Byla 2S-1588-109/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1339-774/2009 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“, akcinė bendrovė „Litimpeks bankas“, Olego Aleksejevičiaus firma.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu (b. l. 3-8) prašydamas sustabdyti išieškojimą jo atžvilgiu pagal vykdomąjį raštą, išduotą LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimo pagrindu, panaikinti antstolio Regimanto Budreikos veiksmą, kuriuo V. K. atžvilgiu buvo priimtas vykdyti vykdomasis raštas pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimą: 2008 m. spalio 22 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0085/08/00884, 2008 m. lapkričio 6 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0085/08/00884, įpareigoti antstolį Regimantą Budreiką nutraukti V. K. atžvilgiu vykdomąją bylą, užvestą pagal vykdomąjį raštą, išduotą LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario mėn. 6 d. sprendimo pagrindu ir priteisti iš UAB „Kapitalo valda“ ir antstolio Regimanto Budreikos visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. birželio 29 d. AB „Litimpeks bankas“ suteikė O. Aleksejevičiaus firmai 25 000 JAV dolerių paskolą su 36 proc. metinių palūkanų. Paskolos grąžinimui užtikrinti Kazlausko komercinė firma 1995 m. birželio 20 d. sudarė su AB „Litimpeks bankas“ laidavimo sutartį. 1996 m. vasario 6 d. LR Ūkinis teismas priteisė iš O. Aleksejevičiaus firmos ir jos laiduotojos Kazlausko komercinės firmos AB „Litimpeks bankui“ 115 000 litų negrąžintos paskolos ir palūkanų. 1996 m. rugpjūčio 13 d. AB „Litimpeks bankas“ pateikė teismo antstolių kontorai vykdomąjį raštą nurodyto sprendimo vykdymui. Iki tol sprendimo jokie vykdymo veiksmai dėl išieškojimo iš V. K. komercinės firmos ar jos savininko nebuvo atliekami. 1998 m. balandžio mėn. 21 d., išieškotojui nereiškiant Kazlausko komercinei firmai reikalavimų ir nei šiai firmai, nei asmeniškai jos savininkui V. K., neturint jokio vertingesnio turto, ši firma buvo likviduota ir išregistruota iš įmonių rejestro. 1998 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino AB „Litimpeks bankas“ ir O. Aleksejevičiaus firmos taikos sutartį, kuria buvo išdėstytas aukščiau minėtos skolos grąžinimas. Kazlausko komercinė firma ar jos savininkas šioje sutartyje neminimi. 2008 m. lapkričio 22 d. vykdomasis raštas pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimą grąžintas AB „Litimpeks bankas“ su aktu apie turto neradimą ir išieškojimo negalimumą. 2001 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). 2006 m. balandžio 24 d. sutartimis Nr. 145 ir 146 AB „Litimpeks bankas“ perleido UAB „Kapitalo valda“ reikalavimą O. Aleksejevičiaus firmai, kylantį iš LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimo ir Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarties. Kazlausko komercinė firma ar jos savininkas šiose sutartyse nenurodomi. 2008 m. birželio 16 d. prašymu UAB „Kapitalo valda“, remdamasi 2006 m. balandžio 24 d. sutartimi Nr. 146, pateikė antstoliui Regimantui Budreikai vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimą. 2008 m. spalio 22 d. ir lapkričio 6 d. aktais, gautais 2008 m. lapkričio 14 d., antstolis Regimantas Budreika areštavo V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Todėl pasibaigus tiek Kazlausko komercinės firmos, tiek V. K. prievolėms pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimą, UAB „Kapitalo valdai“ neperėmus reikalavimo teisės V. K. atžvilgiu, antstolis Regimantas Budreika neteisėtai pradėjo išieškojimą jo atžvilgiu, pažeidė procesines teisės normas, areštuodamas turtą.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 127-130) pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš V. K. 34 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo motyvas, jog 1998-09-15 Kauno m. apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį dėl jo skolos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes minima taikos sutartis patvirtinta visai kitoje civilinėje byloje, kurioje išieškojimas vykdomas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kur skolininkė yra viena Olego Aleksejevičiaus įmonė, nesusijęs su pareiškėju ir ginčijamais antstolio veiksmais (vykdomoji byla Nr. 0085/08/0083). Teismas, iš prijungtos vykdomosios bylos nustatė, kad senatis pateikti antstoliui R. Budreikai vykdomąjį raštą išieškojimo vykdymui nebuvo suėjusi, nes LR Ūkinio teismo išduotas 1996-07-30 vykdomasis raštas Nr. 1/277/1996 su aktu apie išieškojimo negalimumą buvo grąžintas išieškotojui 2001-11-22 teismo antstolės A. B. Rekštienės. Šį vykdomąjį raštą šiuo metu vykdo suinteresuotas asmuo antstolis Regimantas Budreika. Vykdomąjį raštą 2008-06-17 pateikė vykdyti UAB „Kapitalo valda“ 2006-04-24 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 146 perėmusi iš LAB Litimpeks banko. Teismas vadovavosi LR CPK 388 str. 3 d. (1964 m.), numatančia, kad kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. LR CPK 387 str. buvo numatytas 3-jų metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. nustato 10 metų senaties terminą įsitesėjusiam teismo sprendimui pateikti vykdyti, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. Iki naujos CPK redakcijos (įsigaliojo 2003-01-01) įsigaliojimo praėjusi senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino dalis įskaitoma į naujos redakcijos CPK nustatytą senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminą.

6Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo motyvą, jog Kazlausko komercinę įmonę likvidavus, šios įmonės prievolės pagal vykdomą teismo sprendimą pasibaigė, neperėjus jos savininkui, remiantis LAT nutarčių apie individualias įmones likviduotas dėl bankroto nuostatomis. Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnybos duomenimis Kazlausko komercinė firma 1997-12-09 perregistruota į likviduojamą, 1998 m. balandžio 21 d. išregistruota, savininkui nusprendus (b. l. 11). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto, todėl jai ir jos savininkui galioja LR CPK 673 nuostatos, kad jeigu individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą (1964 m. redakcijos LR CPK 4565 str.). Teismas laikė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Kapitalo valda“ vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė teisėtai, kadangi 2006-04-24 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 146 perėmė reikalavimo teisę iš AB „Litimpeks bankas“ pagal 1995-06-29 paskolos sutartį Nr. 5-1008, 1995-06-29 laidavimo sutartį, terminuotą įsipareigojimą 1995-06-30, 1996-07-30, LR Ūkinio teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 1/277-1996 (Nr. 0085/08/00884). Vykdymo procesas pradedamas, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, o jis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, jį priima (CPK 650,651 str.), todėl teismas sprendė, kad antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ir pradėjęs priverstinio išieškojimo procesą, galiojančių įstatymų reikalavimų nepažeidė ir nėra pagrindo jo veiksmus pripažinti neteisėtais.

7Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl vykdomosios bylos pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą nutraukimo pareiškėjo atžvilgiu, kadangi nenustatyta įstatyme numatytų pagrindų (LR CPK 629 str.). Teismas nurodė, kad skundas atmestinas ir dėl termino skundui pateikti praleidimo. Kadangi skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.), pareiškėjas nėra praleidęs termino ginčyti tik 2008-11-06 turto arešto aktą. Be to pareiškėjas V. K. neįvykdė įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 str., neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundo reikalavimus.

8Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 134-137). Apeliantas mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias individualios įmonės savininko atsakomybę pagal jo įsteigtos individualios įmonės prievoles. Apeliantas nurodo, kad turėdamas tikslą užsiimti ūkine-komercine veikla, kurios metu atsirastų papildomos teisės ir pareigos, fizinis asmuo steigia atskirą teisinį subjektą - individualią įmonę, kurios vardu ir yra prisiimamos komercinės prievolės ir teisės. Fizinio asmens ir jo įsteigtos individualios įmonės subjektiškumų atskirumas yra akivaizdus jau iš paties steigimo fakto (vienas subjektas steigia kitą). Įstatymas numato, kad įmonės savininkas atsako pagal šios įmonės prievoles, tačiau dėl steigėjo ir įmonės atskirumo, tokia atsakomybė negali būti absoliuti ir beribė. Pagrįsdamas šią poziciją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo bylai aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios esminių momentų privalu laikytis, nagrinėjant analogiškas bylas (CPK 4 str.). Kasacinio teismo septynių teisėjų kolegija 2004 m. birželio 22 d. nutartyje Nr. 3K-7-308/2004 civilinėje byloje A. L. v. AB „Ūkio bankas“ nurodė, kad: „kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.)“. 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-1099/2003 civilinėje byloje Šiaulių AVMI v. N. Š. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad „įmonės likvidavimas vykdant bankroto procedūras reiškia, kad galutinai išsprendžiamas bankrutavusios įmonės skolų klausimas ir fiksuojama, kad tolesnis skolų išieškojimas yra neįmanomas“. Pagal nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, individualios įmonės ir jos savininko prievolių pabaigą sukelia šie juridiniai faktai: įmonės likvidavimas, įmonės ar jos savininko, likvidavimo metu neturėjimas turto, iš kurio vertės gali būti bent iš dalies patenkintas įmonės kreditoriaus reikalavimas. Nurodyti du juridiniai faktai yra būtini ir pakankami tam, kad pasibaigtų tiek įmonės, tiek jos savininko prievolės, atsiradusios iki įmonės likvidavimo. Esant šiems dviem faktams, įmonės likvidavimo procedūra nepriklauso nurodytai juridinei sudėčiai ir neturi jokios teisinės reikšmės. Iš tikrųjų nėra svarbu, ar įmonės ir jos savininko nemokumas yra nustatomas ir įmonė likviduojama bankroto procedūrų metu, ar įmonė išregistruojama jos savininko sprendimu, paaiškėjus, kad nei įmonė, nei jos savininkas neturi turto įmonės prievolėms vykdyti ir tolimesnei komercinei veiklai plėtoti. Bankroto procedūrų laikymasis yra būtinas tuomet, kai įmonė ar jos savininkas turi turto, kurį reikia teisingai paskirstyti tarp kreditorių proporcingai jų turimiems reikalavimams (1997 m. Įmonių bankroto įstatymo 41 str. 4 d.). Nesant turto, šios procedūros yra perteklinės ir nesuteikia kreditoriams jokios papildomos teisinės apsaugos. Todėl įmonės likvidavimas be bankroto procedūros pažeistų įmonės kreditorių teisėtus interesus tik tuo atveju, jeigu įmonės likvidavimo metu įmonė ar jos savininkas turėtų turto. Tada įmonės ir jos savininko prievolės kreditoriams pasibaigtų neteisėtai ir kreditoriai turėtų teisę reikalauti ginti jų teises. Kasacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-428/2006, civilinėje byloje AB bankas,NORD/LB Lietuva“ v. R. K., pažymėjo, kad: „Kartu, atsižvelgiant į viešąjį interesą, pripažintina, jog vėliau paaiškėjus, kad vykdant bankroto procedūras toks fizinis asmuo (buvęs įmonės savininkas) turėjo turtą, apie kurį nebuvo žinoma, ir yra galimybė nukreipti išieškojimą į tą turtą, negali būti paneigta galimybė teisinėmis priemonėmis tai padaryti.“ Kreditorių interesų pažeidimą ir atitinkamą tolimesnę apsaugą sukelia nuslėpimas įmonės ar jos savininko turto, kuris egzistavo ar buvo įgytas nuo prievolės atsiradimo iki įmonės likvidavimo. Į kitą turtą, buvusio įmonės savininko įgytą po įmonės likvidavimo už lėšas, nesusijusias su įmonės veikla, įmonės kreditoriai negali pretenduoti dėl tos pačios priežasties - įmonės ir jos savininko prievolių ir su šiomis prievolėmis susijusių garantijų pabaigos įmonės likvidavimo momentu.

9Apeliantas nurodo, kad 1998 m. balandžio 21 d., išieškotojui nereiškiant Kazlausko komercinei firmai reikalavimų: nei šiai firmai, nei jos savininkui, neturint jokio vertingesnio turto, ši firma buvo likviduota ir išregistruota iš įmonių rejestro. Suinteresuoti asmenys nepaneigė Kazlausko komercinės firmos ir apelianto nemokumo firmos prievolių galiojimo metu. Būtent kreditorius, siekdamas pasinaudoti aukščiau minėta papildoma jo teisių apsauga po skolininko - įmonės likvidavimo, privalo įrodyti, kad įmonei ar jos savininkui iki likvidavimo priklausė tam tikras turtas (CPK 178 str.). Apeliantas pateikė teismui VĮ „Registrų centras“ duomenis, patvirtinančius, kad iki 2002 m. rugsėjo 30 d. jis turto neturėjo. 2001 m. lapkričio 22 d. vykdomasis raštas pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimą grąžintas AB „Litimpeks bankas“ su aktu apie turto neradimą ir išieškojimo negalimumą. Šis faktas papildomai patvirtina Kazlausko komercinės firmos ir apelianto nemokumą iki nurodytos datos (2001 m. lapkričio 22 d.) (1964 m. CPK 437 str.). 2002 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi apeliantas įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). 2008 m. birželio 16 d. prašymu UAB „Kapitalo valda“, remdamasi 2006 m. balandžio 24 d. sutartimi Nr. 146, pateikė antstoliui Regimantui Budreikai vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimą, ko pasėkoje antstolis areštavo apelianto turtą. Nustatęs, kad Kazlausko komercinė firma likviduota, nei ji, nei apeliantas turto nuo 1995-06-20 (laidavimo sutarties sudarymo) iki 1998-04-21 (įmonės likvidavimo) neturėjo, apelianto nekilnojamas turtas, įsigytas 2002-09-30 yra areštuotas, teismas turėjo konstatuoti, kad prievolė pagal KR Ūkinio teismo sprendimą pasibaigė 1998-04-21.

10Atsiliepimu į V. K. atskirąjį skundą suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valda“ prašo jį atmesti teismo nutartyje nurodytais motyvais ir teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 143-146). Atsiliepime nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl individualios įmonės kaip atskiro teisinio subjekto netinkamo aiškinimo, dėl netinkamo individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės ribų nustatymo, dėl netinkamo individualios įmonės prievolių pasibaigimo, likviduojant įmonę savininko sprendimu, aiškinimo, dėl įstatymuose numatytų terminų, vykdomiesiems dokumentams pateikimui vykdyti nepraleidimo.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nurodytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų nenustatyta.

16Iš esmės apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl individualios įmonės prievolių, likviduojant įmonę savininko sprendimu nutraukti įmonės veiklą, perėjimo įmonės dalyviams bei terminų vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdymui netinkamo išaiškinimo.

17Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis bei atsiliepime į V. K. atskirąjį skundą suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valda“ nurodytais argumentais.

18Dėl individualios įmonės prievolių

19Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-445/2001 yra išaiškinęs, kad ”teisine prasme įmonė yra savarankiškas teisės subjektas, įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas tam tikrai ūkinei-komercinei veiklai. Šis aspektas atsispindi LR individualių įmonių įstatymo 2 str. 2 d.: įmonė, kaip teisės subjektas, gali veikti kaip juridinis asmuo arba kaip fizinis asmuo. Individuali (personalinė) įmonė yra taip vadinama neinkorporuota įmonė, kai verslininku, komersantu pripažįstama ne įmonė, kaip tokia, o fizinis asmuo. Šiais atvejais įmonė neturi požymių, būdingų įmonei, kaip ribotos atsakomybės juridiniam asmeniui, t. y. ribotos atsakomybės juridiniam asmeniui būdinga, kad jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto; savarankiška juridinio asmens civilinė atsakomybė už savo prievoles tik savo turtu; savarankiški juridinio asmens interesai ir tikslai, nesutampantys su jo dalyvių individualiais interesais ir tikslais; veiklos trukmės neapibrėžtumas ir egzistavimas nepriklausomai nuo jo dalyvių pasikeitimo ar pasibaigimo; galimybė įsigyti turtą bei sudaryti sandorius savo vardu ir t. t. Tai reiškia, kad neinkorporuotos įmonės atveju apie įmonę, kaip savarankišką teisės subjektą, negali būti kalbama, nes žodis „įmonė“ asocijuojasi ne su savarankišku subjektu, o su fizinio asmens - komersanto, verslininko individualia komercine - ūkine veikla. Komersantu, verslininku yra fizinis asmuo, o ne individuali (personalinė) įmonė. Pati įmonė šiuo atveju yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio asmens komercinė ūkinė veikla. Ta aplinkybė, kad komersantas, užsiimantis verslu individualios (personalinės) įmonės forma, privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, taikomų pelno siekiantiems juridiniams asmenims - įregistruoti individualią (personalinę) įmonę, vesti įmonės balansą, suteikti įmonei firmos vardą ir t. t., nėra pagrindu teigti teisinių santykių subjektu esant individualią (personalinę) įmonę (kaip ribotos atsakomybės juridinį subjektą), o ne fizinį asmenį - verslininką. Tokiais atvejais žodis „įmonė“ suprantamas ne kaip savarankišką teisinių santykių subjektą žyminti sąvoka, o tik kaip fizinio asmens verslo teisinė forma, neturinti savarankiško teisinio statuso ir nesanti savarankišku, atskiru asmeniu. Teisinių santykių subjektu būtent individualios (personalinės) įmonės savininkas, o ne pati įmonė, pripažįstama tiek privatinėje, tiek ir viešojoje teisėje”.

20Remiantis šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas netinkamai aiškina V. Kazlausko individualios įmonės teisinį statusą ir šią įmonę nepagrįstai laikė savarankišku teisės, tame tarpe ir nuosavybės teisės, subjektu.

211964 CK 22-1 str. nustatė, kad vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai gali steigti įmones neturinčias juridinio asmens teisių. 1990 m. gegužės 8 d., LR įmonių įstatymo (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 7 str. nustatė, kad individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individuali įmonė neturi juridinio asmens teisių, t. y. jos turtas nėra atskirtas nuo įmonininko (individualios įmonės savininko) turto. Pagal įmonės prievoles, įmonininkas atsako visu savo turtu. Individualios (personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso bei kiti įstatymai (paminėto įstatymo 3 dalis). Pagal LR Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. LR CK 2.50 str. 4 d. imperatyviai numatyta, kad, jeigu neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto (šiuo atveju - individualios įmonės turto), už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, nagrinėjamu atveju - individualios įmonės savininkas. LR CPK 673 str. taip pat imperatyviai numatyta, jog, jeigu individuali įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Kadangi V. Kazlausko firma buvo neribotos atsakomybės juridinis asmuo, tai, remiantis LR CK 2.50 str. 4 d. ir LR CPK 673 str., V. K. savo turtu atsako už V. Kazlausko firmos prievoles. Individualios (personalinės) įmonės likvidavimo faktas pats savaime nereiškia šios įmonės prievolių pabaigą.

22Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje negalima remtis atskirajame skunde pateikiamais

23Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3k-7-308/2004, išaiškinimais, ”kad kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.6128 straipsnio 3 dalis)”, nes faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos (ratio decidendi nesutampa). Įmonės likvidavimas bankroto procedūros metu ir įmonės likvidavimas ne bankroto procedūrų būdu nėra analogiškos.

24Dėl įstatymuose numatytų terminų, vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdymui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šios bylos suinteresuotas asmuo Olego Aleksejevičiaus firma, kaip pagrindinis skolininkas, ir V. Kazlausko komercinė firma, kaip laiduotojas, yra solidariąją prievolę Litimpeks bankui turintys bendraskoliai pagal 1996 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 1/277/1996 pagrindu išduotą 1996 m. liepos 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 1/277/1996. 2006 m. balandžio 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 146 LAB Litimpeks bankas perleido pareiškėjui UAB ”Kapitalo valda” reikalavimo teisę į skolininką O. Aleksejevičiaus firmą bei solidarų skolininką V. Kazlausko komercinę firmą. Reikalavimo teisės pagrindas yra 1995-06-29 paskolos sutartis Nr. 5-1008, 1995-06-29 laidavimo sutartis, 1995-06-30 terminuotas įsipareigojimas, Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1996-02-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 1/277/1996 ir 1996-07-30 vykdomasis raštas Nr. 1/277/1996. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi išieškotojas LAB Litimpeks bankas buvo pakeistas nauju išieškotoju UAB ”Kapitalo valda” vykdymo procese dėl 115000 Lt išieškojimo iš solidarių skolininkų O. Aleksejevičiaus IĮ ir V. Kazlausko komercinės įmonės.

25Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi V. K. atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

26Esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, LR CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki LR CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. LR CPK 631 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui nekliudo iš naujo pateikti šį vykdomąjį dokumentą vykdymui įstatymo nustatyto termino ribose. Naujojo LR CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat LR CPK 607 str. 3 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, yra gražinamas išieškotojui, naujas terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

27Nustačius, kad laikotarpyje nuo 1996 m. vasario 16 d. iki 2001 m. lapkričio 11 d., kuomet vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui vykdyti iš O. Aleksėjevičiaus įmonės, V. Kazlausko įmonė buvo likviduota ne bankroto procedūros būdu ir visos V. Kazlausko firmos prievolės perėjo įmonės dalyviams, t. y. V. K., 2001 m. lapkričio 22 d. vykdomasis raštas pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 16 d. sprendimą buvo gražintas AB „Litimpeks bankui“ su antstolės A.B.Rekštienės aktu apie turto neradimą ir išieškojimo negalimumą, 2008 m. birželio 16 d. UAB ”Kapitalo valda” pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą, išduotą pagal LR Ūkinio teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimą, Kauno m. apylinkės teismas teisingai nustatė, jog ieškovas procesinių terminų vykdomajam raštui pateikti vykdyti nepraleido, nes termino skaičiavimas prasideda ne nuo įmonės likvidavimo, o nuo vykdomojo dokumento gražinimo išieškotojui dienos, terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti baigtųsi 2011 m. lapkričio 22 d.

28Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad išieškotojas UAB ”Kapitalo valda” praleido įstatymo nustatytą pateikimo vykdomajam dokumentui vykdyti terminą, nes išieškojimas buvo pradėtas vykdyti tik praėjus keturiems metams po Kazlausko komercinės firmos likvidavimo.

29Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ir pradėjęs priverstinio išieškojimo procesą, galiojančių įstatymų reikalavimų nepažeidė ir nėra pagrindo jo veiksmus pripažinti neteisėtais. Taip pat teismas teisingai nustatė, kad dėl vykdomosios bylos pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą nutraukimo pareiškėjo atžvilgiu nėra CPK 629 straipsnyje numatytų baigtiniame sąraše pagrindų, todėl šis motyvas taip pat atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

30Skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminus nustato CPK 512 straipsnis. Iki 2009 m. balandžio 1d. galiojusi šio straipsnio redakcija numatė, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

31Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui dėl antstolio veiksmų pateikė 2008 m. lapkričio 27 d. ir skunde nurodė, kad antstolio 2008 m. spalio 22 d. ir lapkričio 6d. aktus dėl jo turto areštavimo gavo 2008 m. lapkričio 14d. (b.l. 34), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginčyti tik 2008-11-06 turto arešto aktą (CPK 512 straipsnis).

32Dėl virš nurodytų argumentų naikinti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas. (CPK 185, 329, 330 straipsniai, 337 straipsnio 1 punktas

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34

35atskirąjį skundą atmesti.

36Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 4. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l.... 6. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo... 7. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl... 8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Kauno miesto... 9. Apeliantas nurodo, kad 1998 m. balandžio 21 d., išieškotojui nereiškiant... 10. Atsiliepimu į V. K. atskirąjį skundą suinteresuoto asmens UAB... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės,... 14. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas... 15. Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų nenustatyta.... 16. Iš esmės apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl... 17. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo nutarties motyvais ir... 18. Dėl individualios įmonės prievolių... 19. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje... 20. Remiantis šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas... 21. 1964 CK 22-1 str. nustatė, kad vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje negalima remtis atskirajame skunde... 23. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m.... 24. Dėl įstatymuose numatytų terminų, vykdomiesiems dokumentams pateikti... 25. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 26. Esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, LR CK... 27. Nustačius, kad laikotarpyje nuo 1996 m. vasario 16 d. iki 2001 m. lapkričio... 28. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu,... 29. Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ir pradėjęs priverstinio išieškojimo... 30. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminus nustato CPK 512 straipsnis.... 31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą teismui dėl antstolio veiksmų... 32. Dėl virš nurodytų argumentų naikinti teismo nutartį atskirojo skundo... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. ... 35. atskirąjį skundą atmesti.... 36. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti...