Byla 2-1815-407/2016
Dėl atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šebsta“ kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šebsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ skundą dėl atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šebsta“ kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. 2016 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtintas atsakovės RUAB ,,Šebsta“ restruktūrizavimo planas, kuriame nustatyta, kad dalis RUAB ,,Šebsta“ kreditorių reikalavimų tenkinami jiems perduodant įmonės turtą. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad kreditorės UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ 35 368,84 Eur dydžio finansinis reikalavimas dengiamas perduodant jai 15 368,84 Eur vertės statybinio laužo trintuvę ir 20 000 Eur vertės reikalavimo teisę į UAB ,,Saulės sonata“. 2016 m. birželio 14 d. vykusiame RUAB ,,Šebsta“ kreditorių komiteto posėdyje buvo nuspręsta patvirtinti restruktūrizavimo plane nurodyto įmonės turto perdavimo įmonės kreditoriams įvykdymą, RUAB ,,Šebsta“ direktorius įpareigotas perduoti minėtą turtą įmonės kreditoriams. Pareiškėja UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus RUAB ,,Šebsta“ kreditorių komiteto nutarimus. Skunde nurodoma, kad pareiškėjai numatytos perduoti įrangos rinkos vertė mažiausiai 3 kartus mažesnė už nurodytą restruktūrizavimo plane, kito kitiems įmonės kreditoriams numatyto perduoti RUAB „Šebsta“ turto reali vertė taip pat neaiški, todėl kai kurie RUAB „Šebsta“ kreditoriai gali gauti didesnės vertės turtą nei jų finansiniai reikalavimai, o kiti kreditoriai – kur kas mažesnės vertės turtą nei jų reikalavimai RUAB „Šebsta“ atžvilgiu.
  2. Skundo reikalavimams užtikrinti pareiškėjas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti vykdyti 2016 m. birželio 14 d. RUAB ,,Šebsta“ kreditorių komiteto nutarimus, kuriais patvirtintas RUAB ,,Šebsta“ turto perdavimas įmonės kreditoriams bei areštuoti šį turtą. Prašymą motyvavo tuo, kad pagal kreditorių komiteto nutarimus perleidus įmonės turtą jos kreditoriams, skundo tenkinimo atveju kreditoriams, kurie gautų jų reikalavimo vertės neatitinkantį RUAB „Šebsta“ turtą ar reikalavimo teises, palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų neįmanomas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdė 2016 m. birželio 14 d. RUAB „Šebsta“ kreditorių komiteto nutarimuose numatyto RUAB „Šebsta“ turto ir turtinių teisių perdavimą RUAB „Šebsta“ kreditoriams.
  2. Įvertinęs pareiškėjos skunde bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomas aplinkybes ir RUAB „Šebsta“ 2016 m. birželio 14 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtų ginčijamų nutarimų pobūdį, teismas sprendė, jog ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų tolesnis vykdymas (įgyvendinimas) turėtų esminės įtakos realiam ir pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė RUAB ,,Šebsta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjos skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Skundo esmę sudaro pareiškėjos nesutikimas, kad jos 15 368,84 Eur dydžio finansinis reikalavimas būtų tenkinamas perleidžiant pareiškėjai statybinio laužo trupintuvę, kaip numatyta restruktūrizavimo plane. Iš tikrųjų pareiškėja skundžia ne 2016 m. birželio 14 d. kreditorių komiteto nutarimus, o 2016 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti restruktūrizavimo planą su jame numatytais sprendiniais. Tačiau terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtintas restruktūrizavimo planas, yra pasibaigęs, todėl pareiškėjos skundas yra tikėtinai nepagrįstas.
    2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovės, kaip restruktūrizuojamos įmonės, ir jos kreditorių teises, nes jomis sustabdomas restruktūrizavimo plano vykdymas, šios priemonės kelia sumaištį tarp įmonės kreditorių ir trukdo jiems gauti savo reikalavimų patenkinimą.
  2. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja UAB „ULMA CONSTRUCCION BALTIC“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja skundžia RUAB ,,Šebsta“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas. Skirtingai nei teigia atsakovė, pareiškėja skundžia 2016 m. birželio 14 d. RUAB ,,Šebsta“ kreditorių komiteto nutarimus.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje keliamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimas. Apeliantės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti pritaikytos, kadangi pareiškėjos skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka. CPK 144 straipsnis numato tikėtiną ieškinio (skundo) pagrįstumą, t. y. teismas turi pareigą tik preliminariai įvertinti ieškinio (skundo) reikalavimų pagrįstumą, siekdamas nustatyti, ar reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.
  2. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių komiteto 2016 m. birželio 14 d. nutarimus, kuriais kreditorių komitetas nusprendė patvirtinti RUAB ,,Šebsta“ restruktūrizavimo plane nurodyto turto perdavimą įmonės kreditoriams ir įpareigojo RUAB ,,Šebsta“ direktorių perduoti šį turtą įmonės kreditoriams. Pareiškėjos skundo esmę sudaro tai, kad kreditorių komiteto nutarimais patvirtinta pareiškėjai ir kitiems įmonės kreditoriams perduodamo turto vertė neatitinka kreditorių finansinių reikalavimų vertės ir perduodamo turto vertės, nurodytos restruktūrizavimo plane, įskaitant ir pareiškėjai pagal kreditorių komiteto nutarimą perduodamą įrangą, kurios vertė pagal restruktūrizavimo planą turi būti 15 368,84 Eur.
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti kreditorių komiteto nutarimus, grindžiamus tokiomis aplinkybėmis, nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėja nurodo, kad ji sutinka su restruktūrizavimo plane nurodyto turto perdavimu, tačiau įrodinėja, kad kreditorių komiteto nutarimais nurodyto perduoti turto vertė neatitinka jos finansinio reikalavimo dydžio ir restruktūrizavimo plane nurodytos tokio turto vertės. Apeliantės argumentai, kad pareiškėja iš esmės skundžia ne 2016 m. birželio 14 d. įmonės kreditorių komiteto nutarimus, o restruktūrizavimo plano sprendinius, yra reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl preliminaraus skundo pagrįstumo. Tai, ar pareiškėjos skundo reikalavimai dėl 2016 m. birželio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo traktuotini kaip restruktūrizavimo plano ginčijimas, bus įvertinama išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja iš esmės ginčija įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano teisėtumą (tokiu argumentu grindžiamas apeliantės atskirasis skundas dėl preliminaraus pareiškėjos skundo nepagrįstumo).
  4. Ginčo, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į skunde suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo turinį atitinka CPK 144 straipsnyje numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą konkretaus reikalavimo tenkinimo atveju, byloje nėra. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi pritaikytos egzistuojant jų taikymo sąlygoms (CPK 144 str.).
  5. Apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumą grindžia ir ekonomiškumo principo pažeidimu, nurodydama, kad jos nepagrįstai varžo apeliantės, kaip restruktūrizuojamos įmonės, ir jos kreditorių teises. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjos skundas yra išnagrinėtas iš esmės Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, ši nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka, atskirasis skundas dėl šios nutarties bus nagrinėjamas 2016 m. lapkričio 24 d. (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į trumpą terminą, likusį iki ginčo išsprendimo iš esmės apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones nebus neadekvačiai pažeistos restruktūrizuojamos įmonės ir/ar jos kreditorių teisės (CPK 145 str. 2 d.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai