Byla Ik-1924-426/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. P., atsakovo atstovui Eligijui Vinckui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Petrochema“ skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Petrochema“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Petrochema“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - ir Komisija) 2010 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. S-97(7-58/2009), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-40, Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1797/100001372.15 „Dėl delspinigių mokestinės prievolės įregistravimo“ ir 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1810/10000137280 „Dėl UAB „Petrochema“ prašymo dėl atleidimo nuo delspinigių“.

5Skunde ir jo patikslinime paaiškino, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigių paskirtis - užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurie paprastai skaičiuojami visada. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės atleisti nuo delspinigių neskaičiavimo ir jų pateikimo mokesčių mokėtojui, išskyrus tuos atvejus, kurie išvardinti MAĮ 96 straipsnio 2 dalyje, tačiau pareiškėjas nepatenka į MAĮ 96 straipsnio 2 dalyje reguliuojamą sritį. Akcizų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad akcizai administruojami MAĮ nustatyta tvarka. Pagal MAĮ (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija Nr. IX-2112) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Remiantis MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, todėl formaliai yra laikoma, kad pareiškėjui delspinigiai priskaičiuoti pagrįstai. Tačiau delspinigių skaičiavimas nepažeidžia pareiškėjo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl apskaičiuotų delspinigių panaikinimo.

6UAB „Petrochema“ nuomone, Komisija tik formaliai įvertino jos pateiktus argumentus dėl atleidimo nuo priskaičiuotų 17 Lt muito, 45 919 Lt akcizo ir 8 428 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjo manymu, nagrinėjant atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių klausimą yra būtina atsižvelgti į visas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje yra nustatytas tiesioginis ir betarpiškas sumokėtų muito, akcizo, PVM mokesčių ir pareiškėjo veiklos ekonominis ryšys bei nėra nustatyta pareiškėjo ketinimų sukčiauti arba piktnaudžiavimo padėtimi atveju. Ir priešingai, anot pareiškėjo, jis dėl poįstatyminių aktų netobulumo iki šiol negali atlikti įstatymo numatyto sumokėto akcizo mokesčio susigrąžinimo, kas patvirtinama Finansų ministerijos 2008 m. balandžio 23 d. raštu Nr.(14.21-020-5K-0808923)-6K-080450 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (18.3-31-2)-R-3857. Tokiu būdu UAB „Petrochema“ priskaičiuota delspinigių suma yra socialiniu požiūriu yra neteisinga.

7Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad Muitinės departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, neatsižvelgė į esmines ginčo aplinkybes, o tik formaliai pacitavo įstatymo nuostatas. Paaiškino, kad 2006 m. deklaravo importuotus produktus (skystą naftos parafiną C13, markė B ir skystą naftos parafiną C10-C13, markė B ) pagal prekių gamintojo pateiktus dokumentus kombinuotos nomenklatūros kodu ( - ). Vilniaus teritorinė muitinė su šiuo kodu sutiko ir deklaraciją priėmė. Praėjus pusei metų Vilniaus teritorinė muitinė deklaruotą KN kodą pripažino netiksliu ir pakeitė jį į KN kodą ( - ), dėl ko pareiškėjo importuoti produktai tapo akcizo objektu ir sukėlė pareiškėjui prievolę mokėti akcizą bei papildomą dalį importo PVM. Būtent dėl Vilniaus teritorinės muitinės neveikimo (netinkamą KN kodą nustatė praėjus 6 mėn. nuo jo įvežimo), pareiškėjui buvo apribota galimybė pateikti importuotų produktų mėginius Muitinės laboratorijai, ir kas apsunkino teisę įrodyti, kad jos importuoti produktai nėra akcizo objektas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas šį ginčą, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo importuotų produktų mėginiai nebuvo paimti, todėl Muitinės laboratorijos tyrimas buvo atliktas remiantis tik dokumentine analize. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad MAĮ numatytą pažeidimą jis padarė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių ar dėl atsitiktinių aplinkybių poveikio (cas fortuit), kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių (100 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme).

8Pareiškėjas pabrėžė, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas (kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui). Teisminių ginčų metu dėl objektyvių priežasčių nepavykus įrodyti, kad UAB „Petrochema“ įvežti produktai nėra akcizo objektas (nebuvo galimybės pateikti importuotų produktų mėginių), jo veika formaliai buvo pripažinta pažeidžianti mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau šis pažeidimas yra formalus ir realiai žalos Lietuvos biudžetui nepadarė. Pareiškėjas savo nuomonę grindė tuo, kad, pralaimėjęs teisminius ginčus, akcizą į valstybės biudžetą sumokėjo, tačiau valstybė iki šiol sumokėto akcizo už prekes, kurios buvo išpilstytos bei parduotos mažmeninės prekybos įmonėms ir panaudotos kitiems tikslams nei variklių degalai, kuras šildymui arba variklių priedai, negrąžino, kaip tai yra nustatyta finansų ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1K-318 „Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 154 „Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“. Tokiu būdu pareiškėjas taip pat patyrė žalą neatgaudamas sumokėto akcizo.

9Atsakovas Muitinės departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą paaiškino, kad, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, mokesčių mokėtojas nuo paskirtos baudos (delspinigių) atleidžiamas, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A15-141/2005, aiškindamas šią taisyklę, padarė išvadą, kad šis atleidimo nuo baudos (delspinigių) pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių pasekoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti.

11Anot atsakovo, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą įgyvendinimo nuostatų, 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją deklarantas (nagrinėjamu atveju UAB „Petrochema“) teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia įvykdymą. Be to, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340 patvirtinta Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcija suteikia deklarantui galimybę įsitikinti importuojamos prekės kodo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – ir KN) teisingumu prieš prekes pateikiant muitinės sankcionuotam veiksmui. Pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Taigi, jis nepagrįstai skunde teismui nurodė, kad pažeidimą padarė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

12Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo paskirtos baudos (delspinigių) pagrindas, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. UAB „Petrochema“ laiku nedeklaravus ir nesumokėjus privalomų mokesčių, valstybės biudžete nebuvo gautos pajamos ir tokiu būdu žala valstybės biudžetui buvo padaryta. Nesant įrodymų, kad žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, netaikytinas ir minėtame straipsnyje nustatytas atleidimo nuo paskirtos baudos (delspinigių) pagrindas.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad jo importuotos prekės nepagrįstai laikomos akcizų objektu. Ginčas dėl prekės kodo pakeitimo ir tuo pagrindu apskaičiuoto akcizo buvo išspręstas pasibaigus teisminiams ginčams. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 232 straipsnio 1 dalimi, Akcizų įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalimi, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį skaičiuojami delspinigiai. MAĮ 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėti į biudžetą. Delspinigių sumos apskaičiuotos griežtai remiantis mokesčių įstatymais ir dėl mokestinės prievolės dydžio ginčas nekyla. Gali būti nagrinėjamos tik teisės aktais numatytos atleidimo nuo delspinigių galimybės, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi.

15Trečiasis suinteresuotasis asmuo akcentavo, jog remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. Pareiškėjo manymu, skunde nurodytos aplinkybės leidžia pasinaudoti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytomis atleidimo nuo delspinigių galimybėmis. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, jeigu atskira veika, nors ir pažeidžia mokesčio įstatymo nuostatas, bet nepadaroma žala biudžetui, pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas nuo delspinigių mokėjimo gali būti atleistas, jei mokesčių įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, tačiau tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, nagrinėjama situacija neatitinka pareiškėjo nurodytų MAĮ 141 straipsnio nuostatų. Negalima teigti, kad pareiškėjas pažeidimą padarė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, kadangi pats importuotojas buvo atsakingas už savalaikį informacijos surinkimą, teisingą prekės kodo nustatymą ir teisingą visų reikalingų rekvizitų deklaravimą. Aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, siejamos su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure), ar atsitiktinėmis aplinkybėmis (cas fortuit), kurių poveikio asmuo negalėtų išvengti ir tam poveikiui niekaip negalėtų pasipriešinti, o nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.

16Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Muitinės departamento 2004 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-340 patvirtintoje Privalomosios tarifinės informacijos išdavimo instrukcijoje yra detalizuota tvarka, kur ir kada gali kreiptis kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo ir gauti privalomąją tarifinę informaciją (toliau – ir PTI) prieš deklaruodamas prekes muitinei. Šia tvarka pareiškėjas nepasinaudojo, nors tam turėjo visas galimybes. Teisingai deklaruoti prekes privalo importuotojas, o muitinė privalo kontroliuoti jo veiksmų teisėtumą tiek muitinio įforminimo metu, tiek po muitinio įforminimo, kiek tai numato muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

17Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, Komisija, nuosekliai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei susiklosčiusias aplinkybes pripažino, kad bendrovė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, todėl negali būti konstatuota, kad ji dėl padaryto pažeidimo nėra kalta. Taip pat pažymėjo, kad Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsnio nuostatos užtikrina muitinės teisę patikrinti dokumentus, susijusius su prekėmis, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra, po šių prekių išleidimo į laisvą apyvartą, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad deklaruota informacija galėjo būti neišsami ar neteisinga. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, muitinė laikėsi teisės aktų reikalavimų ir negali būti pripažinta, kad pažeidimas buvo padarytas dėl muitinės kaltės.

18Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad savo veiksmais nepadarė žalos biudžetui. Iš tikrųjų mokestinė prievolė įvykdyta tik atlikus muitinėje patikrinimą ir nurodžius sumokėti įsiskolinimą. Dėl šios priežasties importo mokesčiai nebuvo sumokėti į valstybės biudžetą nustatytu terminu. Komisija teisingai konstatavo, kad pareiškėjo importuoti produktai nuo akcizo atleidžiami taikant akcizo grąžinimo procedūrą, t. y. importo metu akcizai sumokami, tačiau asmuo, panaudojęs energetinius produktus tam tikrais specifiniais tikslais, pateikęs atitinkamus įrodymus, gali sumokėtus mokesčius susigrąžinti. Bendrovei nustatytos pareigos sumokėti apskaičiuotus mokesčius diena nesutampa su teisės juos susigrąžinti diena, t. y. valstybės biudžetas turėjo teisę tam tikrą laiką disponuoti mokėtina suma. Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendrovė yra padavusi prašymą grąžinti sumokėtą akcizą ir ar toks prašymas, išnagrinėjus faktines aplinkybes, būtų patenkintas.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Petrochema“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21Teismo nuomone, mokestinėje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar mokesčių mokėtojas atleistinas nuo delspinigių mokėjimo vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktu. Teismas konstatavo, jog, įvertinus MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte suformuluotos teisės normos turinį, matyti, kad ji būtent mokesčių mokėtojui nustato pareigą įrodyti jos taikymo sąlygų buvimą, t. y. pagal šią normą būtent mokesčių mokėtojas privalo įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir jam tenka šių aplinkybių įrodinėjimo našta (onus probandi). Galima spręsti klausimą dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie patvirtina tai, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Teismas taip pat akcentavo, kad pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį, būtent deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Tai reiškia, kad iš netinkamo prekės kodo pagal KN nurodymo kilusios neigiamos pasekmės tenka būtent deklarantui. Neįsitikinus, kad importuojamos prekės kodas nurodytas teisingai, UAB “Petrochema” pretenzijos dėl atitinkamų veiksmų šiuo atveju nepagrįstos. Būdama nepakankamai rūpestinga ir apdairi (pvz., nesikreipė į muitinės įstaigą dėl privalomosios tarifinės informacijos išdavimo ir kt.), bendrovė negali būti laikoma nekalta dėl pažeidimo padarymo. Teisės aktai neįtvirtina muitinei pareigos pirminio patikrinimo momentu padaryti išvadą, ar jai pateikti dokumentai su nurodytais KN kodais iš esmės yra teisingi, taip pat paimti importuojamų produktų mėginius. Tai reiškia, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjas negali būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių ar baudų. Teismas pažymėjo, jog ginčas dėl prekės kodo pakeitimo jau yra užbaigtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009 m. rugsėjo 28 d. priėmus nutartį pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (adm. byla Nr. A556-1010/2009). Todėl, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, mokesčių apskaičiavimo pagrįstumas šioje byloje pakartotinai nebenagrinėtinas.

22Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A15–141/2005, yra konstatavęs, kad „MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindu yra – jei įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Aiškinant šią taisyklę darytina išvada, kad šis atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit) , kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių poveikio pasėkoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti“. Pirmosios instancijos teismas sutiko su mokesčių administratoriaus ir Komisijos išreikšta pozicija, kad šioje byloje aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, nenustatyta. Teismo vertinimu, būtent pareiškėjo nerūpestingumas, neatidumas iš esmės ir lėmė neigiamų mokestinių pasekmių jam atsiradimą.

23Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo, kadangi akivaizdu, jog laiku nedeklaravus ir nesumokėjus importo mokesčių, valstybės biudžetas nepapildomas ir taip atsiranda žala valstybės biudžetui. Be to, kaip teisingai pažymėta Komisijos sprendime, bendrovei nustatytos pareigos sumokėti apskaičiuotus mokesčius diena nesutampa su teisės juos susigrąžinti diena, t. y. valstybės biudžetas turėjo teisę tam tikrą laiką disponuoti mokėtina suma. Kaip nustatė teismas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu grąžinti sumokėtą akcizą ir kad toks prašymas būtų bent iš dalies tenkintas. Pareiškėjas neakcentavo, kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, todėl, teismo vertinimu, MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymo galimybė šioje byloje nesvarstytina. Kitų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo, mokestinėje byloje teismas nenustatė. Teismas pabrėžė, kad skundžiami mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti UAB „Petrochema“ nurodomais argumentais. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24III.

25Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

26Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, vertindamas apeliantės veiksmus atliekant prekių deklaravimo operacijas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą kad UAB „Petrochema" deklaruodama prekes buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, nes nesikreipė į muitinės įstaigą dėl privalomos tarifmės informacijos išdavimo. Pareiškėjo nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems duomenims. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Petrochema" 2006 m. pati iniciavo UAB „Enfanta", atlikusios muitinės tarpininko paslaugas, prašymo pateikimą Vilniaus teritorinei muitinei dėl UAB „Petrochema" 2006 m. balandžio 24 d. BAD importo rinkinyje ( - ) deklaruoto iš Rusijos importuoto skysto parafino C13 (markė B) TARIC kodo ( - ) pakeitimo. Todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas negali būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nes sąžiningai įstatymų nustatyta tvarka siekė nustatyti objektyvią tiesą ir įrodyti, kad importuojamos prekės pradinis deklaruotas kodas (( - )) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. spalio 5 d. sprendimu Nr.2TR-l9-1232 perklasifikuotas kodas (( - )) yra neteisingi. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi UAB „Petrochema" skundą dėl Muitinės departamento 2007 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. lA-4.14-43, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas Nr. 2TR-19-1232, 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. S-63-(7-38/2007) jį panaikino ir bendrovės skundą perdavė nagrinėti Muitinės departamentui iš naujo, nurodydama įvertinti bendrovės papildomai pateiktus dokumentus ir išspęsti prekių klasifikavimo klausimą. Minėtas klausimas buvo galutinai išspręstas tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l010/2009, kuria buvo konstatuota, kad muitinės perkvalifikuotas bendrovės importuotos prekės TARIC kodas (( - )) yra teisingas. Pasibaigus mokestiniam ginčui Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1797 apskaičiavo ir įregistravo bendrovei 17 Lt muito delspinigių, 45919 Lt akcizo delspinigių ir 8428 Lt PVM delspinigių, nurodydama juos sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo šios sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjo nuomone, bendrovei prievolė mokėti delspinigius galėjo prasidėti tik nuo 2009 m. lapkričio 23 d., nes minėtą sprendimą bendrovė gavo 2009 m. lapkričio 13 d. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalimi, šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo, t. y. šiuo atveju nuo 2009 m. lapkričio 23 d.

27Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Atsakovas papildomai pažymi, jog apeliantas apeliaciniame skunde vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo 81, 96 bei 97 straipsnių nuostatomis ir nurodo, kad delspinigių skaičiavimas turėjo būti tęsiamas nuo 2009 m. lapkričio 23 d. Tačiau, kaip nurodo atsakovas, Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1797 delspinigių mokestinė prievolė apskaičiuota ir įregistruota už laikotarpius, kurie suėjo anksčiau (2006 m. spalio 20 d. – 2009 m. kovo 31 d.; 2009 m. balandžio 1 d. – 2009 m. lapkričio 5 d.; 2007 m. balandžio 21 d. – 2007 m. gegužės 24 d.; 2007 m. balandžio 21 d. – 2009 m. kovo 31 d.) nei nurodo apeliantas (2009 m. lapkričio 23 d.).

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Byloje kilęs ginčas dėl mokesčio mokėtojo atleidimo nuo delspinigių bei delspinigių skaičiavimo teisingumo.

31Atleidimo nuo delspinigių sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kurio 100 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad „Mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: <...> yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims.“

32Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje yra nustatyti du savarankiški atleidimo nuo delspinigių pagrindai, kurių pritaikymo sąlygos yra išdėstytos kitų teisės normų dispozicijose - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 141 straipsnio 1 dalyje.

33Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kuriomis pareiškėjas ir grindžia savo apeliacinį skundą.

34Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) mokesčio mokėtojas nuo paskirtos baudos gali būti atleistas „jei <...> įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo“.

35Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio taisyklės, visų pirma, nustatančios įrodinėjimo naštos tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymą, pagal kurią pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes tenka mokesčio mokėtojui.

36Antra, nustatančios šios teisės normos taikymo sąlygas, tik kurių (sąlygų) buvimas ir gali suteikti teisę atleisti mokesčio mokėtoją nuo delspinigių. Vertinant šioje teisės normoje nustatytą sąlygą - mokesčio mokėtojas turi būti nekaltas dėl padaryto pažeidimo, jos apibrėžtumo aspektu, matyti, kad ši sąlyga yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuojant kokios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina šios sąlygos buvimą ar nebuvimą.

37Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį į mokestinių teisinių santykių reguliavimo sritį patenka skirtingo pobūdžio mokesčiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems mokesčiams reglamentuoti, pvz. pridėtinės vertės mokestis; akcizai; gyventojų pajamų mokestis; muitai ir kt..

38Tai lemia, kad aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės buvimą ar nebuvimą dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų, gali būti skirtingos, nes šių aplinkybių pobūdis, apimtis ir pan., gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus mokesčius.

39Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkretaus mokesčio mokėtojo kaltės dėl skirtingų mokesčių įstatymų pažeidimų klausimą, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, kurie yra pakankami konstatuoti konkretaus mokesčio mokėtojo kaltę dėl konkretaus mokesčio įstatymo pažeidimo klausimą.

40Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, 2006 m. balandžio 24 d. importuodamas iš Rusijos skystą naftos parafiną C13, markė B, neteisingai deklaravo šią prekę, nedeklaruodamas akcizo mokesčio ir dalies importo pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu nepagrįstai sumažindamas mokėtinus mokesčius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A556 – 1010/2009).

41Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį, deklarantas yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą.

42Šis teisinis reguliavimas savo ruožtu apsprendžia ir įrodinėtinų aplinkybių ratą, kurios atitiktų sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1punkte. Tokiomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju, galėtų būti aplinkybės, kurios patvirtintų tai, jog pareiškėjas dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios neturėjo galimybės teisingai ir laiku deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti minėtų mokesčių.

43Byloje tokių aplinkybių nenustatyta, iš esmės įrodymų šiuo klausimu nepateikė ir pareiškėjas. Jo nurodoma aplinkybė, kad jis pats vėliau inicijavo minėtų prekių teisingo deklaravimo atsakovui klausimą, nepanaikina jo kaltės dėl padaryto muitų mokesčio pažeidimo. Ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė galėtų būti reikšminga tik sprendžiant skiriamos už mokesčio įstatymo pažeidimus baudos dydžio klausimą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko.

44Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1punkte nurodytu pagrindu.

45Nepagrįsti pareiškėjo argumentai ir dėl neteisingai skaičiuojamos delspinigių trukmės. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustato, kad „Šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio - per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.“ Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad delspinigiai „skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos,“ t.y., delspinigiai į praeitį skaičiuojami nuo pažeidimo padarymo iki pažeidimo nustatyta tvarka konstatavimo (įforminimo). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, skaičiuodamas delspinigius šios tvarkos laikėsi. Todėl priešingi pareiškėjo argumentai, kad delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami iki pareiškėjo padaryto mokesčių įstatymų pažeidimų nustatyta tvarka konstatavimo (įforminimo) dienos, yra nepagrįsti.

46Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškino bei teisingai pritaikė materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

47Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Petrochema“ apeliacinį atmesti. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Petrochema“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos... 5. Skunde ir jo patikslinime paaiškino, kad pagal Mokesčių administravimo... 6. UAB „Petrochema“ nuomone, Komisija tik formaliai įvertino jos pateiktus... 7. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad Muitinės departamentas, spręsdamas... 8. Pareiškėjas pabrėžė, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta,... 9. Atsakovas Muitinės departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį... 10. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1... 11. Anot atsakovo, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr.... 12. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo... 14. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjas yra neteisus teigdamas,... 15. Trečiasis suinteresuotasis asmuo akcentavo, jog remiantis MAĮ 100 straipsnio... 16. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog remiantis Bendrijos muitinės... 17. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, Komisija, nuosekliai... 18. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigė,... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu... 21. Teismo nuomone, mokestinėje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar mokesčių... 22. Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis... 23. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo... 24. III.... 25. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 26. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, vertindamas apeliantės veiksmus... 27. Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Byloje kilęs ginčas dėl mokesčio mokėtojo atleidimo nuo delspinigių bei... 31. Atleidimo nuo delspinigių sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos... 32. Iš šios teisės normos konstrukcijos matyti, kad joje yra nustatyti du... 33. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos mokesčių... 34. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1... 35. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad šioje teisės normoje yra... 36. Antra, nustatančios šios teisės normos taikymo sąlygas, tik kurių... 37. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį į... 38. Tai lemia, kad aplinkybės, kurios konkretizuoja mokesčio mokėtojo kaltės... 39. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant konkretaus mokesčio mokėtojo... 40. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, 2006 m.... 41. Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93,... 42. Šis teisinis reguliavimas savo ruožtu apsprendžia ir įrodinėtinų... 43. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta, iš esmės įrodymų šiuo klausimu... 44. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog... 45. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai ir dėl neteisingai skaičiuojamos... 46. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas,... 47. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą...