Byla P-143-177-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos nacionalinės

2vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje

3Nr. AS⁸-126/2006 pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“ skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl mokestinės pretenzijos ir sprendimo panaikinimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – pareiškėjas) 2005 m. gruodžio 8 d. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio teritorinės muitinės 2004 m. kovo 9 d. mokestinę pretenziją Nr. 179 ir trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2004 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-137, kuriais iš jo reikalaujama sumokėti 71 682 Lt muitų ir mokesčių. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

7Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. liepos 27 d. dėl ginčijamų aktų kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija). Pastarajai 2004 m. rugsėjo 14 d. palikus skundą nenagrinėtą, 2005 m. balandžio 8 d. kreipėsi

8į bendrosios kompetencijos teismą, kuriame vyko ieškinio priėmimo procesas iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties, nurodžiusios kreiptis į administracinį teismą. Gavęs šią nutartį, kreipėsi į administracinį teismą. Pažymėjo, jog vieno mėnesio terminas skundui paduoti formaliai yra praleistas, bet tai įvyko dėl dviejų kompetentingų institucijų – Mokestinių ginčų komisijos ir teismų – priimtų vienas kitam prieštaraujančių sprendimų, kurie jį suklaidino. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė termino ginčyti nepalankius sprendimus kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis, įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad ginčas bus išspręstas teismuose.

9II.

10Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymo nepatenkino.

11Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)

1233 straipsnis numato, jog skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jei kitaip nenumatyta specialiame įstatyme. Muitinės įstatymo

1390 straipsnio 2 dalis nurodo, kad skundai dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo pateikiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo gavo sprendimą. Teismas konstatavo, kad ginčijami aktai pareiškėjui buvo įteikti 2004 m. kovo – liepos mėnesiais, į teismą jis kreipėsi 2005 m. gruodžio mėnesį, todėl praleido aukščiau minėtą terminą. Tačiau, atsižvelgdamas į teismų praktikoje kylančias problemas dėl ginčų priskirtinumo konkretiems teismams, teismas pripažino pareiškėjo teisę išsiaiškinti savo pozicijos teisingumą dėl ieškinio teismingumo, skundžiant žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus ir laukiant aukštesnių instancijų teismų nutarčių šiuo klausimu. Šios priežastys, teismo nuomone, laikytinos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas iki 2005 m. rugsėjo 20 d. praleido terminą skundui paduoti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, trukdžiusių kreiptis į administracinį teismą per vieną mėnesį ar kitą protingą terminą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties gavimo. Turint omenyje tai, kad pareiškėjas turėjo teisinės pagalbos sutartį su advokatų kontora, kad skundo administraciniam teismui paruošimas negalėjo objektyviai užimti daug laiko, kad nereikėjo rinkti papildomų įrodymų, kad pagrindiniai skundo argumentai yra tie patys, kaip ir ieškinio pareiškime, rašytame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, laiko tarpas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties gavimo iki 2005 m. gruodžio 8 d. kreipimosi į Panevėžio apygardos administracinį teismą (du su puse mėnesio) negali būti laikomas pagrįstu ir protingu skundui paruošti. Teismas akcentavo, jog vien tai, kad skundo nepriėmimas administraciniame teisme pažeistų asmenų teisę kreiptis teisminės gynybos, negali būti pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą, nes teise į teisminę pažeistų interesų gynybą būtina naudotis rūpestingai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas termino skundui paduoti neatnaujino ir nutarė skundą grąžinti pareiškėjui.

14III.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

16Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jei skundas pareiškiamas praleidus įstatymo nustatytą terminą, pareiškėjo prašymu terminas skundui paduoti gali

17būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties

18(ABTĮ 34 str.). Teismas pažymėjo, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ginčijant Panevėžio teritorinės muitinės 2004 m. kovo 9 d. mokestinę pretenziją Nr. 179 ir Muitinės departamento 2004 m. liepos 7 d. sprendimą

19Nr. 1A-18.5-137 galėjo apriboti netikslūs Muitinės departamento bei Mokestinių ginčų komisijos išaiškinimai, kaip galima skųsti ginčijamus aktus. Todėl pareiškėjas 2005 m. balandžio 8 d. su ieškiniu dėl minėtų sprendimų panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kuriame vyko ieškinio priėmimo procesas iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties, nurodžiusios pareiškėjui dėl ginčijamų aktų panaikinimo kreiptis į administracinį teismą. Tačiau teismas pažymėjo, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties gavimo pareiškėjas į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2005 m. gruodžio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams nuo nurodytos nutarties gavimo dienos. Teismas pabrėžė, kad ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymo nustatytų terminų (ABTĮ 33 str.). Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, apribojusių galimybes po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties gavimo dienos kreiptis į administracinį teismą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo argumentai, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi jis svarstė galimybę ginti savo teises Europos Žmogaus Teisių Teisme, iš esmės patvirtina, jog termino praleidimą lėmė paties pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kurie negali būti laikomi objektyviomis priežastimis, nepriklausiusiomis nuo jo valios. Atitinkamai nėra ir pagrindo laikyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių bei turi būti atnaujintas. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

20IV.

21Pareiškėjas 2006 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS⁸-126/2006 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

221. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, nulėmusias, kad skundas teismui buvo paduotas tik 2005 m. gruodžio 8 d., todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos administracinių teismų praktikos, suformuotos sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, bei netinkamai taikė proceso įstatymą. Teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą administraciniame teisme bandė realizuoti pavėluotai tik dėl to, kad suklaidino dėl jo priimti ir jam privalomi, tačiau vienas kitam prieštaraujantys teismų ir kitų institucijų sprendimai. Laikas, kuris buvo sugaištas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties iki 2005 m. gruodžio 8 d. skundo Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikimo, vertintinas kaip objektyviai pagrįstas ir būtinas siekiant įvertinti susidariusią padėtį, išanalizuoti priimtus sprendimus, apsispręsti dėl gynybos nacionaliniuose teismuose, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teisme galimybės. Teismas, termino skundui paduoti pažeidimą siedamas su nepakankamai apdairiu jo elgesiu, netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp aplinkybių, nulėmusių termino pažeidimą, ir paties tokio pažeidimo fakto, taip pat nepagrįstai nurodė, jog terminas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo iki kreipimosi į administracinį teismą buvo nepagrįstai ilgas. Teismo išvados nesuderinamos su šio teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS³-542/2003 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, jog teisės normomis yra įtvirtinta sudėtinga muitinės sprendimų apskundimo tvarka, šių teisės normų aiškinimas teismų praktikoje keitėsi, o tai sudaro svarų ir pakankamai reikšmingą pagrindą sprendžiant klausimą dėl termino, praleisto skundui paduoti, atnaujinimo.

232. Teismas padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, nes buvo pažeista Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Atsisakius atnaujinti terminą skundui paduoti, faktiškai buvo apribota jo teisė kreiptis teisminės gynybos. Ši teisė neturėtų būti suprantama ir aiškinama kaip procesinė teisė. Teisės į teisminę gynybą materialinį, o ne procesinį pobūdį patvirtina jos numatymas Konstitucijoje. Be to, tokia teisė yra įtvirtina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje.

243. Apie proceso atnaujinimo pagrindus sužinojo paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį šioje byloje, t. y. 2006 m. balandžio 28 d., todėl prašymą

25dėl proceso atnaujinimo turi teisę paduoti iki 2006 m. liepos 28 d. (ABTĮ 156 str. 1 d.).

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27V.

28Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

29Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas

30gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

31Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

32Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

33Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, teigia, kad teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnį, apribodamas jo teisę kreiptis teisminės gynybos.

34Šioje byloje buvo sprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir taikomos procesinės, o ne materialinės teisės normos.

35Be to, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju šios teisės įgyvendinimą nustato ABTĮ.

36Skundas administraciniam teismui turi būti paduotas laikantis įstatymų nustatytų terminų. Šio reikalavimo nesilaikymas, teismui konstatavus, kad praleistas skundo padavimo terminas ir atmestas prašymas atnaujinti šį terminą, reiškia, kad teisė kreiptis į teismą buvo realizuojama nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, o tai negali būti pagrindas teigti, jog buvo pažeistas Konstitucijos 30 straipsnis ir buvo apribota teisminės gynybos teisė.

37Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas.

38Prašydamas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS³-542/2003.

39Šioje nutartyje teismas iš esmės nurodė, kad atsižvelgiant į sudėtingą muitinės sprendimų apskundimo tvarką, ją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo teismų praktikoje kaitą, yra abejotina teismo išvada, jog pareiškėjo kreipimosi į netinkamą teismą negalima laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi.

40Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad pareiškėjas ne iš karto kreipėsi į administracinį teismą, ir buvo pripažinta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Pareiškėjo prašymas iš esmės buvo nepatenkintas, jam nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, apribojusių galimybes po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties gavimo dienos kreiptis į administracinį teismą per įstatymo nustatytą terminą.

41Esant tokioms aplinkybėms, prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio

422 dalies 12 punktą taip pat yra nepagrįstas.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl

44proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

45Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

46Pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“ prašymą atmesti.

47Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS⁸-126/2006 pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“ skundą atsakovui Panevėžio teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl mokestinės pretenzijos ir sprendimo panaikinimo.

48Nutartis neskundžiama.