Byla 2S-148-544/2012
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) V. S. atstovės advokatės I. M. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo civilinėje byloje Nr. 2-245-825/2012 pagal pareiškėjo V. S., atstovaujamo atstovės advokatės I. M., pareiškimą, esant suinteresuotajam asmeniui Kauno AVMI, dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir

Nustatė

22012-01-06 Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. S., atstovaujamo atstovės advokatės I. M., pareiškimas, kuriame jis prašė pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo S. S. mirties 2006 m. liepos 20 dieną, priimti. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas, nors buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau mirė Buriatijos Respublikoje, todėl palikimas atsirado Rusijos federacijoje. Tėvas nuosavybės teise valdė du žemės sklypus Stagelių km, Kėdainių rajone. Į Kėdainių rajono apylinkės teismą kreipiasi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 42 str. 2 d., CPK 576 str. 2 d. pagrindu. Pareiškimui pagrįsti nurodė, kad mirus tėvui į notarų biurą Rusijos Federacijoje nesikreipė, nes tėvas jokio registruoto turto neturėjo. Nuo gimimo gyvena Buriatijos Respublikoje, nemoka lietuvių kalbos, todėl tėvo turėtų dokumentų apie nuosavybės teise valdomus sklypus neperskaitė ir apie tai nežinojo. Apie šią aplinkybę sužinojo 2011 m. lapkričio mėnesį, kada turimų dokumentų turinį jam išvertė darbo reikalais atvykęs dabartinis jo įgaliotasis atstovas P. S.. CK 5.50 str. 3 d. numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pareiškėjas nurodė tai, kad tėvas gyveno Rusijoje, apie tremtį ir nacionalizuotą žemę kalbėjo nenoriai, nesakė, kad jam žemė Lietuvoje yra grąžinta, su giminaičiais ryšiai nutrūkę, tėvas su motina išsituokė 1985 metais, taigi ji apie minėtą turtą taip pat nežinojo. Dokumentai buvo lietuvių kalba, jų perskaityti negalėjo, nes nemoka lietuviškai. Lietuvos pilietybę įgijo tik 2009-05-26, pasas išduotas 2009-05-26, todėl iki šio laiko atvykimas į Lietuvą buvo apsunkintas dėl vizų rėžimo. Mano, jog elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nes vos tik sužinojęs apie tėvo turėtą turtą, ėmėsi tvarkyti palikimo reikalus ir paskyrė atstovus jį atstovauti Lietuvos teismuose (b. l. 2).

3Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-01-10 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir grąžino jį su priedais pareiškėjui CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė bylos išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas, vadovaudamasi CK 5.50 str. 2 d., nurodė, kad pareiškėjas privalo pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka ir paduoti prašymą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui ir, tik notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą, jis turės teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, o notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turėtų būti pridėtas byloje kaip įrodymas (b. l. 3). Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė kitų įpėdinių, nepridėjo jiems skirto pareiškimo su priedais nuorašo, į bylą suinteresuotuoju asmeniu neįtraukė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 3).

4Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-10 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad skundžiamoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kadangi CPK 137 str. 2 d. 3 p. yra numatyta išimtis iš CPK 5 str. įtvirtintos teisės kreiptis į teismą, tai įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti numatyta tik įstatyme. Nors teismas mano, kad toks įstatymas yra CK 5.50 str. 2 d., tačiau šioje teisės normoje yra įtvirtinti palikimo priėmimo būdai. CK 5.57 str. nėra numatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir tokia praktika neformuojama teismų praktikoje. Pareiškėjas nurodė, kad kitų įpėdinių palikimui priimti nėra. Teismas nepagrįstai nurodė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įtraukimo į bylą suinteresuotuoju asmeniu, nes būsimas teismo sprendimas dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo jos teisėms ir pareigoms teisinių pasekmių nesukels. Teisinės pasekmės gali kilti tik valstybei, kurią atstovauja mokesčių inspekcija, ir būtent tokia praktika yra formuojama kasaciniame teisme (CK 5.62 str., b. l. 6-7).

5Atskirasis skundas tenkintinas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-10 nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.), nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CK 5.50 str., 5.57 str., CPK 137 str. 2 d. 3 p.), dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

6Apelianto atskirojo skundo argumentai vertinti teisėtais ir pagrįstais. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje ieškovas turi nurodyti ieškinio (pareiškimo) pagrindą, bet ne jį įrodyti. Teismas šioje stadijoje turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl praleisto CK 5.50 str. 3 d. numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo pagal CK 5.57 str. 1 dalį, numatančią galimybę minėtą terminą pratęsti, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuoja CPK V dalis, į kurią patenka ir XXXVIII skyriaus normos, nustatančios bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į šiame skyriuje nagrinėjamų bylų sąrašą patenka ir pareiškimai dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti pratęsimo CK 5.57 str. 1 d. pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Sprendžiant, ar yra sąlygos ir prielaidos priimti pareikšimą, teismas turi svarstyti, ar nėra CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų atsisakyti jį priimti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė, jog yra CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, su tokia išvada sutikti nėra pakankamo pagrindo. CPK 137 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas įstatymas, kuriuo vadovaujantis teismas padarė išvadą, kad bylai dėl termino palikimui priimti patęsimo yra numatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jeigu manyti, kad įstatymu, numatančiu išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, teismas laikė CK 5.50 str., tai su tokia išvada sutikti nėra teisinio pagrindo. CK 5.50 str. reglamentuojamas palikimo priėmimas, jo būdai, terminai, sąlygos, tačiau nėra numatyta jokia išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, jei asmuo praleidžia CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tokia tvarka nėra numatyta ir Lietuvos respublikos notariato įstatyme. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu neturi teisinio pagrindo ir yra neteisėtas.

7Kaip matyti iš skundžiamosios nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo pareiškimo atitikimo procesinio dokumentų turinio ir formos reikalavimams, tačiau CPK 115 str. nuostatų dėl pareiškimo ir jo priedų trūkumų ištaisymo netaikė, todėl išsamiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šiuos klausimus iš naujo turės svarstyti pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 111 str., 576 str. 1 d).

8Vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 337 str. 3 p.,

Nutarė

9Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai