureigių, nepravažiuojamas, jo niekas neremontuoja, todėl būtina panaikinti individualaus pobūdžio norminius aktus, įteisinančius tokio kelio atsiradimą ieškovo žemės sklype. Ieškovas neturėjo teisės aktų, kuriais padaryti patvarkymai dėl kelio pažymėjimo jo sklype, apie juos sužinojo tik gavęs LR Seimo kontrolieriaus pažymą (toliau – Pažyma), kurios 9 p. nurodyta, jog ištraukoje iš Vilkyčių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24, įsakymu Nr. 2010, vietinės reikšmės kelias, dalinantis ieškovo žemės sklypą į dvi dalis, parodytas kaip valstybės išperkamas ir pažymėtas Nr. 103-III-8. Pažymos 13 p. nurodyta, kad Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. J. 2010-06-30 raštu Nr. S9-6-(2.17) informavo: „<Vilkyčių kadastro vietovės, Šilutės rajone 1993-1995 metų preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte kelias, kertantis M. Š. sklypą, projekte pažymėtas tik kaip kartografinis elementas“. Tokiu būdu siekiama nacionalizuoti jo žemės sklypo dalį, nekompensuojant jo kitu žemės sklypu, neišperkant ir nesitariant su ieškovu bei nesant jo sutikimo. Pažymos 14 p. pažymėta, kad ieškovo žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1994-10-27 akto grafoje, kurioje turi būti fiksuojami duomenys apie žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybę ir kategoriją, nurodant plotį metrais, užbrėžtas brūkšnys, t.y. duomenų apie žemės sklypo ribose esančius kelius nėra. Be to, prie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nėra fiksuota kelių apsauginė zona. Tai patvirtina, kad kelio ieškovo žemės sklype niekada nebuvo, nėra ir negali būti, o jo pažymėjimas žemėlapiuose yra tik siekis sumažinti jo žemės sklypą, atimti - nacionalizuoti jo dalį, nesiūlant jokių kompensacijų. Pažymos 27 p. nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, teikdama paaiškinimus skunde nurodytais klausimais ir dokumentais, pateikė ištrauką iš Vilkyčių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymu Nr. 2010 ir ištrauką iš Vilkyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1999-06-04 įsakymu Nr. 1117, kuriuose pažymėtas kelias, einantis per ieškovo žemės sklypą. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad dokumentai patvirtinti jau po nuosavybės teisių atkūrimo 1996-07-17 sprendimu ieškovui. Iš to seka, kad kelias per jo žemės sklypą atsirado tik išleidus jau minėtus norminius aktus, kadangi šie norminiai aktai niekaip su ieškovu nederinti, jie pažeidžia jo nuosavybės teises, kurios ginamos LR Konstitucijos, šiais norminiais aktais įteisinamas jo dalies žemės paėmimas neatlygintinai naudotis, tokie norminiai aktai, dalyje liečiančioje dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atskyrimo į dvi dalis keliu, turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Iki privatizuojant minėtą 15 ha žemės sklypą, t. y. iki 1996 m. jame jokio kelio nebuvo, toje vietoje buvo sodinami rugiai. Vėliau kelią išvažinėjo greta kitus žemės sklypus atsikėlę asmenys dėl to sumažėjo jo žemės sklypo plotas. Ieškovas nori ginčo kelią panaikinti ir jame dirbti žemę.

6Ieškovo atstovas advokatas V. J. ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, paaiškino, kad ieškovas nesutinka su atsakovo siūlymu pasidaryti kadastrinius matavimus, nes tam neturi pinigų. Iki ieškovui privatizuojant minėtą 15 ha žemės sklypą, jame ginčo kelio nebuvo, tačiau po to kiti žmonės pradėjo ten važinėti, pasidarė ieškovo žemėje tokį pravažiavimą, nors realiai to kelio nėra. Kiti asmenys važinėdami gadina ieškovo žemę, drumsčia ramybę. Dėl šio keliuko ieškovo žemės sklypas sumažėjo 15 arų. Kai ieškovui atstatė nuosavybę į žemę, atliekant matavimus įskaičiavo per ieškovo žemę einantį keliuką ir dėl to realiai jam sumažėjo žemės sklypo plotas. Ieškovui deklaruojant pasėlius buvo atlikti matavimai ir nustatyta, kad ginčo keliukas užima dalį jo žemės sklypo, todėl leista pareiškėjui deklaruoti tik 12,24 ha ir Nacionalinė mokėjimo agentūra jam moka mažesnes išmokas.

7Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime (b.l. 29-30) su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jo žemės sklypo sumažėjimą. Kelias einantis per ieškovo žemę nėra įskaičiuotas į jo žemės sklypo plotą. Tam, kad įsitikinti ar žemės sklypo plotas yra sumažėjęs ar ne, t. y. ar kelio plotas buvo įskaičiuotas ar ne, būtina atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Šie matavimai parodytų tikrą žemės sklypo plotą, pagal kurį galima būtų nustatyti ar ieškovo teisės yra pažeistos. Be to, sklypo kadastrinių matavimų metu būtų išspręstas ir sklypo padalinimas į 2 atskirus sklypus. Ieškovui formuojant žemės sklypą per jo sklypą einantis kelias nebuvo įskaičiuotas į jam grąžinamos žemės plotą. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, kai projektuojamą žemėnaudą kerta kelias, sklypas buvo formuojamas vienu sklypu abiejuose kelio pusėse.

8Atsakovo atstovas A. P. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ieškovo žemės sklype yra 8 m. ilgio kelias, kuris buvo pažymėtas žemės plane jam suteiktas Nr. 103-III-8. Šis ginčo kelias buvo iki nuosavybės ieškovui atkūrimo. Ieškovo žemės sklypą sudaro 14,5 ha žemės ūkio naudmenos ir 0,5 ha pastatai, o minėtas ginčo kelias, kuris tuo metu jau buvo, atstatant ieškovui nuosavybę, neįskaičiuotas į ieškovo žemės sklypą. Atkuriant žemę buvo remtasi „Šilutės Hidroprojektas“ matavimais, jų sudarytu abrisu ir laikinu žemės sklypo planu. Ginčo kelias yra įregistruotas ir veikiantis. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad dėl minėto kelio sumažėjo jo žemės sklypas. Jei jis tai įrodytų kadastriniais matavimais, atsakovas jam tai kompensuotų. Vilkyčių kadastro vietovės žemės reformos projekto plane, patvirtintame 1999-06-04 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1117, yra pažymėtas ieškovo žemės sklypas ir ten nurodyta, kad 1994 m. ginčo kelias jau buvo.

9Ieškinys atmestinas.

10Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami

11Remiantis bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovo, atsakovo atstovo paaiškinimais, liudytojos M. P. parodymais nustatyta, kad 1996-07-17 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 33-1463 dėl nuosavybės teisės atstatymo, Klaipėdos apskrities valdytojo administracija nusprendė atstatyti ieškovo M. Š. nuosavybės teisę į 1 ha miško ir 15 ha žemės, viso 16 ha bendro ploto Šilutės r., Saugų sen. Vilkyčių k. (b. l. 31-32).

12Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1998-11-24 įsakymu Nr. 2010 patvirtino žemės reformos žemėtvarkos projektų autorių parengtus Šilutės rajono kadastrinių vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus 1998-11-01 būklei pagal pateiktą priedą (b.l. 11). Klaipėdos apskrities viršininkas 1999-06-04 įsakymu Nr. 1117 patvirtino UAB „Šilutės Hidroprojektas“ parengtą Šilutės r., Saugų sen., Vilkyčių kadastrinės vietovės Aisėnų, Dieglių, Šilininkų kaimų 1999 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus (b. l. 13).

13Ieškovas teigia, kad atkuriant jam nuosavybės teises į minėtą 15 ha žemės sklypą, esantį Vilkyčių k. jame jokio kelio nebuvo, jį vėliau išvažinėjo ir padarė kiti asmenys, todėl ieškovas nebegali naudotis visu žemės sklypu, nes ginčo kelias padalino jo sklypą į dvi dalis bei kelias užima dalį jo žemės sklypo, todėl sumažėjo ieškovo žemės sklypas. Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2010-09-02 rašto Nr. 3B-(7.5)-Š-722-1110 LR Seimo kontrolieriui (b. l. 36-37) matyti, kad VAĮ „Šilutės Hidroprojektas“ inžinierė M. P., dalyvaujant būsimam žemės sklypo savininkui ieškovui M. Š., 1994-10-27 paženklino grąžinamą natūra 15 ha žemės sklypą Nr. 289-1 vietovėje ir parengė žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo vietovėje aktą ir abrisą. VAĮ „Šilutės Hidroprojektas“ inžinierės M. P. 1994-01-16 sudarytame Laikiname žemės sklypo plane jau buvo pažymėtas kelias, einantis per ieškovui grąžinamą sklypą (b. l. 14), šis kelias įbraižytas ir žemės sklypo abrise (b. l. 33, 44), kuris sudaromas vietovėje ženklinant žemės sklypą ir surašant žemės sklypo paženklinimo vietoje aktą. Iš M. P. 1995-11-20 paruoštos Žemės naudojimo plotų eksplikacijos matyti, kad formuojant sklypą, minėtas kelias nebuvo įskaičiuotas į ieškovui sugrąžinamos žemės plotą, nes eilutėje „keliai“ jokio įrašo nėra (b. l. 34). Liudytoja M. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovui atliko preliminarius matavimus ir abrise pažymėjo keliuką. Abrise ir eksplikacijoje ginčo kelias nebuvo įskaičiuotas į ieškovo žemės sklypo plotą. Be to, minėta liudytoja patvirtino, kad ji sudarinėjo ieškovo Laikiną žemės sklypo planą, kuriame pažymėjo vietinės reikšmės ginčo kelią. Atsakovas nurodo, kad žemės sklypo Nr. 289-1 paženklinimo akte ieškovas M. Š. sutiko su jam paženklinto žemės sklypo Nr. 289-1 plotu, ribomis. 1994 m. balandžio mėn. Šilutės r. Saugų apylinkės buv. Veiviržos ž. ū. įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, kuris sudarytas iki ieškovo žemės sklypo Nr. 289-1 parengimo ir įteisinimo, matyti, kad M. Š. žemės sklype Nr. 289-1 yra kelias( b.l. 59). Šilutės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad šis vietinės reikšmės kelias plane pažymėtas Nr. 103-III-8, yra savivaldybės apskaitoje (b. l. 70-73). Nacionalinės žemės tarnybos pažymoje nurodyta, kad pagal tuo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin. 1991, Nr. 21-545) 12 str. 1 d., kelio užimta žemė buvo priskirta valstybės išperkamai. Tiek 1994-10-27 paženklinant grąžinamą natūra 15 ha žemės sklypą Nr. 289-1 vietovėje, tiek ieškovui Klaipėdos apskrities valdytojo 1996-07-17 sprendimu Nr. 33-1463 atstatant nuosavybės teises į žemę nebuvo juridinio pagrindo šį kelią įmatuoti į grąžinamą natūra žemės sklypą Nr. 289-1, nustatant jam kelio servitutą. Tuo metu atstatant nuosavybės teises į žemę buvo vadovaujamasi Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika (galiojo iki 1998-04-09). Minėtoje metodikoje bei kituose teisės aktuose nebuvo reglamentuota (jei kelias yra žemėje, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai) kokiu atveju žemės sklypą kertantys kelias įmatuojamas į žemės sklypą ir jam nustatomas kelio servitutas, o kokiu atveju neįmatuojamas, t. y paliekamas bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje(b.l.36-37).

14Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas M. Š. nuo 1996-08-06 yra 15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 8884/0005:1, unikalus Nr. 8884-0005-0001) savininkas. Žemės sklypo kadastro duomenys fiksuoti 1993-12-11. Prie specialiųjų žemės ir miško naudojamo sąlygų kelių apsaugos zonos nenustatytos (b. l. 6-10).

15Ieškovas savo teiginius, kad sumažėjo jo žemės sklypo plotas grindžia tuo, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų paraiškoje Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos yra nurodyta, kad jo pasėlių plotas sudaro tik 12,24 ha. (b.l. 78) Tai neįrodo ieškovo reikalavimų, nes iš šio dokumento matyti, kad tai yra pasėlių plotas ir tai nėra tikslus ginčo žemės sklypo ploto matavimas. Nors ieškovas turėjo galimybes teikti papildomus įrodymus apie tai, jog dėl jo sklype esančio kelio sumažėjo jo žemės sklypas, tačiau ieškovas teikti įrodymus (atlikti kadastrinius žemės sklypo matavimus) atsisakė. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų turtinį, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausančiame 15 ha žemės sklype iki nuosavybės teisių atkūrimo 1996-07-17 nebuvo kelio bei nepaneigė, jog dėl šio ginčo kelio buvimo sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas, todėl ieškovo ieškinys dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą gynimo, individualaus pobūdžio norminių aktų panaikinimo atmestinas. Kadangi ieškovo žemės sklype vietinės reikšmės ginčo kelias jau yra, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas dėl uždraudimo atsakovui suformuoti tokį kelią.

16Iš ieškovo priteistina 19,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,

Nutarė

18Ieškovo M. Š. ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovo M. Š. 19,73 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

20Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai