Byla 2A-14-510/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui V. G., atsakovui R. G., jo atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovui R. I., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-773/2009 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams R. G., E. R., R. I., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo,

Nustatė

2Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b.l. 2-3), kuriame prašė leisti jam rengti detalųjį planą be atsakovų R. G., E. R. ir R. I. sutikimo, prijungiant apie 64 kv. m. įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties, pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. sutikimą Nr. 24-95-(16.24) bei Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktas 2007 m. vasario 12 d. Nr. 5R-70-(16.28) planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Ieškovas nurodė, kad jam bei atsakovams R. G., E. R. ir R. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise šiuo metu priklauso 0,0855 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kadastro Nr. ( - ). Žemės sklypo savininkų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje: V. G. (277/855) ir R. G. (278/855) - žemės sklypo dalis „B“ bei E. R. (150/855) ir R. I. (150/855) - žemės sklypo dalis „A“. 2006 m. tarp žemės sklypo bendraturčių R. G. ir V. G. kilo nesutarimai dėl žemės sklypo dalies „B“ naudojimosi ir pasidalinimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad R. G. 2006 m. spalio 25 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui ieškininį pareiškimą dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjant žemės sklypo pasidalinimo klausimą, iškilo realiai užimamo ir naudojamo sklypo ribų klausimas, nes 1993 metais atliekant pirminius šio žemės sklypo ribų apmatavimus buvo nepagrįstai sumažintas (apie 64 kv.m.) šio žemės sklypo plotas - nuo 921 kv.m. iki 855 kv.m., sumažinant apie 2 m sklypo ribą nuo namo iki gatvės. Ieškovo teigimu, sklypo bendraturčiai neoficialiai naudojasi visu buvusiu sklypo plotu, todėl yra tikslinga pirmiausia atstatyti buvusias sklypo ribas, o šio sklypo pasidalinimo tarp bendraturčių klausimą spręsti po buvusių sklypo ribų atstatymo. Ieškovas pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Kauno apskrities viršininką su prašymu, kad būtų atstatytos sklypo prie Vydūno al. 21 buvusios ribos, buvo kalbėta su visais sklypo bendraturčiais, tačiau bendraturčiai nesutiko po šiuo prašymu pasirašyti. 2007 m. vasario 12 d. buvo gautas Kauno apskrities viršininko sutikimas, kad būtų rengiamas detalusis planas, kurio tikslas - apie 64 kv. m. įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas. Ieškovas nurodė, kad bendraturčiai R. G., E. R. ir R. I. nesutinka, kad būtų rengiamas detalusis sklypo planas

3Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu (t.2, b.l. 39-45) ieškinį tenkino. Teismas leido ieškovui V. G. rengti detalųjį planą be atsakovų R. G., E. R. ir R. I. sutikimo, prijungiant apie 64 kv. m įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties, pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. sutikimą Nr. 24-95-(16.24) bei Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktas 2007 m. vasario 12 d. Nr. 5R-70-(16.28) planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Teismas solidariai priteisė iš atsakovų R. G., E. R. ir R. I. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o valstybės naudai – iš atsakovų R. G., E. R. ir R. I. priteisė 88 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas V. G. tik siekia padidinti visų bendraturčių naudojamą žemės sklypą įsiterpusiu laisvu valstybinės žemės plotu tarp sklypo ir gatvės, nes taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu, būtų galima įsirengti įvažiavimą iš Vydūno alėjos. Ieškovas, kaip inicijuojamo detaliojo plano organizatorius, turėtų apmokėti visus detaliojo planavimo darbus, o atsakovai nepatirtų jokių finansinių išlaidų. Negalima laikyti, kad atsakovai patirs finansinių išlaidų, nes dar nėra aišku, kokiu rezultatu baigsis pats detalaus planavimo procesas, ir ar bus galimybė pirkti valstybinės žemės sklypo dalį. Kita vertus, net ir esant patvirtintam detaliajam planui, atsakovai nėra įpareigoti jį įsigyti. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad atsakovė E. R. ieškinį pripažino, o atsakovas R. I. anksčiau buvo sutikęs su detalaus plano rengimu.

4Atsakovas R. G. apeliaciniame skunde (t. 2, b.l.50-52) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą, o ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad remiantis LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 635 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 12.1. p. ir 12.5. p., prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo pateikia visi bendraturčiai, jeigu nori šiuo organizatoriais būti arba sutikimą, jeigu neprieštarauja, kad tokiu organizatoriumi būtų vienas iš jų. Ieškovas nei vieno iš atsakovų neinformavo raštu apie savo ketinimus rengti detalųjį planą. Aplinkybė, kad atsakovas R. G. kartu su kitais atsakovais savo nesutikimą dėl detalaus plano rengimo išreiškė po to, kai prasidėjo teismo procesas, patvirtina faktą, kad prieš ieškovui V. G. kreipiantis į teismą, ginčo tarp šalių nebuvo. Atsakovai nežinodami aiškiai apibrėžtų ieškovo motyvų, negalėjo išreikšti savo valios dėl detalaus plano rengimo. Be to, teismas, nustatęs ieškovo tikslą didinti visų bendraturčių naudojamą žemės sklypą įsiterpusiu laisvu valstybinės žemės plotu, motyvavo ne savo, o ieškovo argumentais, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto, CPK 265 straipsnio 1 dalies bei CPK 259 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas atsižvelgė tik į vieno ieškovo interesus. Teismas nevertino, kad į valdą jau yra įrengti du įvažiavimai, kad nutarimo 2.15. p. pagrindu sujungus 64 kv. m. įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą su pagrindiniu sklypu, kitiems bendrasavininkams neketinant sklypo nusipirkti, sklypo dalis turės būti išskirta kaip ieškovo valdoma ir naudojama žemės sklypo dalis. Tokiu būdu ši ieškovo žemės sklypo dalis užtvers kelią patekti į sklypą kitiems bendraturčiams ir neišvengiamai iškils būtinybė iš naujo nustatyti žemės sklypo valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką. Yra tikimybė, kad tokiu atveju dalis prijungtinos žemės vėl būtų bandoma paversti bendro naudojimo žeme ir taip versti atsakovus pakeisti žemės nuosavybės dalis. Ieškovui įvykdžius detaliojo plano rengimo procedūrą ir jam įgijus nuosavybės teisę į tą padidintą žemės sklypo dalį, ieškovas iš esmės pažeistų 2002 m. gegužės 13 d. nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

5Ieškovas V. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t.2, b.l. 67-69) prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad tai, jog ieškovas tinkamai kreipėsi į atsakovus prašydamas sutikimo, patvirtina ieškovo pateiktas prašymas, kuris atsakovų nėra pasirašytas; atsakovų R. G., E. R. ir R. I. nesutikimai dėl detalaus plano rengimo jų atsiliepimuose į ieškinį, o taip pat atsakovų nesutikimai dėl šio sklypo detaliojo plano rengimo kitoje byloje Nr. 2-15263-451/2006. Detalaus plano rengimas yra būtinas, nes realiai užimtos ir naudojamos atsakovų sklypų dalys yra apie 50 kv.m. už namų valdos žemės sklypo plano ribų. Atliekant sklypo ribų apmatavimus išsiperkant sklypą, šio žemės sklypo plotas buvo nepagrįstai sumažintas nuo 921 kv.m. iki 855 kv.m. Atsakovas siekia atidalinti jam priklausančią sklypo dalį, todėl yra tikslinga pirmiausia išspręsti žemės sklypo ribų klausimą. Detaliojo plano parengimas prijungiant dalį valstybinės žemės, padėtų teisingai ir sąžiningai išspręsti atsakovo R. G. keliamus turtinius šio žemės sklypo pasidalinimo ir atidalinimo klausimus.

6Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t.2, b.l. 70-71) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R. G. apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovo V. G. 2007 m. sausio 15 d. prašyme Kauno apskrities viršininko administracijai yra pakankamai aiškiai aprašytos priežastys, sąlygojusios detaliojo plano rengimo būtinybę, nurodytas detaliojo plano rengimo tikslas. Atsisakydami pasirašyti ieškovo pateiktą prašymą, atsakovai nenurodė jokių motyvų. Apeliacinio skundo motyvas, jog padidinus žemės sklypą, iškils būtinybė iš naujo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, neįrodo, jog bus pažeistos jo teisės.

7Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Nustatyta, kad ieškovui V. G. bei atsakovams R. G., E. R. ir R. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0855 ha žemės sklypas, esantis ( - ). V. G. prikauso - 277/855 dalys, R. G. - 278/855 dalys, E. R. - 150/855 dalys, R. I. - 150/855 dalys šio sklypo (1t., b.l.72). 2002 m. gegužės 13 d. notarine tvarka patvirtintu susitarimu (1t., b.l.75-76) buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią V. G. ir R. G. įgijo teisę naudotis 555 kv. m. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, E. R. įgijo teisę naudotis 150 kv. m. žemės sklypo plotais, plane pažymėtais „A1“, „A4“, „A3“ ir „A5“, R. I. įgijo teisę naudotis 150 kv. m. žemės sklypo plotais, plane pažymėtais „A2“, „A3“ ir „A5“ (sklypo planas, 1 t., b.l. 77).

11Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2009 m. sausio 26 d. sprendimu tenkindamas ieškovo ieškinį leido ieškovui rengti detalųjį planą be atsakovų sutikimo, prijungiant apie 64 kv. m. įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės paskirties, pagal Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. sutikimą Nr. 24-95-(16.24) bei Kauno apskrities viršininko administracijos pateiktas 2007 m. vasario 12 d. Nr. 5R-70-(16.28) planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti.

12Apeliantas R. G. apeliacinį skundą pagrindė teiginiu, jog ieškovas atsakovų neinformavo raštu apie savo ketinimus rengti detalųjį planą, todėl atsakovai negalėjo išreikšti savo valios dėl detalaus plano rengimo. Be to, apeliantas teigia, kad dar nėra išspręstas ginčas taip jo ir V. G. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apelianto nuomone, sujungus 64 kv. m. įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą su pagrindiniu sklypu, kitiems bendraturčiams neketinant sklypo nusipirkti, šis plotas taps ieškovo žemės sklypo dalimi, dėl šios priežasties bus užtvertas kelias patekti į sklypą kitiems bendraturčiams, tuo iš esmės bus pažeista 2002 m. gegužės 13 d. nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.

13Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, laiko, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

14Šios bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjama kita civilinė byla pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo V. G. priešieškinį ieškovui R. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (tretieji asmenys: R. I., E. R.). Toje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 22 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-13/2010) paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesti visi šalių reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje nutartyje konstatuota, kad teismui atmetus ieškinį ir priešieškinį dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo, bendraturčiai nepraranda galimybės kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, pateikdami kitus projektus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 22 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad ginčo sklypo padidinimo klausimas turi reikšmės naudojimosi byloje dalyvaujantiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu tvarkai nustatyti. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas R. G., ta aplinkybė, jog nėra išspręstas R. G. ir V. G. tarpusavio ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nekliudo teismui nagrinėti V. G. reikalavimą dėl leidimo rengti detalųjį planą.

15Ieškovas V. G., turėdamas tikslą prijungti prie esamo žemės sklypo apie 64 kv. m. valstybinės žemės, prašė leisti jam rengti detalųjį planą be atsakovų sutikimo. Apelianto R. G. argumentas, kad ieškovas, prieš paduodamas ieškinį teismui, nesikreipė į jį raštu, nėra reikšmingas. Apeliantas R. G. šios bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovo reikalavimais, todėl akivaizdu, jog šis ginčas gali išspręstas tik teisminiu būdu. Kaip matyti iš byloje esančių Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. sutikimo Nr. 24-95-(16.24) (1t., b.l.5) bei Kauno apskrities viršininko administracijos patvirtintų 2007 m. vasario 12 d. Nr. 5R-70-(16.28) planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti (1t., b.l.6), ieškovas turi tikslą prijungti prie esamo žemės sklypo apie 64 kv. m. valstybinės žemės. Prijungus šį plotą, žemės sklypo riba persikeltų apie 2 metrus į Vydūno alėjos pusę, o kitos sklypo ribos išliktų nepasikeitusios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad toks nedidelis sklypo padidėjimas pats savaime negali pažeisti kitų sklypo bendratučių teisių. Apeliacinio skundo argumentas, jog visas prijungiamas plotas gali atitekti ieškovui, ir kad prijungimas pažeis šiuo metu galiojančią naudojimosi sklypu tvarką, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes naudojimosi žemės plotu, kuris ateityje gali būti prijungtas prie esamo žemės sklypo, naudojimosi klausimas nėra šios bylos dalykas.

16Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, ir laiko, kad apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

Nutarė

18Atsakovo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai