Byla I-7577-580/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui, atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. W. skundą atsakovui Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas P. W. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje 2015-02-20 sprendimą ir įpareigoti atsakovą imtis priemonių, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijoje nedelsiant būtų išduota viza atvykti į Lietuvos Respubliką.

4Paaiškino, kad P. W. nebuvo pateikta jokių paaiškinimų ar įrodymų dėl atsisakymo išduoti vizą atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas mano, kad tokių įrodymų iš viso nėra, o vizą buvo atsisakyta išduoti remiantis subjektyvia prašymą nagrinėjusių pareigūnų nuomone. Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijos Respublikoje P. W. nebuvo leista teikti paaiškinimų, jam susidarė įspūdis, kad tokiais veiksmais, žodžiais, nepagrįstais sprendimais vizas išduodantys pareigūnai bei tarnautojai žemina save ir Lietuvos valstybę. Pareiškėjui kilo abejonė, ar pagrįstai jiems yra suteikti įgaliojimai Lietuvos Respublikos vardu vertinti užsieniečių veiksmus ir nuspręsti dėl vizų jiems išdavimo. Mano, kad jo prašymas dėl vizos išdavimo buvo išnagrinėtas atmestinai, pernelyg piktnaudžiaujant užsienyje dirbantiems suteikta diskrecijos teise, ją laikant aukščiau už įstatymą. P. W. nesąžiningumas ar jo būsimi veiksmai ne įrodomi, o iš karto preziumuojami kaip neteisėti. Pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėję pareigūnai šiurkščiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus – individualiame teisės akte remiamasi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu. Nuslėpta diplomatinė informacija, kažkieno nuomonė, nežinomos ateityje būsiančios ar nebūsiančios aplinkybės ir Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje pareigūnų kaprizingumas negali būti pagrindas individualiam teisės aktui priimti. P. W. turi teisę reikalauti, kad būtų laikomasi šalių lygybės ir pagarbos jam principų. Pareiškėjui neturi būti sukeliamos abejonės dėl galimos diskriminacijos prieš jį, kaip ne Europos Sąjungos valstybės pilietį.

5Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

6Atsakovas Užsienio reikalų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Šengeno bei nacionalinės vizų išdavimo reglamentavimas įtvirtina Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno diskrecijos teisę įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir pagal gautą medžiagą bei kitą konsulo surinktą informaciją vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti ją išduoti. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų nagrinėjant prašymus dėl Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

7Pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl jo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų. P. W. neįvykdė reikalavimo pateikti reikiamus įrodymus apie buvimo Lietuvoje kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, sąlygas, pragyvenimo lėšų pakankamumą. Konsulas neturi pareigos neapibrėžtą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, kol jis surinks ir pateiks visus reikiamus dokumentus. Konsului sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo kilo įtarimas, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl to gali kilti nelegalios migracijos rizika.

8Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

9Skundas atmestinas.

10Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2015-02-20 sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. W. atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2015-01-22 Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje pateikė specialios formos prašymą išduoti dvikartinę Šengeno vizą, galiojančią nuo 2015-03-01 iki 2015-03-30, numatomo buvimo trukmė – 30 dienų (b. l. 15–18). Prašyme P. W. nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas yra verslas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Lietuvoje įsigytos UAB „Gurena“ dokumentus (steigimo aktą, įstatus; b. l. 22–23, 24–26).

122015-02-20 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas, įvertinęs visą turimą medžiagą, priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu – nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas (b. l. 21).

13Pareiškėjas su Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2015-02-20 sprendimu nesutinka, tvirtina, kad jam nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimų. Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje darbuotojo atsisakymas išduoti vizą yra neteisėtas, jis nėra pagrįstas juridinę galią turinčiais įrodymais ir teisės normomis. Mano, kad prašymas dėl vizos išdavimo buvo išnagrinėtas atmestinai ir piktnaudžiaujant diskrecijos teise.

14Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. (duomenys neskelbtini) įrašytas į šį priedą.

15Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl atvykdamas į Lietuvos Respubliką, jis privalo turėti vizą. Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje viza apibrėžiama kaip į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Vizos yra dviejų rūšių: Šengeno viza ir nacionalinė viza (Įstatymo 12 straipsnis). Pareiškėjas prašė išduoti dvikartinę Šengeno vizą 30 dienų.

16Pagal Įstatymo 2 straipsnio 274 dalį Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis Vizų kodeksu ir Šengeno acquis nuostatomis. Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmens judėjimą per sienas, bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnyje, kuriame įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, 1 dalies c punkte kaip viena iš sąlygų nurodyta, kad atvykstantysis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį.

17Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų tiekėjų pasirinkimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Aprašo 6 punktas nustato, kad Šengeno viza išduodama ar atsisakoma ją išduoti, ji pratęsiama ar atsisakoma ją pratęsti, ji panaikinama ir atšaukiama vadovaujantis Vizų kodekso nuostatomis. Sprendimą dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti Šengeno vizą, dėl Šengeno vizos panaikinimo ar Šengeno vizos atšaukimo priima Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos.

182015-02-20 sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą grindžiamas Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, o būtent kad pareiškėjas pokalbių bei apklausų raštu metu nesugebėjo pagrįsti kelionės tikslo ir sąlygų, nepateikė dokumentų, įrodančių vykdomą veiklą (duomenys neskelbtini) ir turimų asmeninių ar įmonės (duomenys neskelbtini) lėšų. Atsisakymo išduoti vizą pagrindai nustatyti Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodyta, kad viza neišduodama, jei asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

19Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia prašymo formą, kelionės dokumentą, nuotrauką, leidžia paimti jo pirštų atspaudus kai taikoma, sumoka vizos mokestį, pateikia patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą, kai taikoma, pateikia patvirtinantį dokumentą, kad yra tinkamai apsidraudęs galiojančiu sveikatos draudimu kelionės metu. Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymą išduoti vienodą vizą pateikiantis asmuo pateikia dokumentus, nurodančius kelionės tikslą, dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą, dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Patvirtinamųjų dokumentų, kurių konsulatas gali reikalauti iš prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens, kad patikrintų, ar tenkinamos 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, neišsamus sąrašas nustatytas II priede (Vizų kodekso 14 straipsnio 3 dalis). Vizų kodekso II priede nurodoma, jog verslo kelionėms pateikiama įmonės arba valdžios institucijos kvietimas dalyvauti susitikimuose, konferencijose arba renginiuose, susijusiuose su prekyba, pramone ar darbu; kiti dokumentai, parodantys verslo ryšius arba ryšius darbo tikslais; mugių ir kongresų bilietai; dokumentai, įrodantys įmonės verslo veiklą; dokumentai, įrodantys prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens įdarbinimą bendrovėje.

20Vertindamas prašomo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje sprendimo pagrindimą, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje esantys pareiškėjo neginčijami duomenys rodo, jog buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei jis oficialiai nurodė, ir P. W. gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje 2015-02-19 sprendime atsisakyti išduoti Šengeno vizą nurodė, kad pareiškėjas nerišliai bendravo anglų kalba, jaudinosi, negalėjo suteikti jokios konkrečios informacijos apie planus Lietuvoje ir nežinojo, kur ji yra. P. W. teigė, kad pardavė įmonės akcijas Lietuvoje ir ketina atidaryti restoraną. Nurodė, kad apie Lietuvą sužinojo iš draugės R. N., kuri ir patarė įsigyti firmą šioje šalyje, davė teisininko kontaktus. Teigė, kad minėta draugė Lietuvoje užsiima verslu, tačiau nežinojo, kokiu, o jis pats turi restoraną (duomenys neskelbtini). P. W. nesugebant pateikti konkrečios informacijos apie planuojamą veiklą Lietuvoje, jo buvo paprašyta į keletą klausimų atsakyti raštu, tačiau į juos pareiškėjas neatsakė: jis neparašė įmonės Lietuvoje pavadinimo, nežinojo, kokius mokesčius privalės mokėti Lietuvos valstybei, nesuprato žodžio „mokesčiai“ prasmės. Jis nesuteikė jokios papildomos informacijos apie planuojamą verslą Lietuvoje ir neįtikino, kad turi pakankamai kvalifikacijos bei lėšų planuojamai veiklai įgyvendinti. Atsakymuose raštu minėjo, kad planuoja atidaryti restoraną (duomenys neskelbtini), nors verslo plane, kuris buvo pateiktas su kitais dokumentais, kalbama apie restorano atidarymą (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20).

21Surinkta informacija nėra prieštaringa ir nekelia abejonių dėl jos teisingumo. Teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji P. W. kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Iš atsakovo sprendime nurodytų P. W. pateiktų klausimų matyti, kad jie buvo susiję su pareiškėjo įsigytos įmonės veikla, į tokius klausimus bent kiek susidomėjęs veiklos galimybėmis asmuo galėtų iš karto duoti atsakymą. P. W. teiginiai, kad jam nebuvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje 2015-02-19 sprendime pažymėta, kad pareiškėjas buvo iškviestas pakartotinei apklausai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas sutiko, kad apklausa buvo, bet teigė, kad ji vyko netinkamai. Iš Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje sprendimo matyti, kad apklausos metu buvo surinkta išsami ir pakankama informacija. Tai, kad pareiškėjas neatsakė į klausimus ir nedavė paaiškinimų apie ketinimus vykdyti veiklą Lietuvoje, rodo, jog jis neketino Lietuvoje užsiimti ūkine veikla, t. y. prašydamas vizos, žinomai neteisingai nurodė kelionės tikslą. Priešingai nei teigia P. W., priimant prašomą panaikinti sprendimą, buvo vadovautasi įstatymo reikalavimais bei objektyviai įvertinti visi surinkti įrodymai. Administracinėje byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad priimant Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2015-02-20 sprendimą buvo pažeisti šalių lygybės, pagarbos asmeniui bei asmenų nediskriminavimo principai.

22Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų, reglamentuojančių vizų išdavimą, nuostatas, bei pareiškėjui skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtinus ginčijamo sprendimo, priimto susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo, darytina išvadą, kad P. W. pagrįstai atsisakyta išduoti Šengeno vizą. Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2015-02-20 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą imtis priemonių, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijoje nedelsiant būtų išduota viza atvykti į Lietuvos Respubliką. P. W. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

23Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

24Skundą atmesti.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas P. W. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos... 4. Paaiškino, kad P. W. nebuvo pateikta jokių paaiškinimų... 5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį... 6. Atsakovas Užsienio reikalų ministerija prašė... 7. Pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerijos konsuliniam pareigūnui... 8. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.... 9. Skundas atmestinas.... 10. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos... 11. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 12. 2015-02-20 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis... 13. Pareiškėjas su Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje 2015-02-20... 14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas... 15. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl atvykdamas į... 16. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 274 dalį Šengeno valstybės viza, išduodama... 17. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo... 18. 2015-02-20 sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą grindžiamas Vizų... 19. Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti vizą... 20. Vertindamas prašomo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos... 21. Surinkta informacija nėra prieštaringa ir nekelia abejonių dėl jos... 22. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų, reglamentuojančių vizų... 23. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88... 24. Skundą atmesti.... 25. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...