Byla A-602-288-14
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinės bylos dalį pagal atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–4, 22), prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. Ž.“, 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ ir Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 4R-744-(4.34); 2) įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 9 metų teisėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 18 procentų, skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniaisiais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, dydžio pensiją, t. y. 1 500,98 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies taikymo, ir teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies taikymo; 4) priteisti įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Pareiškėja paaiškino, kad nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. dirbo teisėja Lietuvos Respublikos teismuose. Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) nuo 2009 m. gegužės 30 d. paskyrė jai 724,28 Lt teisėjų valstybinę pensiją, ją apskaičiuojant pagal 5 metų teisėjo darbo stažą, vadovaudamasis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio. Pareiškėjos teisėjo darbo stažas, skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki išėjimo į pensiją, yra šiek tiek didesnis negu 9 metai. Taigi atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjos pensiją, į darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti neįskaičiavo 4 metų teisėjo darbo stažo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimą paskelbus 2010 m. lapkričio 16 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujantis įstatymas negalėjo būti taikomas ir teisėjų valstybinė pensija pareiškėjai turėjo būti perskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad jos darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti yra 9 metai. Tačiau atsakovas iki šiol pareiškėjai paskirtos pensijos neperskaičiavo. Nustačius 9 metų pareiškėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jai turėjo būti paskirta 18 procentų, skaičiuojamų nuo jos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniaisiais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensija, t. y. 1 500,98 Lt.

6Taip pat nurodė, kad pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio; pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį ir nustatė maksimalaus valstybinės pensijos bei kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų dydžio ribojimą – iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Pasak pareiškėjos, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas yra specialusis įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu, todėl teisėjų valstybinė pensija negalėjo būti sumažinta iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Dėl šios priežasties pareiškėjai nebuvo išmokėta 5 690,56 Lt. Taip pat, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai, kaip turinčiai draudžiamųjų pajamų, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 29 d. buvo mokama sumažinta pensija, todėl už minėtą laikotarpį susidarė 5 504,85 Lt nepriemoka.

7Nacionalinės teismų administracijos direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų įstatymu, Laikinuoju įstatymu, 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) 1.1 punkte nurodė apskaičiuojant ir išmokant teisėjų valstybines pensijas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; įsakymo 1.3 punkte nurodė nuo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėjų valstybines pensijas apskaičiuoti, įvertinus kiekvienus teisėjo darbo stažo metus. Tačiau 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) nebuvo pradėtas vykdyti ir 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) pripažintas netekusiu galios. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimo aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Nepaisant to, minėtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46) buvo priimtas po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo 2010 m. lapkričio 16 d. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog Vyriausybės neveikimas dėl tinkamo finansavimo, kuriuo būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas, jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomus Konstitucijoje įtvirtintus tokių pensijų apskaičiavimo principus, išaiškintus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime, patvirtina, kad valstybė šioje byloje yra tinkamas atsakovas.

8Atsakovai Lietuvos valstybė ir Nacionalinė teismų administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime (b. l. 27–31, 38, 44–45) paaiškino, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigė pareiškėjos teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau laikėsi pozicijos, kad kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, ji negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėja prašo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir siekiant užtikrinti viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės teismų administracijos – iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kylančių funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis, nutrūkus jų įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriame nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Tačiau nors ne kartą buvo kreiptasi į turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę subjektus, prašant atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, nei Teisėjų tarybos, nei Nacionalinės teismų administracijos prašymai nebuvo tenkinami. Atsižvelgiant į nepakankamą finansavimą, neturint kitų finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas, buvo priimtas 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo dėl šių priežasčių pripažintas netekusiu galios minėtas 2012 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46).

10Atsakovas nurodė, jog teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnis, todėl pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija buvo apskaičiuota iš paskutiniųjų 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir paskirta 10 procentų šio dydžio, kaip turinčiai 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, tačiau neįgijusiai 10 metų teisėjo darbo stažo. Taigi teisėjų valstybinės pensijos dydis negalėjo būti apskaičiuojamas kitaip, negu nustatyta įstatyme. Be to, Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nenurodė, kaip turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis. Nacionalinė teismų administracija pažymėjo, jog paskirta pareiškėjos teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai. Savo ruožtu, jeigu teismas sprendimu įpareigotų Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, būtų pažeistas Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas.

11Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos reikalavimais priteisti iš Lietuvos valstybės teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką ir įstatyme nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.1 straipsnio 2 dalį, teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Byloje kilusio ginčo dėl teisėjų valstybinės pensijos teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas bei Laikinasis įstatymas. Civiliniame kodekse nenurodyta, kad teisiniams santykiams dėl teisėjų valstybinių pensijų privaloma taikyti šio kodekso nuostatas. Taip pat laikė, jog nepagrįstas reikalavimas priteisti iš valstybės teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo, kurį pareiškėja grindė Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ oficialiai bus paskelbtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu (b. l. 59–75) pareiškėjos R. Ž. skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 4R-744-(4.34); įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti R. Ž. paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 9 metų teisėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jai paskirti 18 procentų, skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniaisiais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, dydžio pensiją, t. y. 1 500,98 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, tačiau tik iki tol, kol įsigalios Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis; priteisė R. Ž. 5 690,56 Lt teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 29 d.; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14Pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymėjo, jog, kaip nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-39/2012, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46) yra įstatymų nustatyta tvarka nepaskelbtas, todėl nepradėjęs galioti, dėl to R. Ž. skundo reikalavimą panaikinti šį įsakymą atmetė. Taip pat įvertinęs aplinkybę, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) buvo pakeistas 2009 m. spalio 1 d. priėmus įsakymą Nr. 9FB-40-(4.46), kuriame pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija perskaičiuota (ir paskirta didesnė), teismas padarė išvadą, kad 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) yra iš esmės nebegaliojantis, todėl jo naikinti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

15Pažymėjęs, jog Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime (įsigaliojusiame 2010 m. lapkričio 16 d.), be kita ko, konstatuota, kad skiriant teisėjui valstybinę pensiją, būtina atsižvelgti į teisėjo stažą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek 2009 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46), tiek 2009 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 9FB-40-(4.46) buvo priimti įvertinus tik R. Ž. 5 metų stažą, o ne visą teisėjos stažą, t. y. 9 metus. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 4R-744-(4.34) kaip neatitinkantį Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotų nuostatų.

16Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors Nacionalinė teismų administracija pagrįstai teigia, jog teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo santykius sureguliuoti privalo įstatymų leidėjas, ir kad to nepadarius, atsakovas neturi galimybių teisėjams perskaičiuoti ir skirti teisėjų valstybinių pensijų, tačiau galiojant Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimui ir Seimui jau daugiau negu 1,5 metų nesiimant priemonių suderinti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatų su Konstitucijos nuostatomis (ypač atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimas ir įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. lapkričio 16 d.), teismas negali neginti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti jai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 9 metų pareiškėjos teisėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 18 procentų, skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniaisiais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, dydžio pensiją, t. y. 8 338,80 × 0,18 = 1 500,98 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, tenkintinas. Taigi teismas tenkino pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 9 metų pareiškėjos teisėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 18 procentų, skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniaisiais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, dydžio pensiją, t. y. 1 500,98 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

17Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tačiau minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas sprendimo priėmimo metu nebuvo oficialiai paskelbtas. Atsižvelgęs į tai, kad minėtos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos galiojo iki 2012 m. rugsėjo 1 d., pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog priteisti pareiškėjai teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo, nėra teisinio pagrindo.

18Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, neišmokėtą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos dėl prieštaraujančių Konstitucijai Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, t. y. pagal pateiktus įrodymus priteisė pareiškėjai 5 690,56 Lt sumą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 29 d. Pareiškėjos reikalavimą priteisti įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad tai civilinio ir civilinio procesinio pobūdžio palūkanos, kurios nuo pensinio pobūdžio išmokų negali būti skaičiuojamos.

19III.

20Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, ir Nacionalinė teismų administracija apeliaciniame skunde (b. l. 79–83) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat prašė atidėti šio sprendimo vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.). Atsakovai apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Be to, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjos naudai 5 690,56 Lt teisėjų valstybinės pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 29 d., nors ši nepriemoka susidarė ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, o dėl to, jog Lietuvos valstybė, konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas, po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo privalėdamas atitinkamai pakeisti įstatymų normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, laiku to neatliko ir neužpildė esamos teisės spragos. Taip pat nurodė, jog teismas, tenkindamas pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo tenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu.

21Pareiškėja R. Ž. atsiliepime (b. l. 88–90) prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

22IV.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A502-339/2013 (b. l. 95–103), atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, ir Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstydamas taip: „Įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai 1 500,98 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjos R. Ž. naudai 5 690,56 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt litų ir penkiasdešimt šešis centus) dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 29 d.“ Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos R. Ž. skundas. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių. Teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, kuris Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu laikytinas lex specialis, 6 straipsnis.

25Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad: Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl teismas, pažymėjęs, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) <...> negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas, kaip ir kitos antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. negali būti taikomas.

26Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nėra ginčo, jog Nacionalinė teismų administracija, nepaisydama Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo teisinių pasekmių bei specialiosios teisės normos prioriteto prieš bendrąją principo, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 29 d., apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai teisėjų valstybinę pensiją, vadovavosi Laikinojo įstatymo nuostatomis ir taikė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą ribojimą. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų susidarė 5 690,56 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 42). Pažymėjusi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kuriam iš dviejų atsakovų nustatoma pareiga padengti susidariusį įsiskolinimą, remdamasi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 5 690,56 Lt neišmokėta pensijos dalis turi būti priteista iš teisėjų valstybines pensijas skirti ir mokėti įgalioto viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės teismų administracijos.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, kad Seimas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neužpildė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos, priėmus ir paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, susidariusio teisinio vakuumo, tinkamai įvykdė teisingumą individualioje byloje ad hoc pašalindamas egzistuojančią teisės spragą. Be to, pažymėjęs, jog apeliaciniame skunde atsakovai nepateikė konkrečių argumentų, dėl kurių jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinktu teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo būdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog neturi svarių argumentų padaryti išvadą, kad gindamas pareiškėjos pažeistas teises teismas būtų akivaizdžiai nukrypęs nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl konstatavo, kad skundžiamu 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nacionalinė teismų administracija pagrįstai įpareigota mokėti R. Ž. įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus apskaičiuotą, t. y. 1 500,98 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Pabrėžė, kad toks nurodymas neapriboja Nacionalinės teismų administracijos galimybių ateityje nustatyti teisėjų valstybinės pensijos dydį vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

28Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012) dėl įstatymų leidėjo neveikimo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (skolą) nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo, dėl ko nebuvo galimybės visiškai pašalinti pareiškėjos teisių pažeidimo, konstatavo, jog tai sudarė pagrindą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl atsakovų prašymo atidėti sprendimo vykdymą teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas, todėl atsakovui nepateikus įrodymų apie savo finansinę padėtį ir nenustačius išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, prašymas atidėti sprendimo vykdymą buvo atmestas.

29V.

30Pareiškėja R. Ž. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 108–109), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2010 m. lapkričio 16 d. teisėjų valstybinės pensijos dalis jai buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes pastaroji institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o dėl to, kad Lietuvos valstybė, konkrečiai –Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. balandžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos.

31Atsakovai Lietuvos valstybė ir Nacionalinė teismų administracija su pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimu nesutiko ir prašė teismo atmesti patikslintą skundą kaip nepagrįstą.

32Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 118–120) paaiškino, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą oficialiai paskelbus 2010 m. lapkričio 16 d. ir nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija neturėjo galimybių perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą pensiją vadovaudamasi tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintais tokių pensijų apskaičiavimo principais, išaiškintais minėtame Konstitucinio Teismo nutarime. Tačiau gavus pakankamą finansavimą 2013 metams Nacionalinės teismų administracijos biudžeto programai „Teismų savivaldos aptarnavimas ir veiklos užtikrinimas“ įgyvendinti, buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymas Nr. 9FB-l-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu: apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikomas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytas pensijos dydžio ribojimas; apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaitomi kiekvieni teisėjo darbo stažo metai; išmokant teisėjų valstybines pensijas taikomas Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 1 priede nustatytas koeficientas (Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai).

33VI.

34Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos dalį iš naujo, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu (b. l. 138–141) pareiškėjos R. Ž. skundą patenkino – priteisė pareiškėjai R. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 10 966,77 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

35Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Seimas po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo neužpildė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, t. y. nenustatė naujo teisinio reguliavimo, kuris leistų užtikrinti, kad nutrūkus teisėjo įgaliojimams pareiškėja gautų teisėjo statusą ir jo orumą atitinkančias teisėjo socialines (materialines) garantijas, padarė išvadą, kad teismas turi įvykdyti teisingumą byloje pašalindamas egzistuojančią teisės spragą. Pažymėjo, jog pareiškėjos pasirinktas teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo būdas įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus pripažintas tinkamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-339/2013), ir teismas neturi svarių argumentų daryti išvadą, jog ginant pareiškėjos pažeistas teises prašomu būdu būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taip pat pažymėjęs, jog pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, konkrečiai – Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinių pensijų mokėjimo klausimus, todėl atsakovas šioje byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Nacionalinė teismų administracija, nusprendė priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalį – 10 966,77 Lt (b. l. 115).

36VII.

37Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, ir Nacionalinė teismų administracija 2013 m. gegužės 2 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą: 1) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-339/2013 Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu; 2) pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria Nacionalinė teismų administracija įpareigota nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai 1 500,98 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, nurodant, kad Nacionalinė teismų administracija įpareigojama nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai 1 223,30 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją; 3) sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla.

38Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įpareigodamas pareiškėjai mokėti nustatyto dydžio pensiją, t. y. 1 500,98 Lt, neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nurodyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad minėtas punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Taigi pritaikius Konstitucinio Teismo pripažintas neprieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjai skirtinos teisėjų valstybinės teisėjo pensijos dydis (18 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas) turėtų būti mažinamas taikant Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą.

39Taip pat atsakovai nurodė, jog vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 9FB-l-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, R. Ž. kas mėnesį išmokėtiną teisėjų valstybinės pensijos sumą sudaro 1 223,30 Lt, t. y. paskirtos pensijos dydis 1 500,98 Lt mažinamas dydžiu, apskaičiuotu pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą. Taigi pareiškėjai turėtų būti mokama 1 223,30 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Dėl nurodytų argumentų atsakovai laikėsi pozicijos, jog sprendžiant kilusį ginčą buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, dėl to buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas, įpareigojant mokėti netinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

40Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą – atnaujino procesą administracinės bylos Nr. A502-339/2013 dalyje, kurioje atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai R. Ž. 1 500,98 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai, taip pat sustabdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties dalies, dėl kurios nutarta atnaujinti procesą, vykdymą iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta ši administracinės bylos dalis ir įsiteisės teismo sprendimas.

41Teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Taip pat yra įsiteisėjęs ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas, priimtas iš naujo išnagrinėjus administracinės bylos dalį, kuri minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti iš naujo. Taigi buvo konstatuota, jog byloje yra įsiteisėję abu teismų baigiamieji aktai, kuriais buvo išspręsti visi pareiškėjos skundo ir patikslintų skundų reikalavimai, inter alia atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai 1 500,98 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, – būtent šioje administracinės bylos dalyje atsakovai ir prašė atnaujinti procesą.

42Kaip nurodė teismas, atsakovų prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu buvo grindžiamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-339/2013, įpareigodamas atsakovą mokėti pareiškėjai nustatyto dydžio teisėjų valstybinę pensiją (1 500,98 Lt), neatsižvelgė į Laikinojo įstatymo nuostatas, tarp jų – į šio įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybines pensijas. Taigi, atsakovų teigimu, teismas padarė akivaizdų materialinės teisės normų pažeidimą, t.y. netaikė ginčui išspręsti taikytinų Laikinojo įstatymo nuostatų, ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtą teismo nutartį, kuria buvo neteisingai nustatytas pareiškėjai mokėtinos teisėjų valstybinės pensijos dydis.

43Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems 1-10 punktuose išvardytas socialines išmokas, tarp jų – valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą (1 str. 2 d. 1 p.). Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę; jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

44Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškas bylas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas nepaneigė galimybės teisėjų, kaip ir kitų asmenų atžvilgiu, taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, kuri taikoma teisėjų valstybinėms pensijoms vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-100/2013, 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-417/2013, 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-576/2013). Tačiau, kaip pastebėjo teisėjų kolegija, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad nagrinėjant bylą Laikinojo įstatymo nuostatos nebuvo taikytos. Apibendrindama proceso atnaujinimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pateikė įrodymus, jog galėjo būti padarytas esminis materialinių teisės normų – Laikinojo įstatymo nuostatų – pažeidimas jų netaikant, kuris galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą teismo nutartį. Todėl sprendė, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu atnaujintinas procesas administracinėje byloje Nr. A502-339/2013 ta apimtimi, kuria atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai 1 500,98 Lt teisėjų valstybinę pensiją. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgusi į administracinės bylos, kurioje yra atnaujinamas procesas, specifiką (ginčas kilęs dėl teisės aktų, reglamentuojančių teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimą, netinkamo taikymo), padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties dalies, dėl kurios nutarta atnaujinti procesą, vykdymą iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta ši administracinės bylos dalis ir įsiteisės teismo sprendimas.

45Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

46VIII.

47Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį, tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas, būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010 (Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010) ir joje nurodytą teismų praktiką, 2012 m. liepos 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 (Administracinė jurisprudencija Nr. 24, 2012).

48Remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P146-138/2013 pateiktus proceso atnaujinimo pagrindus, motyvaciją bei apibrėžtą bylos dalies, kurioje atnaujintas procesas, apimtį, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje spręstinas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigojant mokėti pareiškėjai nustatyto dydžio teisėjų valstybinę pensiją, klausimas. Tai yra byla iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjama tik toje dalyje, kuria Nacionalinė teismų administracija įpareigota nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai 1 500,98 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

49Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama inter alia įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti jai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 9 metų pareiškėjos teisėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 18 procentų, skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, dydžio pensiją, t. y. 1500,98 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjos skundo reikalavimą tenkino, o apeliacinės instancijos teismas pripažino sprendimo šioje dalyje pagrįstumą.

50Iš Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. kovo 4 d. pažymos Nr. 3R-392 apie R. Ž. 2010 m. lapkričio 16 d.-2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 115-116) nustatyta, jog tokia suma yra nurodyta 8-oje grafoje „Turėtų būti paskirta TVP, taikant LR Konstitucinio Teismo 2010.06.29 nutarimo nuostatas (už 9 metų teisėjo darbo stažą)“. Tuo tarpu 9-oje grafoje „Turėtų būti priskaičiuota TVP, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą)“ nurodyta mažesnė – 1223,30 Lt – teisėjų valstybinės pensijos suma. Iš pažymoje esančių paaiškinimų matyti, jog 9-oje grafoje nurodyta suma yra gauta apskaičiuotos pensijos dydį (8 stulpelis) perskaičiavus taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nurodyta teisėjų valstybinės pensijos suma, kurią Nacionalinė teismų administracija buvo įpareigota mokėti pareiškėjai, apskaičiuota įvertinus pareiškėjos 9 metų teisėjo darbo stažą, taip pat netaikant nei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, nei Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyto pensijos dydžio ribojimo, o taip pat netaikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, nukreipiančios į šio įstatymo 1 priede nurodytą koeficientą.

51Kaip minėta, atsakovas nekvestionavo kitų kilusio ginčo aspektų, inter alia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių, jog atsakovas Nacionalinė teismų administracija, apskaičiuodamas pareiškėjos teisėjų valstybinę pensiją, nepagrįstai taikė Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintą prieštaravusiu Konstitucijai teisinį reguliavimą, įtvirtintą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (2002 m. liepos 2 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) ir Valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778), numačiusį, be kita ko, teisėjų valstybinių pensijų (inter alia sumos su kitomis valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis) ribojimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio atitinkamai 1,5 ir 1,3 dydžiu, taip pat įtvirtintą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, numačiusį nuostatas dėl teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju šiais aspektais nepasisakys.

52Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu nustatytų valstybinių pensijų (Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 5 p.). Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą; pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Specialusis teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas. Tačiau pastebėtina, jog tam tikras teisinis reguliavimas, įsiterpiantis į teisinius santykius dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio apskaičiavimo, buvo (ir yra) nustatytas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537). Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog jis taikomas inter alia asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą.

53Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato:

54„Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.“

55Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, pasisakydamas dėl iškeltų abejonių Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto atitiktimi Konstitucijai, pažymėjo, jog kai iš esmės pakinta valstybės ekonominė ir finansinė būklė, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų. Vadinasi, kaip akcentavo Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, gali būti mažinami ir teisėjų atlyginimai, teisėjų valstybinės pensijos. Jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebūtų galima mažinti tik teismų finansavimo, mažinti tik teisėjų atlyginimų, teisėjų valstybinių pensijų, tai reikštų, kad teismai yra nepagrįstai išskiriami iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o teisėjai – iš kitų asmenų, dalyvaujančių vykdant atitinkamų valstybės valdžios institucijų įgaliojimus. Tokios teismų (teisėjų) išskirtinės padėties įtvirtinimas neatitiktų atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės bei teisingumo imperatyvų reikalavimų. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, Konstitucinis Teismas pripažino, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybinės principui.

56Taip pat Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog vertinant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, būtina pažymėti, jog Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Todėl Konstitucinis Teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu ir, atitinkamai, pripažino, jog minėta nuostata neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

57Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė galimybės teisėjams, kaip ir kitiems asmenims, taikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, nepripažintas prieštaravusiomis Konstitucijai. Todėl atsižvelgiant į minėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėjos teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, t. y. taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, buvo teisėtas ir šiuo pagrindu pareiškėjai teisėjų valstybinė pensijos atitinkama dalis buvo neišmokėta pagrįstai.

58Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 taip pat yra nurodęs, kad pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą formulę, buvo teisėtas, ir šiuo pagrindu pareiškėjui pensijos dalis buvo neišmokėta pagrįstai.

59Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. vasario 5 d. nutartimi įpareigodamas Nacionalinę teismų administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjai 1 500,98 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant pareiškėjai pagal galiojančius ir Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus priklausančią teisėjų valstybinę pensiją, turėjo būti taikyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata ir nurodyta pensija turėjo būti perskaičiuota (sumažinta) taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal 1 priede nurodytą formulę. Remiantis minėta Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. kovo 4 d. pažyma Nr. 3R-392 apie R. Ž. 2010 m. lapkričio 16 d.–2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 115–116), pareiškėjai nuo 2010 m. lapkričio 16 d. turėjo būti mokama 1 223,30 Lt dydžio per mėnesį teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota pritaikius koeficientą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Todėl darytina išvada, jog teisėjų valstybinės pensijos dydis, kurį mokėti pareiškėjai buvo įpareigota Nacionalinė teismų administracija, buvo didesnis, nei priklausė mokėti pagal aktualų teisinį reguliavimą.

60Tačiau vertinant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją įvertinant visą jos teisėjo darbo stažą bei netaikant Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo dėl šios pensijos dydžio ribojimo, pažymėtina, jog Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ buvo nurodyta nuo 2013 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, įskaityti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus ir išmokant teisėjų valstybines pensijas taikyti Laikinojo įstatymo 1 priede nustatytą koeficientą, taikomą apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dydį (b. l. 179). Taigi darytina išvada, jog nuo 2013 m. sausio 1 d., apskaičiuojant pareiškėjos teisėjų valstybinę pensiją, atsakovas netaiko Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taip pat Teisėjų valstybinių pensijų 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, dėl kurio nepagrįsto taikymo apskaičiuojant teisėjų valstybinę pensiją pareiškėja kėlė ginčą. Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. 3R-662 apie R. Ž. 2010 m. lapkričio 16 d. – 2013 m. kovo 31 d. teisėjų valstybinę pensiją (b. l. 134–135) patvirtina, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. pareiškėjai mokama nurodyto, t. y. 1 223,30 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nuo 2013 m. sausio 1 d., taigi dar prieš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties priėmimą, mokama pagal galiojančius teisės aktus, inter alia netaikant Konstitucijai prieštaraujančių įstatymų nuostatų jai priklausanti teisėjų valstybinė pensija, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją mokėti pareiškėjai 1 223,30 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Šiame kontekste pastebėtina, jog klausimas dėl įpareigojimo mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją analogiškai spręstas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-671/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-716/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-202/2013 ir kt.).

61Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartyje nepagrįstai netaikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatų, tai yra vertindamas pareiškėjai priklausančios teisėjų valstybinės pensijos dydį, netaikė koeficiento, apskaičiuoto pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog Nacionalinė teismų administracija nuo 2013 m. sausio 1 d. pareiškėjai moka visą jai pagal teisės aktus priklausančią teisėjų valstybinę pensiją, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti ir mokėti teisėjų valstybinę pensiją, atsižvelgiant į visą jos teisėjo darbo stažą, t. y. 9 metus, taip pat neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, atmestinas ir atitinkamai keistina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis.

62Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

63Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-339/2013 dalį, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P146-138/2013 atnaujintas procesas, pakeisti ir išdėstyti taip:

64„Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotas perskaičiuoti R. Ž. paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 9 metų R. Ž. teisėjos darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jai paskirti 18 procentų, skaičiuojamų nuo pareiškėjos vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniaisiais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjos pareigas, dydžio pensiją, t. y. 1 500,98 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, tačiau tik iki tol, kol įsigalios Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis, panaikinti ir pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti.“

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 1999 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. gegužės... 6. Taip pat nurodė, kad pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6... 7. Nacionalinės teismų administracijos direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio... 8. Atsakovai Lietuvos valstybė ir Nacionalinė teismų administracija su... 9. Atsiliepime (b. l. 27–31, 38, 44–45) paaiškino, kad oficialiai paskelbus... 10. Atsakovas nurodė, jog teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų... 11. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos reikalavimais priteisti iš... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 14. Pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymėjo, jog, kaip nustatė... 15. Pažymėjęs, jog Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime... 16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors Nacionalinė teismų... 17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m.... 18. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti... 19. III.... 20. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 21. Pareiškėja R. Ž. atsiliepime (b. l. 88–90) prašė... 22. IV.... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi,... 24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo iš... 25. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad:... 26. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nėra ginčo, jog... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas,... 28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo... 29. V.... 30. Pareiškėja R. Ž. Vilniaus apygardos administraciniam... 31. Atsakovai Lietuvos valstybė ir Nacionalinė teismų administracija su... 32. Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 118–120) paaiškino, kad... 33. VI.... 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinės... 35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Seimas po... 36. VII.... 37. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 38. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 39. Taip pat atsakovai nurodė, jog vadovaujantis Nacionalinės teismų... 40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi... 41. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo... 42. Kaip nurodė teismas, atsakovų prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153... 43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė,... 44. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis... 45. Išplėstinė teisėjų kolegija... 46. VIII.... 47. Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo... 48. Remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į... 49. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 50. Iš Nacionalinės teismų administracijos 2013 m. kovo 4 d. pažymos Nr. 3R-392... 51. Kaip minėta, atsakovas nekvestionavo kitų kilusio ginčo aspektų, inter alia... 52. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjų valstybinė pensija yra... 53. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato:... 54. „Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių... 55. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime, pasisakydamas dėl... 56. Taip pat Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog... 57. Taigi Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu nepaneigė... 58. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m.... 59. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. vasario 5... 60. Tačiau vertinant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę teismų... 61. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis... 62. Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 63. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties... 64. „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo... 65. Nutartis neskundžiama....