Byla 2A-929-259/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALINVA“ dėl darbo sutarties ir susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo pripažinimo negaliojančiais, dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir grąžinimo į darbą, išmokų, susijusių su darbo santykiais, neturtinės žalos priteisimo, turto išreikalavimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALINVA“ priešieškinį ieškovui P. L. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – asociacija Lietuvos neįgaliųjų draugija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas P. L. pateikė atsakovei UAB „ALINVA“ ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovės 2000 m. rugsėjo 26 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 231; 2) pripažinti negaliojančiu tarp ieškovo ir atsakovės 2016 m. vasario 18 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo; 3) nustatyti, kad atsakovė ieškovą iš UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų atleido neteisėtai ir grąžinti ieškovą į šias pareigas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovui 1 000 Eur neturtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovės ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-03-06 – 1 250 Eur, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3 metus – 3 150 Eur, išeitinę 2 mėnesių išmoką už darbo stažą – 2 010 Eur, iš viso 6 500 Eur; 6) priteisti iš atsakovės ieškovui delspinigius - vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį iki bus visiškai atsiskaityta su ieškovu; 7) priteisti iš atsakovės ieškovui 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 500 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) išreikalauti iš atsakovės ieškovui priklausantį turtą: 2 vnt. stalinių siuvimo mašinų, bendra vertė - 500 Eur; 1 vnt. sukirpimo mašinėlę, pilkos spalvos, 100 Eur vertės; vokiečių gamybos elektrinį lygintuvą, 100 Eur vertės; pilkos spalvos svarstykles, 20 Eur vertės; 3 vnt. metalinių stelažų, kurių bendra vertė 300 Eur; 4 vnt. metalinių stelažų, kurių bendra vertė 1 600 Eur; 3 vnt. baltų gėlėmis puoštų staltiesių, išmatavimai 150 x 200, kurių bendra vertė 21 Eur; 50 l talpos plastmasinį baką, kuriame laikomas specialus skystis skirtas lygintuvams, 10 Eur vertės; atsakovei neišsaugojus daiktų, priteisti iš atsakovės ieškovui 2 851 Eur nuostolių; 9) priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 1992-06-23 iki 2016-02-18 dirbo Lietuvos invalidų draugijos įmonėje „ALINVA“. Buvo įmonės direktorius ir steigėjas, nepaisant to, kad keitėsi įmonės teisinė forma, t. y. 1992-06-23 buvo įkurta IĮ „ALINVA“, o nuo 1997-04-01 – UAB „ALINVA“. Jam nepavykus įrodyti teismuose, kad jis yra UAB „ALINVA“ steigėjas, mano, kad nepagrįstai buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Nurodė, jog darbo sutartis patvirtina, kad ji buvo sudaryta 2000-09-26, tačiau ji yra visiškai formali, neatitinka realios situacijos bei sudaryta pažeidžiant DK normas. Šią darbo sutartį jis pamatė jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2016-02-18. Darbo sutartis buvo surašyta be jo žinios ir sutikimo. Ant darbo sutarties jis buvo priverstas pasirašyti jo atleidimo iš darbo dieną. Atleistas iš darbo jis buvo po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkui Z. J. pareikalavus pasirašyti dėl darbo sutarties nutraukimo. Jam taip pat buvo liepta pasirašyti ir ant 2016-02-18 vienintelio akcininko sprendimo bei 2016-02-18 susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo, nors jam nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu buvo apskaičiuotas atlyginimas už 2016 m. vasario mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kodėl galutinė atsiskaitymo suma laikytina 2 184,83 Eur. Atsakovė teigia, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl jo kaltės, todėl išeitinė išmoka jam nepriklausanti, tačiau tai buvo privalu nurodyti darbo sutartyje ir apie atleidimą pranešant VSDFV. Iš darbo sutarties matyti, kad jis yra atleistas pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kituose įstatymuose nustatytais pagrindais). Nepakanka nurodyti DK straipsnį, turi būti nurodomas ir įstatymas, kuris reglamentuoja atitinkamos sutarties darbo sutarties pasibaigimą. Todėl mano, kad buvo pažeistos darbo sutarties sudarymo ir jo atleidimo iš darbo procedūros. Darbdavys turėjo surašyti įsakymą dėl atleidimo, kuriame turėjo nurodyti, kokį konkretų darbo drausmės pažeidimą jis padarė, ir tai yra akivaizdus DK 240 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Atleidžiant iš darbo buvo netinkamai išmokėtos išmokos už dirbtą laiką 2016 m. vasario mėnesį ir nepanaudotas atostogas. Darbo sutartis, kuri neatitinka esminių jos sudarymo reikalavimų, pripažintina negaliojančia, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinė. Ieškovas nurodė, kad 2016-02-18 susitarimą su UAB „ALINVA“ dėl tarpusavio atsiskaitymo, pasirašė patirdamas realų Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko Z. J. daromą ekonominį spaudimą ir grasinimą su juo susidoroti. Todėl įtampoje ir stresinėje situacijoje jis buvo priverstas pasirašyti ant susitarimo sau nenaudingomis aplinkybėmis, visiškai nesupratęs jo turinio, todėl susitarimas turi būti panaikintas CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. DK šių santykių nereglamentuoja, todėl CK 1.1 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu taikytinos CK normos. Tik sugrįžęs į namus ir tik po kelių dienų aprimęs, suvokė, kad jam netinkamai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016-03-07, kadangi darbo sutartį pripažinus negaliojančia, jo kaip direktoriaus, nušalinimo data turėtų būti 2016-03-07, kuomet Juridinių asmenų registre UAB „ALINVA“ direktore įregistruota J. K.. Jam neišmokėtas darbo užmokestis yra 1 250 Eur. Taip pat netinkamai paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas už 3 metus – 3 150 Eur. Nepriskaičiuota išeitinė išmoka, atsižvelgiant į jo 24 metų darbo stažą. Vadovaujantis DK 140 straipsniu, jam priklausytų 2 mėnesių išeitinė išmoka – 2 100 Eur. Iš viso jam turėjo būti išmokėta 6 500 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad atleidžiant jį iš direktoriaus pareigų, nebuvo surašytas bendrovės materialinių vertybių perdavimo - priėmimo aktas, dėl ko UAB „ALINVA“ liko jo asmeninių darbo priemonių, kurios turi būti jam grąžintos, o jei jų nėra – turi būti grąžinta šių daiktų piniginė vertė. Ieškovas nurodė, kad jis iš direktoriaus pareigų atleistas pažeidžiant DK normas, todėl pripažintina, kad yra atleistas neteisėtai, ir tokiu atveju, vadovaujantis DK 250 straipsniu, reiškia darbdaviui reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis vertina 1 000 Eur suma. Nurodo, kad jis patyrė didelį pažeminimą, nes Lietuvos neįgaliųjų draugija, veikiant jam už nugaros, neteisėtais būdais pašalino jį iš įmonės steigėjų ir neteisėtu būdu atleido jį iš darbo. Draugija sunaikino didelę dalį jo turėtų dokumentų, su juo elgėsi itin nepagarbiai, įžeidžiančiai, žeminančiai, mėgino jį apkaltinti vagyste, darant ekonominį spaudimą, privertė pasirašyti ant dokumentų sau nenaudingomis sąlygomis, tinkamai nesusipažinus su dokumentų turiniu. Dėl to žymiai pablogėjo jo reputacija darbuotojų akyse. Dėl šios situacijos labai išgyvena, patiria didelius nepatogumus, savo kolegoms ir buvusiems partneriams aiškindamas apie draugijos netinkamą elgesį jo atžvilgiu, paskleistas paskalas. Dauguma pažinojusių žmonių dabar vengia net su juo sveikintis. Nuo 2016-02-18 gyvenant stresinėje būklėje, ėmė blogėti jo sveikata. Naktimis blogai miega, tapo nervingas šeimos narių ir aplinkinių atžvilgiu, dažnai jaučia stiprų skausmą širdies plote, ėmė kamuoti dažni ir stiprūs galvos skausmai.
  3. Atsakovė UAB „ALINVA“ pateikė ieškovui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo atsakovei 6 839,49 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, pasinaudodamas savo kaip vadovo turima informacija ir savo pareigų nevykdymu, nepateikiant teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registrui bendrovės akcininkų sąrašo, kuriame būtų nurodytas akcininkas Lietuvos neįgaliųjų bendrija, bei pažeisdamas kitas CK 2.87 straipsnyje nustatytas bendrovės vadovo pareigas, neteisėtai surašė 2013-12-16 UAB „ALINVA“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodė save kaip vienintelį akcininką, šį sąrašą pateikė Juridinių asmenų registrui įregistravimui, vėliau tuo pagrindu pakeitė bendrovės įstatus ir juos įregistravo Juridinių asmenų registre. Savo ketinimams įgyvendinti ieškovas UAB „ALINVA“ vardu 2013-12-23 sudarė sutartį su UAB „JL firma“ neva dėl buhalterinės apskaitos audito atlikimo, nors iš tikrųjų pagal minėtą sutartį pasitelkta L. M. surašė neteisėtą ir nepagrįstą 2014-02-10 išvadą dėl UAB „ALINVA“ akcininko, kuri buvo panaudota teisminiame ginče prieš vienintelį UAB „ALINVA“ akcininką - Lietuvos neįgaliųjų draugiją. Už patikrinimo paslaugas ieškovas sumokėjo nurodytai bendrovei 579,24 Eur (2 000 Lt) iš UAB „ALINVA“ lėšų. Minėta sutartis buvo sudaryta dėl UAB „ALINVA“ ūkinės finansinės veiklos audito atlikimo, o ne dėl UAB „ALINVA“ steigimo, pertvarkymo ir akcijų įsigijimo patikrinimo. P. L. neturėjo teisės rinktis audito įmonės ir nustatyti audito apmokėjimo sąlygas, nes tokią teisę pagal UAB „ALINVA“ įstatų 7.3 punktą turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Vienintelis akcininkas Lietuvos neįgaliųjų draugija tokio sprendimo dėl audito atlikimo, audito išrinkimo ir audito apmokėjimo sąlygų nebuvo priėmęs. Dėl to P. L. neteisėtai sumokėjo UAB „JL firma“ 579,24 Eur iš UAB „ALINVA“ lėšų, tuo padarydamas žalą bendrovei. Nors išvada surašyta tik 2014-02-10, P. L. sąskaitą faktūrą apmokėti vizavo 2014-02-05, o sumokėta buvo 2014-02-06, t. y. dar prieš akto pateikimą. Nurodytą išvadą P. L. panaudojo teisminiame ginče su UAB „ALINVA“ vieninteliu akcininku, gindamas ne bendrovės, o savo privačius interesus, siekiant neteisėtai užvaldyti UAB „ALINVA“ akcijas. Tą patvirtina ir Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014-03-14 nutarimas ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nutartis, iš kurių matyti, kad prokuratūra ir teismas, priimdami procesinius sprendimus, rėmėsi neteisėtai ir nepagrįstai išduota 2014-02-10 išvada. Teisminiame ginče su bendrovės akcininku, siekdamas sau asmeninės naudos, P. L. iš bendrovės UAB „ALINVA“ lėšų sumokėjo advokatui P. M. 6 260,25 Eur, pats asmeniškai jokių bylinėjimosi išlaidų nemokėjo, nors su tuo pačiu advokatu asmeniškai buvo sudaręs atstovavimo sutartį, t. y. 2014-05-20 ieškovas sudarė sutartį su advokatu P. M. dėl teisinių paslaugų Nr. 1756 savo vardu. Apie tai, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija nėra bendrovės akcininke, ji sužinojo 2014 m. sausio mėnesį ir nedelsiant kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2016-02-15, kai apeliacinės instancijos teismas atmetė P. L. apeliacinį skundą. Į bylinėjimosi procesą buvo įtraukta ir UAB „ALINVA“, nors jokio materialinio suinteresuotumo bendrovė neturėjo ir negalėjo turėti. Nors UAB „ALINVA“ buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotos ir apmokėtos visos advokato P. M. išrašytos PVM sąskaitos faktūros kaip atskiros, tačiau visų jų yra ta pati serija (VPM) ir numeris (1755), tik skirtingos datos. P. L., būdamas asmeniškai suinteresuotas advokato paslaugų teikimu teisminiame ginče prieš bendrovės akcininką, aplaidžiai įtraukė į bendrovės sąskaitą dokumentus, neatitinkančius įstatymo reikalavimų ir juos apmokėjo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5826-466/2015 konstatuota, kad P. L. negalėjo teikti pakeisto akcininkų sąrašo be UAB „ALINVA“ steigėjos ir akcijų savininkės Lietuvos neįgaliųjų draugijos žinios, ir kad jis, būdamas bendrovės direktoriumi, nesant Lietuvos neįgaliųjų draugijos nutarimo, negalėjo priimti sprendimo dėl naujų įstatų redakcijos patvirtinimo ir jo skyrimo UAB „ALINVA“ direktoriumi. P. L. veiksmai, siekiant pertvarkyti juridinį asmenį tokiu būdu, yra akivaizdus jo asmeninių interesų prieštaravimas juridinio asmens interesams ir tikslams, dėl kurių jis buvo įsteigtas. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat pažymėjo, kad priteisus išlaidas iš UAB „ALINVA“, būtų pažeisti steigėjo ir tikrojo savininko Lietuvos neįgaliųjų draugijos interesai ir kad už susidariusią situaciją yra atsakingas P. L.. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti neteisėti P. L. veiksmai, pažeidžiantys CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas jo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigas, dėl ko jis ir buvo atšauktas iš UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų. P. L. savo neteisėtais veiksmais, apmokėdamas iš UAB „ALINVA“ lėšų 6 260,25 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisminiame ginče prieš bendrovės akcininką, tenkindamas vien savo privačius interesus užvaldyti bendrovės akcijas, UAB „ALINVA“ padarė 6 260,25 Eur žalą. Jo kaltė kaip civilinės atsakomybės būtinoji sąlyga yra akivaizdi, nes ieškovas savo tyčiniais veiksmais veikė prieš UAB „ALINVA“ vienintelio akcininko interesus, siekdamas vien savo privačių interesų, veikė sąmoningai ir laisva valia. Tarp P. L. neteisėtų veiksmų ir UAB „ALINVA“ patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi žala patirta dėl ieškovo, kaip UAB „ALINVA“ valdymo organo nario, pareigų veikti sąžiningai, būti lojaliu juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna, būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai, gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pažeidimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas priteisė iš ieškovo P. L. atsakovei UAB „ALINVA“ 6 839,49 Eur nuostoliams atlyginti, 205,23 Eur žyminį mokestį, 907,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 116,41 Eur kitų būtinų pagrįstų išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas P. L. nuo 1997-03-19 (paskyrimo data) iki 2016-02-18 (įgaliojimų pabaigos data) buvo UAB „ALINVA“ vadovu. Iki 1997-04-04 UAB „ALINVA“ turėjo individualios įmonės statusą ir buvo Lietuvos invalidų draugijos įmonė „ALINVA“. 2000-09-26 Lietuvos invalidų draugija, būdama vienintele UAB „ALINVA“ akcininke, sudarė su ieškovu darbo sutartį dėl direktoriaus pareigų, nurodydama, kad P. L. pradėjo dirbti 1993-03-15, o darbo sutartis nutraukta 2016-02-18 pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kai darbo sutartis pasibaigia, ją nutraukus DK ar kitų įstatymų numatytais pagrindais (1 t., b. l. 3). Vienintelė UAB „ALINVA“ akcininkė Lietuvos neįgaliųjų draugija, vadovaudamasi UAB „ALINVA“ įstatų 7.1, 7.3 ir 8.3 punktais, LR akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 29 straipsnio 6 punktu, atšaukė ieškovą iš UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų ir nutraukė su juo darbo sutartį (1 t., b. l. 4, 21). Atšaukus P. L. iš bendrovės direktoriaus pareigų, tą pačią dieną (2016-02-18) tarp UAB „ALINVA“ ir ieškovo buvo sudarytas susitarimas dėl paskaičiuoto už vasario mėnesį darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsiskaitymo grafiko, kuriame paskaičiuotos išmokėtinos sumos ir susitarta dėl mokėtinų sumų išmokėjimo grafiko (1 t., b. l. 5).
  3. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti darbo sutartį negaliojančia, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad sudarant darbo sutartį buvo pažeistos imperatyvios DK normos, reglamentuojančios darbo sutarties sudarymą. Teismas nenustatė, kad ieškovo nurodyti pažeidimai, sudarant darbo sutartį, prieštarautų DK normoms, reguliuojančioms darbo sutarties sudarymą, jos turinį, darbo sutarties sąlygas. Nurodė, kad bendrovės vadovu P. L., pagal Juridinių asmenų registro duomenis (UAB „ALINVA“, kaip uždaroji akcinė bendrovė, įregistruota 1997-04-01), direktoriumi pradėjo dirbti nuo 1997-03-19. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. įsigaliojus ABĮ pakeitimams dėl darbo sutarties su bendrovės vadovu sudarymo tvarkos, darbo sutartį su ieškovu sudarė Lietuvos invalidų draugija - vienintelis akcininkas, o įrašas, kad darbuotojas pradėjo dirbti 1993-03-15 tik patvirtina darbo įmonės vadovu pradžią (2 t., b. l. 13) ir, kad keičiantis įmonės statusui, P. L. ir toliau liko įmonės vadovu. Abejonės dėl įrašo tikrumo darbo sutartyje dėl darbo sutarties pakeitimo - dydžio ir tvarkos nustatymo, išsklaidytos išreikalavus iš atsakovės darbo sutarties originalą (2 t., b. l. 9), o toks įrašas neprieštarauja DK normoms (DK 95 str.), priešingai, darbo sutarties pakeitimai dėl pagrindinės darbo sutarties sąlygos - darbo užmokesčio, turi būti privalomai įrašomi į darbo sutartį. Teismo vertinimu, darbo sutarties originalas paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad darbo sutartį, jos pakeitimo sąlygas ieškovas pasirašė tik pasirašydamas sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą. Iš darbo sutarties turinio teismas nustatė, kad pati darbo sutartis pasirašyta juodu rašalu, sutarties pakeitimas ir apie darbo sutarties nutraukimą pasirašyta mėlynu rašalu, tačiau dėl parašo konfigūracijos (pasirašant vienu metu, paprastai nesiskiria parašo dydis ir vizualiai jie būna panašūs) pasirašyta ne vienu metu, ne darbo sutarties nutraukimo dieną, kaip teigia ieškovas. Be to, iš bylos duomenų teismas nustatė, kad šia darbo sutartimi buvo naudojamasi ir nagrinėjant ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-5826-4662015) ir Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-794-262/2016) pagal ieškovės Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieškinį atsakovui P. L., UAB „ALINVA“, VĮ Registrų centrui dėl akcininkų sąrašo, įstatų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo, o ieškovas tuo metu neginčijo aplinkybės, kad darbo sutartis pasirašyta be jo žinios ir sutikimo, priešingai, ja rėmėsi, atsikirsdamas į Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieškinį.
  4. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 2016-02-18 susitarimą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, teismas sprendė, kad ieškovas taip pat neįrodė, o ir byloje nėra duomenų, jog grasinimas ekonominio spaudimo priemonėmis (neišmokėti darbo užmokestį) buvo realus, nes darbo sutarties nutraukimo dieną ginčijamas susitarimas buvo pasirašytas šalių, kuriame jau buvo paskaičiuotos atlyginimas už vasario mėnesį, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kitos piniginės lėšos, skirtos ieškovui, nutraukiant su juo darbo sutartį. Toks grasinimas, net jei būtų ir įrodytas, teismo vertinimu, nėra realus, nes pažeistos teisės gali būti ginamos įstatymų nustatyta tvarka, kuo, ieškovas ir pasinaudojo, pateikdamas teismui nagrinėjamą ieškinį. Teismas nurodė, kad neįrodyta ir nebuvo net įrodinėjama, kad grasinimas neišmokėti darbo užmokesčio galėjo sukelti didelių ekonominių sunkumų. Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kokios buvo sunkios aplinkybės, nepriklausančios nuo jo, ir kad atsakovė jas žinojo bei savanaudiškai jomis pasinaudojo.
  5. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovas ginčija jam pagal susitarimą priklausančių išmokėti sumų pagrįstumą, rodo, kad tai yra tik ieškovo ketinimas pripažinus susitarimą negaliojančiu, atsirandančiai galimybei ginčyti, jam priklausančių išmokėti sumų dydį ir apimtį. Ieškovas teigdamas, kad jam neišmokėtas darbo užmokestis už vasario mėnesį, nes jo įgaliojimų laikas baigėsi tada, kai Juridinių asmenų registre įregistruotas kitas vadovas, t. y. 2016-03-07, nepagrįstai darbo užmokestį skaičiuoja iki šios datos. P. L. įgaliojimų pabaigos pagrindas yra 2016-02-18, vienintelio akcininko sprendimas atšaukti vadovą iš pareigų, remiantis ABĮ, o ne naujo vadovo išviešinimas Juridinių asmenų registre. Ieškovas taip pat nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo, o išeitinės išmokos nesumokėjimo klausimai yra sietini su P. L. atšaukimo iš vadovo pareigų (ne) pagrįstumu.
  6. Teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje pažymėta, kad net ir esant vadovo kaltei, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą vadovą, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti ir tai yra atsakymas į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovė nesilaikė DK numatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas sprendė, kad atsakovės UAB „ALINVA“ atšaukimas ieškovo P. L. iš vadovo pareigų pagrįstas, netekus pasitikėjimo vadovu dėl priimtų teismo sprendimų. Taip pat teismas nenustatė pažeidimų įforminant atleidimą, todėl atmetė ieškovo reikalavimą dėl jo grąžinimo į vadovo pareigas, tuo pačiu ir reikalavimą išmokėti išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnį, nes ji mokama tik nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, bei dėl neturtinės žalos priteisimo.
  7. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl turto išreikalavimo, neįrodė nuosavybės (valdymo) teisės į nurodytus daiktus ir kad juos neteisėtai užvaldė atsakovė (CK 4.95 str.). Priešingai, reikšdamas šį reikalavimą ir nurodydamas aplinkybę, kad toks reikalavimas reiškiamas, nes nebuvo surašytas bendrovės materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas, ir kad nesant daiktų, reikalaujama priteisti piniginę kompensaciją, ieškovas piktnaudžiauja teise, tikslu sumažinti prašomų priteisti nuostolių dydį.
  8. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo, nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės kreipimąsi dėl tyrimo pradėjimo P. L. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, (1 t., b. l. 88-92), Lietuvos neįgaliųjų draugija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. L., UAB „ALINVA“ ir VĮ Registrų centrui dėl akcininkų sąrašo, įstatų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5826-466/2015 2015-04-15 sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino neteisėtu 2013-12-16 UAB „ALINVA“ akcininkų sąrašą bei panaikino VĮ Registrų centro sprendimą įregistruoti šį akcininkų sąrašą, įregistruotus įstatus. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-15 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodytais teismo sprendimais buvo nustatyti neteisėti, vienasmeniški įmonės vadovo P. L. veiksmai, pertvarkant bendrovę į privačią ir jam dėl to tapus vieninteliu bendrovės akcininku. UAB „ALINVA“ nuostoliais laiko bendrovės sumokėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas, kurias įmonė patyrė, sumokėdama UAB „JL firma“ už audito paslaugas, ir kurios yra susijusios su minėtų civilinių bylų nagrinėjimu.
  9. Teismas, vertindamas P. L., kaip įmonės vadovo, veiksmų teisėtumą ir jų atitikimą įstatymo leidėjo valiai ir draudimams, nustatė, kad jis, būdamas bendrovės vadovu ir tuo pačiu atsakovu anksčiau nurodytose civilinėse bylose ir gindamas savo interesus šiose bylose, naudodamasis vadovo galimybėmis, atstovavimo sutartį su advokatu, kaip įmonės vadovas, sudarė su UAB „ALINVA“ ir apmokėjo už advokato paslaugas iš įmonės lėšų, nors iš esmės gynė tik savo interesus kaip tuo metu vienintelio įmonės akcininko bei vadovo ir taip pat buvo sudaręs atstovavimo sutartį su tuo pačiu advokatu (1 t., b. l. 93-96). Taip pat teismo vertinimu, P. L. neturėjo teisės rinktis audito įmonės ir nustatyti audito apmokėjimo sąlygas, nes tokią teisę pagal UAB „ALINVA“ įstatų 7.3 punktą turi tik visuotinis akcininkų susirinkimas (1 t., b. l. 23-32). Tokie P. L. veiksmai prieštarauja juridinio asmens interesams, nes remdamasis tuo, kad atsakove byloje buvo ir UAB „ALINVA“, sukūrė situaciją, kai asmeninius interesus iškėlė aukščiau juridinio asmens interesų ir elgėsi nesąžiningai bendrovės atžvilgiu, savo, kaip atsakovo, gynybos išlaidas sutapatindamas su bendrovės išlaidomis ir perkeldamas jas bendrovei. Teismas pripažino, kad P. L., veikdamas savanaudiškai, siekė patenkinti savo asmeninius interesus, iš įmonės lėšų apmokėdamas išlaidas už advokato pagalbą, o sudarydamas sutartį dėl audito (1 t., b. l. 75) ir padengdamas išlaidas už auditą, kurio išvadomis jis naudojosi nagrinėjant bylą teismuose, siekdamas įrodyti, kad jis yra vienintelis bendrovės akcininkas, ne tik, kad veikė savanaudiškai, bet ir viršijo savo kompetenciją ir funkcijas, numatytas bendrovės įstatuose.
  10. Teismas sprendė, kad yra visos sąlygos P. L., kaip įmonės vadovo, civilinei atsakomybei taikyti. Nurodė, kad iš įmonės lėšų mokėdamas bylinėjimosi ir kitas išlaidas, neturėdamas tam įgaliojimų, buvo nelojalus įmonei, veikė aiškiai aplaidžiai ir savanaudiškai, o besąlygiškai iš įmonės lėšų apmokėdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pakankamai didelės, neanalizavo advokato pateiktų sąskaitų pagrįstumo, viršijo protingos ūkinės - komercinės rizikos ribas. Tokius buvusio įmonės vadovo veiksmus teismas pripažino neteisėtais bei pažeidžiančiais įmonės turtinius interesus. Taip pat nurodė, kad žala įmonei pasireiškė tuo, jog neteisėtai sumokėjus iš įmonės sąskaitos išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir už audito aktą, suprastėjo įmonės finansinė padėtis. Dėl šių priežasčių UAB „ALINVA“ negalėjo iš karto atsiskaityti ir su pačiu ieškovu. Šiuo atveju žala pasireiškia ir įmonės turėto turto (piniginių lėšų) realiu sumažėjimu, ir šis sumažėjimas yra ieškovo neteisėtų veiksmų rezultatas. P. L. savo kaltės nepaneigė. Nustatęs, kad UAB „ALINVA“ sumokėjo advokato P. M. kontorai 6 260,25 Eur išlaidų jo pagalbai apmokėti ir 579,24 Eur UAB „JL firma“ už audito aktą, teismas sprendė, kad buvęs bendrovės vadovas privalo atlyginti sumažėjusio įmonės turto ekvivalentą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas P. L. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti, perskaičiuoti iš ieškovo atsakovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Apeliantas nurodo, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad jis 1992-06-23 vykusiame susirinkime, kurio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti klausimus dėl invalidų įdarbinimo ir įmonės steigimo ir dėl įmonės pavadinimo, įsteigė individualią įmonę pavadinimu „ALINVA“. Susirinkimo metu buvo nutarta: steigti įmonę su pavadinimu „ALINVA“; vadovauti įmonei skirti P. L.. Dėl to Juridinių asmenų registre 1992-06-23 buvo įregistruota Lietuvos invalidų draugijos įmonė „ALINVA“, o jis buvo jos steigėjas ir direktorius. Pradinį įmonės įstatinį kapitalą jis įnešė iš savo asmeninių lėšų. Visas individualios įmonės „ALINVA“ turtas (įrenginiai, medžiagos) buvo suformuotas išimtinai visų 1992-06-23 vykusiame susirinkime dalyvavusių asmenų, bet daugiausia jo, piniginėmis lėšomis. Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, jog Lietuvos neįgaliųjų draugija kokiu nors įnašu prisidėjo steigiant individualią įmonę „ALINVA“. Priešingai, bylos dokumentai patvirtino, kad Lietuvos invalidų draugijos 1992-11-06 įstatai buvo įregistruoti 4 mėnesiais vėliau, t. y. 1993-01-22, nei buvo įsteigta individuali įmonė „ALINVA“. Be to, pagal Lietuvos invalidų draugijos įstatus, ji neturėjo teisės steigti individualių (personalinių) įmonių. Apeliantas pažymi, kad jo paties 2004-12-14 prašymu įmonė „ALINVA“ buvo priimta į Lietuvos neįgaliųjų draugiją nariu - stebėtoju, kas buvo patvirtinta draugijos valdybos 2005-02-09 posėdyje bei kas patvirtina, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija visada žinojo, kad nėra individualios įmonės „ALINVA“ steigėja, o vėliau UAB „ALINVA“ vienintelė akcininkė ir savininkė. Apeliantui nepavykus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5826-466- 2015, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, teismų įtikinti, kad jis, steigiant „ALINVA“, įstatinį kapitalą įnešė iš savo asmeninių lėšų, didžiąją dalį jo turėtų dokumentų sunaikino arba pasisavino. Dėl to, kad apeliantas neturėjo pakankamai lėšų toliau bylinėtis su Lietuvos neįgaliųjų draugija, nepagrįstai jis nėra laikomas „ALINVA“ steigėju ir nepagrįstai yra atleistas iš UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų.
    2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi vien tik Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016 priimtais baigiamaisiais procesiniais sprendimais ir šališkai palaikė atsakovės poziciją, visiškai neatsižvelgė į tai, kad byloje pati atsakovė yra pateikusi duomenis apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-10 nutartį Nr. S-P-17-572/2014, kurioje konstatuota, kad sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo netikslingumo klausimą visos Lietuvos neįgaliųjų draugijos aplinkybės dėl galimo UAB „ALINVA“ akcijų pasisavinimo, neteisėto jų įregistravimo bei galimo dokumentų klastojimo buvo įvertintos pilnai ir visapusiškai. Vadinasi, tiek Alytaus VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyrio tyrėjos nutarimas atsisakyti pardėti ikiteisminį tyrimą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis atmesti Lietuvos neįgaliųjų draugijos skundą yra teisingi ir teisėti. Juo labiau, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija šios teismo nutarties neskundė, kas leidžia manyti, kad su tokia nutartimi sutiko. Pirmos instancijos teismas turėjo remtis ne tik minėtais civilinių bylų baigiamaisiais procesiniais sprendimais, bet ir tyrėjos bei ikiteisminio tyrimo teisėjos baigiamaisiais procesiniais sprendimais. Teismas turėjo pareigą pateikti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, vertinimą bei nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, tačiau šiuo atveju teismas, spręsdamas ginčą, nesivadovavo įstatyme įtvirtintomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis.
    3. Teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai sprendė ir dėl byloje pateiktos darbo sutarties Nr. 231, kuri buvo sudaryta 2000-09-26. Ši darbo sutartis yra absoliučiai formali, neatitinkanti realios situacijos bei sudaryta pažeidžiant DK teisės normas. Darbo sutarties 7 punkte nurodyta, kad darbuotojas pradėjo dirbti 1993-03-15, nors tai netiesa, kadangi apeliantas dirba nuo pat įmonės įsteigimo (1992-06-23). Šią darbo sutartį apeliantas pirmą kartą pamatė jo atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2016-02-18. Darbo sutartis buvo surašyta be jo žinios ir sutikimo. Ant jos jis buvo priverstas pasirašyti atleidimo iš darbo dieną. Tai, kad teismas nurodė, jog apie darbo sutartį apeliantui turėjo būti žinoma nagrinėjant civilines bylas Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose, yra tik prielaida. Minėtose bylose ginčo dėl darbo sutarties nei viena iš šalių nekėlė, kadangi byloje buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai. Apeliantas mano, kad Lietuvos neįgaliųjų draugija Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 buvo pateikusi kitą darbo sutartį, apie kurią jis nežino iki šiol. Darbo sutartis, kurią apeliantas turi, jam buvo įteikta jo atleidimo iš darbo dieną (2016-02-18), pareikalavus pasirašyti ant jos trijose vietose.
    4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nenurodė, kokias įtvirtintas imperatyvias teisės normas pažeidė atsakovė sudarant darbo sutartį. Apeliantas pažymi, kad patikslintame ieškinyje jis nurodė, jog darbo sutarties sudarymo data žymiai vėlesnė (2000-09-26), nei darbuotojas pradėjo dirbti (1993-03-15), taip pat liko teismo neįvertinta tai, kad realiai jis pradėjau dirbti 1992-06-23. Be to sutartyje nėra nurodyta, kada ši darbo sutartis įsigaliojo, o darbo sutarties 4 punkte, kur turėtų būti nurodyta kiek kartų per mėnesį mokamas darbuotojui darbo užmokestis, kuriomis dienomis, valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga ir priemokos, nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį iš LID UAB „ALINVA“ lėšų. Antrajame lape nurodytas darbuotojo atleidimo pagrindas nėra aiškus ir suprantamas, o prie parašų nėra nurodyta žodžių „susipažinau“, „sutinku“, nėra ir datos. Tokia darbo sutartis, kuri iš esmės neatitinka esminių jos sudarymo reikalavimų, pripažintina negaliojančia, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinė (CK 1.80 str. 1 d.). Nors konkrečių pažeistų imperatyvių įstatymo normų apeliantas ir nebuvo nurodęs, tačiau teismui jis aiškiai nurodė, kad sudaryta darbo sutartis iš esmės neatitiko jo valios. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje nėra išreikšta jokia apelianto valia, nes apie ją sužinojo tik atleidimo iš direktoriaus pareigų dieną. Be to, darbo sutartyje nenurodyta, kada ji įsigalioja, todėl tokia darbo sutartis neatitinka įstatyme nustatytos formos ir todėl laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
    5. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino aplinkybių, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, nenustatė, kurios iš šalių veiksmai yra netinkami ir nesąžiningi. Apeliantas teismui paaiškino, kad nesutarimai tarp jo ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko Z. J. prasidėjo 2015 m. vasario mėn. pabaigoje, kai jis atvyko į UAB „ALINVA“ ir apelianto, kaip įmonės direktoriaus, reikalavo finansiškai paremti Lietuvos neįgaliųjų draugiją problemų sprendimui. Pirmininkas Z. J. jokių konkrečių objektyvių Lietuvos neįgaliųjų draugijos problemų neįvardijo. Kadangi UAB „ALINVA“ dirba tik neįgalieji ir Lietuvos neįgaliųjų draugijai jau yra atidavę 14 000 Lt (4 054,68 Eur), bei tuo metu buvo reikalinga atnaujinti darbo įrengimus ir kelti įmonės darbuotojų atlyginimus, skirti pirmininko Z. J. reikalaujamos finansinės paramos nebuvo galimybės. Dėl apelianto nepaklusimo pirmininkui Z. J., buvo imtasi siekti apelianto atleidimo iš UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų. Kadangi pirmininko Z. J. reikalavimai buvo nepagrįsti, apeliantas pareiškimo atleisti iš einamų direktoriaus pareigų nepateikė. 2015 m. balandžio mėn. pirmininkas Z. J. atsiuntė jam, kaip UAB „Alinva“ direktoriui, pranešimą, kad yra skelbiamas UAB „ALINVA“ bankrotas, dėl to pagrindinis įmonės darbų užsakovas UAB „Garlita“ atsiėmė įrengimus ir nutraukė užsakymus. UAB „ALINVA“ veikla beveik sustojo ir tuo pat metu su apeliantu buvo siekiama susidoroti, inicijuojant prieš jį baudžiamąsias ir civilines bylas.
    6. Teismas neįvertino, kad apelianto atžvilgiu buvo naudojamas ekonominis spaudimas ir realūs grasinimai, dėl ko jis buvo priverstas pasirašyti ant visų atleidimo iš darbo dieną jam pateiktų dokumentų, tinkamai nesupratęs tų dokumentų turinio, esmės ir pasekmių. 2016-02-15 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, kuri apeliantui dar nebuvo įteikta ir kurios turinys jam nebuvo žinomas. Vos po keleto dienų, t. y. 2016-02-18 į UAB „ALINVA“ buveinę atvyko Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Z. J. ir pakeltu balso tonu nurodė, kad apeliantas yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų bei reikalavo pasirašyti ant darbo sutarties. Apeliantui niekas nepaaiškino, koks buvo teismo sprendimas, kokiu pagrindu jis yra nušalinamas nuo direktoriaus pareigų, iš kur atsirado minėta darbo sutartis. Jam taip pat buvo liepta pasirašyti ir ant 2016-02-18 vienintelio akcininko sprendimo bei 2016-02-18 susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo. Tačiau apeliantui nebuvo paaiškinta, kokiu būdu yra paskaičiuotas atlyginimas už 2016 m. vasario mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, pagal kokią avanso apyskaitą jis yra skolingas UAB „ALINVA“ 258,61 Eur, ir kodėl laikytina, kad galutinė neišmokėta suma yra būtent 2 184,83 Eur. Faktinės aplinkybės, kad dėl pirmininko Z. J. daryto ekonominio spaudimo (grasinimo susidoroti ir neišmokėti darbo užmokesčio už dirbtą įmonėje laiką) apeliantas buvo priverstas pasirašyti susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo sau nepalankiomis sąlygomis, atitinka CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savarankišką sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą. Darbo kodeksas šių santykių nereglamentuoja, todėl CK 1.1 straipsnio 3 dalies pagrindu taikytinos CK 1.91 straipsnio normos bei jų aiškinimo ir taikymo praktika. Vien tai, kad atsakovė byloje pateikė buhalterės sudarytas skaičiuotes, kurios neva patvirtina, kad apeliantui visos išeitinės išmokos paskaičiuotos teisingai, nesudarė objektyvaus pagrindo teismui nevertinti patikslintame ieškinyje pateiktų apeliantui priklausiusių išmokų paskaičiavimo. Buhalterės atlikti paskaičiavimai buvo tokie, kokius jai liepė paskaičiuoti pirmininkas Z. J.. Todėl teismas privalėjo tinkamai ištirti ir nustatyti, kurie apeliantui priklausančių išmokėti išmokų paskaičiavimai yra teisingi. Atsakovei teigiant, kad darbo sutartis buvo nutraukta neva dėl apelianto kaltės, todėl jam pagal DK 140 straipsnį išeitinė išmoka nepriklauso, jai teko pareiga tai tinkamai nurodyti nutraukiamoje darbo sutartyje ir pranešti apie atleidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui. Atsakovei to nepadarius, apeliantas mano, kad jį atleidžiant iš direktoriaus pareigų buvo pažeistos darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančios teisės normos ir jam priklauso išeitinė išmoka, atsižvelgiant į 24 metų darbo stažą, vadovaujantis DK 140 straipsniu.
    7. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atleidžiant apeliantą iš direktoriaus pareigų, nebuvo surašytas bendrovės materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktas, dėl ko bendrovėje liko apelianto asmeninių darbo priemonių. Iš viso UAB „ALINVA“ pasisavino apelianto asmeninių darbo įrankių ir kitų daiktų už 1 301 Eur, kuriuos privalo grąžinti, o jų nesant - atlyginti 2 851 Eur patirtų nuostolių. Aplinkybes apie bendrovėje buvusius apelianto įrengimus, darbo priemones ir įrankius patvirtino liudytoju apklaustas Ž. K., kuris patvirtino, kad bendrovėje esančius įrenginius ir kitus įrankius dažnai tenka remontuoti, kad jie seni, susidėvėję. Teismas, nagrinėdamas šį klausimą, šališkai rėmėsi atsakovės išsakyta pozicija ir neatliko tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo.
    8. Teismas tinkamai neįvertinto ir atsakovės ieškovui padarytos neturtinės žalos. Dėl atsakovės siekio susidoroti su apeliantu, dėl jos inicijuotų bylų prieš apeliantą, jis patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, didelius nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Šiuo atveju apeliantas patyrė didelį pažeminimą, nes Lietuvos neįgaliųjų draugija pašalino jį iš įmonės steigėjo ir neteisėtu būdu atleido iš įmonės direktoriaus pareigų. Lietuvos neįgaliųjų draugija sunaikino didžiąją dalį jo turėtų dokumentų, su apeliantu elgėsi itin nepagarbiai, įžeidžiančiai, žeminančiai, mėgino apkaltinti jį vagyste, darant ekonominį spaudimą privertė pasirašyti ant dokumentų sau nenaudingomis sąlygomis, tinkamai nesusipažinus su dokumentų turiniu. Dėl viso to žymiai pablogėjo apelianto reputacija kitų darbuotojų ir buvusių įmonės klientų akyse. Dėl sudarytos situacijos jis labai išgyvena iki šiol, patyrė didelius dvasinius, emocinius išgyvenimus, patiria didelius nepatogumus savo buvusiems kolegoms, verslo partneriams aiškindamas apie Lietuvos neįgaliųjų draugijos netinkamą elgesį jo atžvilgiu, paskleistas paskalas. Dėl tokios susidariusios situacijos, nemažai jį pažinojusių žmonių dabar vengia su juo net sveikintis. Nuo 2016-02-18 gyvenant emocinėje depresijoje ir stresinėje būklėje, ėmė blogėti jo sveikata. Naktimis blogai miega, tapo nervingas savo šeimos nariams, dažnai jaučia stiprų skausmą širdies plote, ėmė kamuoti dažni ir stiprūs galvos skausmai, atsirado silpnumas, dažnai vargina keistas nuovargis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos pagrįstumą ir dydį, turėjo atsižvelgti į apelianto pateiktus medicininius dokumentus, tinkamai įvertinti atsakovės veiksmus ir nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir apelianto sveikatai sukeltų neigiamų pasekmių, atsižvelgti į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
    9. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir dalyje, kuria teismas patenkino atsakovės priešieškinį. Pažymi, kad atsakovė priešieškinyje netinkamai interpretavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, kadangi atsakovės priešieškinyje cituojamais žodžiais teismas pasisakė dėl procesinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kur buvo nuspręsta ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš vieno atsakovo, t. y. apelianto, nes ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės UAB „ALINVA” pažeistų UAB „ALINVA” teismo pripažinto steigėjo Lietuvos neįgaliųjų draugijos interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 pagal ieškovo Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieškinį atsakovais buvo nurodyti UAB „ALINVA“, P. L. ir VĮ „Registrų centras“. Pats ieškovas, laikydamas save UAB „ALINVA“ vieninteliu akcininku, visiškai nepagrįstai atsakovu minėtoje byloje nurodė UAB „ALINVA“. Tuo metu apeliantas, save laikė UAB „ALINVA“ steigėju, vieninteliu akcininku ir buvo jos direktorius, taigi, pagal tuo metu buvusią situaciją turėjo visas teises UAB „ALINVA“ vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir sumokėti už jo paslaugas iš bendrovės lėšų. Taip pat, kaip vienintelis akcininkas, jis turėjo pagrįstą teisę bendrovės lėšomis gintis pats nuo atsakovo ieškinio. Apelianto veiksmai nesudarė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės priešieškinyje nurodytos žalos ir apelianto neteisėtų veiksmų, todėl priešieškinis buvo nepagrįstas ir teismo turėjo būti atmestas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „ALINVA“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atmestini apelianto argumentai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 nustatytas faktines aplinkybes, kas įsteigė UAB „ALINVA“, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti iš naujo. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje UAB „ALINVA“ įsteigimo aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai byloje dalyvavo tiek P. L., tiek UAB „ALINVA“, tokios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos.
    2. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nenurodė, kokias imperatyvias teisės normas pažeidė atsakovė sudarant darbo sutartį, be to, neaišku, kokių teisinių pasekmių ieškovas siekia reikalaudamas pripažinti darbo sutartį negaliojančia, nes pats, kaip teigia, būdamas UAB „ALINVA“ direktoriumi būtent pagal ginčijamą darbo sutartį mokėjo sau kaip direktoriui atlyginimą, todėl faktiškai laikė darbo sutartį tinkamai sudaryta. Darbo sutartis buvo pateikta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2016 su apelianto parašais, todėl apeliantas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad darbo sutartis jam buvo pateikta ir liepta pasirašyti trijose vietose tik jo atleidimo iš bendrovės vadovo pareigų dieną.
    3. Nors apeliantas teigia apie ekonominį spaudimą ir realius grasinimus, tačiau tokių savo teiginių neįrodė (CPK 178 str.). Apeliantas buvo atleistas įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimui, kai buvo patvirtinta apelianto kaltė siekiant užvaldyti Lietuvos neįgaliųjų draugijos akcijas.
    4. Apelianto atleidimas buvo įformintas tinkamai, o vienintelio UAB „ALINVA“ akcininko valia atleisti bendrovės vadovą dėl jo kaltų veiksmų ir pasitikėjimo praradimo išreikšta tinkamai ir aiškiai, todėl apelianto argumentai dėl jo atleidimo aplinkybių pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti. Apeliantas neginčijo paties atleidimo fakto ir neįrodė, kad atleidus iš darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta.
    5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodytas aplinkybes dėl apelianto reikalavimo įpareigoti UAB „ALINVA“ grąžinti jo daiktus arba priteisti nuostolius, nes apeliantas šį reikalavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė ir jo neįrodė (CPK 178 str.). Apeliantą byloje atstovavo profesionalūs teisininkai advokatai, kurie turėjo pareigą pateikti tinkamus dokumentus teismui, kurie būtų pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą ir nevilkinti civilinio proceso, be to, turėjo pareigą padėti apeliantui užduoti klausimus rašytiniais procesiniais dokumentais, jei tokių klausimų kilo. Apelianto dalyvavimas bylos nagrinėjime nebuvo pripažintas būtinu. Bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovei nebuvo užduoti klausimai, kurių ji negalėjo atsakyti, be to, ji nenurodė klausimų, kuriuos norėtų užduoti apeliantas, ir neprašė pripažinti apelianto dalyvavimą teismo procese būtinu.
    6. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą tenkinti priešieškinį, kadangi apeliantas pats pripažįsta, kad nuo jam, kaip fiziniam asmeniui, pareikšto ieškinio dėl akcijų pasisavinimo gynėsi bendrovės UAB „ALINVA“ lėšomis. Todėl akivaizdu, kad apeliantas pats patvirtino pažeidęs CK 2.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
  2. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog nuo 1992-06-23 iki 1997-04-01 UAB „ALINVA“ turėjo individualios įmonės statusą ir buvo Lietuvos invalidų draugijos įmonė „ALINVA“ (1 t. b. l. 9-11). Nuo 1997-04-01 iki šiol UAB „ALINVA“ yra Lietuvos neįgaliųjų draugijos įmonė (1 t. b. l. 9-11). Apeliantas P. L. Lietuvos invalidų draugijos Centro tarybos 1993-03-17 įsakymu buvo paskirtas įmonės „ALINVA“ laikinai einančio direktoriaus pareigoms (2 t. b. l. 13). 2000-09-26 Lietuvos invalidų draugija, būdama vienintele UAB „ALINVA“ akcininke, sudarė su ieškovu darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad P. L. priimtas dirbti direktoriaus pareigoms, sutartyje nurodant, kad P. L. pradėjo pas darbdavį dirbti 1993-03-15 (2 t. b. l. 19). Vienintelis UAB „ALINVA“ akcininkas, Lietuvos neįgaliųjų draugija 2016-02-18 sprendimu, vadovaudamasis UAB „ALINVA“ įstatų 7.1, 7.3 ir 8. 3 punktais bei LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. ir 29 str. 6 p., atšaukė P. L. nuo 2016-02-18 iš UAB „ALINVA“ direktoriaus pareigų ir nutraukė su juo darbo sutartį (1 t. b. l. 4, 21, 22). 2016-02-18 dieną tarp buvusio darbdavio UAB „ALINVA“ ir P. L. buvo sudarytas susitarimas dėl paskaičiuoto už vasario mėnesį darbo užmokesčio dydžio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, bendros išmokamos sumos dydžio nustatymo, susitarta dėl neišmokėtų sumų išmokėjimo grafiko (1 t., b. l. 5).
  3. Nagrinėjamoje byloje kilo buvusi darbuotojo ir darbdavio ginčas dėl bendrovės vadovo atleidimo iš darbo pagrindų nustatymo, jo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, tinkamo atsiskaitymo atleidžiant darbuotoją ir darbo ir žalos atlyginimo.
  4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo atleidimo iš darbo pagrindus ir procedūras (CK 2.87 str. ABĮ 19 str., 37 str., DK 124 str. 1 d.), atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką (DK 141 str. 1 d., 2 d.), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas byloje atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  5. Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrovės administracijos vadovo, kaip specifinio darbo teisinių santykių subjekto, teisinį statusą visų pirma reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Vadovo rinkimo ir atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarka nustatyta ABĮ 37 straipsnyje, kuriame įtvirtinta absoliuti bendrovės akcininkų (o) kompetencija šiais klausimais. Administracijos vadovą išrinkusio (paskyrusio) organo teisė jį atšaukti yra nesusijusi su bendrovės direktoriaus kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis (ABĮ 37 str. 3 d.). Bendrovės akcininkai (as) šią teisę įgyvendina atsižvelgdami į ABĮ 19 straipsnio 8 dalies reikalavimą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei (CK 2.87 str.). Teisėjų kolegija, aiškindama nurodytos teisės normos taikymą, pažymi, jog kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne. Todėl UAB „ALINVA“ vienintelio akcininko Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2016-02-18 sprendimas (1 t. b. l. 4, 21, 22) atšaukti nuo 2016-02-18 bendrovės direktorių P. L. iš bendrovės direktoriaus pareigų yra teisėtas ir pagrįstas jau vien šiuo teisiniu pagrindu (ABĮ 37 str. 3 d.).
  6. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog UAB „ALINVA“ direktoriaus atleidimo iš darbo pagrindine priežastimi buvo paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kad bendrovės direktorius neteisėtai sudarė 2013-12-16 UAB „ALINVA“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodė save kaip vienintelį akcininką, šį sąrašą pateikė Juridinių asmenų registrui, įregistravo Registre save kaip vienintelį bendrovės akcininką, pertvarkė tokiu būdu bendrovę iš viešojo juridinio asmens į UAB „ALINVA“, kaip privatų juridinį asmenį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-15 sprendime yra konstatavęs (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5826-466/2015, 1 t. b. l. 33-40), jog dėl nurodytų veiksmų bendrovės direktoriaus P. L. asmeniniai interesai akivaizdžiai prieštaravo UAB „ALINVA“ interesams bei tikslams, dėl kurių bendrovė buvo įsteigta. Minėtu teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu P. L. sudarytas 2013-12-16 akcininkų sąrašas, kuriame jis nurodomas kaip vienintelis UAB „ALINVA“ akcininkas, panaikintas sprendimas įregistruoti UAB „ALINVA“ įstatus (1 t. b. l. 33-46). Minėtoje byloje yra nustatyta ir kita aplinkybė, kad P. L. padarė bendrovei 6 839,49 Eur turtinę žalą, kadangi UAB „ALINVA“ vardu 2013-12-23 sudarė sutartį su UAB „JL firma“ neva dėl buhalterinės apskaitos audito atlikimo, nors bendrovės vienintelis akcininkas Lietuvos invalidų draugija šios paslaugos neužsakė, direktorius P. L. apmokėjo už paslaugas iš bendrovės lėšų. Taip pat nurodomame sprendime yra nustatyta, kad byloje savo interesams ginti P. L. pasisamdė advokatą, už jam suteiktas teisines paslaugas apmokėjo iš bendrovės lėšų. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „ALINVA“ vienintelis akcininkas Lietuvos neįgaliųjų draugija pagrįstai priėmė 2016-02-18 sprendimą (1 t. b. l. 4, 21, 22) atšaukti nuo 2016-02-18 bendrovės direktorių P. L. iš bendrovės direktoriaus pareigų, šiam praradus pasitikėjimą, kadangi jis vadovaujamo juridinio asmens atžvilgiu veikė nesąžiningai, nebuvo jam lojalus, sukūrė situaciją, leidžiančią daryti išvadą, jog savo interesus iškėlė aukščiau vadovaujamos bendrovės interesų, savo naudai panaudojo vadovaujamos bendrovės lėšas (CK 2.87 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., ABĮ 37 str. 3 d.).
  7. Esant šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir juose išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog P. L. teisėtai atleistas iš bendrovės vadovo pareigų ir atmetė jo reikalavimą grąžinti jį į UAB „ALIVA“ direktoriaus pareigas. Teisėjų kolegija todėl laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino įrodymų, kad apeliantas įkūrė bendrovę, savo įnašais ir turtu suformavo bendrovės įstatinį kapitalą, nevertino atleidimo aplinkybių ir darbo sutarties nutraukimo iniciatoriaus neteisėtų veiksmų, be pagrindo vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo išvadomis (Skundo 14.1 p., 14. 2 p., 14. 5 p.).
  8. Byloje konstatavus, kad bendrovės direktorius P. L. iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė atmesti ieškovo reikalavimus atlyginti jam neturtinę žalą (CPK 178 str., CK 6.250 str.).
  9. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus (skundo 14. 6 p.), kuriuose teigiama, jog ieškovui nepagrįstai, atleidus jį iš darbo, nebuvo išmokėta įstatymo nustatyta dviejų mėnesių dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal išeitinės išmokos mokėjimo tvarką reglamentuojančią DK teisės normą, nutraukus darbo sutartį ne tik DK ketvirtajame skirsnyje nurodytais, bet ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo pagal DK 140 str. 2 d., yra svarbu ginčo atveju nustatyti ar UAB „ALINVA“ vadovas iš pareigų buvo atleistas esant jo kaltei. Įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į nurodytus įmonės vadovo teisinės padėties aspektus, į tai, jog vadovo kaltę nagrinėjamu atveju lėmė ir bendrovės vienintelio akcininko pasitikėjimo juo praradimas, kadangi ieškovas vadovaujamo juridinio asmens atžvilgiu veikė nesąžiningai, nebuvo jam lojalus, sukūrė situaciją, leidžiančią daryti išvadą, jog savo interesus iškėlė aukščiau vadovaujamos bendrovės interesų, savo naudai panaudojo vadovaujamos bendrovės lėšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra ieškovo kaltė dėl jo atleidimo iš bendrovės direktoriaus pareigų ir dėl to teisingai pritaikė DK 140 str. 2 d., nurodęs, kad atleidžiant ieškovą iš pareigų, neturėjo būti sumokėta išeitinė išmoka.
  10. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį už laiką nuo 2016-02-01 iki 2016-03-06 – 1 250 Eur, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už 3 metus – 3 150 Eur, išeitinę 2 mėnesių išmoką už darbo stažą – 2 010 Eur, iš viso 6 500 Eur. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 2 d.). Tačiau įstatyme yra numatyta galimybė darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatyti kitokią atsiskaitymo tvarką (DK 141 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovas ir bendrovės „ALINVA“ administracijos direktorė sudarė susitarimą, kuriuo nustatytas paskaičiuotas ir neišmokėtas ieškovui darbo užmokestis, nustatyta bendra išmokama suma, nustatyta kompensacijos suma už nepanaudotas atostogas, susitarta dėl neišmokėtų sumų sumokėjimo grafiko (1 t. b. l. 5). Nors ieškovas byloje reiškė reikalavimą pripažinti minėtą susitarimą negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, išskyrus teigimą, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas atleidimo dieną. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažintas tik sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kurios atsirado nepriklausomai nuo kitos sandorio šalies (stichinė nelaimė, gaisras, liga, šeimos nario mirtis, nedarbas ir pan.) ir kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudoja. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodinėjo, kokios buvo susiklosčiusios sunkios aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios.
  11. Byloje atmetus ieškovo reikalavimą priteisti jo nurodomas išmokas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atmesti ieškinio reikalavimus priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius - vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį iki bus visiškai atsiskaityta su ieškovu; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 500 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 178 str., CK 6. 37 str. 2 d., DK 141 str. 1 d.).
  12. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus (skundo 14.4 p.), kuriuose teigiama, jog teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovės 2000 m. rugsėjo 26 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 231. Byloje ieškovas neįvardijo teisinio pagrindo, kuriuo grindė minėtą reikalavimą (1 t. b. l. 133-139). Faktiniu ieškinio pagrindu ieškovas įvardijo tas aplinkybes, jog darbo sutartis yra absoliučiai formali, sudaryta pažeidžiant DK nuostatas, o ginčijamą darbo sutartį apeliantas teigia pasirašęs atleidimo iš darbo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia esant įstatyme nustatytiems pagrindams (šalies valios yda, esminiai formos ir turinio trūkumai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas byloje nepateikė objektyvių įstatymo leistinų įrodymų, spręsti, kad ieškovo ir darbdavio 2000 m. rugsėjo 26 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 231 būtų pripažinta negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išreikalautas ginčijamos darbo sutarties originalas (1 t. b. l. 19, abi pusės), kuriame yra ieškovo parašai, įrašai apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą, įrašas apie darbo sutarties nutraukimą, su kuo ieškovas yra supažindintas pasirašytinai. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai pažymėjo, jog „Darbo sutarties originalas paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad darbo sutartį, jos pakeitimo sąlygas ieškovas pasirašė tik pasirašydamas sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartyje aiškiai matyti, kad pati darbo sutartis pasirašyta juodu rašalu, sutarties pakeitimas ir apie darbo sutarties nutraukimą pasirašyta mėlynu rašalu, tačiau akivaizdu, kad dėl parašo konfigūracijos (pasirašant vienu metu, paprastai nesiskiria parašo dydis ir vizualiai jie būna panašūs) pasirašyta ne vienu metu, ne darbo sutarties nutraukimo dieną, kaip teigia ieškovas. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad šia darbo sutartimi buvo naudojamasi ir nagrinėjant ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-5826-4662015) ir Vilniaus apygardos teisme (Civilinė byla Nr. 2A-794-262/2016) pagal ieškovės Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieškinį atsakovui P. L., UAB „ALINVA“, VĮ Registrų centrui dėl akcininkų sąrašo, įstatų pripažinimo negaliojančiais ir teisinės registracijos panaikinimo (1 tomas, b. l. 41-46, 2 tomas, b. l. 14-15). Ieškovas tuo metu neginčijo aplinkybės, kad darbo sutartis pasirašyta be jo žinios ir sutikimo, priešingai, ja rėmėsi, atsikirsdamas į Lietuvos neįgaliųjų draugijos ieškinį“.
  13. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog ginčijamoje darbo sutartyje nėra nurodyta, kada ši darbo sutartis įsigaliojo, jog darbo sutarties 4 punkte, turėtų būti nurodyta kiek kartų per mėnesį mokamas darbuotojui darbo užmokestis, kuriomis dienomis, valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga ir priemokos, o tik nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį iš LID UAB „ALINVA“ lėšų, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą darbo sutartį negaliojančia (CPK 178 str.).
  14. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Alytaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti atsakovės pasisavintus daiktus už 1301 Eur sumą (skundo 14.7 p.). Iš byloje esančio dokumentų priėmimo –perdavimo akto ir akto turinio (2 t. b. l. 20-23) matyti, jog ieškovas perdavė bendrovės atstovei dokumentus ir pasiėmė bendrovėje buvusius kai kuriuos jam priklausančius daiktus. Pretenzijų dėl negrąžintų daiktų atsakovei nei atleidimo dieną, nei iki bylos iškėlimo teisme dienos ieškovas nereiškė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje ieškovas nepateikė jokių jo nurodytų ieškinyje daiktų įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti daiktus, nustatyti jų įsigijimo laiką ir vertę, kad spręsti, jog reikalaujami gražinti daiktai priklauso ieškovui nuosavybės teise (CPK 178 str., CK 4.38 str.). Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad reikalaujamus gražinti daiktus neteisėtai užvaldė atsakovė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo teisė išreikalauti nurodomus daiktus iš atsakovės neįrodyta, todėl negali būti ginama (CK 178 str., CK 4.95 str.).
  15. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė iš ieškovo P. L. atsakovei UAB „ALINVA“ 6 839,49 Eur nuostoliams atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, išaiškino, jog kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Nagrinėjamu atveju žalos padarymo faktas ir jos dydis yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5826-466-2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-794-262/2016, 1 t. b. l . 33-46), kas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Todėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio šioje byloje atskirai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas CK 2.87 straipsnio 4 dalyje yra nustatęs, jog juridinio asmens valdymo organo narys, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Byloje nustačius, jogieškovas, būdamas UAB „ALINVA“ direktoriumi, savo kaltais veiksmais padarė vadovaujamai bendrovei nurodomą žalą, ši turi būti atlyginama (CK 2.87 str. 4 d.).
  16. Apeliacinio skundo argumentai (skundo 14.9 p.), jog ginčo sprendimo metu ieškovas buvo UAB „ALINVA“ akcijų savininku ir todėl turėjo visas teises UAB „ALINVA“ vardu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir sumokėti už jo paslaugas iš bendrovės lėšų, nesudaro pagrindo atmesti atsakovės priešieškinį.
  17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 484 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šias išlaidas prašo priteisti iš apelianto. Apeliacinį skundą atmetus, prašymas tenkintinas (CPK 98 str.).
  18. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 5,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto (CPK 92 str.), (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „ALINVA“ (į. k. 149644884, buveinės adresas ( - )) iš P. L. (a. k. ( - ) 484 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14Priteisti valstybei iš P. L. (a. k. ( - ) 5,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

15Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai